- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- e2S-894-259/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- G. D., E. Š.
- Ieškovas
- G. R. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. D. ir E. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. R. L. patikslintą ieškinį atsakovams G. D. ir E. Š. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. R. L. pareiškė patikslintą ieškinį Kauno apylinkės teisme, kuriame suformulavo reikalavimus pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020-08-18 sudarytą Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį bei susitarimą bendraturčių dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos ir taikyti dvišalę restituciją - grąžinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovės G. R. L. nuosavybėn, grąžinant atsakovui E. Š. 1 000 Eur už žemės sklypą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė G. R. L. ir atsakovai E. Š. bei G. D. sudarė 50/2893 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarti bei bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovas E. Š. įsipareigojo pirkti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Parduodamos žemės sklypo dalies kaina – 1 000 Eur. Sutartimi šalys taip pat susitarė, kad G. R. L. naudosis žemės sklypo dalimis taip: 670 kv.m. iš plane pažymėtos raide "B"/672 kv.m. bei 680kv.m. iš plane pažymėtos raide "C"/728kv.m. su kitu bendraturčiu. Atsakovas E. Š. naudosis žemės sklypo dalimis taip: 2 kv.m. iš plane pažymėtos raide "B"/672 kv.m. bei 48 kv.m. iš plane pažymėtos raide "C"/728kv.m. su kitu bendraturčiu. Atsakovas G. D. naudosis asmeniškai žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide "A"/1493 kv.m. Šia sutartimi pardavėja G. R. L. įsipareigojo nuo sutarties sudarymo momento per pusantrų metų savo lėšomis pakeisti savo turimų dalių plane pažymėtų raidėmis "B" ir "C" žemės paskirtį į Vandens ūkio paskirties-bendrojo naudojimo vandens telkinių žemę, taip pat paruošti visus dokumentus šio žemės sklypo suformavimui į atskirus turtinius vienetus. Šalys susitarė, jeigu G. R. L. neatlieka savo numatytu įsipareigojimų, tai sumoka pirkėjui 5 000 Eur baudą, kuri yra užskaitoma kaip netesybos už įsipareigojimų nevykdymą. Sudarydama minėtą sutartį ir susitarimus ieškovė neturėjo galimybės susipažinti su sutarties projektu, nes jos prašymu nebuvo atsiųstas dokumentas, todėl ji neturėjo galimybės nei ramiai perskaityti, nei pasitarti su teisininkais dėl sutarties sąlygų. Betarpiškai pačios sutarties pasirašymo metu atsakovo iniciatyva kelis kartus buvo keičiamos sutarties projekto sąlygos, ieškovė pati nebūdama teisininke ir būdama emocinėje sumaištyje, negalėjo iki galo suprasti visų sutarties niuansų, juos įvertinti ir numatyti pasekmes ateičiai, todėl suklydo sudarydama minėtus sandorius dėl atsakovo apgaulės. Juo labiau, kad visus būsimus sutarties projektus ruošė pats atsakovas G. D., kuris atsiradus pirkėjui skubino ieškovę sudaryti sandorį, nes negalima atsisakyti tokio pasiūlymo. Tik po sutarties sudarymo ieškovė namie atidžiai perskaitė sutartį. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ir susitarimas bendraturčių dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos akivaizdžiai pažeidžia ieškovės interesus, nes yra sudaryta nesąžiningai bei pažeidžiant ieškovės teises į žemės sklypą. Šiais sandoriais atsakovas G. D. siekė išvengti ieškovės ir atsakovo susitarimo dėl atsiskaitymo už atsakovo G. D. iš ieškovės įsigytą žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini). Ieškovės valia sudarant sutartį nebuvo susiformavusi tinkamai (neydingai), sutartis visiškai neatitinka jos tikrųjų ketinimų, ji nesuvokė tikrosios sutarties ir atskirų jos sąlygų esmės, sprendimą dėl sutarties sudarymo buvo priversta priimti atsakovo G. D. spaudimo ir apgaulės įtakoje.
Atsiliepimas
2. Atsakovai G. D. ir E. Š. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo G. D. buvo susiklostę artimi santykiai, trukę dvejus metus. Jų metu ieškovė ir atsakovas sudarė eilę nekilnojamojo turto įsigijimo sandorių tikslu plėtoti gyvenamųjų namų kvartalą (duomenys neskelbtini). Ieškovė atsakovo G. D. plėtojamame objekte įgijo ne ginčo objektu tapusį žemės sklypą, tačiau ir dar kelis žemės sklypus – (duomenys neskelbtini), bei kitą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris servitutų schemoje, pateiktoje su atsiliepimu į ieškinį, pažymėtas Nr. 64. Tai yra ieškovės investicijos į visus žemės sklypus šioje teritorijoje, buvo sudedamoji atsakovo G. D. plėtojamo verslo dalis, nes ieškovė planavo ateityje iš tos investicijos uždirbti. Nutrūkus ieškovės ir atsakovo G. D. artimiems santykiams, buvo sutarta, kad ieškovė palaipsniui pasitrauks iš plėtojamo projekto. Būtent ieškovė pradėjo nerimauti, kad atsakovas G. D. žemės sklypų savininkams pardavinės jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis, o ne ieškovės, todėl atsiradus potencialiam pirkėjui – atsakovui E. Š., ieškovė reikalavo, kad būtų parduodama jos žemės sklypo dalis, o ne atsakovo G. D.. Tokios ieškovės baimės turėjo pagrindo, kadangi nors šiuo metu žemės sklypai nekilnojamojo turto rinkoje yra paklausūs, tačiau paklausą turi žemės sklypai su inžinieriniais tinklais, o gyvenamųjų namų kvartale, esančiame (duomenys neskelbtini), jų nėra. Kadangi atsakovas G. D. neketino ieškovės apgauti, todėl jis sutiko, kad pirmiausia būtų parduodamos jai priklausančio žemės sklypo dalys. Sudarant sutartį, ieškovė sutarties sąlygas suprato, nes sutarties projekte buvo nustatytas trumpesnis terminas (vieneri metai) žemės sklypo paskirčiai pakeisti. Būtent ieškovei prašant šis terminas buvo pailgintas iki pusantrų metų, dėl ko ieškovei notarų biure susipažinus su sutartimi ir išsakius pastabą dėl per trumo termino, joje buvo daromas pakeitimas. Nors ieškovė ginčija susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, teigdama, kad notarų biure neturėjo galimybės tinkamai šio plano įvertinti, dėl ko pasijuto apgauta, tačiau ir šios aplinkybės yra neteisingos, nes ir naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu nustatymo schemoje buvo daromos korekcijos pagal ieškovės pageidavimą – t.y. ieškovei priklausanti žemės sklypo dalis buvo padalinta į “B“ ir “C“ dalis. Dėl šio ieškovės pareikšto pageidavimo, buvo kreiptasi į schemą parengusį matininką, kuris pakoregavo planą pagal ieškovės pageidavimą ir jį persiuntė notarei, po ko schemą peržiūrėjusi ieškovė su ja sutiko ir sandoris buvo užbaigtas, šalims jį pasirašant. Pažymėjo, kad atsakovas G. D. ieškovei priklausiusio žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) įsigijo su ieškove notarine tvarka sudarytos mainų sutarties pagrindu, kuria ieškovė įgijo nuosavybės teisę į atsakovui G. D. priklausiusio ginčo objektu tapusio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1400/2893 dalis. Mainų sutartyje konstatuota, kad mainomų sklypų vertės lygios, todėl ieškovės teiginys apie atsakovo G. D. skolą už žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) nepagrįstas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė nuosavybės teise valdo įvairaus pobūdžio nekilnojamąjį turtą ir iki šio ginčijamo sandorio šalys jau nutrūkus jų artimam ryšiui buvo sudarę ir daugiau sandorių ir susitarimų: 2020-05-19 susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo; 2020-05-21 pirkimo-pardavimo sutartį; 2020-05-26 servituto sutartį, ir jų iki šio momento ieškovė neginčija.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas atsakovams nepateikus paruošiamojo dokumento – tripliko - 2021 m. sausio 6 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės G. R. L. patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-2088-615/2021, pripažino 2018 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir susitarimą bendraturčių dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos Nr. 19KU-2943, sudarytą tarp ieškovės G. R. L., atsakovo E. Š. ir atsakovo G. D., negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu ir taikė restituciją: įpareigojo ieškovę G. R. L. grąžinti atsakovui E. Š. 1 000 Eur, įpareigojo atsakovą E. Š. grąžinti ieškovei G. R. L. 50/2893 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisė ieškovei G. R. L. iš atsakovų G. D. ir E. Š. po 830,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Šalies argumentai
4. Atsakovai G. D. ir E. Š. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašydami panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių nesant pagrindo tokiam sprendimui priimti. Įstatymas numato, kad sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Tai yra CPK aiškiai nurodo, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tik tuomet, kai atsakovas nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir nenumato, kad tokiu pagrindu galėtų būti tripliko nepateikimas. Byloje yra atsakovų pateiktas atsiliepimas į ieškinį, kuriame aiškiai išdėstyta jų pozicija dėl ieškovės pareikšto ieškinio, pateikti įrodymai, pagrindžiantys atsakovų atsiliepime nurodytą poziciją, todėl teismas sprendimą priėmė neturėdamas tam pakankamo pagrindo. Atsakovai veda bylą per atstovę, kuri rengia ir procesinius dokumentus. Atstovės kontoroje dirbančiai advokato padėjėjai D. J. 2020-12-09 buvo nustatytas teigiamas COVID-19 testas, dėl ko atsakovų atstovei, kaip turėjusiai artimą kontaktą su D. J., buvo nustatyta pareiga 14 dienų izoliuotis. Per nurodytą laiko tarpą atstovei pasireiškė peršalimo požymiai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tuo metu atstovė dėl privalomos izoliacijos negalėjo dalyvauti bylose, dėl pažymos patvirtinančios jos negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje į gydymo įstaigą nesikreipė. Kaip matyti, teismo pranešimas dėl tripliko pateikimo yra išsiųstas 2020-12-16, t.y. privalomos izoliacijos laikotarpiu. Dėl įtampos, taikomos privalomos saviizoliacijos, sveikatos problemų, teismo pranešimas dėl tripliko pateikimo nebuvo pastebėtas, todėl nebuvo įvykdytas. Taigi, atsakovai nesiekė vilkinti bylos nagrinėjimo ir tripliko per teismo nustatytą terminą nepateikė dėl svarbių priežasčių. Svarbu ir tai, kad sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovai pateikė į atsiliepimą į ieškinį, kuriame detaliai išdėstė nesutikimo su ieškiniu aplinkybes ir pateikė rašytinius įrodymus, paneigiančius ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl jos tariamo suklydimo, apgaulės, tariamų skolų, valios trūkumo dėl sandorio sudarymo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių neįvertino eilės aplinkybių, kurias buvo nurodę atsakovai, tuo pažeidžiant teismo pareigą priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
5. Ieškovė G. R. L. pateikė atsiliepimą į atsakovų G. D. ir E. Š. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė netenkinti atsakovų pareiškimo. Nurodė, kad atsakovai nepateikė jokių dokumentų, kurie leistų abejoti pateikto ieškinio dalyko pagrįstumu arba priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai sirgo ir liga sutrukdė laiku parengti procesinį dokumentą. Atsakovai ir ar jų atstovė nepateikė duomenų, kad nebuvo gauti procesiniai dokumentai ar teismo pranešimai ir tokių aplinkybių neįrodinėja. Bylos duomenimis, visi procesiniai dokumentai atsakovų atstovei įteikti tinkamai. Atsakovų prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra visiškai neargumentuotas, o pateikti rašytiniai įrodymai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam klausimui. Atsakovai nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti teismo sprendimo pagrįstumu. Advokatų veikla paskelbto karantino metu nėra draudžiama ar ribojama, be kita ko, šios profesijos atstovai dirbti ir darbą organizuoti bei klientus aptarnauti gali ir nuotoliniu būdu, kuomet klientų aptarnavimas vyksta dažniausiai išvengiant asmeninio kontakto. Atstovė nenurodo, kad darbui iš namų ar bet kurios kitos vietos atlikti neturėjo techninių priemonių (kompiuterio, telefono, interneto ryšio). Atsakovai nepateikė įrodymų iš kurių būtų galima spręsti esant pagrindo naikinti priimtą sprendimą už akių. Ieškovės nuomone, nėra jokio pagrindo teismui naikinti priimtą sprendimą už akių civilinėje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. nutartimi netenkino atsakovų G. D. ir E. Š. pareiškimo dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
7. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės gali tiktai tuo atveju, jeigu konstatuoja esant vieną iš šių dviejų aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Atsiliepimas
8. Teismas, remdamasis civilinės bylos medžiaga, nustatė, kad ieškovei pareiškus ieškinį ir atsakovams pateikus atsiliepimą į jį, Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi paskyrė šiuo atveju privalomą (CPK 227 straipsnio 1 dalis) parsirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą (CPK 225 straipsnio 7 punktas). Ieškovė į civilinę bylą per nustatytą terminą pateikė dubliką, atsakovai per nustatytą terminą tripliko į bylą nepateikė. Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės nėra ginčijamos ir atsakovų pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagal CPK 227 straipsnio 3 dalį tuo atveju, kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių. Ta pati teismo teisė dar kartą vienareikšmiškai įtvirtinta ir šiuo metu galiojančios aktualios redakcijos CPK 285 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priimti sprendimą už akių tuo atveju, jeigu atsakovai nepateiks paruošiamojo dokumento. Todėl priimti sprendimą už akių nagrinėjamu atveju buvo ne tiktai teismo teisė, bet ir teismo procesinė pareiga (CPK 227 straipsnio 3 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Teismas nelaikė svarbiomis priežastimis tų aplinkybių, kad atsakovų atstovė, gavusi teismo pranešimą dėl tripliko pateikimo, buvo saviizoliacijoje.
10. Teismas pažymėjo, kad teismas priimdamas sprendimą už akių atlieka formalų byloje esančių ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas priimdamas 2021-01-06 sprendimą už akių vertino ne tik ieškovės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, bet ir atsakovų į bylą pateiktus rašytinius įrodymus (2021-01-06 sprendimo 4 lapo antra pastraipa). Atsakovai pateiktame prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir į civilinę bylą kartu su paminėtu prašymu nepateikė nei vieno naujo įrodymo, kuris, teismo vertinimu, gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kadangi nagrinėjamu atveju teismas sprendimą už akių priimti galėjo ir tai buvo teismo procesinė pareiga (CPK 227 straipsnio 3 dalis, 285 straipsnio 6 dalis), o atsakovai, teismo vertinimu, nenurodė ir į civilinę bylą nepateikė jokių naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas sprendė, kad atsakovų prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovai pateiktame pareiškime taip pat išdėstė savo argumentus, dėl kurių jie nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimu už akių. Tačiau vien tik šalies nesutikimas su teismo priimtu sprendimu už akių, t.y. vien tik šalies nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu (kuris galėtų sudaryti apeliacinio skundo pagrindą), pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį negali sudaryti pagrindo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės gali tiktai tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti bei pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Nagrinėjamu atveju jokių naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, atsakovai kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad priimant sprendimą už akių buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Tačiau nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, kai teismui nėra pateikiami visiškai jokie nauji įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskirajame skunde atsakovai G. D. ir E. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2088-615/2021 panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiai argumentais:
13.1. Sprendimo už akių priėmimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo procesinio instituto aiškinimo ir taikymo įvairūs aspektai kasaciniame teisme buvo nagrinėti, suformuota šio instituto aiškinimo ir taikymo praktika. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nors, esant atitinkamoms proceso sąlygoms, ir yra galimybė priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini. Teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį priimant sprendimą už akių būtinas byloje pateiktų įrodymų visumos formalus vertinimas. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2005; 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2006; 2006 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2006; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-316/2008; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ginčijamą sandorį pripažino negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Šiuo pagrindu pripažįstant negaliojančiu būtina nustatyti atitinkamų sąlygų buvimą, bei vadovautis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Jo jurisprudencijoje išaiškinta, kad apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).
Atsiliepimas
13.3. Priimant sprendimą už akių, byloje buvo ir atsakovų pozicija, ir jų pateikti įrodymai, kurių pagrindu teismui įpareigojus ieškovę patikslinti ieškinio aplinkybes, pastaroji pripažino esminius atsakovo atsiliepime nurodytus motyvus – kad ginčo žemės sklype buvo plėtojamas verslo planas, kuriame ieškovė dalyvavo, kaip suinteresuota šio projekto dalyvė, ir kad ginčo žemės sklypą ieškovė įgijo tik po to, kai pradėjo bendrauti artimai su G. D. ir įgijo būtent atsakovo G. D. plėtojamame projekte, t.y. prisijungė prie plėtojamo projekto. Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovė atsakovo G. D. plėtojamame objekte įgijo ne tik šį, tačiau ir dar kelis žemės sklypus – (duomenys neskelbtini), bei kitą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris servitutų schemoje, pateiktoje su atsiliepimu į ieškinį, pažymėtas Nr. 64. Tai yra ieškovės investicijos į visus žemės sklypus šioje teritorijoje, buvo sudedamoji atsakovo G. D. plėtojamo verslo dalis, nes ieškovė planavo ateityje iš tos investicijos uždirbti. Be to, atsakovai nurodė ir paneigė ieškovės nurodytas aplinkybes, kad pas notarą viskas vyko skubos tvarka, kad ji nespėjo įsigilinti į sutartį ir dokumentus: ieškovė nepaneigė, kad notarų biure prieš pasirašant sutartį ir jai susipažinus su sandorio dokumentais, taip pat ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu, jos reikalavimu buvo daromi pataisymai, kuriuos atliko matininkas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, nevertino teismų praktikoje nustatytinos aplinkybės, kad ieškovė yra verslininkė, kad turi kelis aukštuosius išsilavinimus, tame tarpe ekonominį, kad yra sudariusi ne vieną sandorį, kas pagrįstai leidžia paneigti jos nurodytas, tačiau neįrodytas aplinkybes dėl jos valios trūkumo sudarant šį sandorį. Ieškovė neįrodė, kad ginčijamas sandoris buvo nenaudingas ieškovei.
13.4. Tai, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nebuvo pagrįstos įrodymais, o priešingai paneigtos atsakovų pateiktais rašytiniais įrodymais, sudarė pagrindą abejoti ieškovės, kaip proceso šalies sąžiningumu, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino nei priimdamas sprendimą už akių, nei nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nevertino ieškovės, kaip verslą vykdančio, ne vieną sandorį sudariusio asmens elgesio, kas pagal teismų suformuotą praktiką yra būtina nustatyti aplinkybė, leidžianti įvertinti aplinkybių dėl ieškovės suklydimo buvimą. Aplinkybės dėl apgaulės buvimo ar suklydimo, kuri ieškinyje nurodė ieškovė, sprendimo motyvuose iš viso neatskleistos.
13.5. Tai, kad teismas priimdamas sprendimą už akių, neatskleidė bylos esmės rodo ir teismo motyvas dėl ginčijamoje pirkimo-pardavimo sutartyje aptartos baudos, kurią teismas lygindamas su sandorio suma (1 000,00 Eur) laikė neproporcinga (5 000,00 Eur). Kadangi ginčo žemės sklype norint įrengti paplūdimį, buvo reikalinga pakeisti šio žemės sklypo paskirtį, todėl šio žemės sklypo bendraturčiai perleisdami projekto žemės sklypų įgijėjas šio žemės sklypo dalis bendro paplūdimio naudojimui privalėjo pakeisti šios žemės sklypo paskirtį. Tai, kad ieškovė neberodė intereso dalyvauti šiame verslo projekte, tačiau siekiant kad ši šio projekto plėtojimui netrukdytų, sutarties 11.7 punkte buvo nustatyta pareiga ir šios pareigos nevykdymo pasekmės – bauda. Atsakovas G. D., kaip šio projekto plėtotojas ir ginčo žemės sklypo savininkas yra suinteresuotas kuo greitesniu šio žemės sklypo paskirties pakeitimu, kas yra negalima padaryti be bendraturčio (ieškovės) sutikimo arba bendro veikimo. Tuo tikslu atsakovas norėjo, kad sutartyje būtų nurodytas trumpesnis terminas žemė sklypo paskirčiai pakeisti, tačiau ieškovei nesutikus, šis terminas buvo pailgintas iki pusantrų metų. Dėl nustatytos baudos dydžio ieškovė jokių pastabų nepareiškė, kas reiškia, kad ji baudos dydį laikė protingu ir sąžiningu. Be to, šio įsipareigojimo neįvykdymo pasekmės jokių būdu negali būti lyginamos su sandorio verte, nes ši bauda numatyta už ieškovės neveikimą dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo, tuo apsaugant ginčo žemės sklypo pirkėjus (šiuo atveju atsakovą E. Š.), įsigyjančius šios žemės sklypo dalis naudoti rekreacinei paskirčiai.
13.6. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas atsakovų, nes priėmęs pareiškimą, teismas jį per epp išsiuntė ieškovei ir jos atstovui nustatydamas 14 dienų terminą atsiliepimui į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pranešimas ieškovės atstovui buvo įteiktas 2021-01-30, todėl terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2021-02-13. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartyje konstatuoja, kad ieškovė atsiliepimo nepateikė. 2021-02-22 ieškovės atstovas per epp pateikia atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o teismas tą pačią dieną nusprendžia atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti ir jį priima, nors ieškovės atstovas atsiliepimą pateikė praleidęs jo terminą 9 dienomis, nenurodė ir nepateikė jokių šio termino praleidimą pagrindžiančių priežasčių, tačiau teismas nelaikė to jokiu procesiniu trūkumu, ir pažeisdamas rungimosi, nešališkumo, teisingumo principus, savo iniciatyva ieškovei terminą atsiliepimui pateikti atnaujino ir atsiliepimą priėmė. Tuo tarpu atsakovų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių, sukeliantis reikšmingas teisines pasekmes atsakovams, vien dėl to, kad atsakovai praleido terminą pateikti tripliką, nors nurodė termino praleidimą pagrindžiančias priežastis.
14. Ieškovė G. R. L. atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atsakovai savo atskirajame skunde savaip interpretuoja ieškovės argumentus dėl faktinių bylos aplinkybių, nepateikia jokių svarių ir neginčijamų įrodymų. Ieškovė niekada nedalyvavo atsakovo G. D. verslo projekte. Verslo planas su sklypais buvo išskirtinai atsakovo G. D. idėja, nes jis tuo užsiima. Kadangi atsakovui labai reikėjo ieškovės turimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o atsakovas pinigų neturėjo, buvo sudaryta nelygiavertė mainų sutartis, kuria ieškovė įgijo atsakovui nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą. Atsakovas žadėjo parduoti (duomenys neskelbtini) sklypus ir tokiu būdu atsiskaityti su ieškove už (duomenys neskelbtini) sklypą. Vėliau atsakovas pradėjo sakyti, kad reikalingos sumos negaus už sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), todėl reikia pakelti jų vertę išvystant šiame žemės sklype infrastruktūrą, įkurti patrauklią turizmui vystyti vietą. Ieškovei pasiūlė pasvarstyti jo idėją apie tai, kad jai tenkančioje žemės sklypo dalyje jie įrengs paplūdimį ir parduodant kitus žemės sklypus, kurie priklauso G. D. kiekvienam sklypui būtų priskirta atitinkama dalis to paplūdimio zonos. Pardavęs sklypus atsakovas grąžintų reikalingą pinigų sumą ieškovei už (duomenys neskelbtini) sklypą Kaune. Atsakovas G. D. pats surado ir ieškovei pranešė, kad jau yra pirkėjas ir negalima atsisakyti tokio pasiūlymo, be kita ko, pats atsakovas ir sutarties projektą parengė dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo ir bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos.
14.2. Ieškovei sudarytoje ginčijamoje sutartyje buvo numatyta bauda už įsipareigojimo pakeisti žemės sklypo paskirtį nevykdymą. Tuo tarpu analogiškų ar panašių įsipareigojimų kitos šalys - atsakovai nei G. D., nei E. Š., neprisiėmė. Tokio dydžio 5 000,00 Eur baudos ieškovei įtvirtinimas sutartyje, kai viso nupirkto žemės sklypo kaina yra 1 000,00 Eur, akivaizdžiai įrodo, kad žemės sklypo perdavimas atsakovo nuosavybėn buvo itin svarbus atsakovo interesas ir paneigia atsakovų vieną iš motyvų, jog tokiu būdu atsakovas G. D. siekė apsidrausti nuo ieškovės kenkėjiškų veiksmų.
14.3. Apeliantai nepateikė jokių papildomų dokumentų, kurie leistų abejoti pateikto ieškinio dalyko pagrįstumu arba priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Nepateikė jokių duomenų, kad atsakovai sirgo ir liga sutrukdė laiku parengti procesinį dokumentą. Apeliantai ir ar jų atstovė nepateikė duomenų, kad nebuvo gauti procesiniai dokumentai ar teismo pranešimai ir tokių aplinkybių neįrodinėja. Bylos duomenimis, visi procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai. Naujų rašytinių įrodymų atsakovai nepateikė ir su atskiruoju skundu dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties.
14.4. Atsakovai, gavę dubliką, turėjo pareigą nedelsiant imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinę tinkamą procesinį bendrininkavimą, ir nustatytu terminu būtų pateikę savo atsiliepimą į dubliką (t.y. tripliką). Atsakovų nurodytą aplinkybę, kad terminą atsiliepimui pateikti praleido dėl to, kad atsakovų atstovė tuo metu buvo saviizoliacijoje, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nelaikė svarbia ir reikšminga, todėl sprendė, kad nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo sprendimui už akių peržiūrėti. Sprendimo už akių priėmimui, kaip specifiniam civilinio proceso teisės institutui, yra būdingi ir tam tikri byloje pateiktų įrodymų vertinimo ypatumai, taip pat ypatumai, susiję su tokio sprendimo turiniu, t. y. su CPK 288 straipsnio 4 dalies būtina antra sąlyga - pareiškime turi būti nurodyti įrodymai, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi pareiškime turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, tačiau atsakovai tokių įrodymų nepateikė. Apeliantų atskirajame skunde nėra nurodyta nė vieno pagrindo, kuriuo būtų galima naikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
16. Byloje sprendžiamas klausimas dėl sprendimo už akių priėmimo sąlygų egzistavimo, pirmosios instancijos teismo atsisakymo peržiūrėti priimtą sprendimą už akių pagrįstumo, atsakovams pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ginčijant sprendime už akių atliktą įrodymų vertinimą.
17. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neegzistuoja nei vienas iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, nes pirmosios instancijos teismo pareiga priimti sprendimą už akių esant CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams. Atsakovai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai tenkino ieškinį priimdamas sprendimą už akių. Taigi, atsakovai iš esmės nurodo buvus CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodomą pagrindą panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimą už akių.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje kilusiems klausimams teisingai išspręsti būtina įvertinti sprendimo už akių instituto paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018, 24 punktas; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 13 punktas). Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinių teisių ribojimas būtų pateisinamas civilinio proceso tikslų bei principų apsauga. Pažymėtina, kad CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019). Taigi, sprendimo už akių priėmimas yra vienos iš proceso šalių pasyvaus elgesio pasekmė, kurio priėmimas yra ne automatinis veiksmas, konstatavus CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų priimti sprendimą už akių egzistavimą, bet priemonė teisingai išnagrinėti bylą laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CPK 285 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinti pagrindai, kuomet teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių ir vienas iš tokių pagrindų yra kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių (CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Būtent šio pagrindo egzistavimą kaip kliūtį sprendimui už akių priimti ir siekė įrodyti atsakovai teikdami pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad esant galimybei priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini. Teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį priimant sprendimą už akių būtinas byloje pateiktų įrodymų visumos formalus vertinimas. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančiais 2020-08-18 sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį bei bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos grindė atsakovo G. D. apgaule ir savo suklydimu. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškinio pagrindui įrodyti ieškovė pateikė teismui šiuos įrodymus: Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, 2020-08-18 sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį su susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos ir duomenis, kad atsakovas G. D. yra dviejų įmonių, užsiimančių nekilnojamojo turto veikla, direktorius. Tuo tarpu žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano kopija, kuri pagal 2020-08-18 sudarytos sutarties 15.1 punktą yra sutarties priedas, byloje nėra pateikta, nors ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad susitarimas dėl naudojimosi tvarkos pažeidžia ieškovės kaip žemės sklypo bendraturtės teises ir teisėtus interesus. Atsakovai, siekdami paneigti ieškovės ieškinyje nurodomas aplinkybes dėl ieškovės apgaulės ir negebėjimo suprasti sandorio esmę bei ieškovės nurodomą atsakovo G. D. skolą už jam perleistą sklypą (duomenys neskelbtini), pateikė servitutų schemą, kurioje matoma ginčo sandorių perleisto dalies žemės sklypo padėtis gyvenamųjų namų kvartale (duomenys neskelbtini), 2019-06-25 mainų sandorį, kuriuo ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovas įgijo iš ieškovės, o ieškovė įgijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), išrašą iš Nekilnojamojo turto registro apie ieškovės nuosavybės teise turimų ir turėtų eilę statinių ir žemės sklypų ir kitus ieškovės su atsakovu G. D. sudarytus sandorius, kurių ieškovė neginčija. Taigi, byloje buvo pateikti tiek ieškovės, tiek atsakovų įrodymai, kuriais remiantis buvo grindžiama šalių procesinė pozicija dėl apgaulės ir suklydimo fakto buvimo, ieškovės patirties sudarant nekilnojamojo turto sandorius, atsakovo G. D. skolos ieškovei už perleistą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, atsakovų pateiktų įrodymų nevertino, konstatavęs, kad jie nepaneigia aukščiau nurodytų civilinėje byloje nustatytų esminių aplinkybių.
22. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje kilo akivaizdus ginčas, ypač dėl ieškovės gebėjimo suprasti sudaryto sandorio esmę ir atsakovo G. D. panaudotos apgaulės, kurį išspręsti buvo galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės, t. y. išklausius šalis teismo posėdyje ir atlikus visų byloje esančių įrodymų vertinimą, kadangi vien formalus įrodymų visumos vertinimas dėl ieškovės ir atsakovų procesinių pozicijų prieštaros neleistų byloje priimti vienareikšmiško sprendimo (CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovų elgesys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu negali būti laikomas pasyviu, dėl kurio būtų kilęs poreikis užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą priimant sprendimą už akių. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovai civilinėje byloje naudojasi profesionalaus teisininko pagalba, įvykdė tiek pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį, tiek atsiliepimą į patikslintą ieškinį, teikė į bylą įrodymus ne tik pagrindžiančius atsakovų poziciją, bet ir paaiškinančius ieškinyje nurodomas aplinkybes. Tai rodo, kad atsakovai siekė aktyviai įgyvendinti savo teisę būti išklausytiems, todėl pats tripliko nepateikimo faktas, nesant kitų įrodymų apie atsakovų pasyvumą, negali būti pagrindu priimti sprendimą už akių, nes taip būtų paneigti rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai (CPK 12, 17 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovų elgesio netinkamumą, kuris reikalautų priimti sprendimą už akių siekiant teisingai išnagrinėti bylą laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.
23. Apeliacinės instancijos teismas, aukščiau nurodytų motyvų pagrindu sprendžia, kad priimdamas sprendimą už akių pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas dėl formalios įrodymų visumos vertinimo, nes sprendime už akių nevertino atsakovo byloje pateiktų įrodymų jo procesinei pozicijai pagrįsti, dėl ko taip pat buvo pažeisti rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai. Todėl pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu turėjo panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovų atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties pagrįstas, todėl tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, panaikinant Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimą už akių bei atnaujinant bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2088-615/2021 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.