- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-11
- Bylos Nr.
- A2-2240-480/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-15624-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Atsakovas
- K. T.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) K. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1962-584/2012 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui K. T. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas (atsakovas) prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1962-584/2012, kurioje Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 17 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės AB „Kauno energija“ ir atsakovo K. T. pasirašytą taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis. Prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nurodė, kad ieškovė pateikė vandens pašildymo ir šildymo paskaičiavimus, prieštaraujančius galiojantiems teisės aktams, atsakovas nebuvo atstovaujamas pagal įstatymą, teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą atsakovo sutuoktinės R. T., kaip bendraatsakovės, ir pažeidė jos teises neleidžiant dalyvauti bylos nagrinėjime, nors prievolė vykdoma iš abiejų sutuoktinių bendrų lėšų. Atsirado dokumentai, kurių pasirašant sutartį nebuvo: Kauno 218 butų savininkų bendrijos neteisėto pirmininko B. L. raštas su UAB „Kauno vandenys“ skaitliukų patikrinimo aktu, nors bendrija nėra vandens tiekėja. Tik dabar atsirado reikalavimas mokėti pagal normą žmogui ir pagal skaitiklio parodymus, nors pasirašant taikos sutartį šių duomenų nebuvo. Nuo 1996 m. niekada nebuvo atlikta atsakovo buto skaitliukų metrologinė patikra, niekada netikrinti namo įvade esantys apskaitos prietaisai.
R. T. pateikė prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Nurodė, kad ginčas susijęs ir su jos teisėmis, nes mokesčiai ir skolos mokamos ir iš jos lėšų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui K. T. dėl skolos priteisimo; prašymą įtraukti R. T. į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas pareiškimą grindžia naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, tačiau nesieja jų su sandorio negaliojimo pagrindais. Pareiškėjas neįrodinėja suklydimo, apgaulės, smurto, imperatyviųjų teisės normų pažeidimo ar kitų sandorio negaliojimo pagrindų, tačiau tik nurodo, kad su sudaryta taikos sutartimi ir teismo nutartimi nesutinka. Iš pateikto prašymo matyti, kad nurodytos aplinkybės – dėl šilumos apskaitos prietaisų – skaitliukų, buvo žinomos tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek sudarant taikos sutartį. Skolos dydis, delspinigių dydis bei suma buvo atsakovui žinoma, nes jis pats asmeniškai sudarė taikos sutartį, ją pasirašė, patvirtino. Teismo nuomone, byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovės veiksmai dėl šilumos apskaitos distanciniu būdu, šilumos kiekio apskaičiavimo būdo, metodo ir pan., nebuvo ir negalėjo būti žinomi atsakovui bylos nagrinėjimo ir taikos sutarties sudarymo metu (CPK 178 str.). Teismo vertinimu, šios aplinkybės laikytinos atsakovo papildomais atsikirtimais, o ne naujai paaiškėjusiomis, esminėmis bylos aplinkybėmis. Taip pat teismas išaiškino, kad pareiškimą dėl proceso atnaujinimo tuo pagrindu, kad nebuvo įtrauktas į bylą asmuo, kurio teisėms turi įtakos priimtas teismo procesinis sprendimas gali paduoti tik pats asmuo, su kurio teisėmis susijusi priimta nutartis (CPK 365 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, atnaujinti bylos nagrinėjimą, panaikinant taikos sutartį. Apeliantas nurodo, kad Kauno apylinkes teisme 2012-03-22 įvyko parengiamasis teismo posėdis, kurio metu buvo pasiūlyta sudaryti taikos sutartį neaptarus visų sutarties sąlygų. Sudarius taikos sutarti paaiškėjo taikos sutarties metu buvusios aplinkybės (CPK 366 str. l d. 2 p.), nuslėptos ieškovo, kurias jei būtų žinojęs joks protingas asmuo tokiomis sąlygomis nebūtų sudaręs (CK 1.90 str. 2 d.). Sudarant sutartį prieš atsakovą buvo panaudota apgaulė (CK 1.91 str.). Be to, sutartis niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), buvo sudaryta atsakovui nesuprantant ir nepaaiškinant savo ir visų veiksmų reikšmės (CK 1.90 str.), atsakovas sudarė šią sutartį dėl suklaidinimo ar suklydimo, be to, nebuvo aptartas sutarties dalykas, todėl laikytina, kad sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.159 str.). Apeliantas prašo pripažinti taikos sutartį niekine ir negaliojančia. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nematė sutarties, nežinojo jos sąlygų, turinio, įsipareigojimų ir t.t. Teismo posėdžio metu sutartis nebuvo pasirašyta, nes ieškovas nebuvo jos surašęs, bet žadėjo sumas, mokėjimus suderinti su įmonės atsakingais darbuotojais. Teismo posėdis įvyko 2012-03-22, o taikos sutartis pasirašyta tik 2012-04-12. Nuslėptos atsakovui nežinomos sutarties sąlygos. Apeliantas prašo taikos sutartį pripažinti negaliojančia vadovaujantis CK 6.986 straipsniu, kadangi sudaryta dėl esminės jos šalių nelygybės (CK 6.228 str.). Po taikos sutarties atsirado dokumentai, įrodantys, kad ieškovas neturėjo teisės reikalauti neteisėtų mokesčių. Apeliantas prašo pripažinti taikos sutartį negaliojančia dėl apgaulės, nutylėjimo, tiesos nesakymo (CK 1.91 str.). Apeliantas buvo suklaidintas dėl esminių sutarties sąlygų. Jis dėl savo vyresnio amžiaus, išsilavinimo lygio, būdamas II gr. invalidas, nesuvokdamas šios sutarties sukeliamų teisiniu pasekmių nesuvokė, kad šis sandoris naudingas tik ieškovui ir pasirašytas nežinant, neišsiaiškinus tikrosios padėties. Šiuo sandoriu nebuvo išreikšta apelianto tikroji valia. Teismui priėmus nutartį patvirtinti taikos sutartį, ji įgavo šalims privalomo galutinio teismo sprendimo galią (CK 6.985 str.). Tačiau teismas privalėjo patikrinti, ar šalių pateiktos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir ar nepažeidžia viešojo intereso, bet to nepadarė. Apelianto nuomone, taikos sutartis absoliučiai negaliojanti, nes ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teises principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Atsakovo turtas yra bendroji jungtine nuosavybė, sutuoktiniai naudojas jį valdo ir disponuoja bendru sutarimu, mokesčiai apmokami iš bendrų lėšų, bet sutartis sudaryta be kito sutuoktinio sutikimo (CK 3.92 str.). Sąžininga sutarties šalis nukentėjo nuo sutarties sudarymo, kadangi sutartis sudaryta ieškovo naudai ir pažeidė ne tik atsakovo, bet ir jo sutuoktinės teises.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Tiek pareiškimas dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirasis skundas yra pateikti ne dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ar neva nesąžiningai sudarytos taikos sutarties, bet apeliantui vengiant vykdyti savo, kaip šilumos vartotojo, prievolę - atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją. Šią aplinkybę, patvirtina ir tai, kad pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi tik po to, kai ieškovė 2013-06-05 Kauno apylinkės teismo paprašė išduoti vykdomąjį raštą dėl skolos pagal teismo patvirtintą taikos sutartį iš pareiškėjo išieškojimo. Todėl teismas pagrįstai vertino, kad apeliantas neįrodė nei naujai paaiškėjusių aplinkybių, nei suklydimo, apgaulės, imperatyvių teisės normų pažeidimo ar kitų sandorio negaliojimo pagrindų.
2. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismo patvirtinta taikos sutartis su juo buvo sudaryta apgaule. Pats apeliantas buvo suinteresuotas sudaryti taikos sutartį aptartomis sąlygomis, ją pasirašė, gavęs teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, nustatytais procesiniais terminais jos neskundė.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nesutinka su apelianto argumentu, kad šalių sudaryta taikos sutartis gali būti laikoma negaliojanti tuo pagrindu, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme į procesą nebuvo įtraukta pareiškėjo sutuoktinė R. T.. Ieškovės nuomone, iš byloje esančių duomenų yra akivaizdu, kad apelianto sutuoktinei apie pareikštą reikalavimą buvo žinoma, be to, sandorius, susijusius su bendro turto išlaikymu gali sudaryti bet kuris iš sutuoktinių, ir tokiam sandoriui sudaryti nėra būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas (CK 3.109 str. 3 d., 3.92 str.). Be to, esant solidariai skolininkų atsakomybei, kreditorius turi teisę savo nuožiūra reikalauti prievolės įvykdymo tiek iš visų skolininkų bendrai, tiek iš bet kurio skyrium (CK 6.6 str. 4 d.), todėl nei viena iš apelianto nurodomų imperatyvių teisės normų nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai neatnaujino proceso civilinėje byloje pagal pareiškėjo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.
Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Kauno energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo K. T. įsiskolinimą už patiektą šilumą-7472,69 Lt, delspinigius -504,02 Lt, iš viso 7976,71 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, negaunant skolą įrodančių dokumentų, tačiau 2012-03-22 parengiamojo posėdžio metu pripažino galimybę ginčą išspręsti taikiu būdu, dėl ko parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas, o 2012-04-15 parengiamajame teismo posėdyje teismas nutartimi patvirtino šalių parengtą taikos sutartį.
Pareiškėjas prašydamas atnaujinti procesą kaip to pagrindą nurodo naujai paaiškėjusias bylos aplinkybes, kurios jam nebuvo žinomos taikos sutarties pasirašymo metu, kad ieškovės priskaičiuotos sumos neatitinka galiojančių teisės aktų, nes šilumos apskaitą ji nustato distanciniu būdu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir pažymi, jog tam, kad procesinė norma dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių būtų taikoma naujų įrodymų atveju, ji pagal teismų suformuotą praktiką turi atitikti tokius kriterijus: 1) tokios aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinoma apie jas tik įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Taigi sprendžiant dėl proceso atnaujinimo turi būti nustatyta šių aplinkybių visuma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad naujai paaiškėję faktai (aplinkybės) ar įrodymai turi turėti esminę reikšmę bylai, jie turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Taip pat būtina nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymu pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-25 nutartis c.b Nr. 3K-3-63/2006, 2007-04-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-167/2007, 2008-06-03 nutartis c.b. Nr. 2-208/2008). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).
Susipažinus su pareiškėjo prašymu dėl proceso atnaujinimo ir jo atskiruoju skundu, kuriame iš esmės atkartoja tas pačias aplinkybes, kuriomis grindė prašymą atnaujinti byloje procesą, tačiau dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties neteisėtumo jokių naujų argumentų nepateikia, matyti, kad nors jie grindžiami argumentais dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė. Pareiškėjas naujai paaiškėjusia aplinkybe laiko tai, kad iš tos pačios bendrijos gyventojai adresuoto rašto sužinojo, jog šilumos apskaitą AB „Kauno energija“ nuskaito distanciniu būdu, tačiau kad ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, nagrinėjamu atveju daryti tokią išvadą pagrindo nėra. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, skolos dydis, delspinigių dydis bei suma pareiškėjui buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, taip pat jam buvo žinomos ir prašyme nurodytos aplinkybės dėl apskaitos prietaisų –skaitiklių metrologinės patikros, rodmenų nuskaitymo ir perdavimo šilumos tiekėjui nuotoliniu būdu.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, jog šis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti, sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-403/2008; 2008-10-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-499/2008 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).
Byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo užbaigta taikos sutartimi pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl proceso byloje, užbaigtoje teismui patvirtinus taikos sutartį, atnaujinimo, yra išaiškinęs, kad asmuo, teikdamas tokiose bylose prašymą atnaujinti procesą, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su įstatyme nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais, nes taikos sutartis, tvirtinama teismo, nors ir reglamentuojama proceso ir materialiosios teisės normose, yra civilinė sutartis, kuriai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai, tarp jų sutarties galiojimo institutas, nustatantis sutarties galiojimo sąlygas ir negaliojimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Z. J., kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas pareiškimą grindžia naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, tačiau nesieja jų su sandorio negaliojimo pagrindais ir neįrodinėja suklydimo, apgaulės, smurto, imperatyviųjų teisės normų pažeidimo ar kitų sandorio negaliojimo pagrindų, o tik nurodo, kad nesutinka su sudaryta taikos sutartimi ir teismo nutartimi.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos nagrinėjimas yra baigtas, todėl nėra teisinio pagrindo įtraukti į bylą R. T. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str. 1 d.). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčui kilus iš materialinio teisinio santykio, kai turtas (butas) priklauso sutuoktiniams, nagrinėjant bylą turėtų būti taikomos privalomąjį procesinį bendrininkavimą reglamentuojančios proceso normos, tačiau tai nereiškia, kad teismui atsiranda pareiga ex officio įtraukti į bylą sutuoktinį. Neįtrauktą į bylą asmenį informavus apie prasidėjusį procesą, įstoti į jį ar ne, sprendžia pats asmuo. Kaip nustatyta bylos medžiaga, R. T. žinojo apie prasidėjusį teismo procesą, nes atsiliepimą į ieškinį rašė sutuoktinai K. T. ir R. T. (b. l. 37-44), o 2012-03-22 parengiamajame teismo posėdyje K. T. nepalaikė prašymo įtraukti sutuoktinę į bylą, nes manė sutarti su ieškove ir sudaryti taikos sutartį (b. l. 60-61). Ir nors pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad pareiškimą dėl proceso atnaujinimo tuo pagrindu, kad nebuvo įtrauktas į bylą asmuo, kurio teisėms turi įtakos priimtas teismo procesinis sprendimas gali paduoti tik pats asmuo, su kuriuo teisėmis susijusi priimta nutartis, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog esant situacijai, kai sutuoktinis nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą dėl kito sutuoktinio neveikimo, vien ši aplinkybė negali būti pagrindas besąlygiškai pripažinti būtinybę atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. (A. Š.), R. A., J. Ž. v. A. U., J. K., ir kt., bylos Nr. 3K-3-188/2005).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.