Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-10-06 · Civilinė byla Nr. e2YT-30532-909/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-06
Bylos Nr.
e2YT-30532-909/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25107-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justa Raciūtė
Pareiškėjas
J. S.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-30532-909/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25107-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2; (S) 3.2.3.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. S. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. S. po žmonos K. S., kuri mirė 2020 m. lapkričio 14 d., mirties priėmė palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėjas po savo žmonos K. S. mirties (2020 m. lapkričio 14 d.) laiku nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, t. y. įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepriėmė palikimo per trijų mėnesių terminą. Paaiškino, kad 1982 m. gegužės 28 d. sudarė santuoką su K. S., santuokos metu pareiškėjas ir jo žmona vaikų neaugino, būnant santuokoje įsigijo nekilnojamojo turto, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius. Kadangi santuoka tarp pareiškėjo ir K. S. sudaryta 1982 m. gegužės 28 d., minėtas nekilnojamasis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Po K. S. mirties pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes nežinojo įstatymų, be to, buvo įsitikinęs, kad visas pareiškėjo turimas turtas, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris registruotas tik pareiškėjo vardu, jam ir priklauso pilna apimtimi. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas bute iki šiol gyvena, faktiškai valdo, prižiūri ir su palikėjos turto dalimi elgiasi kaip paveldėto turto savininkas, šiame bute yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Nurodė, kad kitų pirmos eilės įpėdinių nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo pareiškimo pagrįstumo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nurodydamas, kad jokių naujų aplinkybių pareiškėjas ar jo atstovė teismo posėdžio metu negalės nepateikti, išskyrus tai, kas nurodyta pareiškime. Taigi, teismas atsižvelgdamas į nurodytą, bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalis), nekviečiant byloje dalyvaujančių asmenų į teismo posėdį, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą, t. y. iki 2021 m. spalio 4 d., nepateikė teismui papildomų rašytinių paaiškinimų ar įrodymų. Prašymų civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teisme negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. priėmė žmonos K. S. faktiškai pradėdamas palikimą valdyti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismui pateikto santuokos liudijimo nustatyta, kad J. S. ir K. S. 1982 m. gegužės 28 d. įregistravo santuoką. 2021 m. rugsėjo 3 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad sutuoktiniai vaikų neturėjo. 2020 m. lapkričio 14 d. K. S. mirė (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registruotas J. S. vardu. Kadangi pareiškėjų santuoka sudaryta 1982 m. gegužės 28 d., t. y. prieš būsto įsigijimą 2008 m., todėl butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, laikytinas bendrąja J. S. ir K. S. jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Iš 2021 m. rugsėjo 2 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, matyti, kad K. S. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėjas nurodė, kad po sutuoktinės K. S. mirties toliau gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, butu disponuoja kaip savu, rūpinasi, moka mokesčius. Šiam faktui patvirtinti pareiškėjas teismui pateikė 2021 m. rugsėjo 2 d. 414-osios DNSB „Gabija“ pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad J. S., buto savininkas, naudojasi gyvenamąja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini), Vilnius, skolų už komunalinius mokesčius neturi.

Pareiškėjas nurodė, kad manydamas, kad minėtas butas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, nežinodamas įstatyme nustatytų palikimo priėmimo terminų ir teisinio reglamentavimo, dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, taigi paveldėjimo byla po sutuoktinės mirties nebuvo užvesta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po pareiškėjo sutuoktinės K. S. mirties faktiškai bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, toliau liko gyventi pareiškėjas, kuris butu rūpinasi, moka mokesčius už komunalines paslaugas, disponuoja juo kaip savo nuosavybe. Faktą, jog butas yra išlaikomas pareiškėjo, patvirtina 2021 m. rugsėjo 2 d. 414-osios DNSB „Gabija“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad J. S., buto savininkas, naudojasi gyvenamąja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini), Vilnius, skolų už komunalinius mokesčius neturi.

Pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po K. S. mirties jos palikimo dalį būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Kaip minėta, iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad po K. S. mirties pareiškėjas mokėjo mokesčius už butą, jį prižiūrėjo, tvarkė, naudojosi turtu kaip savo nuosavybe, šiame bute pareiškėjas yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjos mirties momento) J. S. faktiškai atliko aktyvius veiksmus ir priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, todėl laikomas priėmusiu visą palikimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis po sutuoktinės K. S. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinės K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2020 m. lapkričio 14 d., palikimą, pradėdamas faktiškai palikimą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė