Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) R. L. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-377-959/2017 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei V. L. dėl teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų pakeitimo; trečiasis asmuo – L. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas R. L. ieškiniu prašė pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-08-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-517-874/2015 patvirtintą rašytinę taikos sutartį dalyje dėl išlaikymo dydžio E. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir M. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatymo ir nustatyti, kad nuo ieškinio pateikimo teismui dienos jiems teiktino išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis yra po 43,33 EUR kiekvienam iki jie sulauks pilnametystės.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Anot atsakovės, šalių turtinė padėtis nuo 2015-08-19 nėra pasikeitusi dėl objektyvių priežasčių, todėl išlaikymo dydis negali būti mažinamas. Be to, vaikų poreikiai nuo 2015-08-19 padidėjo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas 2017-05-22 priėmė sprendimą ieškinio netenkinti.

Teismas nustatė, jog nėra CK 3.201 str. 1 d. numatytų sąlygų, kurių pagrindų būtų galima pakeisti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-517-874/2015 dalyje dėl nustatyto išlaikymo dydžio ieškovo vaikams E. L. ir M. L.. Vertino, kad nuo 2015-08-19 Joniškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, nustatant esamą vaikams teiktino išlaikymo dydį, šalių turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, tai pripažino ir pats ieškovas. Taikos sutarties sudarymo metu egzistavo ir ieškovui buvo žinoma aplinkybė, jog jis turi trečią nepilnametį vaiką – D. L., kuriam taip pat privalo teikti išlaikymą, todėl, teismas sprendė, kad ši aplinkybė neturi reikšmės vertinant šalių turtinės padėties pokytį nuo 2015-08-19. Pažymėjo, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl ieškovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Taip pat pažymėjo, jog pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Sprendė, kad ieškovas, būdamas sveikas ir darbingas, nesiima praktiškai jokių priemonių, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas (apeliantas) R. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017-05-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas ieškovo ieškinys. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas tvirtindamas šalių sudarytą rašytinę taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-517-874/2015 neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, neteisingai taikė materialinės teisės normą, reglamentuojančią išlaikymo dydį, proporcingą tėvų padėčiai.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog taikos sutarties patvirtinimo metu, ieškovas turėjo dar vieną mažametį vaiką.

Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo mažamečio vaiko poreikių, be to vaiko motina – L. M. nebuvo įtraukta į civilinę bylą suinteresuotu asmeniu, nebuvo nustatinėjama jos turtinė padėtis.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) R. L. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog taikos sutarties patvirtinimo metu, ieškovas turėjo dar vieną mažametį vaiką, kuriam taip pat privalo teikti išlaikymą. Vaiko motina nebuvo įtraukta į civilinę bylą suinteresuotu asmeniu, nebuvo nustatinėjama jos turtinė padėtis bei mažamečio vaiko poreikiai.CK 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (šio kodekso 3.51 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas; šią sutartį tvirtina teismas, prieš tai patikrinęs, ar ji nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų (šio kodekso 3.53 straipsnis).

Teismas pažymi, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams.

Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-08-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-517-874/2015 buvo patvirtinta rašytinė šalių taikos sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir M. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 105,00 Eur iki vaikų pilnametystės (b. l. 4-5). Nustatė, kad apeliantas (ieškovas) R. L. su trečiuoju asmeniu L. M. turi bendrą vaiką D. L., gim. (duomenys neskelbtini)., kuriam išlaikymas nepriteistas (b. l. 7). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis sprendė, kad nuo 2015-08-19 Joniškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, nustatanti esamą vaikams teiktino išlaikymo dydį, šalių turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Sprendė, jog aplinkybė, kad taikos sutarties sudarymo metu egzistavo ir ieškovui buvo žinoma aplinkybė, jog jis turi trečią nepilnametį vaiką, kuriam taip pat privalo teikti išlaikymą, neturi reikšmės vertinant šalių turtinės padėties pokytį nuo 2015-08-19. Konstatavo, jog nesant CK 3.201 str. 1 d. numatytų sąlygų, nustatytas vaikams teikiamo išlaikymo dydis negali būti keičiamas.

Pagrindinės įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo taisyklės civiliniame procese suformuluotos CPK 176-185 straipsniuose. Vertindamas byloje esančius įrodymus bei jų pakankamumą tam tikroms teisinėms išvadoms padaryti, teismas privalo vadovautis šiuose straipsniuose išdėstytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Sutinkamai su CPK 177 straipsnio 1 dalimi, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja esant aplinkybes, pagrindžiančias šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai spręsti, arba jų nesant. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, laikosi laisvo įrodymų vertinimo principo, t.y. teismas byloje esančius įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių nagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu ( CPK 185 str. ).

Bylos duomenimis, ieškovas yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo, kuris sveikatos problemų neturi. Dirba ūkininko E. Š. ūkyje nuo 2011-10-24 darbininku, darbo sutartimi iki 2016-04-01 jam buvo nustatyta 5 dienų per savaitę darbo trukmė ir 1 valandos per dieną darbo laikas, nuo 2016-04-01 nustatytas 6 valandų per dieną darbo laikas (b. l. 55-56). Ieškovas turi teisę vairuoti AM, B1, B, C1, C, D1, D, BE, C1E, CE, D1E, DE kategorijų transporto priemones, turi traktorininko pažymėjimą (b. l. 57-58). Iš byloje esančios pažymos apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad ieškovas per 2016 m. gavo 1315,20 Eur pajamų. Ieškovo vardu registruotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), kurį antstolė vykdomojoje byloje dėl išlaikymo vaikams išieškojimo iš ieškovo ketina parduoti iš varžytinių (b. l. 11). Ieškovas su trečiuoju asmeniu L. M. turi bendrą vaiką D. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriam išlaikymas nepriteistas (b. l. 7). Nustatyta, jog ieškovas ne kartą pripažino, kad jo turtinė padėtis, nuo 2015-08-19 Joniškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, nėra pasikeitusi. Vertinant atsakovės turtinę padėtį nustatyta, kad jos pajamas sudaro našlių arba našlaičių pensija ­- 151,12 Eur, invalidumo/netekto darbingumo pensija -158,48 Eur, išmoka vaikui - 58,90 Eur bei kartą per metus – parama mokinio reikmėms įsigyti - 57 EUR (b. l. 34-35). Ginčo šalių sūnus M. L. mokosi (duomenys neskelbtini) (b. l. 36), jų dukra E. L. - (duomenys neskelbtini) (b. l. 37).

Nagrinėjamoje byloje šalys, susitardamos dėl išlaikymo formos ir dydžio, būtino jų nepilnamečiams vaikams, įvertino vaikų poreikius ir tėvų galimybes teikti susitartą išlaikymą, o išlaikymo dydis, kaip anksčiau minėta, gali būti keičiamas, jeigu po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3. 201 straipsnio 1 dalis, CK 53 straipsnio 3 dalis). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iš esmės nėra pasikeitusi šalių (vaikų, tėvų) turtinė padėtis ar sumažėję vaikų poreikiai, kas sudarytų pagrindą remiantis aptartomis teisės normomis dėl išlaikymo dydžio nustatymo ir jo pakeitimo, keisti šalių susitarimu nustatytą ir teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovas turi trečią nepilnametį vaiką – D. L., ((duomenys neskelbtini)), kuriam taip pat privalo teikti išlaikymą, neturi reikšmės vertinant šalių turtinės padėties pokytį nuo 2015-08-19, kadangi ši aplinkybė apeliantui (ieškovui) sutarties sudarymo metu jau buvo žinoma.

Pažymėtina, jog netinkamas tėvų pareigų vykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais. Nagrinėjamu atveju tokie faktai nebuvo nustatyti, o aukščiau aptartos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad apeliantas gali ir privalo vykdyti savo pareigą nepilnamečiams vaikams pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi patvirtintą tvarką. Apeliantas yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, objektyvių įrodymų apie dėtas maksimalias, bet nevaisingas pastangas susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą teismui nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo nenustatė (CPK 176, 185 str.), ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas, Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kolegija pažymi, kad E. L. po kelerių mėnesių sukaks 18 metų, todėl jai nebereiks mokėti išlaikymo. Ji pati privalės kreiptis į teismą dėl išlaikymo iš tėvo priteisimo, tačiau šiuo metu šis klausimas negali būti sprendžiamas. Pripažintina, kad apelianto trečiojo vaiko motina L. M. nebuvo įtraukta į bylą, tačiau tai nekeičia teismo sprendimo pagrįstumo, kadangi teismas pripažino, kad paties apelianto turtinė padėtis nepablogėjo.

Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.