Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant nuotoliniu būdu( naudojant ZOM vaizdo konferencijos ryšį) pareiškėjo atstovei adv. Nerijai Žeknienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui-VĮ Turto bankas dėl paveldėjimo priėmimo termino atnaujinimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

LR CK 5.50 straipsnyje yra nustatyta, jog pareiškimas apie palikimo priėmimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi būti paduotas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Teisė į palikimo priėmimą pareiškėjui atsirado mirus jo broliui R. G. (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas šį terminą praleido. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.5.7 straipsnio 1 dali teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta , kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.

Pareiškėjas pareiškimo apie palikimo priėmimą padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kurios laikytinos pagrindu minėto termino atnaujinimui. Pareiškėjo brolis mirė Vokietijoje, po sunkios ligos. Pareiškėjas labai išgyveno brolio netektį, jis nuo gimimo gyvena Vokietijoje, jo lietuvių kalbos žinios yra pradinio lygmens. Jokių artimų giminių ar draugų pareiškėjas Lietuvoje neturi. R. G. mirties faktas Lietuvos Respublikoje buvo įregistruotas 2021-09-02. 2020 m. Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas dėl visą pasaulį sukausčiusios COVID-19 pandemijos, buvo nustatyti griežti karantino ribojimai. Dėl įvairių ribojimų, izoliacijos taikymo, rizikos susirgti pačiam pareiškėjui buvo labai apsunkintas jo atvykimas į Lietuvą. Pareiškėjas yra 76 metų amžiaus, turintis gretutinių ligų. Dėl savo sveikatos buvo gydomas urologijos klinikoje. Gydymas buvo daug kartų atidedamas dėl pandemijos, todėl pareiškėjas neturėjo aiškios apibrėžties kada jam bus atlikta operacija. Dėl kilusios pandemijos apsunkintas buvo ir giminystės ryšį įrodančių dokumentų surinkimas. Pareiškėjas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis. Ir dėl to praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui po brolio R. G. mirties priimti, todėl kreipiasi dėl šio termino pratęsimo.

Pasisakydamas dėl CK 5.57 str.1dalyje įtvirtinto pagrindo palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas , bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo(pvz. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006;2007 m birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-258/2007).

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, atnaujinant terminą palikimui priimti, yra būtina atkreipti dėmesį ar dėl tokio termino pratęsimo tretieji asmenys nepatirs neigiamų pasekmių, ar nebus suvaržytos ar apsunkintos trečiųjų asmenų teisės. Pažymėtina, kad šiuo atveju jokie kiti asmenys į turtą, likusį po R. G. mirties, nepretenduoja. Jokie asmenys dėl palikimo priėmimo nesikreipė, jokie paveldėjimo teisės liudijimai į velionio palikimą per CK 5.50 straipsnyje nustatytą 3 mėnesių terminą nebuvo išduoti, paveldėjimo byla apskritai nebuvo pradėta.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė pilnai palaikė pareiškėjo pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011).

Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad R. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

Pateiktais gimimo liudijimais patvirtinama, kad pareiškėjas yra mirusio R. G. brolis.

Iš pateiktų pareiškėjo medicininių dokumentų matyti, kad jis 2021 m buvo du kartus stacionariai gydomas (duomenys neskelbtini).

Iš 2021-10-06 R. G. testamento paskelbimo Varėnos raj.2-ajam notarų biure protokolo matyti, kad paskelbtam 2014-11-18 R. G. sudarytam testamente jo mirties atveju įpėdiniu visam jo turtui paveldėti jis nurodė brolį A. J. G. gyv. Vokietijoje.

2022-02-15 Testamentų registro išrašu patvirtinama, kad Testamentų registre 2014-11-21 buvo įregistruotas 2014-1-18 R. G. sudarytas testamentas, bei kad nėra registruota palikimo priėmimo faktų ir palikimo priėmimo atsisakymo faktų .

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia paveldėti savo mirusio brolio R. G. nepaveldėtą palikimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kitų galimų pirmos eilės įpėdinių, paveldint netgi pagal įstatymą, apart pareiškėjo, nėra.

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra - gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu palikimo priėmimo terminas yra praleistas, šį terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju laikytina, kad pareiškėjas A. J. G. paveldėjimo priėmimo terminą praleido ne dėl savo aplaidžių veiksmų, bet dėl objektyvių aplinkybių. Iš pareiškėjo paso kopijos matosi, kad pareiškėjas yra gimęs (duomenys neskelbtini) Vokietijoje ir gyvena (duomenys neskelbtini), bei matosi, kad brolio R. G. mirties momentui pareiškėjas buvo jau beveik 74 m amžiaus. Iš pateiktų medicininių dokumentų kopijų matosi, kad pareiškėjas turi sveikatos problemų ir 2021 m du kartus buvo gydomas klinikų stacionare. Kartu visuotinai yra žinoma, kad 2020 m kilo COVID-19 pandemija ir tarp daugelio Europos šalių buvo uždraustas asmenų judėjimas, tokie draudimai didele dalimi galiojo ir 2021 m .Tokiu būdu matosi, kad pareiškėjas tiek dėl savo amžiaus, tiek dėl sveikatos būklės, tiek dėl galiojusių draudimų dėl COVID-19 pandemijos ,faktiškai neturėjo galimybės per įstatymu nustatytą 3 mėnesių laiką atvykti į Lietuvą ir kreiptis su pareiškimu į Varėnos rajono 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl įrodymų vertinimo, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas dėl svarbių bei objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Pripažintina, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipdamas į notarą dėl palikimo priėmimo, elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad pareiškėjas terminą praleido ne dėl savo aplaidžių veiksmų, bet dėl objektyvių priežasčių ir jis negalėjo laiku realizuoti savo teisės paveldėti pagal testamentą. Ir tai laikytina svarbiomis priežastimis atnaujinti pareiškėjui terminą palikimui priimti. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) pareiškimas tenkintinas ir pareiškėjui atnaujintinas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas priimti palikimą, kuris atsirado po jo brolio R. G. mirties (duomenys neskelbtini) (CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. J. G. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), terminą paveldėjimui pagal testamentą priimti po brolio R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) ir terminą palikimui priimti pratęsti 3(trims)mėnesiams nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.