Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarei Danguolei Bieliūnaitei ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AIG Europe Limited (Finland Branch) dėl nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo skundas buvo nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Aptariamu atveju atsakovė, kaip byloje dalyvaujantis asmuo, neturėjo asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi. Pripažinus, kad ypatingosios teisenos tvarka ginčijant notaro sprendimą patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažįstamos žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 249 str. prasme ir išieškomos, ne tik būtų iš esmės paneigta pati ypatingosios teisenos instituto prigimtis ir paskirtis, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 str. 6 d. nuostatos netektų prasmės, būtų užkirstas kelias pasiekti įstatymo leidėjo siekiamus tikslus. Aiškinant sistemiškai, išlaidų advokato pagalbai apmokėti specifinė tvarka ypatingosios teisenos bylose nustatyta ne tam, kad būtų apeidinėjama pasinaudojant bendrosiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą. Tokios praktikos formavimas prieštarautų sisteminio teisės normų aiškinimo taisyklėms. Todėl, atsakovės nuomone, ieškovo teiginys, kad ieškovas teise pareikšti prašymą dėl advokato išlaidų ypatingosios teisenos byloje (išskyrus bylą nagrinėjant kasacine tvarka) nepasinaudojo, tačiau tai neužkerta ir negali užkirsti kelio jam reikalauti tokių išlaidų atlyginimo, ne tik yra nepagrįstas, bet ir prieštarauja galiojantiems įstatymams. Atsakovė taip pat laiko, kad nėra ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos fakto ir priežastinio ryšio. Minėtų sąlygų visumą privalo įrodyti ieškovas. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Atsakovė nesutinka su ieškinyje pateiktu jos veiksmų vertinimu kaip vienareikšmiškai neteisėtų. Ieškovas nenurodė jokių konkrečių atsakovės padarytų teisės aktų pažeidimų, apsiribojęs abstrakčiu konstatavimu, kad ieškovo vertinimu, egzistuoja visos notarės civilinės atsakomybės sąlygos: notarė savo pareigas atliko nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, ir tai konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kasacinio teismo pasisakyta, kad notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Aptariamu atveju atsakovei tokių abejonių kilo, ji išdėstė jas nutarime atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškovo skundas dėl atsakovės veiksmų buvo atmestas, o atsakovės sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-195-345/2018 neįvardijo atsakovės veiksmų, kaip neteisėtų. Teismas nutartyje konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra ginčo dėl pareiškėjo visiško atsiskaitymo pagal 2004 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. kovo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi pareiškėjo prašomas notarės atlikti veiksmas (išduoti notarinius liudijimus apie visišką atsiskaitymą) neprieštarauja įstatymams. Kitų aplinkybių, trukdančių atlikti pareiškėjo prašomą notarinį veiksmą, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra. Todėl notarė turi teisę išduoti pareiškėjui notarinius liudijimus apie visišką atsiskaitymą pagal 2004 m. gruodžio 31 d. ir 2006 m. kovo 15 d. Patalpų pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovė laiko, kad tokiu būdu teismas pašalino pagrįstas atsakovės abejones dėl galimybės atlikti ieškovo prašomą notarinį veiksmą ir konstatavo notarės teisę išduoti pareiškėjui notarinius liudijimus. Atsakovė pažymi, kad teismo ir notaro kompetencija yra skirtinga, ir notaras nedisponuoja tokiomis galimybėmis, kaip teismas. Šis argumentas buvo pateiktas kasaciniame skunde. Nurodytoje nutartyje kasacinės instancijos teismas nurodė, kad šis argumentas iš esmės teisingas. Kasacinės instancijos teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartyje niekur neįvardijo atsakovės veiksmų kaip neapdairių ar nerūpestingų. Atsakovės veiksmuose, priimant nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nebuvo jokios kaltės – nei tyčios, nei neatsargumo. Vykdydama notarės funkcijas, numatytas LR Notariato įstatyme, tik po to, kai ieškovas nepateikė jos prašomų įrodymų apie prievolių įvykdymą, atsakovė atsisakė atlikti jo prašomą notarinį veiksmą. Taigi atsakovės sprendimas buvo sąlyginis – ieškovui pateikus prašomus dokumentus iš bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tigesta“, patvirtinančius prievolių įvykdymą, atsakovė būtų atlikusi prašomą notarinį veiksmą. Vietoj to, kad pašalinti šias abejones, ieškovas pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą – kreipėsi į teismą su skundu. Taigi ieškovo išlaidos, kurios ieškinyje įvardijamos kaip žala, atsirado ne dėl atsakovės veiksmų, o dėl paties ieškovo sprendimo. Žinodamas, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti ypatingosios teisenos bylose paprastai neatlyginamos, ieškovas sutiko sumokėti savo advokatei net ir sėkmės mokestį, ir tokiu būdu pats, neįtakojamas atsakovės, pasididino išlaidų dydį. Be to, ieškovas savarankiškai, neįtakojamas atsakovės, apsisprendė nesinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 str. ir 443 str. 6 d. jam teikiamomis galimybėmis, tokiu būdu užkirsdamas teismui kelią pasisakyti dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo. Todėl ieškovo patirti nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį negali būti laikomi atsakovės veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 str. nustato, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Tokiu būdu ieškovas neįrodė ir kitų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti – kaltės ir priežastinio ryšio. Ieškovas sąmoningai klaidina teismą, teigdamas, kad reikalavimas atsakovei dėl 1056 EUR išlaidų atlyginimo buvo išsiųstas tik 2018 m. lapkričio 15 d. Iš tikrųjų reikalavimas atlyginti ieškovui 1056 EUR buvo gautas 2018 m. kovo 14 d., į kurį atsakovės atstovas motyvuotai atsakė 2018 m. kovo 29 d. Taigi apie atsakovės poziciją šiuo klausimu ieškovui buvo pranešta gerokai anksčiau, nei teigia pats ieškovas ir atsakovei nesuprantama, kodėl ieškinys buvo pateiktas tik dabar. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, dėl kurių atlyginimo jis iki įstatymo nustatyto termino pabaigos į teismą nesikreipė, negali būti vertinamos kaip žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. prasme, tačiau net ir tuo atveju ieškovas neįrodė esant civilinės atsakomybės pagrindus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Ieškovas R. B., pagal notarės Danguolės Bieliūnaitės 2008 m. gruodžio 9 d. patvirtintą įgaliojimą, notarinio registro Nr. VB7-11000, atstovaujamas I. B., 2017 m. vasario mėn. 9 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto 7 - ojo notarų biuro notarę Danguolę Bieliūnaitę, prašydamas paskirti laiką notariniams veiksmams atlikti - išduoti patvirtinimą apie pilną atsiskaitymą pagal 2004 m. gruodžio 31 d. patalpų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. VB7-22678 ir 2006 m. kovo 15 d. patalpų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. VB7-3496. Notarė 2017 m. birželio 5 d. elektroniniu laišku atsiuntė 2017 m. birželio 2 d. nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą (e.b.l. 72). Ieškovas notarės 2017 m. birželio 5 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą apskundė teismui. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-195-345/2018 patenkinęs pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą, nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį, kuria teismas atmetė skundą dėl notarės Danguolės Bieliūnaitės veiksmų, panaikino notarės Danguolės Bieliūnaitės 2017 m. birželio 2 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigojo notarę Danguolę Bieliūnaitę išduoti notarinius liudijimus apie atsiskaitymą pagal 2004 m. gruodžio 31 d. ir 2006 m. kovo 15 d. Patalpų pirkimo­ pardavimo sutartis (e.b.l. 6-16). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio mėn. 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018 notarės kasacinio skundo netenkino, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartį palikdo nepakeistą (e.b.l. 17-24). Minėtais teismų procesiniais sprendimais ieškovas grindžia notarės 2017 m. birželio 5 d. atsisakymo atlikti notarinį veiksmą neteisėtumą, sąlygojusį žalą ieškovui, t. y. jo patirtas ir šioje civilinėje byloje kaip nuostolius prašomas priteisti išlaidas už advokato paslaugas, suteiktas civilinėje byloje pagal skundą dėl notaro veiksmų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti reikalingos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žalos faktas ir priežastinis ryšys. Ieškovas privalo įrodyti visų sąlygų buvimą. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-319/2008).

Nagrinėjamu atveju teismas laiko įrodytu ieškinyje nurodyto notarės Danguolės Bieliūnaitės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą neteisėtumą. Minėto notarės veiksmo neteisėtumas yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Pažymėtina, jog civilinės bylos Nr. e2S-195-345/2018 nagrinėjimo dalykas buvo notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą teisėtumas, o ne, kaip teigia atsakovė, juridinio fakto dėl atsiskaitymo pagal sutartis, konstatavimas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-248/2018 konstatavo, kad notarės Danguolės Bieliūnaitės 2017 m. birželio 2 d. nutarime dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą nenurodytos tokios abejotinos ar ginčijamos aplinkybės, kurios būtų pakankamas pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (e.b.l. 17-24). Taigi, minėtais procesiniais sprendimais apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai konstatavo notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą neteisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsnio nustatyta tvarka.

Tačiau nagrinėjamu atveju nėra dviejų kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų: žalos ir priežastinio ryšio tarp notarės neteisėto veiksmo ir ieškinyje nurodytų pasekmių, t. y. ieškovo išlaidų už advokato teisines paslaugas.

Nagrinėjamu atveju, žala įvardijama kaip turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai civilinėje byloje dėl notaro veiksmų, nagrinėtoje ypatingosios teisenos tvarka. Išlaidų, turėtų nagrinėjant civilinę bylą ypatingosios teisenos tvarka, kompensavimas numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalyje, kuri numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Bylinėjimosi išlaidų, patirtų ypatingos teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje, atlyginimo atveju, tokio išlaidos atlyginamos vadovaujantis bendromis civilinio proceso normomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų sudėtį ir jų atlyginimo tvarką. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai, be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Taigi, pagal minėtą teisinį reglamentavimą advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – civilinio proceso kodekso) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka. Tokį išaiškinimą yra pateikę ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, t. y. jog advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų.

Notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą tiesiogiai nesąlygojo ieškovui išlaidų už advokato teisines paslaugas. Tiesiogine minėtų išlaidų priežastimi buvo paties ieškovo veiksmai, sudarant su advokatu teisinių paslaugų sutartį, kurioje buvo susitarta tiek dėl išlaidų už advokato paslaugas dydžio, tiek dėl jų sumokėjimo tvarkos. Ieškovas neįrodė, jog notarės veiksmai suvaržė jo teisę, prašyti bylą narinėjusį teismą priteisti iš notarės bylinėjimosi išlaidas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 str. 6 d. nustatyta tvarka. Ieškinyje nurodyta, kad pagal minėtą teisės normą pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau kaip minėta, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 str. 6 d. numato išimtį, kuomet bylinėjimosi išlaidos gali būti atlyginamos ir ypatingos teisenos tvarka nagrinėjamose bylose. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-248/2018 konstatavo esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 str. 6 d., ir 98 str. numatytą pagrindą atlyginti pareiškėjo patirtas išlaidas už advokato paslaugas kasaciniame procese. Toks teismo procesinis sprendimas sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos procese pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas apskritai nebuvo sprendžiamas dėl paties ieškovo kaltės, t. y. jam savalaikiai nepareiškus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei nepateikus šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų. Notarės elgesys negalėjo įtakoti nei byloje dėl notaro veiksmų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nei jų dydžio, taip pat ir tokių išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimo toje civilinėje byloje, kuriose šios išlaidos buvo patirtos. Todėl teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog ieškovo išlaidas už advokato teisines paslaugas lėmė paties ieškovo veiksmai ir jo priimti sprendimai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-684/2015 sprendė klausimą, ar gali būti savarankiškoje civilinėje byloje reiškiamas reikalavimas dėl baudžiamojoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo tokių išlaidų atlyginimo galimybę tik tuo atveju, kai dėl tam tikrų aplinkybių (nagrinėtu atveju patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties termino pasibaigimo) civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu ir pareiškiamas savarankiškoje civilinėje byloje. Pagal minėtoje teismo nutartyje suformuotą praktiką reikalavimas dėl kitoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti reiškiamas, jeigu egzistavo procesinė galimybė reikšti reikalavimą dėl šių išlaidų atlyginimo toje byloje, kurioje jos buvo patirtos. Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo galimybę reikšti procesinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dėl notaro veiksmų. Tai, kad toks prašymas laiku nebuvo pareikštas, lėmė paties ieškovo veiksmai. Tokių išlaidų atlyginimo klausimo sprendimas savarankiškoje civilinėje byloje, suteikiant teisę ieškovui į jų atlyginimą, sudarytų sąlygas nepaisyti civilinio proceso normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų priteisimo tvarką bei priteistinų išlaidų dydį, ir sudarytų sąlygas asmenims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.

Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, jog jo prašomos priteisti išlaidos už advokato teisines paslaugas, patirtos kitoje civilinėje byloje, buvo neteisėtų atsakovės veiksmų pasekmė, taip pat tokio išlaidos nepriskirtinos prie nuostolių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio prasme, ieškinys atmetamas.

Kadangi ieškinys atmestas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 500,00 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš ieškovo atsakovei; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (LR CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos trečiasis asmuo pateikė prašymą dėl išlaidų už advokato teisines paslaugas atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 str. 1 d. numato, kad šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Todėl trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas priteisimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. B. atsakovei Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarei Danguolei Bieliūnaitei 500,00 EUR (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti trečiojo asmens AIG Europe Limited (Finland Branch) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.