Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei V. L. dėl teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygu pakeitimo; trečiasis asmuo – L. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Bylos rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-08-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-517-874/2015 buvo patvirtinta rašytinė šalių taikos sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir M. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 105,00 EUR iki vaikų pilnametystės (b. l. 4-5); ieškovas R. L. su trečiuoju asmeniu L. M. turi bendrą vaiką D. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam išlaikymas nepriteistas (b. l. 7); ieškovas per 2016 metus gavo 1315,20 EUR pajamų, t. y. vidutiniškai po 109,60 EUR per mėnesį (b. l. 10); jo vardu registruotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), kurį antstolė vykdomojoje byloje dėl išlaikymo vaikams išieškojimo iš ieškovo ketina parduoti iš varžytinių (b. l. 11); atsakovės pajamas sudaro našlių arba našlaičių pensija (151,12 EUR), invalidumo/netekto darbingumo pensija (158,48 EUR), išmoka vaikui (58,90 EUR) bei kartą per metus – parama mokinio reikmėms įsigyti (57 EUR) (b. l. 34-35); M. L. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, 7 klasėje (b. l. 36); E. L. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (b. l. 37); ieškovas ūkininko E. Š. ūkyje dirba nuo 2011-10-24 darbininku, darbo sutartimi iki 2016-04-01 jam buvo nustatyta 5 dienų per savaitę darbo trukmė ir 1 valandos per dieną darbo laikas, nuo 2016-04-01 nustatytas 6 valandų per dieną darbo laikas (b. l. 55-56); ieškovas turi teisę vairuoti AM, B1, B, C1, C, D1, D, BE, C1E, CE, D1E, DE kategorijų transporto priemones, turi traktorininko pažymėjimą (b. l. 57-58); ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad nuo 2015-08-19 jo turtinė padėtis nepasikeitė, vaikų poreikiai taip pat nepasikeitė, jis yra visiškai sveikas ir darbingas, norėtų dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau nieko dėl to nėra padaręs.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2015-08-19 Joniškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, nustatanti esamą vaikams teiktino išlaikymo dydį, šalių turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, ką pripažįsta ir pats ieškovas. Taikos sutarties sudarymo metu egzistavo ir ieškovui buvo žinoma aplinkybė, jog jis turi trečią nepilnametį vaiką – D. L., kuriam taip pat privalo teikti išlaikymą, todėl ši aplinkybė neturi reikšmės vertinant šalių turtinės padėties pokytį nuo 2015-08-19. Taigi, nesant CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, nustatytas vaikams teikiamo išlaikymo dydis negali būti keičiamas.

Be to, pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl ieškovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovas, būdamas sveikas ir darbingas, nesiima praktiškai jokių priemonių, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Ieškovas turi teisę vairuoti beveik visų kategorijų transporto priemones, nori dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, nes šios profesijos darbuotojų pajamos gerokai didesnės už ieškovo dabartines pajamas, tačiau nesiima jokių veiksmų, kad šis jo noras taptų realybe. Todėl aplinkybė, jog jo gaunamų pajamų neužtenka nustatyto dydžio išlaikymui teikti, negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos.

Vadovaujantis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinio netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.