- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- e2A-256-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06339-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarei Danguolei Bieliūnaitei ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AIG Europe Limited (Finland Branch) dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarės Danguolės Bieliūnaitės 1056,00 Eur žalai atlyginti. Nurodė, kad pagal įgaliojimą atstovaujamas I. B., 2017 m. vasario 9 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto 7 – ojo notarų biuro notarę Danguolę Bieliūnaitę, prašydamas paskirti laiką notariniams veiksmams atlikti – išduoti patvirtinimą apie pilną atsiskaitymą pagal 2004 m. gruodžio 31 d. patalpų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. VB7-22678 ir 2006 m. kovo 15 d. patalpų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-3496. Notarė 2017 m. birželio 5 d. elektroniniu paštu atsiuntė nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą. Minėtas notarės nutarimas buvo apskųstas teismui. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-195-345/2018 tenkino pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį (kuria teismas atmetė skundą dėl notarės Danguolės Bieliūnaitės veiksmų), nuspręsdamas panaikinti notarės Danguolės Bieliūnaitės 2017 m. birželio 2 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigojo notarę Danguolę Bieliūnaitę išduoti notarinius liudijimus apie atsiskaitymą pagal 2004 m. gruodžio 31 d. ir 2006 m. kovo 15 d. patalpų pirkimo–pardavimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio mėn. 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018 notarės skundo netenkino, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartį palikdamas nepakeistą. Byloje dėl notaro veiksmų patirtas išlaidas už advokato teisines paslaugas ieškovas traktuoja kaip nuostolius dėl notarės neteisėtų veiksmų (papildomas išlaidas), kurios priskirtinos prie tiesioginių nuostolių pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį. Ieškovo vertinimu, egzistuoja visos notarės civilinės atsakomybės sąlygos: kaltė – notarė savo pareigas atliko nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, ir tai konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taip pat egzistuoja priežastinis ryšys (jei notarė būtų tinkamai ir laiku vykdžiusi įstatymo nustatytas pareigas atlikti prašomą notarinį veiksmą, ieškovui nebūtų reikėję kreiptis į teismą ir jis nebūtų patyręs papildomų išlaidų dėl to), žala – ieškovas patyrė 1056 Eur dydžio advokato pagalbos išlaidų. Ieškovas teise pareikšti prašymą dėl advokato išlaidų ypatingosios teisenos byloje (išskyrus bylą nagrinėjant kasacine tvarka) nepasinaudojo, tačiau tai neužkerta ir negali užkirsti kelio jam reikalauti tokių išlaidų atlyginimo, kadangi jos buvo tiesioginė neteisėtų notarės veiksmų pasekmė.
Atsiliepimas
2. Atsakovė ieškinio nepripažino. Nurodė, kad ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, dėl kurių atlyginimo jis iki įstatymo nustatyto termino pabaigos į teismą nesikreipė, negali būti vertinamos kaip žala CK 6.249 straipsnio prasme, tačiau net ir tuo atveju ieškovas neįrodė esant civilinės atsakomybės pagrindų. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti specifinė tvarka ypatingosios teisenos bylose nustatyta ne tam, kad būtų apeidinėjama pasinaudojant bendrosiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą. Atsakovė nesutiko su ieškinyje pateiktu jos veiksmų vertinimu kaip vienareikšmiškai neteisėtu. Atsakovės nuomone, ieškovo patirti nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį negali būti laikomi atsakovės veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovo 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens AIG Europe Limited (Finland Branch) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.
3. Teismas nustatė, kad ieškovas pagal notarės Danguolės Bieliūnaitės 2008 m. gruodžio 9 d. patvirtintą įgaliojimą, notarinio registro Nr. VB7-11000, atstovaujamas I. B., 2017 m. vasario mėn. 9 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto 7 - ojo notarų biuro notarę Danguolę Bieliūnaitę, prašydamas paskirti laiką notariniams veiksmams atlikti – išduoti patvirtinimą apie pilną atsiskaitymą pagal 2004 m. gruodžio 31 d. patalpų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-22678 ir 2006 m. kovo 15 d. patalpų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-3496. Notarė 2017 m. birželio 5 d. elektroniniu laišku atsiuntė 2017 m. birželio 2 d. nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą. Ieškovas notarės 2017 m. birželio 5 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą apskundė teismui. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-195-345/2018 patenkinęs pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą, nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį, kuria teismas atmetė skundą dėl notarės Danguolės Bieliūnaitės veiksmų, panaikino notarės Danguolės Bieliūnaitės 2017 m. birželio 2 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigojo notarę Danguolę Bieliūnaitę išduoti notarinius liudijimus apie atsiskaitymą pagal 2004 m. gruodžio 31 d. ir 2006 m. kovo 15 d. Patalpų pirkimo pardavimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio mėn. 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018 notarės kasacinio skundo netenkino, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartį palikdo nepakeistą.
4. Teismo vertinimu minėtais teismų procesiniais sprendimais ieškovas grindžia notarės 2017 m. birželio 5 d. atsisakymo atlikti notarinį veiksmą neteisėtumą, sąlygojusį žalą ieškovui, t. y. jo patirtas ir šioje civilinėje byloje kaip nuostolius prašomas priteisti išlaidas už advokato paslaugas, suteiktas civilinėje byloje pagal skundą dėl notaro veiksmų.
5. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė notarės Danguolės Bieliūnaitės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą neteisėtumą. Teismas pažymėjo, jog civilinės bylos Nr. e2S-195-345/2018 nagrinėjimo dalykas buvo notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą teisėtumas, o ne, kaip teigia atsakovė, juridinio fakto dėl atsiskaitymo pagal sutartis, konstatavimas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra dviejų kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų: žalos ir priežastinio ryšio tarp notarės neteisėto veiksmo ir ieškinyje nurodytų pasekmių, t. y. ieškovo išlaidų už advokato teisines paslaugas.
6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalimi, 6.249 straipsnio 1 dalimi, kasacinio teismo praktika, konstatavo, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, jog ieškovo išlaidas už advokato teisines paslaugas lėmė paties ieškovo veiksmai ir jo priimti sprendimai. Notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą tiesiogiai nesąlygojo ieškovui išlaidų už advokato teisines paslaugas. Tiesiogine minėtų išlaidų priežastimi buvo paties ieškovo veiksmai, sudarant su advokatu teisinių paslaugų sutartį, kurioje buvo susitarta tiek dėl išlaidų už advokato paslaugas dydžio, tiek dėl jų sumokėjimo tvarkos. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog notarės veiksmai suvaržė jo teisę, prašyti bylą narinėjusį teismą priteisti iš notarės bylinėjimosi išlaidas CPK 443 straipsnio 6 dalyje, 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
7. Teismas, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, priteisė iš ieškovo atsakovei patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas.
Šalies argumentai
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo pateikė prašymą dėl išlaidų už advokato teisines paslaugas atlyginimo po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, remdamasis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, atmėtė trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
1. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškovo ieškinį tenkinti visiškai – iš atsakovės notarės Danguolės Bieliūnaitės priteisti 1056 Eur žalos atlyginimo. Nurodo šiuos esminius argumentus:
1.1. pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis bylose Nr. 3K-3-127/2012 ir Nr. 3K-3-456-684/2015, kadangi šiose bylose buvo sprendžiami visiškai skirtingi reikalavimai, bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šioje byloje ieškovo pareikštų reikalavimų. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas;
1.2. teismo argumentas, kad „CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai, be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos.“, nėra aktualus ir juo remtis nebuvo jokio pagrindo, kadangi ieškovas prašė tiesioginių išlaidų atlyginimo, o jas apibrėžia CK 6.249 straipsnio 1 dalis. Tuo tarpu, minėto straipsnio 4 dalyje nurodomos kitokio pobūdžio išlaidos, nepriskirtinos prie tiesioginių ir netiesioginių išlaidų. Išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti, yra tiesioginės išlaidos;
1.3. teismas, taikydamas CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas, visiškai neatsižvelgė į ne tik į tai, kad ši proceso teisės norma yra dispozityvi, bet ir į tai, kad supaprastinta tvarka nagrinėjant klausimą dėl atsakovės (notarės) veiksmų teisėtumo, notarė pirmos ir apeliacinės instancijos teismų procese elgėsi iš esmės pasyviai, nedalyvavo teikdama atsiliepimus ar paaiškinimus, nebuvo informacijos apie tai, ar ji su skundu sutinka ar nesutinka, todėl vertinti jos suinteresuotumo tuo metu nebuvo jokio pagrindo. Teismas nevertino šios bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovo paaiškinimų, kad notarė nebuvo suinteresuota bylos dėl veiksmų teisėtumo baigtimi, ji tiesiog laukė koks bus teismo sprendimas su išaiškinimu dėl jos veiksmų teisėtumo;
1.4. šioje byloje buvo sprendžiamas reikalavimas dėl neteisėtais notarės veiksmais patirtos žalos – tiesioginių išlaidų atlyginimo, o ne klausimas dėl advokato atstovavimo išlaidų jau išnagrinėjus bylą ginčo teisena atlyginimo. Tais atvejais, kai bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka nebuvo sprendžiamas byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, asmeniui turi būti suteikta teisė bendra ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimus dėl žalos, kuri pasireiškė tiesioginėmis išlaidomis bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka, atlyginimo;
1.5. teismo argumentas, kad reiškiant ieškinį dėl žalos, kuri pasireiškia kaip išnagrinėtoje byloje patirtos advokato atstovavimo išlaidos sudaromos galimybės asmeniui piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, yra visiškai nepagrįstas, kadangi nagrinėdamas reikalavimus dėl žalos atlyginimo teismas iš esmės vertina tiek visas atsakovo atsakomybės sąlygas, tiek ir prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumą ir teisingumą;
1.6. teismas, vertindamas priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtų išlaidų ir notarės neteisėtų veiksmų egzistavimą, netinkamai įvertino ir nepagrįstai jo nenustatė. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Teisė būti atstovaujamam advokato suteikta įstatymo ir tai, kad besikreipiantis į teismą asmuo pasirenka pasinaudoti advokato pagalba nereiškia, kad visos su tuo susijusius išlaidos tenka jam. Taip pat, tai, kad ieškovas supaprastintame procese nepasinaudojo savo teise pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nepaneigia priežastinio ryšio. Jeigu teismas manė, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio, tai jis privalėjo analizuoti, ar egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys, kuris yra akivaizdus: notarės neteisėti veiksmai (atsisakymas atlikti prašomą notarinį veiksmą) sudarė sąlygas ieškovo išlaidoms advokato pagalbai atsirasti. Byloje ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad visos ieškovo išlaidos buvo patirtos dėl proceso, kuriame buvo sprendžiamas notarės veiksmų teisėtumo klausimas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
2.1. ieškovas plečiamai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aptariamus precedento taikymo apribojimus. Tam, kad pasiremti ankstesniais teismų sprendimais, nebūtina, kad bylų aplinkybės visiškai sutaptų. Pakanka, kad ankstesnėje byloje būtų nagrinėjamas tas pats klausimas – šiuo atveju – ar išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurių asmuo neprisiteisė proceso įstatymo nustatyta tvarka, gali būti pripažįstamos ir atlyginamos kaip žala. Kasacinėje byloje 3K-3-127/2012 ieškovas kaip vieną iš prašomos priteisti turtinės žalos dalių nurodė 1700 Lt advokato teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidų, kurios nebuvo priteistos baudžiamojoje byloje. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi šia kasacinio teismo nutartimi, priimdamas sprendimą byloje. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas imperatyviai pasisakė dėl to, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti pripažįstamos žala CK 6.249 straipsnio prasme ir vien dėl šios priežasties skundas turėtų būti atmestas;
2.2. pripažįstant išlaidas advokato pagalbai apmokėti tiesiogine žala pagal CK 6.249 straipsnį, CPK 98 straipsnio nuostatos netektų prasmės. Apeliantas painioja procesinio pobūdžio išlaidas su materialiaisiais nuostoliais;
2.3. išlaidos advokato pagalbai apmokėti ypatingosios teisenos bylose atlyginamos, laikantis CPK 98 straipsnyje nustatytos tvarkos. CPK 98 straipsnis numato ne tik teisę į išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą bet ir pareigą prašymą dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. To nepadarius, šios išlaidos negali būti atlyginamos. Tai imperatyvi nuostata. Jei apeliantas apsisprendė nesilaikyti CPK 98 straipsnio nuostatų, turi prisiimti ir tokio savo sprendimo pasekmes. Priešingai, nei teigia apeliantas, toks sprendimas užkerta jam kelią reikalauti tokių išlaidų atlyginimo pasinaudojant žalos atlyginimo institutu;
Šalies argumentai
2.4. nesuprantama, kaip notarės veiksmų „pasyvumas“ galėjo sutrukdyti apeliantui pateikti teismui prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. CPK 443 straipsnio 6 dalis nenumato kokių nors draudimų ar apribojimų pateikti teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas to nepadarė, tuo užkirto teismui kelią pasisakyti dėl tokių išlaidų atlyginimo, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tiesioginė apelianto veiksmų pasekmė;
2.5. ieškovas painioja tiesioginį priežastinį ryšį su išvestiniu. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą tiesiogiai nesąlygojo ieškovui išlaidų už advokato teisines paslaugas. Tiesiogine minėtų išlaidų priežastimi buvo paties ieškovo veiksmai, sudarant su advokatu teisinių paslaugų sutartį, kurioje buvo susitarta tiek dėl išlaidų už advokato paslaugas dydžio, tiek dėl jų sumokėjimo tvarkos. Apeliantas galėjo pasirinkti kitą klausimo sprendimo būdą – pateikti notarės prašomus papildomus įrodymus, patvirtinančius atsiskaitymą už butą ir notarė būtų atlikusi prašomą notarinį veiksmą. Ieškovas pasirinko kitą būdą, tai yra jo dispozityvi teisė. Atsakovės veiksmai nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis – ieškovo patirtomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti. Šių išlaidų atsiradimą lėmė tik paties ieškovo veiksmai ir sprendimai.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
3.1. nors kasacine tvarka nagrinėtų civilinių bylų, kuriose suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika rėmėsi teismas, ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės nėra identiškos, tačiau kasacinio teismo pateiktas išaiškinimas, jog advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų, yra aktualus ir nagrinėjamai civilinei bylai, kadangi ieškovas šioje byloje (kaip ir kiti ieškovai pirmosios instancijos teismo nurodytose kasacinio teismo nagrinėtose civilinėse bylose) pareiškė analogišką reikalavimą priteisti advokato atstovavimo išlaidas kaip materialiuosius nuostolius, nors turėjo teisę šių išlaidų reikalauti ir jų atlyginimą gauti proceso įstatymų nustatyta tvarka;
Šalies argumentai
3.2. ieškovas savo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog bylinėjimosi išlaidos CK 6.249 straipsnio prasme yra laikytinos tiesioginėmis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliais). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad bylinėjimosi išlaidos nėra priskirtos nei prie tiesioginių išlaidų (tiesioginių nuostolių), nei prie negautų pajamų. Bylinėjimosi išlaidos negali būti priskirtos ir prie kitų išlaidų, kurios įskaičiuojamos į nuostolius, kadangi šios išlaidos yra išimtinai procesinio pobūdžio ir atlyginamos išimtinai proceso įstatymų nustatyta tvarka;
3.3. išlaidų, turėtų nagrinėjant civilinę bylą ypatingosios teisenos tvarka, kompensavimas numatytas CPK 443 straipsnio 6 dalyje. Bylinėjimosi išlaidų, patirtų ypatingos teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje, atlyginimo atveju, tokios išlaidos atlyginamos vadovaujantis bendromis civilinio proceso normomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų sudėtį ir jų atlyginimo tvarką. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovui išnagrinėtose civilinėse bylose iki jų išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikus prašymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir įrodymų, patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, šios išlaidos, pagrįstai liko nepriteistos;
3.4. jeigu bylinėjimosi išlaidų, kaip nuostolių, priteisimo galimybė būtų leidžiama asmenims užvedant atskiras civilines bylas ir jose šiuos prašymus formuluojant kaip savarankiškus materialinius reikalavimus, tai iš esmės prarastų prasmę įstatymų leidėjo valia nustatyta taisyklė, jog išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Minėtos normos tikslas ir paskirtis, jog visi su bylos nagrinėjimu susiję klausimai, būtų išsprendžiami vienoje ir toje pačioje civilinėje byloje. Tokiu būdu yra įgyvendinami civilinio proceso kooperacijos ir ekonomiškumo principai;
Žemesnės instancijos teismas
3.5. pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė paties ieškovo veiksmai ir jo priimti sprendimai. Ieškovas, viso teisminio proceso metu buvo atstovaujamas profesionalios teisininkės, tačiau nepasinaudojo savo teise pateikti prašymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iki bylų išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. savo konkliudentiniais veiksmais parodė, jog atsisako šios teisės. Priežastinis ryšys ieškovo įvardijamą žalą sieja su jo paties ar jo atstovės neveikimu, o ne su notarės veiksmais ar neveikimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Byloje kilo ginčas dėl 1056,00 Eur žalos fakto ir dydžio. Apeliantas žalos faktą kildina iš patirtų išlaidų teisinei pagalbai, kurių, anot apelianto, nebūtų buvę, jeigu notarė iš karto būtų atlikusi prašomus notarinius veiksmus ir nebūtų nepagrįstai atsisakiusi juos atlikti.
2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje apeliantas kelia ginčą tais pačiais argumentais, kuriais grindė ir ieškinį. Iš esmės ginčo objektas – ar apelianto patirtos vienoje civilinėje byloje teisinės pagalbos išlaidos gali būti priteistos kaip žalos atlyginimas kitoje byloje.
3. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad aplinkybė dėl notarės neteisėto neveikimo buvo kitos bylos ginčo dalyku. Ši byla išspręsta kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nepasisakys dėl įrodinėjamo notarės veikos neteisėtumo ir priežastinio ryšio su jos procesiniu elgesiu nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme civilinę bylą Nr. e2S-195-345/2018 ir Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinę bylą Nr. e2YT-31114-727/2017. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kyla ginčas, ar bylinėjimosi išlaidos yra žala, kurią būtų galima priteisti pradėjus naują civilinę bylą.
4. Anot apelianto, teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012 bei Nr. 3K-3-456-684/2015.
5. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius argumentus, nes minėtose kasacinio teismo nutartyse yra suformuota bendra procesinio pobūdžio taisyklė, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne žala, priteistina civiline tvarka.
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliu – CPK) 88 straipsnio 1 dalis numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 7) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 8) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; 9) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.
7. Taigi CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas aiškiai nurodo, kad išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o ne žala. Kitaip tariant, bylinėjimosi išlaidos yra išvestinis iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimas.
8. Bylinėjimosi išlaidų reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 78-98 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo traktuoti „kaip materialinio ieškovo reikalavimo atsakovui ar šalių ginčo dalies. Jeigu apeliacinės instancijos teisme kartu su materialiniu teisiniu reikalavimu buvo prašyta peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tai šis reikalavimas nesudaro pagrindo vertinti, kad apeliacinės instancijos teisme yra turtinis ir neturtinis reikalavimai ir kad nuo jų abiejų išsprendimo priklauso bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
9. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
10. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog „Įstatymų leidėjo suformuota nuostata leidžia daryti išvadą, jog šių išlaidų atlyginimo klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje yra priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Aiškindama nurodytą įstatymo nuostatą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2001 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001 nustatė taisyklę, jog negalima reikšti naujo civilinio ieškinio CPK 98 straipsnio pagrindu, t. y. dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo, kurios susidarė kitoje civilinėje byloje. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai su šia byla susijusios, todėl išvestiniai iš pagrindinio materialiojo teisinio reikalavimo procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalykas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017, 12 punktas).
11. Nagrinėjamojoje byloje keliamas klausimas dėl galimybės atlyginti išlaidas už advokato pagalbą, kurios susidarė nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme civilinę bylą Nr. e2S-195-345/2018 ir Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinę bylą Nr. e2YT-31114-727/2017.
12. Kasacinis teismas nurodė, kad prašydamas patirtas bylinėjimosi išlaidas atlyginti kaip patirtą žalą ieškovas turi įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017, 22 punktas).
13. Apeliantas, pareiškęs apeliacinį skundą, iš esmės kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, bet nenurodė jo neteisėtumą ir nepagrįstumą pagrindžiančių įrodymų. Anot apelianto, teisė būti atstovaujamam advokato suteikta įstatymo ir tai, kad besikreipiantis į teismą asmuo pasirenka pasinaudoti advokato pagalba nereiškia, kad visos su tuo susijusius išlaidos tenka jam.
14. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad teisė turėti atstovą civilinėje byloje savaime nereiškia žalos fakto. Tai, kad ieškovas pasirinko nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme civilinę bylą Nr. e2S-195-345/2018 ir Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinę bylą Nr. e2YT-31114-727/2017 turėti atstovą, yra jo teisė, o išlaidų, patirtų už suteiktą pagalbą klausimas, yra sprendžiamas, kaip jau nurodyta, per bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą.
15. Byloje nėra konstatuota, jog apeliantas neturėjo teisės reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas tiesiog atmetė ieškovo ieškinį kaip neįrodytą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad apelianto ir jos atstovo sudarytas susitarimas dėl paslaugų kainos civilinėse bylose Nr. e2S-195-345/2018 Nr. e2YT-31114-727/2017 yra jo išlaidos. Sutarties šalys laisva ir tarpusavyje suderinta valia susisaisto prievoliniais teisiniais santykiais.
16. Paaiškintina, kad CK 6.245 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.245 straipsnio 4 dalyje, kuri apibrėžia deliktinę atsakomybę, nustatytas pagrindinis sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo kriterijus – deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus įstatymo numatytus atvejus.
17. Taigi apelianto sutarta su advokatu teisinių paslaugų kaina nesudaro pagrindo preziumuoti žalos fakto ir dydžio. Deliktinės atsakomybės santykis atsiranda tarp nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens iki žalos padarymo momento nesant teisinio santykio. Nagrinėjamoje byloje apeliantas privalėjo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos teisinės pagalbos išlaidos atitinka žalos pobūdį. Be to, sprendžiant dėl atsakovės neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės už notarei priklausančio pareigos nevykdymo, svarbu įvertinti faktines aplinkybes paveikusias žalos atsiradimą. Apeliantas nurodė, kad notarė nebuvo suinteresuota bylos dėl veiksmų teisėtumo baigtimi, ji tiesiog laukė „teismo leidimo“, laukė, koks bus teismo sprendimas su išaiškinimu dėl jos veiksmų teisėtumo. Tačiau notarės procesinis elgesys teisme nėra susietas su apelianto įrodinėjama žala. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo išvada dėl neįrodyto priežastinio ryšio yra teisinga (CK 6.247 straipsnis).
18. Pagal bendrąją priežastinio ryšio taisyklę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).
19. Sutiktina su atsakove D. B., apeliantas galėjo pasirinkti kitą klausimo sprendimo būdą – pateikti notarės prašomus papildomus įrodymus, kad patvirtinančius atsiskaitymą už butą ir tada notarė būtų atlikusi prašomą notarinį veiksmą.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės pagrindų. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto teismo sprendimo teisėtumui.
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
22. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
23. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pateikė įrodymus apie patirtas 446,25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teismo procese apmokėti. Prašė jas priteisti.
24. Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas, kadangi jų dydis atitinka rekomenduojamą, išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
25. Taip pat atsakovė D. B. patyrė 300,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teismo procese apmokėti, kurios priteisiamos iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
26. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto ieškovo R. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AIG Europe Limited (Finland Branch) (juridinio asmens kodas FI24885827) 446,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarei Danguolei Bieliūnaitei 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.