Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Pašilio, Jurgos Vasiliauskienės,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimo bausme 7 (septyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas G. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. spalio 20 d. iki 2024 m. spalio 22 d. ir nuo 2024 m. lapkričio 15 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. gegužės 13 d.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo datos – 2025 m. gegužės 13 d.

G. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

G. M. pripažintas recidyvistu.

Iš dalies tenkintas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš G. M. priteista N. S. 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš G. M. priteista 1 116,13 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiolikos eurų 13 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde prašo: 1) sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, įskaičiuoti į paskirtą bausmę suėmime išbūtą laiką; 2) ženkliai sumažinti nukentėjusiajam ir Valstybinei ligonių kasai pagal civilinius ieškinius priteistas žalas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir nuteistojo G. M. apeliaciniu skundu, nenustatė, kad pripažįstant nuteistąjį G. M. recidyvistu ir skiriant jam bausmę būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikaltimo pavojingumą ir G. M. asmenybę, jam paskyrė teisingą, ne per griežtą bausmę. Taip pat nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti iš nuteistojo G. M. priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžių. Padidinti neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajam taip pat kolegija negali, nes byloje nėra pateiktas nei prokurorės, nei nukentėjusiojo apeliacinis skundas. Nukentėjusiojo pasisakymai ir/ar prašymai baigiamųjų kalbų metu negali būti tapatinami su apeliacinio skundo pateikimu.

Dėl pripažinimo recidyvistu

5. Iš skundžiamojo nuosprendžio matyti, jog apygardos teismas, vadovaudamasis BK 27 straipsnio 1 dalimi, G. M. pripažino recidyvistu, taip pat nustatė G. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad veiką padarė recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu. Teismas turi diskreciją, o ne pareigą pripažinti nuteistąjį recidyvistu ir toks sprendimas privalo būti motyvuojamas.

6. Aiškinant nuostatas dėl recidyvisto kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmens laikymas recidyvistu yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę recidyvistu asmuo gali būti pripažįstamas nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktas a) papunktis).

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo

Dėl nuteistajam G. M. paskirtos bausmės

11. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnyje arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje be jokių alternatyvų yra nustatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 (dvejų) iki 12 (dvylikos) metų.

13. Taip pat skiriant bausmę buvo įvertinta nuteistojo G. M. asmenybė. Nuteistojo G. M. teigimu, jis Lietuvoje dirbo nelegaliai, Sakartvele turi žmoną ir 5 pilnamečius vaikus (t. 3, b. l. 152). Jis anksčiau teistas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Iš Europolo duomenų matyti, kad jis anksčiau Sakartvele teistas dėl motorinės transporto priemonės pagrobimo (2010 m. gegužės 21 d. nuteistas lygtinai 3 metams), 2019 metais buvo sulaikytas Vokietijoje dėl vagystės (t. 3, b. l. 36). Lietuvoje anksčiau teistas du kartus, už transporto priemonių vairavimą esant apsvaigusiam nuo alkoholio ir suklastoto (netikro) dokumento – Lietuvos Respublikos leidimo gyventi laikymą ir panaudojimą (t. 3, b. l. 45–60). Jis, neišnykus teistumui, praėjus truputį daugiau nei vieneriems metams nuo paskutinio nuteisimo ir paleidimo iš kalėjimo (2023 m. rugpjūčio 17 d.) (t. 3, b. l. 48), padarė šioje byloje jam inkriminuotą labai sunkų nusikaltimą. Visas nusikalstamas veikas, už kurias G. M. anksčiau buvo teistas, kaip ir inkriminuotą nusikalstamą veiką šioje byloje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu ir būdamas neblaivus nuolat daro nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jo daromos nusikalstamos veikos palaipsniui sunkėja ir darosi pavojingesnės – nuo nesunkių nusikaltimų iki labai sunkaus nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo šioje byloje. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo G. M. asmenybę bei rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, nesilaikyti įstatymų reikalavimų, jog dėl anksčiau padarytų nusikaltimų G. M. jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie didesnį G. M. asmenybės pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena nuteistojo G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat apygardos teismas pagrįstai nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog G. M. veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat jis veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

14. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš bylos medžiagos matyti, kad po dviejų parų laikino sulaikymo nuteistasis G. M. buvo paleistas į laisvę (t. 2, b. l. 149), paskiriant jam dvi kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų ((duomenys neskelbtini) piliečio paso) paėmimą (t. 2, b. l. 151, 153). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad G. M. buvo pakartotinai laikinai sulaikytas 2024 m. lapkričio 15 d. ir jam taikyta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 3, b. l. 9–13, 15–16), nes jis pažeidė kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, įpareigojančias nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 151; t. 3, b. l. 10). Byloje nustatyta, kad G. M. negyveno nurodytu adresu, neturi pastovios gyvenamosios vietos, nurodė skirtingus gyvenamosios vietos adresus, neturi leidimo gyventi Lietuvoje, nurodė ne savo, o kitiems asmenims priklausantį mobiliojo ryšio telefono numerį, kuriuo nesinaudojo, t. y. klaidino policijos pareigūnus (t. 2, b. l. 159–160; t. 3, b. l. 10). Pats nuteistasis G. M. nurodė, kad jis dirba neoficialiai, Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvena jau 5 metus nelegaliai, neturėdamas leidimo, kaip nelegalus migrantas. Nuteistasis G. M. Lietuvos Respublikos teritorijoje yra nelegaliai nuo 2019 metų (t. 2, b. l. 159–160; t. 3, b. l. 10).

15. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo G. M. už labai sunkų nusikaltimą paskirta bausmė, tiek jos rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, tiek ir jos dydis – straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, yra aiškiai per griežta. Byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių G. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su G. M. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas G. M. už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Apygardos teismas, skirdamas bausmę G. M., atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė. Todėl pripažinti, kad nuteistajam G. M. paskirta neteisinga ar aiškiai per griežta bausmė, nėra pagrindo. Nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisingai ir tinkamai individualizuota, tad jos švelninti nėra pagrindo. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas G. M. bausmės rūšį ir jos dydį už padarytą nusikalstamą veiką, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. spalio 20 d. iki 2024 m. spalio 22 d. ir nuo 2024 m. lapkričio 15 d. ir jam buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2024 m. lapkričio 15 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. gegužės 13 d. (t. 2, b. l. 128–130, 149; t. 3, b. l. 9–13, 15–16, 106–110, 172–187). Pirmosios instancijos teismas teisingai šį laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką įskaitė į nuteistajam G. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl civilinių ieškinių

17. Apeliantas nesutinka su Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam priteistais žalų dydžiais, prašo jas sumažinti iki racionalios pinigų sumos, kad turėtų realų šansą ją sumokėti per likusį savo gyvenimą. Pasak nuteistojo, ši suma labai didelė, jis iki gyvenimo pabaigos negalės sumokėti tokio dydžio sumos. Jam 45 metai, jo sveikatos būklė nėra gera, jis yra nepasiturintis.

18. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK)) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, Nr. 2K-158-303/2021, Nr. 2K-40-648/2024, Nr. 2K-144-511/2025 ir kt.).

19. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusio asmens sveikatai (t. y. kai asmuo suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata), nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 38 straipsnis), kuri pagal subrogaciją tampa kreditore, atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 1, 3 dalys). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146-511/2016, Nr. 2K-129-697/2018, Nr. 2K-144-489/2022, Nr. 2K-144-511/2025).

20. Nuteistąjį G. M. pripažinus kaltu dėl nukentėjusiojo N. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo bei nustačius, kad tarp jo smurtinių nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam konstatuoto sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšys, nuteistajam atsirado prievolė atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad būtent dėl to, jog nuteistasis G. M. sunkiai suluošino nukentėjusįjį N. S., šis buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, joje buvo suteiktos 1 116,13 Eur vertės gydymo paslaugos. Šias N. S. gydymo išlaidas sveikatos priežiūros įstaigai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų atlygino privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti Vilniaus teritorinė ligonių kasa, kuri pagal subrogaciją įgijo kreditoriaus reikalavimą dėl žalos atlyginimo į ją padariusį asmenį, t. y. šiuo atveju į nuteistąjį G. M. Todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2025 m. sausio 31 d. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 1 116,13 Eur iš kaltu pripažinto civilinio atsakovo. Pažymėtina ir tai, kad byloje buvo pateikti duomenys, patvirtinantys šio civilinio ieškinio dydį ir pagrįstumą (t. 3, b. l. 136–138). Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde nurodo klaidingą priteistos turtinės žalos sumą – 116 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė visiškai patenkinti civilinės ieškovės pareikštą civilinį ieškinį ir iš nuteistojo G. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisė 1 116,13 Eur.

21. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2013, Nr. 2K-132-942/2021). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018, Nr. 2K-132-942/2021, Nr. 2K-144-511/2025).

22. Nukentėjusysis N. S. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį byloje dėl 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 191). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos už neturtinę žalą dydį, įvertino nusikalstamos veikos padarinius – nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (be kitų sužalojimų, jam padaryta penio, abiejų sėklidžių ir kapšelio amputacija, kairio žandinio ančio priekinės-šoninės sienelių lūžiai, dešinio žandinio ančio priekinės sienelės lūžis, nosikaulių lūžis, 11-o danties vainiko lūžis), kad sužalojimai padaryti mažiausiai trylika trauminių poveikių (t. 2, b. l. 4–6). Neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniu nusikaltimu, jo paties namuose, naudojant pavojingą, duriančias ir pjaunančias savybes turintį įrankį – peilį. Lytinių organų nupjovimas yra itin šiurkštus ir netoleruotinas asmens kūno vientisumo pažeidimas. Nukentėjusysis N. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jam bus atliekama organų rekonstrukcijos plastinė operacija (t. 3, b. l. 156). Tačiau, net ir atlikus šią procedūrą, nukentėjusysis N. S. patirtų dvasinių išgyvenimų pasekmes jaus ilgą laiką, o nusikalstama veika sukelti padariniai išliks visam gyvenimui. Apygardos teismas atsižvelgė ir į tai, kad N. S. nejautė lytinių organų nupjovimo veiksmo, kadangi buvo be sąmonės, o ją atgavęs delsė išsikviesti greitąją medicinos pagalbą – atsibudęs ir pamatęs kraują (paties nukentėjusiojo teigimu, net ir kyšančias žarnas), toliau su nuteistuoju G. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apygardos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat įvertino ir nuteistojo G. M. finansinę padėtį, jo galimybę atlyginti konkrečia pinigų suma išreikštą neturtinę žalą, kad nuteistasis G. M. per mėnesį uždirbdavo 3 200 Eur (t. 3, b. l. 154), jog neturi nekilnojamojo turto, santaupų, ar kitokio sukaupto turto, kuriuo būtų galima patenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį, bei galimybes atlyginti neturtinę žalą ateityje, jog jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, dėl kurios jis negalės tęsti savo darbinės veiklos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje prašoma priteisti 100 000 Eur dydžio neturtinė žala yra per didelė, todėl nukentėjusiojo N. S. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš nuteistojo G. M. nukentėjusiajam priteisė 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

23. Atsižvelgusi į byloje esančių aplinkybių visetą, kad neturtinės žalos atlyginimas atlieka kompensuojamąją funkciją dėl patirtų skriaudų, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiajam N. S. skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei neprieštarauja teismų praktikai. Pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į visas aptartas bylos aplinkybes, atitinka protingą pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo N. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų, mažinti nukentėjusiajam N. S. iš nuteistojo G. M. priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

24. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį G. M. ginti parinkta advokatė Silva Mardosaitė (t. 4, b. l. 37), kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutartimi buvo paskirta nuteistojo G. M. gynėja (t. 4, b. l. 33) ir dalyvavo teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų išlaidų, kuria prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo G. M. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 216,67 Eur (t. 4, b. l. 46–48).

25. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/20192, Nr. 2K-162-648/2021 ir kt.), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015, Nr. 2K-24-654/2023 ir kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą paprastai tik tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-56-495/2022, Nr. 2K-240-489/2022 ir kt.).

26. BPK 322 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Kadangi G. M. teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju nesudarė, dėl to, bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, šios tarnybos koordinatoriaus sprendimu G. M. buvo parinkta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutartimi paskirta gynėja advokatė S. Mardosaitė, kuri gynė nuteistąjį bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą, kuris atmestas. Skundžiamu nuosprendžiu G. M. paskirtas realus 7 metų laisvės atėmimas, kas apsunkina G. M. galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikime nurodytą sumą antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti. Įvertinus nuteistojo G. M. turtinę padėtį, kad jis šiuo metu nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, iš jo šioje byloje priteisti civiliniai ieškiniai, daroma išvada, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų asmens padėtį. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo G. M. gynėja advokatė S. Mardosaitė prašė proceso išlaidų iš nuteistojo nepriteisti (t. 4, b. l. 52). Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam G. M. apeliacinės instancijos teisme netenkinti.