Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-1044-614/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-06-17
Bylos Nr.: e2-1044-614/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01015-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Eglė Surgailienė
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Demaris“, A. J.

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės

Civilinė byla Nr. e2-1044-614/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01015-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.8.9; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,sekretoriaujant Rūtai Miltinytei,vertėjaujant O. V.,

dalyvaujant ieškovės vadovui M. M. ir atstovui advokatui A. S., atsakovų atstovui advokato padėjėjui A. L.,

nesant atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Demaris“ ir A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per zoom konferencijų programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio juridinio asmens - ribotos atsakomybės bendrovės (RAB) „TIRROS-Technologies“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (UAB) „Demaris“ ir A. J. dėl skolos, netesybų ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė RAB „TIRROS-Technologies“ (ieškovė) pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Demaris“ (atsakovė) ir A. J. (atsakovas) 150 858,10 USD skolos ir 27 607,38 USD delspinigių (viso – 178 465,48 JAV dolerių), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinį grindė šiais argumentais:

2.1. 2021 m. birželio 1 d. ieškovė ir atsakovė UAB „Demaris“ sudarė užsienio prekybos susitarimą, pagal kurį UAB „Demaris“ įsipareigojo pagal ieškovės pavedimą sudaryti su tekstilės gaminių gamintoju tiekimo sutartį dėl šalių suderinto asortimento ir partijų prekės, už kurią sumokėjo ieškovė, tolesnio realizavimo pagal atskirai sudaromas tiekimo arba pirkimo pardavimo sutartis;

2.2. UAB „Demaris“ su tekstilės gaminių gamintoju: Moldovos įmone „Tirotex“, sudarė tekstilės gaminių pirkimo sutartį. 2021 m. lapkričio 2 d. įmonė „Tirotex“ ir UAB „Demaris“ pasirašė susitarimą, kad įmonei „Tirotex“ už UAB „Demaris“ perkamas prekes gali sumokėti ieškovė.

2.3. ieškovė ir UAB „Demaris“ 2022 m. sausio 10 d. sudarė papildomą susitarimą Nr.1 prie 2021 m. birželio 1 d. užsienio prekybos susitarimo, pagal kurį ieškovė įsipareigojo už UAB „Demaris“ sumokėti įmonei „Tirotex“ 81 481,30 JAV dolerių, o UAB „Demaris“ įsipareigojo sumokėti ieškovei 93 700,00 JAV dolerių per 60 kalendorinių dienų nuo prekių pateikimo;

2.4. vykdydama 2021 m. birželio 1 d. užsienio prekybos susitarimą ir jo papildomą susitarimą, ieškovė už UAB „Demaris“ 2021 m. lapkričio 3 d. pervedė įmonei „Tirotex“ 39 000,00 JAV dolerių, o 2022 m. sausio 11 d. pervedė 42 501,30 JAV dolerių, t. y. viso 81 501,30 JAV dolerių. Atsakovė UAB „Demaris“ prekes, už kurias sumokėjo ieškovė, iš Moldovos įmonės „Tirotex“ gavo, todėl pagal 2022 m. sausio 10 d. papildomo susitarimo Nr.1 prie 2021 m. birželio 1 d. užsienio prekybos susitarimo 2 ir 4 punktus ji turėjo sumokėti ieškovei 93 700,00 JAV dolerių, bet prievolės neįvykdė;

2.5. 2021 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė ir UAB „Demaris“ sudarė tiekimo sutartį Nr. 2-21, pagal kurią ieškovė pardavė UAB „Demaris“ tekstilės gaminius. 2021 m. rugsėjo 6 d. ieškovė perdavė UAB „Demaris“ tekstilės gaminius už 63 642,24 JAV dolerių sumą, o 2022 m. sausio 4 d. - už 57 867,40 JAV dolerių sumą, t. y. ieškovė bendrai pardavė UAB „Demaris“ tekstilės gaminių už 121 509,64 JAV dolerių. Pagal 2021 m. rugpjūčio 2 d. tiekimo sutarties Nr. 2-21 2.1 punktą už pateiktas prekes UAB „Demaris“ turėjo atsiskaityti ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo prekių pateikimo, tačiau prievolės neįvykdė.

2.6. Taigi, UAB „Demaris“ pagal 2021 m. birželio 1 d. užsienio prekybos susitarimą ir jo 2022 m. sausio 10 d. papildomą susitarimą Nr.1 bei pagal 2021 m. rugpjūčio 2 d. tiekimo sutartį Nr. 2-21 privalėjo sumokėti ieškovei iš viso 215 209,64 JAV dolerių (93 700 +121 509,64 = 215 209,64), tačiau iki 2023 m. vasario 14 d. sumokėjo 56 387,54 JAV dolerių ir buvo skolinga ieškovei 158 822,10 JAV dolerių.

2.7. 2023 m. vasario 14 d. ieškovė ir atsakovė UAB „Demaris“ sudarė papildomą susitarimą prie 2021 m. rugpjūčio 2 d. Tiekimo sutarties Nr. 2-21 ir 2021 m. birželio 1 d. užsienio prekybos susitarimo (toliau – Papildomas susitarimas), pagal kurį atsakovė įsipareigojo 158 822,10 JAV dolerių skolą pagal 2021 m. rugpjūčio 2 d. Tiekimo sutartį Nr. 2-21 ir 2021 m. birželio 1 d. užsienio prekybos susitarimą ieškovei sumokėti per 20 mėnesių - iki 2024 m. spalio 14 d., kas mėnesį mokant po 8 000,00 JAV dolerių (iki mėnesio 14 dienos), pradedant mokėti nuo 2023 m. kovo mėn., tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė: per 2023 m. kovo – birželio mėn. iš viso sumokėjo 7 964,00 JAV dolerių (kovo mėn. 3 988,00 JAV dolerių, balandžio mėn. 1 988,00 JAV dolerių, birželio mėn. 1 988,00 JAV dolerių), nors privalėjo sumokėti 32 000,00 JAV dolerių (8000 $ x 4), t. y. sumokėjo 24 036,00 JAV doleriais mažiau (32 000 – 7 964);

2.8. pagal Papildomo susitarimo 4 punktą ieškovė turi teisę nutraukti Papildomą susitarimą dėl skolos mokėjimo per 20 mėnesių ir pareikalauti nedelsiant grąžinti visą skolos sumą, jeigu periodinių mokėjimų įsiskolinimas bus didesnis kaip 16 000,00 JAV dolerių. 2023 m. birželio 30 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą, kad nuo 2023 m. liepos 7 d. nutraukia Papildomo susitarimo 1 ir 2 punktus, pagal kurios atsakovė 158 822,10 JAV dolerių skolą ieškovei turėjo padengti per 20 mėnesių (iki 2024 m. spalio 14 d., mokant kas mėnesį po 8000,00 JAV dolerių iki mėnesio 14 dienos) ir pareikalavo nedelsiant sumokėti visą likusią skolos sumą – 150 858,10 JAV dolerių. Atsakovė šios prievolės neįvykdė ir skolos ieškovei nesumokėjo;

2.9. 2023 m. vasario 14 d. ieškovė ir atsakovas A. J. buvo sudarę laidavimo sutartį, pagal kurią A. J. įsipareigojo besąlygiškai atsakyti ieškovei už jo skolininko UAB „Demaris“ visų įsipareigojimų pagal ieškovės ir atsakovės UAB „Demaris“ sudarytus 2021 m. rugpjūčio 2 d. Tiekimo sutartį Nr. 2-21, 2021 m. birželio 1 d. užsienio prekybos susitarimą, 2023 m. vasario 14 d. Papildomą susitarimą. Laidavimo sutarties 6 punkte numatyta, kad kreditorius (ieškovė) nutrauks prieš terminą su skolininku (UAB „Demaris“) sudarytą 2023 m. vasario 14 d. papildomą susitarimą, laiduotojas (A. J.) įsipareigoja atsakyti ieškovui ir nedelsiant sumokėti jai atsakovės UAB „Demaris“ nesumokėtą skolos sumą ir visas kitas pagal sutartys mokėtinas sumas;

2.10. 2023 m. balandžio 27 d. ieškovas išsiuntė atsakovams raginimą ir pranešimą, kad UAB „Demaris“ tinkamai nevykdo Papildomo susitarimo sąlygų ir perspėjo, kad ieškovė turi teisė nutraukti minėto Papildomo susitarimo sąlygą dėl skolos mokėjimo išdėstymo. 2023 m. birželio 30 d. ieškovė išsiuntė atsakovui A. J. pranešimą, kad ieškovė nuo 2023 m. liepos 7 d. nutraukia 2023 m. vasario 14 d. UAB „Demaris“ ir ieškovės sudaryto Papildomo susitarimo sąlygas, pagal kurias UAB „Demaris“ 158 822,10 JAV dolerių skolą ieškovei turėjo padengti per 20 mėnesių iki 2024 m. spalio 14 d., mokant kas mėnesį po 8000,00 JAV dolerių iki mėnesio 14 dienos ir pareikalavo nedelsiant sumokėti visą likusią skolos sumą 150 858,10 JAV dolerių. Atsakovas A. J. šios savo prievolės neįvykdė;

2.11. Papildomo susitarimo 9 punkte numatyta, kad laiku nesumokėjus už prekes UAB „Demaris“ privalo mokėti ieškovei 0,1 procentų dydžio delspinigius nuo pradelsto mokėjimo už kiekvieną pradelstą dieną. Analogiškas delspinigių dydis nustatytas 2021 m. rugpjūčio 2 d. tiekimo sutarties Nr. 2-21 9.1. punkte. Bendras atsakovės UAB „Demaris“ mokėtinų delspinigių dydis sudaro 27 607,38 JAV dolerių (150 858,10 x 0,1% x 183 d.) už 183 dienų laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos (CK 1.125 straipsnio 5 dalis);

2.12. taigi, bendra UAB „Demaris“ skolos suma sudaro 178 465,48 JAV dolerių (150 858,10 + 27 607,38 = 178 465,48). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis);

Motyvuojamoji dalis

2.13. CK 6.76 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Laidavimo sutarties 8 punkte nustatyta, kad laiduotojas (A. J.) ir skolininkas (UAB „Demaris“) atsako ieškovui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Atsakovų pareiga sumokėti ieškovei skolą yra solidari, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu atsakovai bendrai (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

2.14. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalimi).

3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovai UAB „Demaris“ ir A. J. prašo ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovai savo rašytiniuose procesiniuose dokumentuose į ieškinį atsikirto iš esmės šiais argumentais:

3.1. atsakovei UAB „Demaris“ gavus prekes pagal šalių sutartis ir susitarimus, atsakovė prekių realizuoti negalėjo arba jų realizavimas tapo apsunkintas dėl 2022 m. vasario 24 d. Rusijos karinės invazijos į Ukrainą, prekės tapo nebepageidaujamos Europoje (įskaitant atsakovės partnerius Švedijoje), kadangi prekės gautos iš regionų, kurie po Rusijos karinės invazijos į Ukrainą tapo susijusios su Rusijos valstybe ir jos vykdoma karine agresija. Tiek iš Padniestrės (prekės gautos iš Moldovos Padniestrės regiono Tiraspolio mieste esančios Tirotex įmonės), tiek per ieškovę iš Uzbekistano gautos prekės tapo nebepriimtinos Švedijos rinkoje atsakovė susidūrė su sunkumais gautas prekes realizuojant. Dalis prekių yra likusių pas atsakovę sandėliuose, kita dalis - sulaikytos Švedijos partnerių ir negrąžinamos;

3.2. šalys bendradarbiavo ir tarėsi dėl galimų sprendimų, susitarė, kad atsakovė imsis priemonių atsiskaityti su ieškove per 20 kalendorinių mėnesių: žodiniu susitarimų ieškovės ir atsakovės atstovai susitarė, kad atsakovė su ieškove atsiskaitys per 20 kalendorinių mėnesių, sutarta, kad nesklandumai turi būti išspręsti per 20 mėnesių. Ieškovės atstovai patikino, kad raštu įforminami susitarimai dėl atitinkamų mokėjimų kas mėnesį yra tik formalumas ir atsakovės atstovai turi 20 mėnesių visai situacijai išspręsti, tačiau vėliau nutraukė bendradarbiavimą, pradėjo reikšti pretenzijas dėl visų lėšų sumokėjimo iškart. Atsakovė aiškino, kad tokių galimybių neturi, tačiau ieškovė pareiškė ieškinį teisme, tokia situacija yra nesąžininga, ieškovė pakeitė poziciją (nepagrįstai reikalauja atsiskaityti iš karto), ieškovė reikalauja sumokėti nepagrįstai ir neprotingai dideles netesybas (delspinigius), kurias, remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismas turėtų sumažinti;

3.3. ieškovė yra Rusijos įmonė, o jos akcininkas ir vadovas yra (duomenys neskelbtini) piliečiai. Abiejų šių valstybių atžvilgiu yra taikomos sankcijos, kurias pažeidus atsakovams gali kilti atsakomybė. 2023 m. vasario 14 d. laidavimo sutarties 5 punktu, ieškovė ir atsakovas A. J. susitarė, kad visos lėšos bus mokamos ne į Rusijos įmonės (ieškovės) banko sąskaitą, o į ieškovės vadovo (duomenys neskelbtini) piliečio M. M. banko sąskaitą, esančią Lenkijos banke. Tokie susitarimai kelia įtarimų dėl galimo taikomų sankcijų pažeidimo, be to, viešai prieinamais duomenimis ieškovės akcininkas V. C. yra Rusijos politinis veikėjas, priklausantis politinei partijai pavadinimu „Rusijos patriotai“, aktyviai veikianti partija pasisako Rusiją šlovinančiomis temomis. Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 1 d. numato, kad draudžiama sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, – tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja; to paties straipsnio 2 dalis numato, kad draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad fiziniams ir juridiniams asmenims už sandorių ir prievolių nevykdymą dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo civilinė atsakomybė netaikoma arba jie nuo jos atleidžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovams galioja draudimas atsiskaityti su ieškove - Rusijos įmonė ir jos atstovu, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, o susitarimas mokėti į ieškovės vadovo (duomenys neskelbtini) piliečio M. M. banko sąskaitą, esančią Lenkijos banke, pažeidžia tarptautinių sankcijų draudimus ir įstatymų nuostatas, neatitinka Europos Sąjungos sutarties (toliau – ir ESS) 21 straipsnio 1 daliai bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi;

3.4. 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių redakcijos (2023 m. rugpjūčio 5 d. redakcija) (toliau – Reglamentas) I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms ar jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais. Reikalavimas apmokėti sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas yra piniginis reikalavimas, vadovaujantis galiojančios redakcijos Reglamento Nr. 765/2006 8d straipsnio 1 dalimi, netenkinami jokie su sutartimi ar sandoriu, kurių vykdymui tiesioginį ar netiesioginį, visapusišką ar dalinį poveikį turėjo šiuo reglamentu nustatytos priemonės, susiję reikalavimai, įskaitant reikalavimus dėl žalos atlyginimo įsipareigojimo arba kitus šios rūšies reikalavimus, pavyzdžiui, reikalavimą dėl kompensacijos ar reikalavimą pagal garantiją, visų pirma reikalavimai pratęsti bet kokios formos obligacijos, garantijos ar žalos atlyginimo įsipareigojimo, ypač finansinę garantiją ar finansinį žalos atlyginimo įsipareigojimą, terminą arba juos apmokėti, jeigu juos pateikė: a) I priedo sąraše išvardyti fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ar institucijos; b) 1j, 1k, 1l ir 1zb straipsniuose nurodyti arba V, IX ir XV prieduose išvardyti subjektai; c) bet kuris kitas Baltarusijos asmuo, subjektas ar institucija, įskaitant Baltarusijos Vyriausybę; d) bet kuris asmuo, subjektas ar institucija, veikiantys per vieną iš šios dalies a, b ar c punkte nurodytų asmenų, subjektų ar institucijų arba jų vardu;

3.5. Reglamentas Nr. 765/2006 apima tiek į sankcijų sąrašus įtrauktiems asmenims priklausančių, tiek jų kontroliuojamų lėšų įšaldymą (Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalis), taip pat apima tiek tiesioginio, tiek netiesioginio naudojimosi lėšomis draudimą (Reglamento Nr. 765 2 straipsnio 2 dalis);

3.6. vien aplinkybė, jog tam tikras asmuo formaliai pats nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus, nereiškia, jog sankcijų režimas jam nebus taikomas – už jo de facto gali stovėti į sąrašą įtrauktas asmuo. Atsakovams kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovės ir jos atstovų sąsajų su Rusijai ir Baltarusijai taikomomis sankcijomis ir neteisėtais bandymais apeiti sankcijas reikalaujant atsiskaityti per Lenkijoje reziduojantį ieškovės atstovo banką. Dėl atsiskaitymo su Rusijos įmone - ieškove yra analogiška situacija kaip ir su atsiskaitymu su Baltarusijos fiziniu asmeniu, priešingas teisės aiškinimas reikštų, kad sankcijos taptų neveiksmingos. Atsakovams atsiskaitant su Rusijos įmone, jos gaunamos lėšos ir pelnas, per Rusijos biudžetą mokesčių forma, būtų naudojamos karo veiksmų Ukrainoje finansavimui, o tokie veiksmai prieštarautų visų Rusijai taikomų sankcijų esmei. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, Atsakovai nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Dubliku ieškovė atsikirto į atsakovų atsiliepime iš esmės šiais argumentais:

4.1. atsakovų atsiliepime yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, atsakovai yra nesąžiningi. Iš tiesų 2021 m. atsakovės UAB „Demaris“ atstovas pasiūlė ieškovei tiekti prekes (paklodes) iš Uzbekistano, pasiūlė mokėjimo sąlygas – mokėjimo atidėjimą, atsakovė pati susitarė su gamintoju iš Uzbekistano dėl visų šios prekės savybių, kad pakuotė turi būti stilizuota taip, kad ji primintų lietuvišką prekės ženklą, ieškovei tereikėjo sumokėti už prekes ir pristatyti jas į Lietuvą, ką ieškovė ir padarė. Atsakovams patikinus, kad prekės parduodamos gerai, buvo pristatyta antroji Uzbekistane pagamintų prekių partija. Pristatytos prekės negali būti siejamos su prekėmis iš Rusijos, joms netaikomos ES sankcijos. Būtent atsakovai pasiūlė ieškovei atsiskaityti už prekių (audinių), skirtų parduoti ES, tiekimą atsakovei iš Moldovos įmonės „Tirotex“ atidėto mokėjimo sąlygomis, visas apmokėjimo ir pristatymo sąlygas su Moldovos gamintoju aptarė patys atsakovai, toliau atsakovai susitarė su ieškove. UAB „Demaris“ su įmone „Tirotex“ turėjo 2021 m. sausio 25 d. pasirašytą kontraktą Nr.101 ir pagal šį kontraktą buvo vykdomas priekių tekimas atsakovei. Ieškovė anksčiau nebendradarbiavo nei su Moldovos įmone, nei su gamybos įmone iš Uzbekistano. Įmonė „Tirotex“ yra Moldovos gamintoja ir šiuo metu sėkmingai parduoda savo produkciją Europos Sąjungoje, tai patvirtina ir 2023 m. vasario 7 d. susirašinėjimas su atstovu iš Moldovos;

4.2. atsakovai nepagrįstai teigia, kad moldaviški produktai yra nepageidaujami Europoje, nepateikė dėl to jokių įrodymų. Ieškovė sutiko su visomis atsakovės UAB „Demaris“ sąlygomis, atsižvelgė į visus jos prašymus ir pageidavimus, kantriai laukė mokėjimo, kurį atsakovė žadėjo kas mėnesį mokėti daugiau nei metus. 2023 metų vasario mėnesį būtent atsakovė prašė ieškovės atidėti skolos mokėjimą 20 mėnesių, kiekvieną mėnesį mokant po 8 000 USD. Ieškovė sutiko su šiomis sąlygomis, tarp šalių 2023 m. vasario 14 d. buvo pasirašytas atitinkamas susitarimas, tačiau per 6 mėnesius ieškovė gavo tik 7 964,00 JAV dolerių, ieškovė kreipėsi į teismą tik po pusmečio laukimo ir nepagrįstai kaltinama dėl nesąžiningumo;

4.3. kompaniją „Tirros-Technologies“ (ieškovę) įkūrė (duomenys neskelbtini) piliečiai, turintys 100% (duomenys neskelbtini) piliečių įstatinio kapitalo, tarp jos vadovų, steigėjų ir darbuotojų niekada nebuvo (duomenys neskelbtini) piliečių. Steigėjas yra (duomenys neskelbtini) V. I. C., būdamas (duomenys neskelbtini) ir nuolat gyvenantis (duomenys neskelbtini), niekada neturėjo ir negalėjo turėti nieko bendra su politiniu Rusijos gyvenimu, atsakovų atsiliepime nurodytas asmuo galimai bendrapavardis. Atsakovas A. J. asmeniškai pažįsta visus bendrovės „Tirros Technologies“ atstovus, žino susitikimuose jų išsakytą pilietinę antikarinę poziciją, dėl to ieškovo dalyviai priėmė sprendimą sustabdyti įmonės veiklą, uždaryti veiklą Rusijos Federacijos teritorijoje, tačiau negali to padaryti dėl atsakovų nepadengtos skolos, todėl buvo priimtas sprendimas atidaryti sąskaitą Tirros-Technologies LLC direktoriui M. M. kaip fiziniam ir įstatyminiam ieškovo atstovui (direktoriui), gauti iš atsakovės lėšas kaip skolos už tiekiamus gaminius grąžinimą, teisės aktai to nedraudžia, o iki ieškinio pateikimo atsakovė UAB „Demaris“ mokėjo skolą į M. M. sąskaitą;

4.4. atsakovai nepagrįstai nurodo, jog negali atsiskaityti pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymą (TSĮ), 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – Reglamentas Baltarusijai), 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (toliau – Reglamentas Rusijai). TSĮ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, 4 dalyje numatyta, kad fiziniams ir juridiniams asmenims už sandorių ir prievolių nevykdymą dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo civilinė atsakomybė netaikoma arba jie nuo jos atleidžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Reglamento Baltarusijai 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai, tačiau Reglamento I priede nėra nei ieškovės nei jos dalyvių ar atstovų, o atsakovų nurodyto Reglamento Baltarusijai 8d straipsnio 1 dalis taikoma tik toms sutartims ar sandoriams, kurių vykdymui tiesioginį ar netiesioginį, visapusišką ar dalinį poveikį turėjo reglamentu nustatytos priemonės. Reglamentu Baltarusijai nebuvo draudžiamas prekių, kurias gavo atsakovė UAB „Demaris“ (tekstilė ir trikotažo gaminiai), importas į Lietuvą (ar ES), Reglamento Baltarusijai nustatyti draudimai šiuo atveju netaikomi;

4.5. Reglamento Rusijai 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms priklausančios, jų nuosavybe esančios, jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. Reglamento I priede nėra nei ieškovės nei jos dalyvių ar atstovų, o 11 straipsnio 1 dalis taikoma tik sutartims ar sandoriams, kurių vykdymui tiesioginį ar netiesioginį, visapusišką ar dalinį poveikį turėjo reglamentu nustatytos priemonės. Reglamentu nebuvo draudžiamas prekių, kurias gavo atsakovė (tekstilė ir trikotažo gaminiai), importas į Lietuvą (ES), taigi Reglamento nustatyti draudimai netaikomi. 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamentu (ES) Nr.833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, laikotarpiu kuomet atsakovė gavo iš ieškovės trikotažinius gaminius, taip pat nebuvo draudžiamas šių prekių importas į ES. Europos Sąjungos taikomos sankcijos (minėti Tarybos Reglamentai) nedraudžia atsakovams atsiskaityti su ieškove sumokėti skolą į ieškovo atstovo M. M. banko sąskaitą, o Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės netaikytina.

5. Tripliku atsakovai atsikirto į ieškovės dubliką iš esmės šiais argumentais:

5.1. atsakovai nesutinka su ieškiniu ir dėl to, kad susitarimas su ieškove ir jos atstovais dėl galimo skolos grąžinimo buvo ne toks, koks yra užfiksuotas dokumentuose. Dokumentus parengė ieškovė, faktinė skolos suma yra žymiai mažesnė nei ieškovė reikalauja priteisti. Susitarimo turinio aplinkybes byloje atskleis atsakovas A. J., kuris tiesiogiai derino su ieškovės atstovais visus susitarimus. Atsakovai negalėjo keisti nuostatų dėl terminų (prašė didesnių terminų) ir sumų dydžio, dėl delspinigių dydžio sumažinimo, susitarimai buvo sudaromi prisijungimo būdu, o atsakovas A. J. yra fizinis asmuo, kuris nebuvo supažindintas su ta aplinkybe, kad turės laiduoti ir už 0,1 proc. dydžio netesybas;

5.2. byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų patyrusi realių nuostolių dėl skolos susidarymo, o ieškovės prašomų priteisti netesybų dydis yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai, suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti ieškovei bei pažeidžia teisėtus atsakovų interesus (CK 6.258 straipsnis); netesybos sudaro beveik penktadalį skolos sumos, tokio dydžio netesybomis nėra pagrindžiami jokie ieškovės nuostoliai, tai negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis;

5.3. jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius, kad pagrįstų protingą netesybų dydį;

5.4. atsakovai nesutinka su Susitarimu ir jį sieks ginčyti priešieškiniu;

5.5. nepaisant to, kad su ieškove susiję fiziniai asmenys yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, ieškovė yra Rusijos valstybės įmonė, priteistos piniginės sumos būtų išieškomas į Rusijos biudžetą per Rusijos įmonę. Baltarusijos valstybė sustabdė išieškojimus pagal vykdomuosius dokumentus užsienio šalių rezidentų naudai. 2022 m. balandžio 7 d. Baltarusijos Respublikos prezidento įsako Nr. 137 „Dėl vykdomųjų dokumentų“ 1.1 punkte nustatyta, kad sustabdomas vykdymas užsienio rezidentų naudai išduotų (priimtų) vykdomųjų dokumentų, valstybių, vykdančių nedraugiškus veiksmus prieš Baltarusijos juridinius ir (arba) fizinius asmenis, pagal Baltarusijos Respublikos Ministrų Tarybos nustatytą tokių valstybių sąrašą. Baltarusijos Respublikos Ministrų Taryba 2022 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 209 nustatė sąrašą valstybių, vykdančių nedraugiškus veiksmus Baltarusijos juridinių ir (ar) fizinių asmenų atžvilgiu; į sąrašą, be kitų valstybių, įtrauktos Europos Sąjungos valstybės narės (žr. 2022-11-09 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022, 42 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžių metu ieškovės RAB „TIRROS-Technologies“ vadovas ir atstovas advokatas prašo ieškinį tenkinti.

7. Atsakovų atstovas advokato padėjėjas prašo ieškinį atmesti.

8. Šalys iš esmės palaikė pozicijas, išdėstytas savo procesiniuose dokumentuose.

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės

9. Byloje šalių pateiktais paaiškinimais bei duomenimis nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, jog 2021 m. birželio 1 d. ieškovė – Rusijos Federacijos valstybiniame juridinių asmenų registre įregistruotas juridinis asmuo, kurio buveinė taip pat yra Rusijos Federacijos teritorijoje - ribotos atsakomybės bendrovė (RAB) „TIRROS-Technologies“ ir atsakovė UAB „Demaris“, kurios buveinė yra Lietuvoje, sudarė užsienio prekybos susitarimą, pagal kurį atsakovė UAB „Demaris“ įsipareigojo pagal ieškovės pavedimą sudaryti su tekstilės gaminių gamintoju tiekimo sutartį dėl šalių suderinto asortimento ir partijų prekės, už kurią sumokėjo ieškovė, tolesnio realizavimo pagal atskirai sudaromas tiekimo arba pirkimo pardavimo sutartis. UAB „Demaris“ su tekstilės gaminių gamintoju: Moldovos įmone „Tirotex“, sudarė tekstilės gaminių pirkimo sutartį, o 2021 m. lapkričio 2 d. įmonė „Tirotex“ ir UAB „Demaris“ pasirašė susitarimą, kad įmonei „Tirotex“ už UAB „Demaris“ perkamas prekes gali sumokėti ieškovė RAB „TIRROS-Technologies“. Ieškovė RAB „TIRROS-Technologies“ ir atsakovė UAB „Demaris“ 2022 m. sausio 10 d. sudarė papildomą susitarimą Nr.1 prie 2021 m. birželio 1 d. užsienio prekybos susitarimo, pagal kurį ieškovė įsipareigojo už UAB „Demaris“ sumokėti įmonei „Tirotex“ 81 481,30 JAV dolerių, o UAB „Demaris“ įsipareigojo sumokėti ieškovei 93 700,00 JAV dolerių per 60 kalendorinių dienų nuo prekių pateikimo.

10. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė RAB „TIRROS-Technologies“, vykdydama šalių 2021 m. birželio 1 d. užsienio prekybos susitarimą (ir papildomą susitarimą), už atsakovę UAB „Demaris“ 2021 m. lapkričio 3 d. pervedė įmonei „Tirotex“ 39 000,00 JAV dolerių, o 2022 m. sausio 11 d. pervedė 42 501,30 JAV dolerių, viso pervedė 81 501,30 JAV dolerių, tai yra savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Atsakovė UAB „Demaris“ neneigia, jog prekes, už kurias sumokėjo ieškovė, iš Moldovos įmonės „Tirotex“ ji gavo.

11. Atsakovė neįvykdė šalių 2022 m. sausio 10 d. papildomo susitarimo Nr.1 prie 2021 m. birželio 1 d. užsienio prekybos susitarimo 2 ir 4 punktų, pagal kuriuos buvo įsipareigojusi sumokėti ieškovei 93 700,00 JAV dolerių.

12. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė RAB „TIRROS-Technologies“ ir atsakovė UAB „Demaris“ sudarė tiekimo sutartį Nr. 2-21, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei tekstilės gaminius: 2021 m. rugsėjo 6 d. perdavė tekstilės gaminių už 63 642,24 JAV dolerių sumą, 2022 m. sausio 4 d. perdavė tekstinės gaminių už 57 867,40 JAV dolerių sumą, viso - už 121 509,64 JAV dolerių. Pagal 2021 m. rugpjūčio 2 d. tiekimo sutarties Nr. 2-21 2.1 punktą už pateiktas prekes UAB „Demaris“ turėjo atsiskaityti ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo prekių pateikimo. Atsakovė prievolės neįvykdė.

13. Atsakovės UAB „Demaris“ bendra piniginės prievolės suma ieškovei RAB „TIRROS-Technologies“ pagal visus šalių sudarytus sandorius iš viso sudarė 215 209,64 JAV dolerių (93 700 +121 509,64 = 215 209,64). Ieškovė nurodo, jog atsakovė sumokėjo 56 387,54 JAV dolerių (iki 2023 m. vasario 14 d.), likusi neįvykdyta prievolės dalis sudarė 158 822,10 JAV dolerių.

14. 2023 m. vasario 14 d. ieškovė ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą prie 2021 m. rugpjūčio 2 d. Tiekimo sutarties Nr. 2-21 ir 2021 m. birželio 1 d. užsienio prekybos susitarimo (Papildomas susitarimas), pagal kurį atsakovė įsipareigojo 158 822,10 JAV dolerių skolą ieškovei sumokėti per 20 mėnesių, t. y. iki 2024 m. spalio 14 d., kas mėnesį mokėdama po 8 000,00 JAV dolerių iki to mėnesio 14 dienos, pradėti mokėjimus atsakovė įsipareigojo nuo 2023 m. kovo mėnesio.

15. 2023 m. vasario 14 d. ieškovė RAB „TIRROS-Technologies“ ir atsakovas A. J. taip pat sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovas A. J. įsipareigojo besąlygiškai atsakyti ieškovei už jo skolininko UAB „Demaris“ įsipareigojimų pagal ieškovės ir atsakovės sudarytus 2021 m. rugpjūčio 2 d. Tiekimo sutartį Nr. 2-21, 2021 m. birželio 1 d. užsienio prekybos susitarimą, 2023 m. vasario 14 d. Papildomą susitarimą. Laidavimo sutarties 6 punkte numatyta, kad kreditorius (ieškovė) nutrauks prieš terminą su skolininku (UAB „Demaris“) sudarytą 2023 m. vasario 14 d. papildomą susitarimą, laiduotojas (A. J.) įsipareigoja atsakyti ieškovei ir nedelsiant sumokėti jai atsakovės skolininko (atsakovės) nesumokėtas skolos sumas ir kitas mokėtinas sumas.

16. Papildomo susitarimo sąlygų atsakovė taip pat tinkamai nevykdė - nuo 2023 m. kovo mėnesio ieškovei sumokėjo 7 964,00 JAV dolerių (kaip nurodo ieškovė – atsakovė 2023 m. kovo mėn. sumokėjo 3 988,00 JAV dolerių, balandžio mėn. sumokėjo 1 988,00 JAV dolerių, birželio mėn. sumokėjo 1 988,00 JAV dolerių), todėl vadovaudamasi Papildomo susitarimo 4 punktu ieškovė Papildomą susitarimą nuo 2023 m. liepos 7 d. nutraukė ir pareikalavo grąžinti visą 150 858,10 JAV dolerių skolos sumą – šis ieškovės 2023 m. birželio 30 d. pranešimas išsiųstas tiek skolininkei (atsakovei) UAB „Demaris“, tiek laiduotojui (atsakovui) A. J..

17. 2023 m. balandžio 27 d. raštu ieškovė ragino atsakovus atsiskaityti bei nurodė, jog turi teisę nutraukti Papildomą susitarimą dalyje dėl skolos mokėjimo išdėstymo. 2023 m. birželio 30 d. raštu ieškovė nurodė, jog nuo 2023 m. liepos 7 d. Papildomą susitarimą nutraukia 2023 m. vasario 14 d. (dėl 158 822,10 JAV dolerių skolos dengimo per 20 mėnesių) ir pareikalavo sumokėti visą likusią 150 858,10 JAV dolerių skolos sumą.

18. Atsakovai į bylą nepateikė duomenų, kad 150 858,10 JAV dolerių skolos sumą ieškovei sumokėjo.

19. Priešieškinio byloje atsakovai nepareiškė, šio teismo sprendimo punktuose nurodytų sandorių ar jų sąlygų nenuginčijo. Atsakovai asmeniškai neatvyko duoti parodymų teisme.

20. Ieškovė pagal šalių sudaryto Papildomo susitarimo 9 punkto nuostatą, jog laiku nesumokėjus už prekes atsakovė privalo mokėti ieškovei 0,1 procentų dydžio delspinigius nuo pradelsto mokėjimo už kiekvieną pradelstą dieną (kaip ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. tiekimo sutarties Nr. 2-21 9.1. punkte), atsižvelgdama į CK 1.125 straipsnio 5 dalies senaties terminą, apskaičiavo atsakovės mokėtinų delspinigių dydį - 27 607,38 JAV dolerių (150 858,10 x 0,1% x 183 d.) už 183 dienų laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos, kurį iš atsakovų solidariai prašo jai priteisti.

III. Teismo teisinis vertinimas ir išvados

21. Byloje iš esmės keliamas ginčas dėl skolos ir netesybų mokėjimo – ieškovei, kuri yra Rusijos Federacijos (RF) juridinių asmenų registre registuojas juridinis asmuo, RF mokesčių mokėtoja, o jos vienintelis akcininkas V. C. ir vadovas M. M. yra (duomenys neskelbtini) piliačiai, atsakovai teigia, jog jie šiuo pagrindu negali prievolės pagal sutartis vykdyti, nes jiems būtų taikoma atsakomybė už sankcijų pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymą (trumpinama – TSĮ); taip pat nurodo, jog prievolės negali vykdyti dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių.

22. TSĮ 2 straipsnio 3 dalis apibrėžia tarptautinių sankcijų sąvoką. Tai Europos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, sprendimais, kurie Lietuvos Respublikoje taikomi tiesiogiai arba įgyvendinami šio įstatymo nustatyta tvarka, nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma. Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos ekonominės, finansinės, politinės, susisiekimo, socialinės, taip pat kitokius apribojimus ir įpareigojimus nustatančios tarptautinės sankcijos. Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys (Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Tarptautinės sankcijos, nustatytos tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais, įgyvendinamos visa apimtimi (Tarptautinių sankcijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Draudžiama sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, – tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja (Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).

23. Dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos neišprovokuotos ir nepateisinamos invazijos į Ukrainą Rusijai Europos Sąjungos lygmeniu yra taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos). 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, įtvirtina, kokiems Rusijos subjektams ir kokio pobūdžio ribojamosios priemonės (sankcijos) taikomos. Reglamentas Nr. 833/2014 privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse (14 straipsnio 2 pastraipa), todėl valstybės institucijos, įskaitant teismus, turi vykdyti iš jo kylančias pareigas.

24. Baltarusijos Respublikai Europos Sąjungos lygiu yra taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos). Reglamentu Nr. 765/2006 dėl ribojančių priemonių Prezidentui L. ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams nuspręsta, jog turi būti taikomos ribojančios priemonės, skirtos Baltarusijos Respublikos prezidentui A. L. ir Reglamento Nr. 765/2006 I priede nurodytiems pareigūnams.

25. 2014 m. kovo 17 d. buvo priimtas Reglamentas Nr. 269/2014, kuriuo buvo nustatytos ribojimo priemonės, taikytinos atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi. Minėto reglamento I priede buvo išvardinti fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems taikytinos ribojimo priemonės.

26. 2022 m. kovo 2 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2022/356, kuriuo siekdama įgyvendinti 2022 m. vasario 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, pateiktas Baltarusijai įsitraukus į nepriimtiną ir neteisėtą Rusijos karinį išpuolį prieš Ukrainą, kuris pagal tarptautinę teisę laikomas karine agresija, išplėtė sankcijų apimtis. Tuo pagrindu 2022 m. kovo 2 d. buvo priimtas Europos Tarybos reglamentas (ES) 2022/355 (toliau – Reglamentas Nr. 2022/355), kuriuo iš dalies buvo pakeistas Reglamentas Nr. 765/2006, papildomai išplėtojant galiojantį ribojamųjų priemonių sąrašą, taip pat iš dalies pakeičiant tam tikras nuostatas dėl sutarčių, sudarytų iki 2021 m. birželio 25 d., vykdymo ir dėl finansavimo, taip pat finansinės paramos ir techninės pagalbos, susijusių su draudžiamomis prekėmis, teikimo.

27. Reglamentuose nustatyta, kad šie reglamentai taikomi Europos Sąjungos teritorijoje ir juos privalo įgyvendinti visi juridiniai asmenys, subjektai ar organai, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal Europos Sąjungos valstybės narės teisę ir (ar) išimtinai arba iš dalies užsiima verslu Europos Sąjungoje, o kaip nurodoma - „lėšų įšaldymas“ yra lėšų judėjimo, perdavimo, pakeitimo, naudojimo, galimybės jomis naudotis ar jų tvarkymo taip, kad dėl to pasikeistų jų kiekis, suma, buvimo vieta, nuosavybės teisė, valdymo teisė, pobūdis, paskirtis, ar atsirastų kiti pasikeitimai, kurie leistų naudotis lėšomis, įskaitant portfelio valdymą, uždraudimas. Tai yra įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai, jiems ar jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais. Taigi, iš Reglamentų nuostatų matyti, jog Europos Sąjungos sankcijos taikytinos ne tik Reglamentų I priede išvardintiems asmenims, tačiau ir kitų subjektų atžvilgiu, kurie yra susiję su ir (ar) kontroliuojami sankcionuotų asmenų, be to yra draudžiamas ne tik tiesioginis, tačiau ir netiesioginis naudojimasis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos leidžia pripažinti, kad Europos Sąjungos sankcijos taikytinos Reglamento Nr. 756/2006 I priede išvardytiems asmenims ir subjektams, įšaldant šių asmenų, taip pat su jais susijusių fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir institucijų nuosavybe esančias, turimas arba jų valdomas lėšas ir ekonominius išteklius. Reglamento nuostatomis yra įtvirtintos tiesioginio ir netiesioginio veikimo sankcijos – uždraudžiama I priede išvardytiems asmenims ir subjektams arba jų naudai leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais. Taigi pagal tokias taikomas priemones turėtų būti įšaldomos visos į sąrašą įtrauktiems asmenims ar subjektams priklausančios, jų nuosavybės teise turimos lėšos bei ekonominiai ištekliai, taip pat pas asmenis, susijusius su šiais asmenimis, esančios lėšos bei ekonominiai ištekliai, kuriuos šie asmenys kontroliuoja arba valdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-916/2023 25 punktas). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vien aplinkybė, jog tam tikras asmuo formaliai pats nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus, nereiškia, jog sankcijų režimas jam nebus taikomas – už jo de facto (faktiškai) gali stovėti į sąrašą įtrauktas asmuo. Priešingas teisės aiškinimas reikštų, kad sankcijos taptų neveiksmingos, nes jas apeiti pakaktų „pašto dėžutės įmonės“, formaliai nesusijusios su tikruoju savininku ir (ar) naudos gavėju, įsteigimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022).

29. Byloje kilo klausimas, ar ieškovei RAB „TIRROS-Technologies“ - ribotos atsakomybės bendrovei, įregistruotai Rusijos Federacijoje, kurios steigėjas – vienintelis akcininkas bei valdymo organas – direktorius yra (duomenys neskelbtini) piliečiai) yra taikomos Reglamente Nr. 833/2014 ir Reglamente Nr. 765/2006 numatytos sankcijos.

30. Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovė RAB „TIRROS-Technologies“ būtų įtraukta į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės, sąrašą ir (ar) kitaip būtų glaudžiai susijęs su subjektais, kuriems taikomos sankcijos. Atsakovai nepagrindė, nei kad ieškovė ar jos savininkas V. K. (V. C.) bei vadovas M. M. būtų tiesiogiai įtraukti į Reglamentų Nr. 833/2014 ir Nr. 765/2006 I prieduose numatytą sankcionuotų asmenų sąrašą, nei kad ieškovė gali būti susijusi su asmenimis, kurie yra įtraukti į Reglamentų Nr. 833/2014 ir / ar Nr. 765/2006 I prieduose numatytą sankcionuotų asmenų sąrašą.

31. Atsakovai nurodo, kad ieškovė, siekdama išvengti galimo sankcijų taikymo, atidarė jos vadovo vardu sąskaitą Lenkijos Respublikos banke, į kurią ieškovė nurodė skolą mokėti (atsakovai keletą mokėjimų atliko), o tai, atsakovės nuomone, nei pinigų priteisimas, nei jų mokėjimas, o ir prievolės vykdymas tarpininkui – atsakovės vadovui negali būti pateisinamas dėl ieškovui taikomų sankcijų.

32. Byloje pateiktais Bendrojo valstybinio juridinių asmenų registro 2023 m. rugpjūčio 10 d. duomenimis nustatyta, kad RAB „TIRROS-Technologies“ yra ribotos atsakomybės bendrovė, įsteigta 2014 m. gegužės 22 d., kurios pagrindinė veiklos rūšis yra didmeninė prekyba tekstilės gaminiais.

33. Minėtos bendrovės savininku nuo 2022 m. birželio 15 d. yra V. C. turintis 45 proc. akcijų ir nuo 2022 m. birželio 29 d. turintis 55 proc. akcijų.

34. Teismo vertinimu, atsakovai teismui nepateikė duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti ieškovės sąsajas su V. P. ar ir A. L. režimu, dėl kurių turi būti taikomos Europos Sąjungos nustatytos sankcijos. Visų pirma, nei ieškovė, nei jos akcininkai nėra įtraukti į Reglamentų I ir V prieduose numatytus sankcionuotų fizinių asmenų bei juridinių asmenų, subjektų ir institucijų sąrašus. Antra, nors atsakovai tiek atsiliepime į ieškinį teikė argumentus, kad ieškovės akcininkas susijęs su Rusijos Federacijos politine partija „Rusijos patriotai“, teigdami, kad aktyviai veikianti partija pasisako Rusiją šlovinančiomis temomis, tačiau tokius jos argumentus paneigia ieškovės pateikti duomenys visuma. Taigi, byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų kontroliuojama ir tiesiogiai ar netiesiogiai priklausytų asmenims, kuriems taikomos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės, o samprotavimai apie ieškovės galimas sąsajas su režimu, dėl kurių yra taikomos Europos Sąjungos sankcijos, yra nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl laikytini vien subjektyviu situacijos vertinimu.

35. Be to, kaip pagrįstai dublike akcentavo ieškovė, šie tekstilės gaminiai - trikotažinės paklodės nėra Reglamentais sankcionuota prekė. Taip pat trikotažo gaminiai nebuvo įtraukti ir į Reglamentu Nr. 2022/355 (kuris papildė ir iš dalies pakeitė Reglamento Nr. 765/2006 sąlygas) nustatytus papildomus apribojimus. Taigi, trikotažines paklode buvo galima vežti, o tokie veiksmai nepažeistų Reglamentuose nustatytų ribojamų priemonių.

36. Teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą prieiti prie išvados, kad byloje nėra įrodyta, jog ieškovė turi sąsajų su Reglamentų I priede nurodytais asmenimis.

Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių ir kitų atsakovų argumentų

37. Vadovaujantis CK 6.158 straipsniu, 6.200 straipsniu, sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis. Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai.

38. Tačiau tiek teismų praktika, tiek įstatymo leidėjas numato, jog tam tikrais atvejais pasikeitus esminėms aplinkybėms besąlygiškas reikalavimas vykdyti sutartį gali būti nepateisinamas, nes neatitiktų protingumo, sąžiningumo principų. CK normose nustatytas ne vienas institutas, kuriuo iš esmės pateisinama sąžiningumo principo viršenybė prieš sutarties privalomumo principą, pavyzdžiui, nenugalimos jėgos institutas (pranc. force majeure), sutarties vykdymo iš esmės pasikeitus aplinkybėms institutas (lot. rebus sic stantibus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023 29 punktas).

39. Atsakovės bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo aplinkybių, kad ieškovė pagal šalių sudarytus sandorius sumokėjo už atsakovę jos nurodytą 81 501,30 JAV dolerių sumą, ir kad pagal užsienio prekybos susitarimą įsipareigojo ieškovei sumokėti 93 700,00 JAV dolerių, ir kad ieškovė papildomai pagal papildomą susitarimą sumokėjo už atsakovę 121 509,64 JAV dolerių sumą. Nors teismo posėdžio metu atsakovų atstovas teigė, kad sumos turėjo būti mažesnės, jokiais objektyviais duomenimis šie atsikirtimai byloje nebuvo pagrįsti, o atsakovės vadovas ir atsakovas A. J. neatvyko į teismą ir paaiškinimų nedavė, kaip kad atsakovai buvo patikinę atsiliksią procesiniuose dokumentuose. Atsakovai taip pat neginčijo, kad ieškovės apmokėtas prekes atsakovė gavo ir, kad atsakovas už atsakovę (skolininkę) besąlygiškai laidavo. Tačiau atsakovų argumentai ir nesutikimas su reiškiamais reikalavimais buvo grindžiami dar ir tuo, kad atsakovė sutartinės prievolės atsiskaityti neįvykdė dėl to, kad „rusiškos“ prekės ES erdvėje tapo nepageidaujamos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, o dalis prekių Švedijoje buvo sulaikyta.

40. Teismas pažymi, jog prievolė baigiasi, kai jos įvykdyti neįmanoma dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako. Šiuo pagrindu prievolė baigiasi tik tuo atveju, jeigu nenugalima jėga atsirado iki tol, kol skolininkas nepažeidė prievolės. Nenugalimos jėgos faktą turi įrodyti skolininkas. Jeigu nebeįmanoma įvykdyti tik dalies prievolės, prievolė baigiasi, kai skolininkas įvykdo tą prievolės dalį, kurią įvykdyti dar įmanoma (CK 6.127 straipsnio 1 dalis). CK 6.127 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju dvišalės sutarties skolininkas privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką buvo iš jos gavęs, ir netenka teisės reikalauti to, ko dar nėra gavęs pagal sutartį (CK 6.127 straipsnio 2 dalis).

41. Taigi, šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles (CK 6.212 straipsnio 1 dalis).

42. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022 ir jos 43 punkte nurodyta praktika).

43. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2021m. birželio 1 d. sudarė užsienio prekybos susitarimą, pagal kurios 2.1.1. papunktį, 2.2. papunktį atsakovė įsipareigojo sudaryti su gamintoju tiekimo sutartį dėl šalių suderinto asortimento ir partijų prekių, už kurias sumokėjo ieškovė, tolesnio realizavimo pagal atskirai sudaromas tiekimo sutartis ir, susitarimo papildymuose nustatytas sumas atitinkamais terminais įsipareigojo sumokėti ieškovei. Prekės pagal bylos duomenis yra Uzbekistano ir Moldovos gamintojų, su kuriais atsakovė dėl tiekimo pati buvo sutarusi. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė pagal šį susitarimą ir pagal vėliau šalių 2021 m. rugpjūčio 21 d. sudarytą tiekimo sutartį (Sutartį) už prekes šalių sulygta tvarka sumokėjo.

44. Sutarties 8.1 papunktyje numatyta, kad iškilus nenugalimos jėgos aplinkybėms, trukdančioms šalims įvykdyti įsipareigojimus (tokioms kaip karo veiksmai, kompetentingų institucijų uždraudimo priemonės ir kt), įsipareigojimų įvykdymo laikas pratęsiamas šalių susitarimu. Pagal Sutarties 8.3. papunktį šalis, nevykdanti savo įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos veikimo, privalo per 3 kalendorines dienas pranešti kitai šaliai apie kliūtį ir jos poveikį šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymui. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos šalių 2022 m. sausio 10 dienos užsienio prekybos susitarimo b/n papildyme Nr. 1 (7 punktas).

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. vasario 14 d. šalys sudarė Papildomą susitarimą dėl susidariusios skolos sumos mokėjimo išdėstymo, tačiau pažymėtina, jog susitarime nėra nuorodos į nenugalimos jėgos aplinkybes. Ieškovės esminis reikalavimas – sumokėtų sumų bei pelno dalies susigrąžinimas. Teismo vertinimu, atsakovų nurodyta aplinkybė, kad atsakovė sutartinės prievolės apmokėti už trikotažines paklodes pagal užsienio prekybos susitarimą ir jo papildymus neįvykdė dėl to, jog, vykstant Rusijos ir Baltarusijos agresijai prieš Ukrainą, prekės tapo nepageidaujamos ES rinkoje, neatitinka CK 6.212 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų, kuriais remiantis minėtas aplinkybes būtų galima pripažinti force majeure aplinkybėmis. Visų pirma, Rusijos agresijos prieš Ukrainą faktas ir Reglamentu Nr. 765/2006, kuris papildytas ir iš dalies pakeistas Reglamentu Nr. 2022/355, nustatytos sankcijos atsirado anksčiau nei šalys sudarė užsienio prekybos susitarimą (ir kitus susijusius susitarimus bei jų papildymus). Šiuo atveju atsakovė, būdama verslininkė, turėjo būti atidi bei rūpestinga ir, atsižvelgus į vykstančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą, į tai, kad tiek Rusijai, tiek Baltarusijai jau buvo taikomos įvairios sankcijos, situacija pasidomėti bei ją vertinti. Antra, byloje atsakovai nepateikė Europos Sąjungos ar Švedijos institucijų priimto teisės akto, sprendimo, priimto jau po užsienio prekybos susitarimo sudarymo, kuriuo būtų uždrausta eksportuoti paklodes į Švediją, o atsakovių teiginiai byloje nebuvo grindžiami jokiais objektyvumo kriterijų atitinkančiais CPK leistinais įrodymais.

46. Tiek šalių susitarimų nuostatose, tiek CK 6.212 straipsnio 3 dalyje (šalys Papildomo susitarimo 5 punktu susitarė, jog bet kokie ginčai, nesutarimai arba reikalavimai, kylantys iš šio susitarimo arba liečiantys jį ar jo pažeidimą sprendžiami pagal atsakovo buvimo vietos galiojančius įstatymus) numatyta šalies, kuri paveikiama nenugalimos jėgos aplinkybe, pareiga per 3 dienas pranešti kitai šaliai apie nenugalimos jėgos aplinkybės atsiradimą bei jos įtaką sutarties įvykdymui. Šiuo atveju byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė per 3 dienas būtų pranešusi ieškovui apie prievolės neįvykdymo priežastis.

47. Nenugalimos jėgos aplinkybės nepreziumuojamos, jos kiekvienu individualiu atveju turi būti įrodytos, tačiau byloje nėra patikimų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju objektyviai nebuvo galimybės numatyti, jog, vykstant Rusijos ir Baltarusijos agresijai prieš Ukrainą, egzistavus eilei Rusijai ir Baltarusijai taikomų ekonominių ir kt. sankcijų, šalies agresorės prekės rinkoje gali tapti nepageidaujamos.

48. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovai neįrodė, jog šalių sandorių atsakovė (skolininkė) neįvykdė dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.

49. Nėra pagrindo sutikti ir su atsakovų teiginiais, kad pinigų grąžinimas ieškovei nebuvo ir nėra galimas, o taip pat, kad Papildomas susitarimas ar kitos šalių sutarčių nuostatos sudarytos tariamai prisijungimo būdu ar kad yra ne tokio turinio, kaip tartasi arba nesąžiningos. Atsakovė – skolininkė, kuri yra sutarties šalis, yra verslininkė, todėl sutarčių turinį privalėjo įvertinti, o galimas rizikas turėjo ir privalėjo numatyti. Minėta, kad atsakovai priešieškinio byloje nereiškė ir sutarčių nuostatų neginčijo.

50. CK 204 straipsnis nustato, jog sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsirandančios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą prievolės įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos ž tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

51. Minėta, jog ieškovė pagal šalių sudaryto tiekimo sutarties 9.1 papunkčio nuostatą bei pagal užsienio prekybos susitarimo papildymo Nr.1 9 punkto nuostatą privalo mokėti ieškovei 0,1 procentų dydžio delspinigius nuo pradelsto mokėjimo už kiekvieną pradelstą dieną, ieškovės apskaičiuotos 27 607,38 JAV dolerių delspinigių sumos už 183 dienų laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos apskaičiavimo teisingumo atsakovai neginčijo. Atsakovai gynėsi nuo ieškinio reikalavimo šioje dalyje nurodydami, jog netesybos neprotingai didelės.

52. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tu atveju, jei netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti. Minėta, jog atsakovė yra verslininkė. Teismas pažymi, jog prievolės atsakovė nevykdo jau ilgą laiką, o šalims 2023 m. vasario 14 d. sutarus dėl skolos mokėjimo išdėstymo, jau beveik metai laiko neatlieka ieškovei absoliučiai jokių mokėjimų (paskutinis mokėjimas atliktas 2023 m. birželio mėnesį). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo netesyboms mažinti.

53. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi laiduotojas atsakovas A. J. yra fizinis asmuo, ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio palūkanas ir šis jos reikalavimas teismo vertinimu pagrįstas.

54. CK 6.76 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). 2023 m. vasario 14 d. Laidavimo sutarties 8 punkte nustatyta, kad laiduotojas (A. J.) ir skolininkas (UAB „Demaris“) atsako ieškovui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Atsakovų nurodoma aplinkybė, kad atsakovas A. J. nebuvo supažindintas su sutarčių ar susitarimų sąlygomis teismo vertinimu yra išimtinai deklaratyvaus pobūdžio. Sutartis nėra nuginčyta, galiojanti, todėl turi būti vykdoma. Minėta, jog atsakovų pareiga sumokėti ieškovui skolą yra solidari, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu atsakovai bendrai (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

55. Byloje konstatuota, kad atsakovė pažeidė prievolę – neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, negrąžino ieškovei skolos. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis), todėl iš jos ir solidariai iš laidavusio už skolininkę atsakovo priteistina ieškovės prašoma skolos 150 858,10 JAV dolerių suma bei 27 607,38 JAV dolerių delspinigių suma bei procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

56. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

57. Kadangi kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti, teismas dėl jų nepasisako.

58. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas ieškovės ieškinį tenkina visiškai.

59. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Kaip ir bet kuris klausimas civiliniame procese, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas remiantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

60. Ieškovės ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 3 825 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro ieškovės apmokėtas 2 222 Eur žyminis mokestis, 303 Eur už dokumentų vertimus ir 1 300 Eur už advokato teisines paslaugas. Atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

61. Byloje susidarė 20 Eur pašto išlaidos. Šios išlaidos išieškomos valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „TIRROS-Technologies“ (registracijos numeris 1146733008872) naudai solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Demaris“ (juridinio asmens numeris 304274610) ir A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 858,10 USD (vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių aštuoni šimtai penkiasdešimt aštuoni Junginių Valstijų doleriai 10 ¢) skolos ir 27 607,38 USD (dvidešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai septyni Junginių Valstijų doleriai 38 ¢) delspinigių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą 178 465,48 USD sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2023 m. rugsėjo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „TIRROS-Technologies“ naudai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Demaris“ ir A. J. lygiomis dalimis 3 825,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, tai yra po 1 912,50 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai dvylika eurų 50 ct) iš kiekvieno atsakovo.

Išieškoti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Demaris“ ir A. J. lygiomis dalimis 20 Eur pašto išlaidas valstybės naudai, tai yra po 10 Eur (dešimt eurų 00 ct) iš kiekvieno atsakovo. Ši valstybei priteista suma mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Eglė Surgailienė