Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams A. K. ir S. S., tretiesiems asmenims atsakovo pusėje, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, antstolei Ingai Karalienei ir A. V. dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai į ieškinį neatsiliepė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Antstolės Ingos Karalienės 2017 m. birželio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko A. K. pasiūlytam pirkėjui atsakovei S. S. buvo parduota (duomenys neskelbtini) dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini) dalis neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Bendra šio nekilnojamojo turto pardavimo kaina yra 4 220,00 EUR (e.b.l. 27). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-17593-466/2020, nusprendė visiškai patenkinti ieškovo A. V. (įtraukti dalyvauti trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje, šioje civilinėje byloje) ieškinį ir perkelti A. V. (duomenys neskelbtini) dalių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalies neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjos atsakovės S. S. teises ir pareigas pagal antstolės Ingos Karalienės 2017 m. birželio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0139/13/01668, įpareigojant A. V. sumokėti atsakovei S. S. 4220,00 EUR per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; minėtas teismo spendimas įsiteisėjęs (b.l. 136-136-140, teismų sistemos LITEKO duomenys). Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. kovo 15 d. išrašai patvirtina, kad trečiasis asmuo A. V. yra ginčo turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, jo nuosavybės teis nekilnojamojo turo registre įregistruota nuo 2021 m. balandžio 14 d., nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2006 m. gruodžio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. VB7-18947 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. e2-17593-466/2020 (b.l. 141141-145).

Pareikštu ieškiniu ieškovas A. V. ginčija antstolės Ingos Karalienės turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą ginčija actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021 yra išaiškinta, kad antstolio patvirtinti skolininko turto pardavimo aktai sudaromi priverstinio vykdymo procese, juos privaloma tvarka tvirtina antstolis, šie aktai kaip sandoriai sudaromi griežtai reglamentuojama vykdymo proceso tvarka, todėl jiems nuginčyti netaikomi CK 6.66 straipsnio sandorio negaliojimo pagrindo (actio Pauliana) kriterijai. Taigi, priverstinio turto pardavimo vykdymo procese atveju skolininkas neturi teisės rinktis, ar parduoti turtą, t. y. sandorio sudarymas nepriklauso nuo savininko valios, o turtas realizuojamas siekiant įvykdyti teismo sprendimą. Priešingo teisės aiškinimo nelemia aplinkybė, kad pats skolininkas CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka pasiūlo areštuoto turto pirkėją. Todėl antstolio patvirtintas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas negali būti ginčijamas reiškiant teisme actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis). Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas gali būti ginčijamas tik CPK 602 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka, tačiau ieškovas nenurodo nei vieno iš minėtoje teisės normoje numatytų antstolio surašyto akto pripažinimo negaliojančiu pagrindų.

Tai, kad actio Pauliana institutas nėra taikomas antstolio patvirtintiems turto perleidimo aktams ginčyti, sudaro savarankišką teisinį pagrindą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Tačiau kartu pažymėtina, jog pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Tam, kad būtų patenkintas actio Pauliana pagrindu pareikštas ieškinys, būtina įrodyti visų minėtų sąlygų visetą. Bent vienos iš nurodytų sąlygų nebuvimas lemia ieškinio atmetimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas taip pat neįrodė ir būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų.

Viena iš būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų – kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininko atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju antstolis Donatas Kisielius iš atsakovo A. K. vykdo priverstinį išieškojimą ieškovo A. V. naudai vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)m ką patvirtina 2020 m. gegužės 14 d. išrašas iš antstolių informacinės sistemos (b.l. 19), tačiau iš minėto išrašo matyti, kad vykdymo procesas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas 2018 m. vasario 27 d., vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta 2020 m. sausio 13 d., o ginčijamas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas sudarytas 2017 m. birželio 2 d., t. y. ginčijamo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto sudarymo metu išieškojimas iš A. K. ieškovo A. V. naudai nebuvo vykdomas. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškinio pareiškimo dieną 2020 m. rugpjūčio 12 d. atsakovas A. K. buvo skolingas ieškovui, t. y. kad atsakovo skolos nebuvo padengtos, taip pat duomenų apie skolų likučių dydį. Taigi, ieškovas neįrodė, jog actio Pauliana pareiškimo metu ieškovas buvo atsakovo A. K. kreditorius.

Ieškovas taip pat neįrodė, jog ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovo kaip atsakovo A. K. kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012, yra išaiškinta, kad actio Pauliana atveju kreditoriaus teisių pažeidimas ginčijamu sandoriu siejamas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo pažeistos kreditoriaus teisės, būtina nustatyti, kad galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos realiai nebelieka. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-502-313/2018). Nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Savo teisių pažeidimą ginčijamu antstolio aktu ieškovas grindžia tuo, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu turtas buvo realizuotas už kelis kartus mažesnę vertę, nei jo tikroji rinkos vertė, todėl vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gauta mažiau lėšų, kurios buvo nukreiptos kreditorių reikalavimams tenkinti. Ieškovas laiko, kad jeigu turtas būtų pardavinėjamas viešose varžytinėse, tai jis būtų parduotas už kelis kartus didesnę kainą, kas atitiktų atsakovo A. K. kreditorių teises ir teisėtus interesus. Tačiau ieškovas neįrodė, jog ginčijamu antstoli aktu būdu buvo sumažintas ieškovo skolininko A. K. mokumas ir jo galimybės atsiskaityti su ieškovu.

Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu ginčo turtas buvo parduotas už kelis kartus mažesnę, nei jo rinkos vertė, kainą, taip pat kad ginčo turtą parduodant iš viešųjų varžytinių, o ne skolininko pasiūlytam pirkėjui, šis turtas būtų parduotas už žymiai didesnę kainą. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad turto pardavimas už antstolio akte nustatytą kainą pažeidė ieškovo teises. CPK 704 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Konkrečios CPK 704 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančios kainos pasiūlymas yra skolininko ir jo pasiūlyto pirkėjo pasirinkimas (susitarimas). Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kaina, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė ir neįrodinėjo, jog turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte nurodyta turto kaina buvo nustatyta, pažeidžiant CPK 704 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. turtas buvo parduotas už mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios neužteko visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad viso buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 83 700,00 EUR, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų apie atsakovui A. K. priklausiusių (duomenys neskelbtini) dalių vertę ginčijamo antstolio akto sudarymo ir turto vertinimo metu. Be to, vidutinė buto rinkos vertė masinio vertinimo būdu buvo nustatyta dar 2009 m. gruodžio 1 d., t. y. prieš aštuonis metus iki antstolio akto sudarymo momento. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2011 m. kovo 15 d. yra 1 726,00 EUR, tačiau byloje nepateikta įrodymų apie atsakovui A. K. priklausiusios (duomenys neskelbtini) dalies neįrengtos pastogės vertę. Ieškovas nepateikė įrodymų apie buvo buto ir neįrengtos pastogės bei atsakovui A. K. nuosavybės teise priklausiusių šio turto dalių vidutinę rinkos vertę 2017 m. birželio 2 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymo metu. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 4 220,00 EUR turto pardavimo kaina neatitiko antstolės nustatytos šio turto kainos ar kad antstolė šio turto kainą būtų nustačiusi pažeidžiant vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus.

Ieškovas taip pat neįrodė, kad ginčo turtą realizavus už didesnę kainą iš turto už turto pardavimą gautų lėšų būtų bent iš dalies patenkintas ir jo kreditorinis reikalavimas. Išieškojimą ieškovo naudai ir kito kreditoriaus naudai vykdo skirtingi antstoliai. CPK 759 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškotojo prašymu ar antstolio iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prisijungęs prie išieškojimo, išieškotojas gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus. Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punkte numatyta, kad jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Paskelbęs varžytynes antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie jas informuoja kitus antstolius, vykdančius išieškojimą iš to paties skolininko. Kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, Antstolių informacinėje sistemoje parengdami patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo. Prisijungti prie išieškojimo galima iki to momento, kol turtą realizuojantis antstolis nesurašo išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo. Taigi, ieškovas lėšų, gautų iš ginčo turto pardavimo, paskirstyme būtų galėjęs dalyvauti tik tuo atveju, jeigu prie antstoles Ingos Karalienės iš skolininko A. K. vykdomo skolos išieškojimo būtų prisijungęs 2017 metais iki tol, kol buvo surašytas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas. Įvertinus tai, kad ginčijamas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas buvo surašytas 2017 m. birželio 2 d., o antstolio Donato Kisieliaus atliekamas priverstinis skolos išieškojimas ieškovo naudai buvo pradėtas tik 2018 m. vasario 27 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), darytina išvada, jog ginčijamo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto sudarymo metu išieškojimą ieškovo naudai iš A. K. vykdęs antstolis neturėjo galimybės ir nebuvo prisijungęs prie antstolės Ingos Karalienės iš atsakovo A. K. vykdomo išieškojimo ir negalėjo dalyvauti lėšų, gautų realizavus ginčo turtą, paskirstyme, nepriklausomai nuo šio turto realizavimo būdo. Todėl turto realizavimo būdas ir turto pardavimo kainas neturėjo jokios įtakos ieškovo kaip atsakovo A. K. kreditoriaus reikalavimų patenkinimo galimybėms.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 išaiškino, kad kreditoriaus teisių pažeidimą, kaip būtiną actio Pauliana taikymo sąlygą, galima konstatuoti tik tada, kai po ginčijamų sandorių sudarymo skolininko padėtis pasikeitė iš esmės ir jis neteko turto, į kurį galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, jog dėl ginčijamo akto ieškovo kreditorinis reikalavimas negali būti patenkintas iš kito atsakovo A. K. turto ar gaunamų lėšų, t. y. skolininko A. K. turtinės pablogėjimo ir ginčijamo akto sąlygoto skolininko turto ir lėšų sumažėjimo taip, jog ieškovas netektų galimybės išieškoti skolą ar tokių jo galimybių esminio sumažėjimo.

Ieškovas nurodo, kad atsakovas A. K. neprivalėjo siūlyti savo areštuoto turto pirkėjo, o turtas galėjo būti parduodamas priverstine tvarka iš viešųjų varžytynių. Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra vienas iš CPK nustatytų priverstinio turto realizavimo būdų kartu su kitais antstolio tvirtinamais skolininko turto pardavimo aktais priverstinio vykdymo procese. Priverstinio turto pardavimo vykdymo procese atveju skolininkas neturi teisės rinktis, ar parduoti turtą, net ir tuo atveju, kai skolininkas pasinaudoja įstatyme įtvirtinta galimybe pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Nors atsakovas A. K. pasinaudojo įstatyme įtvirtinta galimybe pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, tačiau sprendimą dėl šio turto pardavimo būtent skolininko pasiūlytam pirkėjui priėmė ir ginčijamą Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą surašė išieškojimą vykdanti antstolė. Todėl būtinoji actio Pauliana taikymo sąlyga - skolininko neprivalėjimas sudaryti ginčijamo sandorio, neegzistuoja.

Kitos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos actio Pauliana taikymo sąlygos yra skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas, t. y. kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad: skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Ieškovas nenurodė įstatymo nustatytų pagrindų preziumuoti atsakovų A. K. ir S. S. nesąžiningumą, todėl ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad ginčo sandorio sudarymą lėmė atsakovų nesąžiningumas. Nagrinėjamu atveju skolininko A. K. pasiūlymas areštuoto turto pirkėjo nenulėmė ginčijamo akto sudarymo. Sprendimą parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui priėmė ir ginčijamą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą surašė išieškojimą vykdantį antstolė, o ne skolininkas.

Ieškovas nurodo, kad apie ginčijamą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą jis sužinojo 2020 metų balandžio mėnesį, todėl jis nėra praleidęs CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto vienerių metų ieškinio senaties termino. Tačiau valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovės S. S. daiktinės teisės į ginčo turtą ginčijamo akto pagrindu buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre nuo 2018 m. balandžio 10 d. Todėl Ieškovas turėjo apie šio turto perleidimą ir ginčijamą Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą turėjo ir galėjo sužinoti nuo 2018 m. balandžio 10 d. Ieškovas nenurodė aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, jog apie ginčijamą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą jis sužinojo tik 2020 metų balandžio mėnesį bei kad apie viešajame registre įregistruotus duomenis apie S. S. daiktines teises ir šių teisių įgijimo pagrindą – ginčijamą aktą negalėjo sužinoti anksčiau.

Pagal CPK 602 straipsnio 3 dalį reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atvejį. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Taigi specialioje įstatymo nuostatoje, reglamentuojančioje turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimas negaliojančiais, numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo varžytynių akto pasirašymo dienos, tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti.

Trečiasis asmuo A. V. nuosavybės teisę į ginčo turtą įgijo įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo pagrindu, perkeliant jam (duomenys neskelbtini) dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalies neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjos atsakovės S. S. teises ir pareigas pagal 2017 m. birželio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant A. V. sumokėti atsakovei S. S. 4 220,00 EUR per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šio ieškinio padavimo metu 2020 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-17593-466/2020 jau buvo iškelta, ieškinio pareiškimo data – 2020 m. balandžio 29 d., jo priėmimo data – 2020 m. gegužės 6 d. (teismų sistemos LITEKO duomenys). Apie minėtos civilinės bylos nagrinėjimą teisme yra pažymėta ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-148-275/2021, iškeltoje pagal ieškovo A. V. atskirąjį skundą šioje civilinėje byloje. Taigi, ginčo turtas nuosavybės teise priklauso ne atsakovei S. S., o trečiajam asmeniui A. V., kurio teisių į ginčo turtą atsiradimo pagrindas yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Todėl restitucija ieškovo reikalaujamu būdu, t. y. išreikalaujant turtą iš atsakovės S. S. natūra atsakovui A. K. negalima, o netinkamo atsakovo pakeisti tinkamu ieškovas nesutiko.

Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė actio Pauliana sąlygų, taip pat atsižvelgiant į tai, jog antstolio sudaryto turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto ginčyti actio Pauliana pagrindu negalima. Antstolio sudarytas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas ali būti pripažįstamas tik CPK 602 straipsnyje nustatytais pagrindais, o ieškovas tokių sandorio negaliojimo pagrindų neįrodinėjo, o pagal aukščiau aptartas faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus konstatuotina, jog tokių pagrindų neegzistuoja. Todėl ieškinys atmetamas.

Kadangi ieškinys atmestas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o trečiojo asmens atsakovo pusėje A. V. patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1161,60 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš ieškovo trečiajam asmeniui; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 98,77 EUR, priteisiamos iš ieškovo valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. V. trečiajam asmeniui atsakovo pusėje, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. V., 1161,60 EUR (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą, šešiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. V. valstybei 98,77 EUR (devyniasdešimt aštuonis eurus, septyniasdešimt septynis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.