Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03396-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

2024 m. sausio 8 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui V. J.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė AB „Panevėžio energija“ prašo priteisti iš atsakovo V. J. 983,22 Eur skolą, 18,27 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23 Eur žyminį mokestį ir visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje ir jos atstovas B. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovė šiam butui teikia šilumos energiją. Per laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. už suvartotą šilumos energiją atsakovas neapmokėjo 983,22 Eur. Per laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. atsakovui paskaičiuoti 0,0137 proc. dydžio delspinigiai, kas sudaro 18,27 Eur. Šilumos energija teikiama Aukštaičių g. 80 iki šilumos tiekimo ir vartojimo ribos, kas yra įvadinis šilumos skaitiklis. Nuo įvadinio šilumos skaitiklio visi vamzdynai yra daugiabučio namo savininkų nuosavybė, pagal sudarytas sutartis juos prižiūri AB „Panevėžio butų ūkis“. Sutartimis yra pasidalintos atsakomybės. Pastato administratorius prižiūri vamzdynus, skaitliukus ir kt. Atsakovas savo pretenzijas galėtų reikšti namo bendrijai, pastato administratoriui, bet ne ieškovei. Atsakovas tapačius argumentus, fotonuotraukas teikė ir anksčiau nagrinėtose bylose dėl įsiskolinimo už šilumą priteisimo.

3. Ieškovės atstovas A. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su visais vartotojais yra sudaromos vienodos individualios sutartys. Individualiose sutartyje plačiau ir koncentruotai vartotojui paaiškinta tiek ieškovės, tiek pačių vartotojų teisės ir pareigos. Sutartyse nėra jokių išskirtinių sąlygų, kurios kirstųsi su teisės aktais. Jeigu dėl nenoro ar kitų priežasčių individuali sutartis su vartotoju nesudaroma, tada galioja sutartis pagal standartines sąlygas. Sutartis pagal standartines sąlygas nesikerta su individualių sutarčių sąlygomis, jos atitinka įstatymus. Pastato administratorius klauso namo valdytojos, atstovaujančios namo bendriją, jos nurodymų, pageidavimų. Namo valdytoja įvertina vartotojo skundus, jeigu mato esant pagrįsta, ji kreipiasi. Gavę atsakovo nusiskundimus, ieškovės atstovai visada prižiūrėtojui persiunčia, kad jie įvertintų, jeigu mato reikalą, kad reaguotų. Už šilumos režimus pastato viduje yra atsakingas pastato prižiūrėtojas, jie šio pastato įrenginių priežiūros paslaugų neteikia. Šiuo metu galioja 2021 m. temperatūrinis šildymo sezono grafikas. Grafike nurodoma paduodama temperatūra, kuri turi įtekėti į namą, ir ne aukštesnė, kuri turi grįžti. Kas dedasi namo viduje, kokia temperatūra patenka į radiatorius šis grafikas neapibrėžia. Tiekia aukštesnės temperatūros vandenį, nei kad yra paduodamas į radiatorius. Šilumos punkte yra gaunamas žemesnės temperatūros vanduo. Ieškovės atsakomybė palaikyti paduodamą temperatūrą, o namo administratoriaus – tą, kuri paduodama į radiatorius. Į radiatorius paduodamą temperatūrą kiekvienam namui nustato prižiūrėtojas derinimo proceso metu – kad gyventojams būtų šilta ir kad ieškovei grįžtų ekonomiška nustatyta temperatūra. Atsakovo name tą atlieka kompiuteris. Be to, atsakovas neteisingai matuoja temperatūrą bute. Atsakovo termometrai nesertifikuoti, yra ant lauko sienų, kas elementariai neatitinka matavimo taisyklių.

4. Taip pat nurodė, kad atsakovo name bendrija yra nusprendusi dalies šildymo sistemos nenaudoti. Namo viduje yra koridorius, kuriame esančių radiatorių, bendrija yra nusprendusi jų nejungti. Ar tai teisingas, ar neteisingas sprendimas ieškovės atstovai negali vertinti, nes šių klausimų nesprendžia. Tačiau visi likę bendrijos nariai yra patenkinti, išskyrus vieną atsakovą. Panevėžio temperatūrinis grafikas yra dvejopas. Orui šąlant paduodamo vandens temperatūra didėja. Kai temperatūra pasiekia nustatytą minusinę ribą, daugiau į namą paduodamo vandens temperatūra nebekyla – prasideda kokybinis reguliavimas – jeigu reikia daugiau šilumos, prižiūrėtojas ar kompiuteris pradeda daugiau leisti ieškovės vandens į šildymo įrenginius, tam, kad kompensuoti temperatūros trūkumą. Visuose automatizuotuose punktuose šilumos yra kiek tik norima, nes galima atsidaryti savo įrenginius ir pasiimti šilumos cirkuliuojančio vandens sąskaita. To namo suprogramuotas reguliatorius daugiau kaip 75 laipsnių neprašo, nesvarbu, kokia minusinė temperatūra lauke. Į atsakovo namą paduodama ir grįžtama temperatūra nebuvo žemesnė nei nustatyta grafike. Temperatūra lauke nuolat kinta. Katilinės dispečeris žiūri tiek aktualią temperatūrą, tiek Lietuvos hidrometeorologijos centro prognozes, pagal tai gaminamas ir tiekiamas vanduo šešias valandas, po to vėl atliekamas temperatūros vertinimas. Kol iš katilinės atkeliauja vanduo, praeina apie aštuonias valandas. Taigi, reikiama temperatūra gali pasiekti punktą tiek truputį anksčiau, tiek truputį vėliau, bet vidurkiai paros visur yra išlaikomi. Atsakovas aiškina taip, lyg ieškovė šilumą tiektų tik jo namui. Tačiau ieškovė tiekia šilumos energija sąlyginai dideliam miestui. Viskas yra apskaičiuota – tinklų pralaidumas, temperatūros srautai ir kt. Kad visam miestui būtų patiekta reikiama šiluma, iš ieškovės katilinės turi būti išleistas grafike nustatytos temperatūros vanduo. Savo įrengimuose atsakovo namas tą temperatūrą susimažina ir tiekiasi tiek, kiek reikia.

5. Atsakovas V. J. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Mokėjimų ieškovei neatlieka dėl šildymo kokybės bei sutartinių santykių su ieškove nebuvimo. Ieškovės teikiamos paslaugos yra nekokybiškos, todėl jų kaina siekia tik apie 300 Eur per nurodytą laikotarpį. AB „Panevėžio energija“ jau 11 metų neteikia kokybiškos šildymo paslaugos. Visą tą laikotarpį ir dabar name yra šiluminis disbalansas, ko pasekmėje jis yra šaldomas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 386 straipsnio 2 dalies nuostatomis energijos tiekėjui pažeidžiant energijos tiekimo kokybės reikalavimus, jis atsisako už ją mokėti. Ieškinio suma mažintina 70 procentinių punktų, padengiant tik ieškovės šildymo sąnaudas. Tarp jo ir ieškovės nėra sutartinių santykių, todėl jam nekyla prievolė už nesamus santykius atsiskaityti. Ieškovė visiems paslaugas teikiantis ar prekes parduodantis juridinis asmuo (verslininkas) privalo sudaryti sutartį su bet kuriuo asmeniu, kai šis kreipiasi. Jis kreipėsi dėl sutarties sudarymo, tačiau siūlomos sąlygos pažeidžia sutarties sudarymo laisvės ir sąžiningumo principus. Karšto vandens ruošimui reikalinga cirkuliacinė šiluma jam ir toliau teikiama, nors jis prašo ją atjungti, tačiau ieškovė to neatlieka.

6. 2023 m. lapkričio 14 d. papildomuose paaiškinimuose (dėl įvadinio šilumos skaitiklio paduodamos ir grįžtamosios temperatūrų fiksavimo ataskaitos už 2022/2023 šildymo sezoną) atsakovas nurodė, kad šilumos skaitiklio parodymai, esant šaltam orui yra nekorektiški, t. y. nėra laikytasi planinio temperatūrinio grafiko ir ne vieną dieną. Tai įrodo nekokybišką paslaugos tiekimą. Kylantis šilumokaitis nebuvo laikomas tinkamos temperatūros, o grįžtamas, nors nurodoma, kad buvo tinkamos temperatūros, tačiau realiai bute radiatoriai tokios temperatūros nėra pasiekę niekada: tai rodo ir jo pateiktos nuotraukos ir radiatorių paviršių matavimų ataskaitos. Kadangi nuo grįžtamo šilumokaičio atšakų yra prijungti radiatoriai bute, todėl nesant tinkamo nei paduodančio, nei dėl neaiškios priežasties, nesant tinkamos šilumos radiatoriams (tik nuo +25 iki + 32) bute yra šalta. Už šildymo sistemų priežiūrą atsakingas AB „Panevėžio būtų ūkis“, kurio veiksmus privalo kontroliuoti AB „Panevėžio energija“. Šiluminį disbalansą (netinkamą cirkuliaciją) įrodo intervalų mažėjimas, kai oras šiltas ir didėjimas, kai oras šaltas. Neprasminga kaitinti vandenį iki +86, kad gauti +44, jei galima kaitinti iki +44 ir jį „vaikyti“ uždaroje šildymo sistemoje. Esant tokiam atvejui ir kylantis bei grįžtantis šilumokaičiai būtų tokios pat temperatūros, t. y. nebūtų šiluminio disbalanso, šilumos praradimo.

7. Atsakovas V. J. teismo posėdžio metu paliko teismo posėdžių salę tuoj po bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, paaiškinimų neteikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

8. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. J. yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovė AB „Panevėžio energija“ tiekia daugiabučiam gyvenamajam namui, tame tarpe atsakovui priklausančiam butui, šilumos energiją. Atsakovas pripažįsta, kad už laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. jam tiektą šilumos energiją jis ieškovei visiškai nemokėjo. Susidariusį įsiskolinimą ieškovė prašo priteisti iš atsakovo.

9. Įstatymas numato, kad energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartimi energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.384 straipsnio 1 dalimi jeigu abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui. Mokesčiai už šilumos energiją skaičiuojami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl energijos sutartinių santykių kvalifikavimo, kai nėra sudarytos rašytinės formos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, pripažįstama, kad tokio pobūdžio sutartys laikomos sudarytomis esant dviejų teisiškai reikšmingų faktų visumai: 1) energijos tiekėjas tiekia energiją, 2) vartotojo energiją naudojantys įrenginiai yra prijungti prie tinklų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019, 16 punktas). Ši juridinę reikšmę turinčių faktų visuma suteikia pagrindą daryti išvadą, kad tarp šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo-pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-701/2021).

11. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas yra prijungtas prie centralizuotos šildymo sistemos ir ieškovė atsakovo turtui tiekė šilumos energiją laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šalis sieja šilumos pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai (prievoliniai teisiniai santykiai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis, 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.391 straipsnis) ir atsakovas turi prievolę už suvartotą ir (ar) paskirstytą šilumos energiją atsiskaityti.

12. Atsakovas atsisako už teikiamas paslaugas pilnai sumokėti, remdamasis tuo, jog ieškovės teikiamos paslaugos pažeidžia kokybės reikalavimus, jo bute yra nepakankamai šilta. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas į bylą pateikė 2018 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Orestina“ apžiūros aktą Nr. SR-85, termometro rodmenų bute, lauko, tarp daugiabučių namų nuotraukas.

13. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau ir – ŠŪĮ) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos ir karšto vandens tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos. Šilumos pirkimo-pardavimo vieta ir tiekimo-vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais (ŠŪĮ 11 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata įtvirtinta (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2010 m. spalio 25 d. Nr. 1-297, 24 punkte). Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui (ŠŪĮ 12 straipsnio 1, 2 punktai).

14. Nagrinėjamu atveju šilumos-vartojimo riba nustatyta 2006 m. rugsėjo 1 d. Šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartimi Nr. 70 ir 2006 m. rugsėjo 1 d. Karšto vandens pristatymo buitiniams karšto vandens vartotojams sutartimi Nr. 70a, sudarytomis tarp ieškovės ir daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriaus AB „Panevėžio butų ūkis“. Pagal minėtų sutarčių 5.2 punktus ieškovė privalo palaikyti sutarties priede išvardintų objektų (pastatų) tiekimo – vartojimo ribose tokius šilumnešio parametrus, kurie leistų prižiūrėtojui išlaikyti pastatų šilumos įrenginių projektuose nurodytą, savivaldos institucijos aktuose ir kituose galiojančiuose norminiuose dokumentuose nustatytą pastatų šilumos įrenginių darbo režimą bei šilumos galią ir kurių leistini nukrypimai (šilumnešio temperatūra 48 valandų laikotarpio vidurkio) ne daugiau kaip +/- 5 procentai. Tuo tarpu prižiūrėtojas įsipareigoja užtikrinti tolygų visų sutarties priede Nr. 2 nurodytų objektų (pastatų) butų bei kitų patalpų šildymą, palaikant juose teisės aktuose nustatytą patalpų temperatūrą, arba palaikyti objekto savininkų (jų įgalioto atstovo) raštu nurodytą režimą (Sutarties Nr. 70, 6.7 punktas).

15. Savo argumentus, jog tiekiama šilumos energija atitiko kokybės reikalavimus, ieškovė grindžia pateikta įvadinio šilumos skaitiklio (duomenys neskelbtini) name paduodamos, grįžtamosios temperatūrų fiksavimo kiekvienos paros ataskaita už 2022/2023 šildymo sezoną, savo atstovų paaiškinimais. Iš pateiktos ataskaitos matyti, kad į daugiabutį namą, kuriame yra atsakovo butas, šilumos energija buvo tiekiama laikantis 2021 m. rugpjūčio 30 d. patvirtinto Temperatūrinio grafiko Panevėžio m. II temperatūrinės zonos šilumos vartotojams šildymo sezono metu, suderinto su Panevėžio m. savivaldybe, vidutinės paros temperatūros normų. Temperatūriniame grafike pažymėta, kad šilumos kiekis reikalingas norminei patalpų oro temperatūrai palaikyti, kai lauko oro temperatūra mažiau nei -9⁰ C užtikrinamas didinant termofikacinio vandens cirkuliaciją. Į tinklus grįžtančio šilumnešio temperatūra nėra ribojama. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad ieškovės tiekta šilumos energija atitiko 2006 m. rugsėjo 1 d. Šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutarties Nr. 70 5.2 punkte nustatytus įsipareigojimus (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

16. Atsakovas atsiliepime ir pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad name, kuriame yra jam priklausantis butas, yra šiluminis disbalansas, jo bute esantys radiatoriai niekada nėra realiai pasiekę grįžtančio šilumokaičio temperatūros, tačiau įrodymų, kad už šias aplinkybes yra atsakinga ieškovė, į bylą nepateikė. Pažymėtina, kad būtent atsakovui kyla pareiga užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą, be kita ko, ne tik esančių jo bute, bet ir priklausančių jam bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais daugiabučio namo patalpų savininkais (CK 4.82 straipsnis, 6.383 straipsnio 1 dalis).

17. Atsakovo į bylą pateikti 2018 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Orestina“ apžiūros aktas Nr. SR-85, termometro rodmenų bute, lauko, tarp daugiabučių namų nuotraukos, nepatvirtina atsakovo argumentų, kad ieškovė yra atsakinga už galimai žemą oro temperatūrą atsakovo bute. Viena vertus pats aktas ir didžioji dalis fotonuotraukų, atliktos dar iki laikotarpio, už kurį ieškovė reikalauja priteisti skolą. Kitą vertus, šie atsakovo įrodymai buvo teikti anksčiau tarp tų pačių šalių dėl įsiskolinimų už ankstesnius laikotarpius nagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-8014-1137/2020, e2-2645-1137/2022 ir dėl jų pasisakyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, pripažįstant juos nepagrindžiančiais atsakovo argumentų dėl ieškovės paslaugų nekokybiškumo. Šioje byloje nėra pagrindo pastaruosius atsakovo pateiktus duomenis vertinti kitaip (CPK 185 straipsnis).

18. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog jos tiekta šilumos energija atitiko nustatytus kokybės reikalavimus (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Atsakovas nepateikė duomenų, kad ieškovės paduodamo šilumnešio temperatūra įvade, t. y. iki tiekimo-vartojimo ribos, kokybės reikalavimų neatitiko, todėl atsakovui kyla pareiga už jam patiektą šilumos energiją atsiskaityti su ieškove.

19. Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.158 straipsniai).

20. Ieškovė atsakovo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. grindžia pateiktu Skaičiavimo aktu, atsakovui minėtu laikotarpiu išrašytomis sąskaitomis. Atsakovas atsiliepime nurodo siekiantis atsijungti cirkuliacinę šilumą, tačiau bylos duomenimis cirkuliacinė šiluma jam iki šiol yra tiekiama, kadangi jis neįvykdo atsijungimo sąlygų, todėl atsakovas turi pareigą atsiskaityti ir už jo butui tiektą cirkuliacinę šilumą. Įvertinus šiuos įrodymus, šalių argumentus, ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą iš atsakovo tenkinamas pilna apimtimi (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.383, 6.388 straipsniai). Teismas nenustatė pagrindo prašomą priteisti įsiskolinimą mažinti atsakovo nurodytais argumentais. Iš atsakovo ieškovei priteisiama 983,22 Eur skola.

21. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

22. Standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 27 punktas). Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173, 37¹ punkte nustatyta, kad sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė už pradelstą mokėti sumą atsakovui už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. paskaičiavo 0,0137 procento delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną ir prašo priteisti 18,27 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė prievolės atsiskaityti už šilumos energiją, ieškovės reikalavimas priteisti 18,27 Eur delspinigius yra pagrįstas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

23. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 21 punktas). Ieškovės ieškinys teisme priimtas 2023 m. rugsėjo 12 d. Jos reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą (1 001,49 Eur) yra pagrįstas įstatymu.

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patyrė 23 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Ieškovės reikalavimus tenkinus visiškai, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsniai).

25. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nėra, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 92, 93, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 983,22 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 22 ct) skolą, 18,27 Eur (aštuoniolika eurų 27 ct) delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 001,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 23,00 Eur (dvidešimt tris eurus 00 ct) žyminį mokestį ieškovei akcinei bendrovei „Panevėžio energija“, juridinio asmens kodas 147248313.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.