- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-17
- Bylos Nr.
- 2-732/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-12876-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- R. Z.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracija, T. S., S. M., uždaroji akcinė bendrovė „Žaidas“
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, T. S., S. M., uždaroji akcinė bendrovė „Žaidas“.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl teismo atsisakymo išaiškinti Kauno apygardos teismo 2012-03-15 sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2012-03-15 sprendimu (t. 5, b. l. 153-158) ieškovo R. Z. ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad atsakovas UAB „Kauno vandenys“ neteisėtai nutraukė su ieškovu R. Z. vandens tiekimo sutartį, pasirašytą 2009-02-05; įpareigojo atsakovą UAB „Kauno vandenys“ vykdyti 2009-02-05 sutartį, atnaujinant vandens tiekimą į butą, esantį Vaižganto g. 20-3, Kaune bei vykdyti kitas sutarties sąlygas; iš UAB „Kauno vandenys“ priteisė 10 000 Lt žalos atlyginimą ir 236,49 Lt bylinėjimosi išlaidų R. Z.; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Šiuo sprendimu teismas paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas ir iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ priteisė 435 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 1450 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų; iš R. Z. priteisė 800 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Kauno vandenys“ naudai. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (52 proc.), remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis.
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo R. Z. ir atsakovo UAB „Kauno vandenys“ apeliacinius skundus, 2013-11-07 nutartimi (t. 6, b. l. 31-41) Kauno apygardos teismo 2012-03-15 sprendimą materialiųjų reikalavimų dalyje pakeitė, atitinkamai pakeitė ir bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymą pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas patenkintų (26 proc.) bei nepatenkintų (74 proc.) ieškinio reikalavimų proporcijas.
Šalies argumentai
Ieškovas R. Z. Kauno apygardos teismui 2013-07-22 pateikė pareiškimą dėl 2012-03-15 teismo sprendimo išaiškinimo (t. 6, b. l. 49, 51), prašydamas pateikti jam išsamius patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų dalių paskaičiavimus. Teigė, kad teismas, nurodymas vien patenkintų reikalavimų dalį – 52 procentai, nepaaiškino, kodėl patenkinti reikalavimai sudaro būtent tokią procentinę dalį, kas kliudo ieškovui suprasti šį teismo sprendimą ir ginti savo teises.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014-02-10 nutartimi (t. 6, b. l. 96-98) atmetė ieškovo R. Z. prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2012-03-15 sprendimo išaiškinimo. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013-11-07 nutartimi tenkindamas iš dalies tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliacinius skundus, Kauno apygardos teismo 2012-03-15 sprendimą bei papildomą sprendimą pakeitė ir kitaip paskirstė šalių pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl prašomas sprendimo išaiškinimas tapo nebeaktualus. Be to, teismo vertinimu, ieškovas turėjo galimybę savo abejones dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumo išdėstyti apeliaciniame skunde, tačiau to nepadarė. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendimo išaiškinimo instituto taikymo sąlygų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas R. Z. atskirajame skunde (t. 6, b. l. 104-105) prašo Kauno apygardos teismo 2014-02-10 nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai 2013-08-31 pranešimu informavo, kad sprendimo išaiškinimo klausimas nebus sprendžiamas iki byla bus išnagrinėta Lietuvos apeliaciniame teisme ir grąžinta Kauno apygardos teismui. Taigi teismas nuo pat prašymo padavimo momento ir vėliau, kai byla jau buvo grįžusi iš apeliacinės instancijos teismo, nenorėjo atskleisti nežinomų savo aritmetinių veiksmų, kuriais buvo grindžiamas sprendimas.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad klausimas dėl ieškinio reikalavimų patenkinimo dalies (52 proc.) nebuvo keliamas apeliaciniame skunde.
3. Teismas, susiaurindamas sprendimo išaiškinimą iki galimybės jį aiškinti tik tiek, kiek tas išaiškinimas reikalingas sprendimui įvykdyti ir palikdamas prašantįjį nežinioje dėl motyvų, kurie turi aiškią matematinę išraišką tiksliais skaičiais, elgiasi neteisėtai ir nesąžiningai.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime (t. 6, b. l. 111-114) prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2013-08-31 neaiškino Kauno apygardos teismo 2012-03-15 sprendimo, kadangi teismo sprendimas nebuvo įsiteisėjęs. Teismo sprendimas šalių buvo apskųstas apeliacine tvarka, o byla nebuvo grąžinta pirmosios instancijos teismui.
2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka buvo pakeistas, o bylinėjimosi išlaidos perskirstytos. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad sprendimo išaiškinimo klausimas tapo nebeaktualus, nes bus vykdoma Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-07 nutartis c.b. Nr. 2A-888/2013.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog sprendimo išaiškinimas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų, o gali būti aiškinamas tik tiek, kiek sprendimo neaiškumas trukdo jį vykdyti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo T. S. atsiliepime į atskirąjį skundą (t. 6, b. l. 120) prašo skundą tenkinti, sutinka, kad yra paliktas neaiškumas Kauno apygardos teismo 2012-03-15 sprendime, nurodant, kad patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 52 procentus visų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka yra patikrinamas teismo nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti 2012-03-15 priimtą ir 2013-11-07 įsiteisėjusį Kauno apygardos teismo sprendimą, teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, šios konkrečios bylos procesinės situacijos ypatumus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų nepažeidė ir šį procesinį klausimą išsprendė teisingai, teisinių prielaidų skundžiamos nutarties panaikinimui nenustatyta.
Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Įstatymų leidėjo valia sprendimo išaiškinimo procedūra, numatyta CPK 278 straipsnyje, nėra naudojama teismo sprendimo turinio spragoms užpildyti, t.y. jame nenurodytiems teismo argumentams bei motyvams papildyti. Tam yra skirtas kitas procesinis institutas – sprendimo apskundimas apeliacine tvarka ir apeliantas šią savo procesinę teisę yra įgyvendinęs. Taigi, nors kartais sprendimo aiškinimo klausimas šalių gali būti keliamas ir dėl teismo argumentų nepakankamumo ar jų neišsamumo, aiškindamas savo sprendimą teismas negali pakeisti sprendimo turinio, papildomai nurodydamas faktinius ir teisinius šio sprendimo motyvų aspektus. Į tokį CPK 278 straipsnio taikymo ribojimą, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 ir 2006-03-28 nutarimais, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo, o oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų, atkreipia dėmesį ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-76/2013).
Apeliantas savo prašymuose išaiškinti teismo sprendimą (t. 6, b. l. 49, 51) teigė, kad jo nesuprastas sprendimas trukdo įgyvendinti teises, atima galimybę žinoti, kuriais reikalavimais ir kodėl jis buvo neteisus, siekiant neteisumo išvengti ateityje. Atskirajame skunde jis taip pat remiasi teismo sprendimo motyvų neaiškumo ir nesuprantamumo aplinkybe. Akivaizdu, kad klausimas dėl reikalavimų patenkinimo dalies procentinės išraiškos išaiškinimo (išsamių paskaičiavimų pateikimo) apelianto deklaruojamu tikslu peržengia sprendimų (nutarčių) aiškinimo ribas ir su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovo prašymas išaiškinti teismo nutarties motyvuojamąją dalį neatitinka CPK 278 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų, kadangi teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų. Apie tai taip pat yra pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-88/2006). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas atmesdamas apelianto prašymą išaiškinti motyvuojamojoje dalyje nustatytą patenkintų reikalavimų procentinę išraišką, nulėmusią bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims proporciją, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
Kita vertus, poreikis išaiškinti teismo sprendimą atsiranda tuomet, kai neaiškumų kyla jį vykdant, nes pagal teismo sprendimą išduotame vykdomajame rašte yra pažodžiui pateikiama su išieškojimu susijusi rezoliucinė šio sprendimo dalis (CPK 648 str. 1 d. 4 p.). Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį, teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas ar šis terminas neatnaujintas. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus, kliudančius tokio sprendimo (ar nutarties) tinkamam įvykdymui. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartis c.b. Nr. 3K-7-183/2006; 2007-11-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-533/2007; 2009-07-03 nutartis, c.b. Nr. 3K-7-242/2009). Todėl, priešingai nei tvirtinama apelianto atskirajame skunde, sprendimo išaiškinimas teisiškai reikšmingas tik tiek, kiek jis įtakoja galimybę įvykdyti šį sprendimą. Taigi skundo argumentai dėl neteisėto ar nesąžiningo pirmosios instancijos teismo elgesio, siejant išaiškinimo galimybę su sprendimo įvykdymo galimybe, pripažintini nepagrįstais.
Nesutiktina ir su apelianto skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sulaukė, kol Lietuvos apeliaciniame teisme bus išnagrinėti apeliaciniai skundai, ir tik tada sprendė teismo sprendimo išaiškinimo klausimą (t. 6, b. l. 52). Teismo procesiniai veiksmai yra atliekami toje konkrečioje byloje, todėl bylos nebuvimas teisme (ji su apeliaciniais skundais 2012-06-08 buvo išsiųsta apeliacinės instancijos teismui) neleido joje atlikti tokių procesinių veiksmų. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimas apelianto prašymo jį išaiškinti pateikimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs, o paprastai aktualus yra tik įsiteisėjusio, taigi privalomai vykdytino (CPK 18 str.) teismo sprendimo ar nutarties išaiškinimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į šios bylos procesinę baigtį (galutinį ginčo išnagrinėjimo rezultatą), priėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-07 nutartį c. b. Nr. 2A-888/2013 (t. 6, b. l. 31-41). Išaiškinimas apskritai tapo teisiškai negalimas, kadangi nebeliko prašymo dalyko, t.y. teismo nustatytos 52 procentų patenkintų ieškinio reikalavimų dalies. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pakeitė sprendimą, įskaitytinai ir kitaip nustatė patenkintų bei atmestų ieškinio reikalavimų proporciją.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam byloje kelto klausimo išsprendimui, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.