Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2020 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu, minėtas ikiteisminis tyrimas atsakovo J. P. atžvilgiu nutrauktas perdavus jį (duomenys neskelbtini) R. P. atsakomybei pagal laidavimą, t. y. nepaisant to, kad atsakovo nusikalstama veika padaryta žala ieškovei atlyginta tik iš dalies, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika ieškovei padaryta žala atlyginta tik iš dalies priversta kreiptis į teismą prašydama priteisti neatlygintos žalos dalį iš atsakovo J. P. ir jo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko ERGO Insurance SE Lietuvos filialo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, taip pat ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 394/2006). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sužalojimo laipsnį; sužalojimo pobūdį; sveikatos sužalojimo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius); sužalojimo būdą; žalos padariusio asmens kaltę; kitas reikšmingas aplinkybes; sąžiningumą, teisingumą ir protingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A- 1611/2013).

Dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu, ieškovė buvo nedarbinga beveik 5 mėnesius (arba 142 dienas), t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki 2020 m. spalio 2 d. Eismo įvykio metu ieškovės patirtas trauminis potyris buvo ypač skausmingas. Sekančią dieną po traumos, ieškovė netgi nesugebėjo išlipti iš lovos. Atsistatymas po patirtų sužalojimų ieškovei taip pat buvo itin ilgas ir skausmingas, jai netgi buvo reikalinga fizioterapija. Įvykio metu ieškovė patyrė didelį stresą, ko pasekoje iki šiol negali atsigauti nuo patirtų didžiulių dvasinių išgyvenimų, negali ramiai miegoti nuo sukrėtimų, patirto emocinio streso. Visu nedarbingumo laikotarpiu gyventi be nuskausminamųjų vaistų ieškovei buvo neįmanoma. Dėl šios priežasties, sutriko ieškovės įprastas gyvenimo ritmas, o ilgainiui ji palūžo ir dvasiškai, kadangi patiriami išgyvenimai dėl gyvybiškai svarbių dalykų, t. y. savo pačios sveikatos, buvo ypač dideli. Ieškovė turėjo ir iki šiol turi dėti dideles pastangas, siekiant išgyventi šį laikotarpį. Ieškovės patirti sužalojimai dar ilgą laiką turės itin neigiamas pasekmes bei įtaką jos gyvenimo kokybei, kadangi fiziniai kelio skausmai yra jaučiami iki šiol, ypač, kai pėsčiomis tenka nueiti ilgesnį atstumą, arba ilgiau dirbant fizinį darbą. Ieškovė, atsakovo J. P. nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą vertina 5.500,00 € suma. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydis grindžiamas tuo, kad šio įvykio pasekmės I. Z. yra labai skaudžios, jaučiamos iki šiol ir bus jaučiamos visą likusį gyvenimą. Dėl šio įvykio didelius emocinius ir dvasinius išgyvenimus patyrė visa jos šeima. Manome, kad įvertinus ieškovei padarytų sužalojimų mastą, itin ilgai trukusias ir iki šiol jaučiamas sveikatos problemas, 5.500,00 € suma yra proporcinga ir galės bent iš dalies atlyginti ieškovei padarytą neturtinę žalą. Pažymėtina, kad dalį padarytos neturtinės žalos, t. y. 3.500,00 € yra atlyginęs atsakovo J. P. civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, todėl likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis yra 2.000,00 €.

Ieškovės atstovas advokatas Erikas Rugienius (toliau ieškovės atstovas) teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė palaiko ieškinį motyvais bei argumentais išdėstytais ieškinyje ir prašo jį tenkinti visa apimtimi.

Atsakovas J. P. (toliau atsakovas) pateiktame teismui atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu sutinka iš dalies bei nurodo, kad Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ir maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3- 582/2009. 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012. 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013).

Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).

Vertinant padarytą neturtinę žalą, turėtų būti atsižvelgiama į orientacinius žalos nustatymo kriterijus, o būtent į Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas, (toliau - Rekomendacijos) kurios reglamentuoja neturtinės žalos, padarytos draudžiamojo eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys, kai pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikui ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau - Biuras) kyla pareiga mokėti draudimo išmoką. Šios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2018m. spalio 30d. įsakymu Nr. 1K-367. Rekomendacijose orientacinis neturtinės žalos dydis esant sveikatos sutrikdymui bei atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį (nagrinėjamu atveju 5 mėn. nedarbingumą) yra nurodomas iki 6 MMA, t. y. 3642 eurai, kadangi įvykio metu MMA buvo 607 eurai. Kaip galima spręsti iš teismo dokumentų, draudimo bendrovė šiai dienai yra išmokėjusi 3500 eurų neturtinės žalo atlyginimą, kas iš esmės atitinka aukščiau paminėtas Rekomendacijas. Kuo ir kokiais duomenimis ieškovė grindžia reikalavimą neturtinės žalos dydį vertinti bendra 5000 eurų suma - nėra paaiškinta ir pakankamai duomenų teismui nėra pateikta. Todėl atsakovo nuomone, ieškinys dalyje dėl 2000 eurų neturtinės žalos priteisimo negali būti tenkinamas visa apimtimi, atsižvelgiant į Rekomendacijas, ieškinys galėtų būti tenkinamas 142 eurų sumai.

Dalyje dėl turtinės žalos t. y. 1200 eurų, atsakovui kyla pagrįstas klausimas, kodėl šis turtinės žalos klausimas nebuvo išspręstas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Kaip, beje, ir neturtinės žalos. Susipažinus su Ieškovės pateiktais įrodymais t. y. PVM sąskaitomis - faktūromis, dėl turtinės žalos, matosi, jog ją sudaro apmokėjimas už teisines paslaugas ikiteisminiame tyrime bei atstovavimas pirmosios instancijos teisme. Tačiau, kaip yra žinoma, teisminis šios bylos nagrinėjimas neįvyko, byla buvo užbaigta ikiteisminio tyrimo stadijoje, kas leidžia manyti, jog reikalavimas nėra pagrįstas ir į išlaidas įtrauktos paslaugos, kurios realiai suteiktos nebuvo. Vertinant tai, jog sąskaitos išrašytos už dvi proceso stadijas t. y. ikiteisminį tyrimą bei teismą, manytina, jog išlaidos turėtų būti mažinamos 14 dalimi, nes tik vienoje iš nurodytų stadijų paslaugos buvo teikiamos. Žala, kurią patyrė ieškovė apmokėdama teisines paslaugas, ikiteisminiame tyrime, jeigu jos atlyginimo klausimas nėra išspręstas toje pačioje baudžiamojoje byloje, tampa turtine žala (nuostoliais), kuriuos nukentėjęs asmuo patyrė ryšium su jos atžvilgiu padaryta nusikalstama veika bei gali būti atlyginama kartu su neturtine žala, sprendžiant šį klausimą civilinio proceso normų reguliuojamoje byloje.

Ieškovė savo ieškinio reikalavimais prašo turtinę bei neturtinę žalą priteisti subsidiariai iš atsakovo J. P. bei draudimo bendrovės. Tačiau toks žalos atlyginimo principas prieštarauja faktinėms aplinkybėms bei tam, kad atsakovas J. P. savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs draudimo bendrovėje. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, jog jau pačiame ieškinyje kaip bendraatsakovis yra įtraukta draudimo bendrovė. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas reguliuojamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau - TPVCAPDĮ) ir šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais (Taisyklėmis ir kt.). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas - garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). TPVCAPD sutartis - civilinės atsakomybės draudimo rūšis, įtvirtinta įstatyme (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 1 straipsnis). Ši sutartis skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo turtinį interesą, įvykus draudžiamajam įvykiui, visiškai ar iš dalies išvengtų neigiamų turtinių padarinių. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, nors draudiko prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl žalos, padarytos už žalą atsakingo asmens, atsiranda draudimo sutarties pagrindu, tačiau jos apimtis yra tokia, kokia už žalą yra atsakingas žalą padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-684/2016, 44 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai reikalavimą atlyginti žalą nukentėjęs asmuo reiškia transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (TPVCAPDĮ, Taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012). Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalį draudimo išmoka- draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti, o pagal minėto straipsnio 5 dalį eismo įvykio žala - per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 23 dalis nustato, kad žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui - nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala, o žalos turtui dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi, nurodyti teisės aktai eliminuoja atsakovo J. P. materialinę atsakomybę už turtinę bei neturtinę žalą, padarytą eismo įvykio metu, kadangi jis savo transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu buvo apsidraudęs draudimo bendrovėje.

Nuo 2018 metų lapkričio 1 dienos įsigaliojusios TPVCAPDĮ pataisos, suteikė daugiau apsaugos eismo įvykio dalyviams. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus bei Europos Teisingumo Teismo sprendimus, yra padidinta išmokos riba neturtinei žalai atlyginti eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims - anksčiau buvusi maksimali 5 tūkstančių eurų galimos išmokos kartelė pakelta iki 5 milijonų eurų sumos. Kitaip tariant, panaikintas apribojimas, taikytas neturtinės žalos išmokos dydžiui ir dabar visa nukentėjusio asmens patirta žala, įskaitant ir neturinę žalą, atlyginama iki 5 milijonų eurų sumos. Atsižvelgiant į tai, yra akivaizdu, jog visų pirma, materialinę (turtinę bei neturtinę) atsakomybę dėl eismo įvykio, kurio kaltininkas buvo atsakovas J. P., turėtų prisiimti atsakovas draudimo bendrovė, antra, subsidiari atsakomybės forma šiuo atveju taikoma negali būti, kadangi pagal šiuo metu galiojančias draudimo įstatymo nuostatas visa atsakomybė tenka minėtai draudimo bendrovei. Todėl vadovaujantis virš išdėstytu, atsakovas prašo jo atžvilgiu civilinį ieškinį atmesti, priteisiant iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo J. P. atstovas advokatas R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovo pozicija lieka ta pati, tai yra atsakovas sutinka, kad galėtų būti priteista 142 EUR neturtinė žala iš kito atsakovo, pats nesutinka nei kiek atlyginti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, nes neturtinė žala atlyginta pagal Rekomendacijas, dėl turtinės žalos pasisako, kad baudžiamojo proceso teisme nebuvo, o ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir už tai, subsidiari atsakomybė negalima, nes visas sumas turi mokėti kaip jau pasisakė, kitas atsakovas, kadangi jis buvo apdraudęs civilinę atsakomybę ir draudimo sutartis buvo galiojanti eismo įvykio metu.

Atsakovas UAB ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (toliau atsakovas arba draudimo kompanija) ieškinio nepripažino visiškai, prašė jo netenkinti ir pateiktame teismui atsiliepime nurodė, kad Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais - privalo būti) draudžiama.

Taigi, civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, - žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Žalą padariusiam asmeniui, kaip deliktinės prievolės subjektui, taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla visiškai kitu pagrindu - iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai.

Su atsakovu ERGO Insurance SE, veikiančiu per Lietuvos filialą, buvo sudaryta transporto priemonės CITROEN XSARA, v/n (duomenys neskelbtini), įprastinė transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sutarties Nr. 02- 5912215. Draudimo sutartis sudaryta 2020 03 12. Atsižvelgiant į tai, ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, atsakomybė gali atsirasti tik sudarytos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, kuri yra reglamentuojama lex specialis - LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (Valstybės žinios, 2007 Nr. 61-2340, priimtas 2007 m. gegužės 17 d.) bei Vyriausybės Nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklėmis (Valstybės žinios, 2007, Nr. 61-2340). TPVCAPDĮ 19 str. 6 d. nurodyta, jog atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.

Draudiko išmokamos maksimalios draudimo išmokos yra numatytos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje. 2017 11 16 įstatymu Nr. XIM-769 (TAR, 2017, Nr. 2017-18822) nustatyta, kad 11 str. 1 d. 4 p. taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 11 01, t.y. nuo 2018 m. lapkričio 1 d. sudarytoms sutartims draudimo suma - 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (keista 2017 11 16 įstatymu Nr. XMI-769 (nuo 2018 11 01)(TAR, 2017, Nr. 2017-18822).

Pagal CK 6.247 straipsnį yra atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Nurodyta civilinio kodekso norma patvirtina, kad nukentėjusysis gali reikalauti tik tokių nuostolių, kurie atsirado tik dėl J. P. veiksmų, atliktų 2020-05-14 eismo įvykio metu. Kadangi ieškinys reiškiamas civilinėje byloje, ginčui taikytinos Civilinio proceso kodekso normos, kas reiškia, kad civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu. Taikant civilinę atsakomybę žala nėra preziumuojama ir ją privalo įrodyti Ieškovas. Žalos dydis privalo būti įrodytas ne subjektyviais asmens nusiskundimais, nuomone, o objektviais įrodymais, specialistų išvadomis .TPVCAPD įstatymo 15 str. 7 d. nustatyta, jog atsakingas draudikas ar Biuras, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi kompetentingų asmenų išduotais dokumentais, įrodančiais laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, sužalojimo pasekmes, mirties faktą ir priežastis, kitais įrodymais. Atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą ir kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus. . Rekomendacijų 4.2 p. nustatyta - esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį: nuo 3 iki 6 mėnesių - iki 6 MMA. Įvykio dienai MMA sudarė 607,00 EUR.

Ieškovė, siekdama prisiteisti didesnį nei apskaičiuotas neturtinės žalos dydis pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, privalo įrodyti, kad jai padaryta didesnė žala nei draudiko apskaičiuota ir išmokėta 3.500,00 EUR neturtinė žala ir kad yra pagrindas nukrypti nuo Vyriausybės rekomendacijų bei teismų praktikos. Kaip nurodyta Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2020-12-23 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, tyrimo metu gauta specialisto išvada Nr. G 538\2020(09) fiksuota, kad I. Z. klinikiniais duomenimis konstatuotas dešinio riešo ir kairio kelio sumušimas, kairio blauzdikaulio plato lateralinio krumplio intrasąnarinis, kompleksinis lūžis su atraminio paviršiaus laiptinėmis deformacijomis, nežymus sinovitas. Sinovitas - taia sinovijos membranos, audinio, jungiančio kai kurių sąnarių vidinę dalį, uždegimas. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo apklausoje, Ieškovė nurodė, kad ”Šiuo metu jai tą kelio sąnarį dar skauda, jaučia kaulo dilgčiojimus, tačiau šiuo metu gydymas jau tęsiamas nėra“. Taigi šie duomenys patvirtina, kad baigus gydymą, didelių, sunkių liekamųjų reiškinių nėra, kas neabejotinai patvirtina, kad atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį, Atsakovas teisingai apskaičiavo ieškovei neturinės žalos atlyginimo sumą.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Nustatant neturtinės žalos dydį įstatymas įpareigoja teismą taip pat atsižvelgti ne tik į jos pasekmes žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, paties nukentėjusiojo neatsargius veiksmus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką asmeniui veikiant neatsargiai padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009). Kad žala padaryta netyčiniais veiksmais pripažįsta ir pati atsakovė.

Žalos nustatymo ir mokėjimo tvarka nustatyta LR Vyriausybės patvirtintose taisyklėse, tačiau nei vienas teisės aktų, nei civilinis kodeksas nenustato, kad baudžiamojoje byloje ar ikiteisminiame tyrime patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala, o taip pat nenustato draudiko pareigos tokio pobūdžio išlaidas atlyginti. Pagal LR BPK 103 - 106 str. nukentėjusiojo/civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. Proceso dalyviai turi teisę prašyti, kad teismas minėtas išlaidas pripažintų proceso išlaidomis ir jos būtų priteistos iš kaltinamojo (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-776-174-2014), tačiau kaip matyti iš pateikiamų dokumentų ir kaip nurodė Kauno apygardos teismas, Ieškovė ikiteisminiame tyrime nereiškė civilinio ieškinio ir ikiteisminiame tyrime nebuvo pateiktas prašymas bei dokumentai dėl patirtų išlaidų priteisimo, kas atitinkamai patvirtina, kad ieškovė dėl savo pačios veiksmų nerealizavo teisės prisiteisti bylinėjimosi išlaidas baudžiamajame procese, kurios priteisiamos ne iš civilinės atsakomybės draudiko, o iš nusikalstamą veiką padariusio asmens. Tokį situacijos vertinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V.Z. v. L.G., bylos Nr. 3K-3-157/2013- šioje byloje kasatorė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, turėtų baudžiamojo proceso metu, atlyginimą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl šio reikalavimo pagrįstumo, turi būti vadovaujamasi BPK normomis. Aiškinant šias nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad proceso išlaidų atlyginimo klausimas gali būti išsprendžiamas tiek priimant teismo nuosprendį, tiek ir jį vykdant, taip pat nenustatyta draudimo prašyti šias išlaidas atlyginti, kai teismo nuosprendis apskundžiamas ir bylos nagrinėjimas tęsiasi instancine tvarka, t. y. prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo gali būti pateikiamas ir nagrinėjamas viso baudžiamojo proceso metu, tačiau ne jam pasibaigus. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad kasatorė baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neturėjo galimybės pateikti jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir bylos dokumentų kopijoms daryti pagrindžiančių dokumentų ir prašyti šias išlaidas atlyginti.

Atitinkamai, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-256-803/2020 - „<...> kasacinio teismo nutartyse yra suformuota bendra procesinio pobūdžio taisyklė, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne žala, priteistina civiline tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat pažymėtina, kad 2020-10-05 PVM Sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 20- 10-05/01, paslaugų kaina 605,00 EUR su PVM ir 2020-12-30 PVM Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 20-12-30/17, paslaugų kaina 605,00 EUR su PVM, apmokamos advokato teisinės paslaugos „Atstovavimas ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme dėl autoįvykio“, tačiau kaip žinoma iš pateiktų dokumentų - procesas pirmosios instancijos teisme net nevyko, kas patvirtina, kad ne visa ieškiniu reikalaujama suma iš viso yra pagrįsta advokato atliktais veiksmais, t.y. ieškiniu reikalaujama priteisti atstovavimo išlaidas už paslaugas, kurių realiai advokatas net neatliko, todėl reikalaujama suma dar ir dėl šios priežasties negali būti priteista. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, yra visiškai įvykdęs reikalavimus kylančius iš sudarytos draudimo sutarties, prašome ieškovės ieškinį atmesti.

Ieškovė turtinę žalą prašo subsidiariai priteisti iš abiejų atsakovų, tai yra asmens atsakingo dėl eismo įvykio ir jo kaip transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko.

Ieškovė patirtas ikiteisminio tyrimo metu bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti vertina kaip patirtus nuostolius ir prašo juos priteisti subsidiariai iš abiejų atsakovų.