- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-23
- Bylos Nr.
- e2S-773-945/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00411-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- J. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovėms antstolei A. K. ir S. I. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „GS Core“, uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Trakų energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Prienų vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Prienų butų ūkis“, M. V., J. G., antstolė D. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. V. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) antstolės A. K. 2023 m. sausio 9 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-23-133-81, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei nuosavybės teises į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), įpareigojant antstolę A. K. grąžinti atsakovei S. I. sumokėtą 30 000 Eur buto kainą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. kovo 24 d. nutartimi nustatė terminą šiems ieškinio trūkumams pašalinti: 1) nurodyti konkrečias aplinkybes, susijusias su ginčo turto įkainojimu vykdymo procese, tarp jų ir kada, kokia kaina, kokiais duomenimis remiantis antstolė įkainojo ginčo turtą, ar vykdymo proceso metu antstolė skyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, ar ieškovė buvo aktyvi vykdymo procese nustatant ginčo turto vertę, ar savo iniciatyva teikė duomenis antstolei dėl turto vertės, jeigu taip, tai kokius ir kada, ar ji teikė antstolei prieštaravimus dėl ginčo turto įkainojimo, ar teikė skundus dėl antstolio veiksmų nustatant turto vertę ir pan., pateikti teismui šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus; 2) nurodyti konkrečias aplinkybes, kada buvo pradėtas vykdymo procesas, ar ieškovė informavo antstolę ir pateikė įrodymus, jog išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per aštuoniolika mėnesių, darant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų, pateikti tokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus; 3) pateikti turto arešto aktą, turto įkainojimo aktą, raginimą įvykdyti sprendimą, teiktus skundus dėl antstolės veiksmų, susijusius su turto įkainojimu, dokumentus, kuriais teikti duomenys antstolei dėl turto vertės ir pan.; 4) patikslinti, ar, teikdama ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, ieškovė reiškia pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis, o tuo atveju, jei ieškovė nepageidauja procesinius dokumentus gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis, primokėti už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio trūkstamą dalį; 4) į bylos procesą kaip trečiuosius asmenis įtraukti visus kreditorius, kurių atžvilgiu antstolė buvo užvedusi vykdomąsias bylas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2023 m. kovo 28 d. pateikė teismui pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, patikslintą ieškinį ir papildomus rašytinius įrodymus: antstolės D. M. 2022 m. gegužės 31 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo; antstolės A. K. 2022 m. birželio 29 d. patvarkymą dėl ekspertizės kopijos išsiuntimo; ištrauką iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ideArt“ 2022 m. birželio 17 d. nekilnojamojo turto ekspertizės akto; antstolės A. K. 2022 m. rugsėjo 27 d. patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo neįvykusiomis ir pasiūlymo išieškotojui paimti turtą; antstolės D. M. 2022 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo; ieškovės 2022 m. gruodžio 16 d. pareiškimą teismui dėl neišieškojimo iš paskutinio gyvenamojo būsto; Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-10219-835/2022; Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-362-343/2023; ieškovės 2022 m. gruodžio 27 d. prašymą dėl antstolės A. K. nušalinimo; ieškovės 2023 m. sausio 3 d. skundą dėl antstolės A. K. veiksmų; Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-1219-292/2023. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis, į trečiųjų asmenų sąrašą papildomai įtraukė kreditores UAB „Prienų vandenys“, UAB „Prienų butų ūkis“, kurių atžvilgiu išieškojimą atlieka antstolė D. M., pačią antstolę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartimi ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį nutarė laikyti nepaduotais ir grąžino juos padavusiam asmeniui, taip pat grąžino ieškovei jos sumokėtą 729 Eur žyminį mokestį.
5. Teismas nusprendė, kad, šalindama ieškinio trūkumus, ieškovė nenurodė ir nedetalizavo faktinių aplinkybių, kurias buvo prašoma nurodyti 2023 m. kovo 24 d. nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo, susijusių su turto įkainojimu, t. y. nenurodė, ar ieškovė buvo aktyvi vykdymo procese nustatant ginčo turto vertę, ar savo iniciatyva teikė duomenis antstolei dėl turto vertės, jeigu taip, tai kokius ir kada, ar ji teikė antstolei prieštaravimus dėl ginčo turto įkainojimo, ar teikė skundus dėl antstolio veiksmų nustatant turto vertę ir pan., nepateikė teismui šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė nenurodė, kada buvo pradėtas vykdymo procesas, nepateikė nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo nurodytų rašytinių įrodymų: turto arešto akto, turto įkainojimo akto, raginimo įvykdyti sprendimą, teiktų skundų dėl antstolės veiksmų, susijusių turto įkainojimu, ir dokumentų, kuriais teikti duomenys antstolei dėl turto vertės. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, apsiribodama deklaratyviais teiginiais, nenurodė reikšmingų faktinių bylos aplinkybių ir nepateikė įrodymų, susijusių su vykdymo proceso eiga antstolei realizuojant ginčo turtą. Teismas nusprendė, kad, ieškovei nedetalizavus, nenurodžius faktinių aplinkybių, susijusių su ginčo turto įkainojimu, nėra aiškus ieškinio pagrindas. Teismas taip pat nurodė, kad tokio pobūdžio bylose teismas nėra aktyvus, ieškovė turi pareigą pateikti įrodymus, kuriais grindžiamos ieškinyje nurodytos aplinkybės, ieškovė nepateikė duomenų ir įrodymų, jog dėl tam tikrų priežasčių ji pati negali gauti minėtų įrodymų, nepaaiškino, ar antstolio priimti procesiniai dokumentai jai buvo ir kokiu būdu įteikti. Konstatavęs, kad ištaisyti ne visi teismo nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai, teismas ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį nutarė laikytini nepaduotais ir grąžino juos padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir priimti ieškovės ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovė pateikė teismui visus įmanomus pateikti duomenis, juose yra visa informacija, kurios papildomai prašė teismas, todėl teismo nustatyti ieškinio trūkumai yra pertekliniai. Nėra pagrindo iš ieškovės reikalauti tokių dokumentų, kurie teismui ir taip bus antstolės pateikti bylos nagrinėjimo metu.
1.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra aišku, koks yra ieškinio pagrindas. Ieškovės ieškinys grindžiamas tuo, kad antstolė neteisėtai surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą, nes: 1) turtas buvo parduotas per žema kaina; 2) turto pardavimu buvo pažeistos suinteresuotų asmenų teisės, kadangi nebuvo laikytasi CPK 663 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatų. Tam pagrįsti ieškovė išsamiai išdėstė faktines aplinkybes, pridėjo jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, nurodė teisės aktus, kuriais vadovaujasi.
1.3. Ieškovė ieškinyje nurodė tiek ieškinio dalyką, tiek pagrindą, ieškinys atitinka visus CPK 135 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ieškiniui, o teismo procesinis sprendimas atsisakyti priimti ieškinį dėl to, kad teismui nepakanka vykdomosios bylos dokumentų, yra nepagrįstas. Antstolė, teikdama atsiliepimą, į bylą gali pateikti visą vykdomąją bylą, dėl ko nėra suprantamas teismo reikalavimas ieškovei pateikti visus vykdymo proceso dokumentus, kurių ieškovė neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teismui padarius išvadą, kad ieškovė nepašalino šio procesinio dokumento trūkumų. Taigi šiuo atveju apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – ieškiniui) keliami reikalavimai ir procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo teisiniai padariniai.
9. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma.
10. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, tačiau reikalavimas ieškiniu tampa tik tada, kai kreipiamasi į teismą su nustatyta tvarka surašytu ieškinio pareiškimu. Ieškinio turiniui keliami reikalavimai išdėstyti CPK 111, 135 straipsniuose. Nors nurodytos įstatymo nuostatos ieškinio turiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinio turinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
11. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 24 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui procesinį dokumentą, kuriame tinkamai nurodytos aplinkybės, susijusios su ginčo turto įkainojimu vykdymo procese, taip pat aplinkybės, susijusios su vykdymo proceso eiga, šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, kadangi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, privalo būti nagrinėjamas turto vertės nustatymo procesas, aiškinamasi, ar vykdymo procese turtas buvo parduotas pagal to konkretaus turto rinkos kainas, taip pat patikslinti, ar ieškovė reiškia pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis, įtraukti visus kreditorius. Ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka revizuojamoje nutartyje konstatavo, kad ištaisyti ne visi teismo nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai, todėl nėra aiškus ieškinio pagrindas ir ieškinį laikė nepaduotu, grąžindamas jį ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl neaiškaus ieškinio pagrindo yra nepagrįsta.
12. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių; tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai). Tačiau įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).
13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo atveju, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo faktinį ieškinio pagrindą, todėl papildomų aplinkybių nenurodymas negali būti priežastimi atsisakyti priimti ieškovės pareikštą ieškinį, kadangi tokiu atveju būtų pažeidžiama ieškovės teisė į teisminę gynybą. Nustatyta, kad ieškinio, kuriuo reikalaujama pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą ir taikyti restituciją, pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su, ieškovės teigimu, neteisėtais antstolės A. K. veiksmais, kuriais ji turtą pardavė už per mažą kainą, taip pat ieškovės ir jos šeimos narių teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, nes išieškojimas iš ginčo turto apskritai negalėjo būti vykdomas. Nors pirmosios instancijos teismui tam tikrose ieškinio dalyse trūksta papildomos argumentacijos, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė ieškinyje išdėstė esmines faktines aplinkybes, pateikė jas pagrindžiančius įrodymus, o pirmosios instancijos teismo paminėti neaiškumai nėra tokie, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog faktinis ieškinio pagrindas yra toks neaiškus, kad teismo procesas negali būti pradėtas.
14. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, jog ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė papildomas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, taip pat pateikė papildomus įrodymus šioms aplinkybėms pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirminėje proceso stadijoje ieškovės argumentai neįtikino pirmosios instancijos teismo dėl ieškinio dalyko pagrįstumo ir, jo nuomone, ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami ieškinio reikalavimams pagrįsti, nėra ieškinio trūkumai, dėl kurių civilinis procesas negali prasidėti, nes ieškovės reikalavimų pagrįstumas bus vertinamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo kaip nepašalinti akcentuojami ieškinio trūkumai yra pertekliniai, kadangi ieškovės nurodyti ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti, todėl nėra kliūčių ieškovės ieškiniui priimti, o pirmosios instancijos teismo kaip nenurodytos paminėtos aplinkybės gali būti nustatytos, bei kaip nepateikti nurodyti įrodymai pateikti į bylą ne ieškinio priėmimo stadijoje, bet parengiamojo teismo posėdžio metu arba nagrinėjimo teisme proceso stadijoje.
15. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, priėmė nepagrįstą nutartį, todėl ieškovės atskirąjį skundą tenkina, o skundžiamą teismo nutartį panaikina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
16. Ieškovė atskirajame skunde, be kito ko, prašo išspręsti ieškinio priėmimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 137 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas šį klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Alytaus apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.