- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-23
- Bylos Nr.
- 2S-779-324/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-12876-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Galina Blaževič, Algirdas Remeika
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Algirdo Remeikos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2466-615/2011 pagal R. Z. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl sutarties nevykdymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
R. Z. pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad atsakovas vienašališkai ir neteisėtai nutraukė su ieškovu vandens tiekimo sutartį, pasirašytą 2009 m. vasario 5 d., įpareigoti atsakovą pašalinti sutarties įvykdymo trūkumus ir nedelsiant tiekti ieškovui nukanalizuotą ir valomą vandenį, priteisti iš atsakovo ieškovui 58925 Lt turtinei ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 10 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigojo atsakovą atnaujinti ieškovui vandens tiekimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir vandenį bendra tvarka pagal faktinius vandens pirkimo-pardavimo santykius tiekti iki civilinės bylos Nr. 2- 2466-615/2011 užbaigimo. Laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, atsižvelgęs į tai, kad pagal Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį iki šiol nėra tinkamai išspręstas valstybinės garantijos suteikimo ieškovui į ginčo butą klausimas, todėl ieškovas kartu su savo šeima ginčo bute iki šiol gyvena, taip pat į tai, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2010 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 10-771 patenkintas R. Z. prašymas dėl vandens tiekimo į butą atnaujinimo ir pasiūlyta UAB „Kauno vandenys“ įvykdyti vartotojo reikalavimą iki 2010 m. lapkričio 29 d. Nurodė, kad nėra duomenų, jog vandens tiekimas į ginčo butą šiuo metu atnaujintas. Sprendė, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai būtų daroma žala.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Pažeistas CPK 148 straipsnio 1 dalies reikalavimas pranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą.
Neįvertinta, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2010 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 10-771 dėl vandens tiekimo atnaujinimo būtų įvykdytas laiku ir tinkamai, jeigu komisija, susidedanti iš bendrovės ir Kauno miesto savivaldybės atstovų, atvykusių prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2010 m. lapkričio 26 d. būtų sulaukusi namo savininko. Namo savininkas neatvyko. Namas komisijai sudarė negyvenamo namo įspūdį. Bendrovės darbuotoja, abonentų skyriaus inspektorė N. P., 2010 m. spalio 6 d. taip pat nepateko į šio namo šilumos mazgą, kuriame yra šalto vandens sklendė.
Prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo patenkinti atsakovo atskirąjį skundą. Nurodo, kad R. Z. ir jo šeimos nariai D. Z. ir T. S. seniai nebegyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jame tik retkarčiais lankosi R. Z. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus darbuotojai ne kartą buvo nuvykę adresu (duomenys neskelbtini), bet nė karto nerado R. Z. ir jo šeimos narių D. Z., T. S., deklaruotų (duomenys neskelbtini). Buvusios kaimynės I. Š. teigimu, R. Z. ir jo šeimos nariai seniai gyvena Vilniuje ir ji R. Z. prašymu ne vienus metus prižiūrėjo jų paliktą butą. Vaiko teisių apsaugos skyrius išsiaiškino, kad nepilnametis D. Z. gyvena (duomenys neskelbtini), nuo 2005 m. lanko Vilniaus lopšelį – darželį „Gudrutis“. T. S. kartu su sūnumi H. S. ir vyru M. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl šių aplinkybių nėra realaus poreikio prašytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes ieškovas su šeima negyvena ginčo bute, todėl neturėtų kilti žala dėl bylos nagrinėjimo metu netiekiamo vandens. Pažymi, jog R. Z. buvo informuotas apie jam ir jo šeimos nariams įvykdytą valstybės garantiją ir terminą, patuštintą butą, esantį (duomenys neskelbtini), priduoti nuomotojui – Kauno miesto savivaldybei, tačiau šios pareigos nuomininkas nevykdo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo nutarties nekeisti. Teigia, kad 2010 m. lapkričio 26 d. akte kaip dalyvis nurodytas pastato savininko patikėtinio atstovas V. P., todėl nepagrįstas teiginys, kad nebuvo atvykęs savininkas. 2010 m. spalio 6 d. atvykusiai atsakovo atstovei N. P. ieškovas atrakino duris į šiluminį mazgą. Atsakovo atstovė N. P. bute patikrino vandens įvado į butą plombą, skaitiklio numerį, jo parodymus, šiuos duomenis surašė patikrinimo akte, ieškovas jį pasirašė. Teismui pateiktas kitas 2010 m. spalio 6 d. patikrinimo aktas, kuriame nėra ieškovo parašo ir kuriame likę tik dalis tiesos apie 2010 m. spalio 6 d. patikrinimą. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena du suaugę žmonės ir mažametis vaikas. Atsakovas ir tretysis asmuo sąmoningai užpylė pastato šiluminį mazgą, neatnaujina vandens tiekimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė ginčo klausimą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.
Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekia apsaugoti dalyvaujančių byloje asmenų interesus bei užtikrinti būsimo teismo sprendimo civilinėje byloje realų įvykdymą. Pagal siekiamą tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirstomos į įrodymus, galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias bei prevencines priemones. Viena iš prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių yra CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinis tikslas – užkirsti kelią tolimesniam galimam asmens teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui, taip pat naujo teisinio ginčo tarp bylos šalių kilimui.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė atitinka ieškovo pareikštų reikalavimų esmę. Ieškiniu prašoma pripažinti, kad atsakovas vienašališkai ir neteisėtai nutraukė su ieškovu vandens tiekimo sutartį, pasirašytą 2009 m. vasario 5 d., įpareigoti atsakovą pašalinti sutarties įvykdymo trūkumus ir nedelsiant tiekti ieškovui nukanalizuotą ir valomą vandenį, priteisti iš atsakovo ieškovui 58925 Lt turtinei ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas nurodo, kad dėl į butą netiekiamo vandens, jis priverstas vandenį pirkti parduotuvėje, dėl to jam daroma turtinė žala nuolat didėja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog dėl ieškovui netiekiamo vandens gali didėti jam daromos žalos mastas, ir siekdamas užkirsti tam kelią, turėjo pagrindą tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsakovo argumentą, jog nutartyje nenurodyti išsamūs motyvai, kodėl klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas apie tai neinformavus atsakovo, teisėjų kolegija laiko teisingu, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo 2011 m. sausio 10 d. nutartį laikyti neteisėta ir nepagrįsta (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi pranešti apie tai priešingai šaliai, išskyrus atvejus, kai kyla reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ar jų taikymą padarys neįgyvendinamą (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Teismas kiekvieną kartą turi pagrįsti išvadą, kodėl, jo nuomone, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia spręsti neinformavus atsakovo. Nors šią procesinės teisės normą pirmosios instancijos teismas pritaikė netinkamai, dėl to atsakovo teisės iš esmės nebuvo pažeistos. Atsakovas atskiruoju skundu apskundė teismo priimtą nutartį, tad galėjo pareikšti visus savo argumentus, susijusius su ieškovo pareikštu prašymu ir skundžiama nutartimi, pateikti juos pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, pasinaudodamas savo teise apskųsti teismo nutartį, atskirajame skunde nepagrindė, kaip nepranešimas jam apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą pažeidė jo teises.
Teisėjų kolegija nevertina atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovo mėginimais atnaujinti vandens tiekimą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nurodyta aplinkybe, jog namas negyvenamas. Šie argumentai susiję su ieškinio reikalavimų pagrįstumu. Atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą – šios priemonės taikomos, nesprendžiant ginčo iš esmės.
Atsakovas atskirajame skunde nenurodė kitų argumentų, sudarančių pagrindą panaikinti apeliacine tvarka peržiūrimą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.