Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Z. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimo ir 2012 m. balandžio 18 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-800-264/2012 pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, T. S., S. M., uždaroji akcinė bendrovė „Žaidas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

Atsakovas nutraukė vandens tiekimą ieškovui (vartotojui), kaip silpnesniajai sandorio šaliai, iš anksto apie tai raštu nepranešęs, nesudaręs sąlygų (alternatyviu būdu) ieškovui gauti geriamojo vandens į būstą, o ieškovui pareikalavus nedelsiant atnaujinti vandens tiekimą, ilgą laikotarpį delsė be jokių svarbių priežasčių, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų vandens tiekimo atnaujinimui, todėl teismas vertino, kad atsakovo veiksmai (neveikimas) pripažintini prieštaraujančiais protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams (CK 1.5 str.), o ginčijama sutartis vienašališkai nutraukta neteisėtai, nesant tam CK 6. 217 str. numatytų sutarties nutraukimo pagrindų. Taigi ieškinio reikalavimus dėl pripažinimo neteisėtu vandens tiekimo sutarties nutraukimo bei įpareigojimo ją vykdyti teismas vertino kaip pagrįstus ir tenkino.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas R. Z. pateikė prašymą dėl įrodymų prijungimo prie bylos ir pakartotinį prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Geriamojo vandens įstatymu užtikrinama Lietuvos Respublikos gyventojų teisė vartoti sveiką ir švarų geriamąjį vandenį bei gauti informaciją apie jo saugą ir kokybę (Geriamojo vandens įstatymo 1 str. 1 d.). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. IX-764 redakcija) tikslas - užtikrinti nenutrūkstamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą, sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas (šio įstatymo 1 str. 2 d.). Šio įstatymo nuostatos taikomos visiems asmenims, tiekiantiems šaltą geriamąjį vandenį ir teikiantiems tvarkymo paslaugas.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 30 punktą geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška įstatyme nustatyta savivaldos institucijų funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje. Įstatymu savivaldybės įpareigotos užtikrinti, kad viešomis paslaugomis, tarp jų nepertraukiamu vandens tiekimu, galėtų naudotis visi asmenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012).

Viešojo vandens tiekimo teritorijose vandenį tiekia viešasis tiekėjas - savivaldybė ir savivaldybės kontroliuojama įmonė, nagrinėjamu atveju UAB ,,Kauno vandenys“. Viešasis vandens tiekėjas turi išimtinę teisę ir pareigą tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas visose savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijose (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 str. 2 d.). Nepertraukiamas vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas vykdomas laikantis vandens tiekimo sutarties sąlygų pagal kiekį, slėgį, reguliarumą bei kokybę arba tik pagal teisės aktų reikalavimus, jei nesudaryta su abonentu (vartotoju) rašytinė sutartis, bet abonento (vartotojo) geriamojo vandens įrenginiai yra prijungti prie geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 str. 4 p.).

Nagrinėjamoje byloje yra nepaneigta ieškovo teisė gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), nes jis su Kauno m. savivaldybe yra sudaręs buto nuomos sutartį.

Akivaizdu, kad vandens tiekimo nutraukimas ar laikinas tiekimo sustabdymas negali būti teisėtas, jeigu jis negrindžiamas tais pagrindais ir tvarka, kurie nustatyti atitinkamuose teisės aktuose. Nagrinėjamoje byloje viešasis tiekėjas UAB ,,Kauno vandenys“ neatliko pareigos nepertraukiamai tiekti vandenį ieškovui, nes neteisėtai, iš anksto, raštu nepranešęs ir nesudaręs sąlygų ieškovui gauti geriamąjį vandenį į butą, nutraukė 2009 m. vasario 5 d. tiekimo sutartį.

Sutiktina su UAB ,,Kauno vandenys“ nurodytu apeliacinio skundo motyvu, kad ieškovui R. Z. padaryta žala turi būti atlyginta tiek, kiek jis prarado neteisėtai nutraukus geriamojo vandens tiekimą.

Pažymėtina, kad ieškovas pateiktame ieškinyje nurodė, kad vandenį pirko parduotuvėje, pateikė atstumų situaciją nuo namų iki artimiausios parduotuvės. Tokiu būdu žalos dydį ieškovas turėjo paskaičiuoti kaip parduotuvėje pirkto vandens ir bute tiekiamo vandens kainų skirtumą. Tačiau ieškovas pagrįsdamas tariamai patirtos žalos dydį pateikia ne parduotuvėje už vandenį mokėtus čekius, o 2010 m. balandžio 21 d. pirkimo pardavimo sutartį tarp ieškovo R. Z. ir I. V. ekologinio avininkystės ūkio (b. l. 22-23, T. 5).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Ieškovas savo šeimos poreikiams suvartotą vandens kiekį pamatavo remdamasis vandens suvartojimo normomis vienam gyventojui, t. y. 180 litrų vienai parai, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė tikslių rašytinių įrodymų dėl tokio vandens kiekio suvartojimo. Lygiai taip pat yra prieštaringos ieškovo nurodytos aplinkybės, kad visą laiką geriamąjį vandenį komercine kaina jis pirko iš parduotuvės arba pagal pirkimo pardavimo sutartį iš I. V. ūkio Raseinių rajone. Ieškovo pateiktoje pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad jis nuo 2010 m. balandžio 21 d. reguliariai kasdien perka iš minėto ūkio 540 litrų vandens ir moka 391,84 Lt už kubinį metrą. Sutartyje nėra nurodyta kokioje taroje ir kokiu transportu toks didelis vandens kiekis ieškovui bus pristatytas, ieškovo ir liudytojo J. B., kuris pasirašė minėtą sutartį, parodymai dėl šių aplinkybių akivaizdžiai skiriasi. Pažymėtina, kad esant normalioms sąlygoms, t. y. nesutrikus vandens tiekimui, per 500 parų ieškovas nebūtų išleidęs 134 360 Lt geriamajam vandeniui, t. y. vidutiniškai po 266,72 Lt kiekvieną dieną. Ieškovas neįrodė, kad turėjo tokias pajamas, kurios leistų jam mokėti nurodytas sumas kiekvieną dieną. Pažymėtina, kad R. Z. nėra apmokėjęs PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų (b. l. 23-24, T. 5) ir realių išlaidų nėra patyręs.

Pagal atsakovo UAB ,,Kauno vandenys“ pateiktus duomenis 2009 m., t. y. iki atjungiant vandenį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovas ir jo šeima naudojo vidutiniškai per mėnesį po 7 kub. mtr. geriamojo vandens. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad už vieną litrą geriamojo vandens jis mokėjo ne po 4,73 Lt, tačiau po 0,473 Lt. Byloje nurodyta, kad vandens tiekimas buvo atnaujintas po 500 dienų, t. y. 16 mėnesių. Atsižvelgiant, kad R. Z. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vidutiniškai sunaudodavo 7 kub. mtr., bendras vandens kiekis, kurio nepateikė atsakovas UAB ,,Kauno vandenys“ būtų 112 kub. mtr. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad geriamąjį vandenį jis pirko mokėdamas 0,473 Lt už vieną litrą (b. l. 164, T. 5), todėl vertintina, kad apsirūpindamas geriamuoju vandeniu komercine kaina ieškovas galėjo išleisti 52 976 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodyta vandens kaina yra aiškiai per didelė, išlaidos pagal neapmokėtas sąskaitas faktūras buvo nebūtinos. Yra akivaizdu, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Sutiktina, su atsakovo išsakyta nuomone, kad jeigu atlyginama daugiau nei iš tikrųjų padaryta žalos, šis principas pažeidžiamas, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją, tai, ką nukentėjusysis gavo daugiau nei jam padaryta nuostolių, gali būti kvalifikuojama kaip nepagrįstas praturtėjimas.

Reikšminga šiuo požiūriu ir D. P. nurodyta aplinkybė, kad prasidėjus šildymo sezonui name nebuvo įjungtas šildymas, dėl ko sprogo vamzdžiai ir šaltą vandenį teko neštis iš kaimynų (b. l. 180, T. 4). Sprendžiant atlygintinos žalos dydį yra reikšmingos taip pat atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas ne visas 500 dienų, kurių metu buvo nutrauktas geriamojo vandens tiekimas į butą, esantį (duomenys neskelbtini), gyveno su šeima šiame bute. Ieškovas nepateikė paaiškinimų dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jis pagal geriamojo vandens skaitiklių parodymus nevartojo vandens 2009 metų rugsėjį-gruodį, tuo metu vandens tiekimas nebuvo nutrauktas. Ši aplinkybė įrodo, kad ieškovas nurodytu adresu negyveno pastoviai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad suma, kuri yra priteista ieškovui R. Z. iš atsakovo UAB ,,Kauno vandenys“ – 10 000 Lt, yra taip pat neparemta įrodymais. Kaip yra nustatyta byloje, iki atjungiant geriamąjį vandenį, 2009 m. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vandens suvartojimas buvo vidutiniškai 7 kub. mtr. per mėnesį, o per 500 parų (16 mėnesių) 112 kub. mtr. Pagal Kauno m. savivaldybės pateiktus duomenis vieno kub. mtr. kaina 2011 m. buvo 4,61 Lt (b. l. 20, T. 5) Taigi pagal tuometinę situaciją ieškovo išlaidos sudarytų 516,32 Lt. Atsižvelgiant, kad ieškovas turėjo vandenį atsinešti ar atsivežti iš kitų vietų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.5 str. reikalavimais dėl teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo, iš atsakovo UAB ,,Kauno vandenys“ priteistina 3000 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Atsakovas klaidingai nurodo, kad dėl vandens tiekimo į butą atnaujinimo yra atsakingi Kauno miesto savivaldybė bei UAB ,,Žaidas“, kurie atsakingi už vidaus vandentiekio tinklų sutvarkymą. Kaip yra minėta, oficialus geriamojo vandens tiekėjas Kauno mieste yra UAB ,,Kauno vandenys“. Trečiasis asmuo UAB ,,Žaidas“ įstatymo prasme nėra vandens tiekėjas, nes teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, rūpinasi šio namo vidaus vandentiekio tinklais, tačiau, kaip yra nustatyta byloje, geriamojo vandens tiekimas į ieškovo butą buvo nutrauktas UAB ,,Kauno vandenys“ patvarkymu.

Pareiga tiekti vandenį reiškia, kad vanduo turi būti tiekiamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso vandens tiekimo infrastruktūros objektai. Viešosios funkcijos vykdymo nustatymas daiktinės teisės nuostatomis, nesilaikant šios funkcijos įgyvendinimą reglamentuojančių viešosios teisės normų reikalavimų, reikštų netinkamą šios funkcijos - vandens nepertraukiamo tiekimo - vykdymą ir vandens vartotojų teisių pažeidimą. Viešasis vandens tiekėjas turi veikti aktyviai ir sudaryti atitinkamus susitarimus, savo išimtinei pareigai vykdyti, o nesant susitarimų – veikti teisės aktų nustatyta tvarka. Šiai pareigai vykdyti, be kitų veiksmų, viešasis tiekėjas turi vykdyti vandens tiekimo sistemos priežiūrą taip, kad gedimai būtų pašalinti kiek įmanoma greičiau nepriklausomai kieno nuosavybei jie priklauso. Tokiais atvejais, kai viešasis vandens tiekėjas nėra sudaręs sutarties dėl abonentui priklausančios vandens tiekimo objektų infrastruktūros naudojimo, o abonentas neužtikrina jam priklausančių įrenginių priežiūros, vandens tiekimo įrenginių priklausomybė reikšminga remonto sąnaudoms apmokėti, o ne pareigai, kas turėtų vykdyti remontą, nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-210/2013).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad viešasis vandens tiekėjas UAB ,,Kauno vandenys“ nevykdė pareigos tiekti vandenį apeliantui R. Z., be pagrindo nesprendė klausimo dėl neturtinės žalos priteisimo, nes dėl netiekiamo geriamojo vandens jis patyrė dvasinių nepatogumų.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo aukštesnis teisių gynimo laipsnis taikomas. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti, teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad dėl viešojo vandens tiekėjo buvo pažeista ieškovo teisė vartoti kokybišką geriamąjį vandenį, gauti vandens nuotekoms šalinti ir kitoms buitinėms reikmėms tenkinti, šios teisės pažeidimas truko gana ilgą laiką – 500 dienų, nors pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. Nutarimu Nr. 126 patvirtintų Viešosios vandens tiekimo sutarties Standartinių sąlygų 10, 12 punktų reglamentavimą viešasis vandens tiekėjas gali laikinai nutraukti, sustabdyti ar apriboti vandens tiekimą siekiant išvengti avarijos arba ją likviduojant ne daugiau kaip 12 valandų, o nutraukęs tiekimą daugiau kaip 12 valandų, turi sudaryti vartotojams galimybę neatlygintinai gauti geriamąjį vandenį ir naudotis nuotekų tvarkymo paslaugomis kitais būdais (iš vandens kolonėlių, autocisternų ir pan.). Taigi toks gyvenimas asmens orumą žeminančioms sąlygomis lėmė ieškovo dvasinio skausmą ir išgyvenimų tęstinumą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2000 Lt priteistinas neturtinės žalos dydis atitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, taip pat teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos dydžio kriterijus (CK 1.5 str., Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 5 p.).

Apeliantas R. Z. po apeliacinio skundo padavimo 2013 m. rugsėjo 16 d. pateikė prašymą prijungti prie apeliacinio skundo papildomus įrodymus, kuriuos pateikti galimybė atsirado po šio skundo padavimo. Šie įrodymai, jo manymu, įrodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija buvo iš anksto suplanavusi nutraukti vandens tiekimą apelianto šeimai.

Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardintas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

Ieškovo pateiktas Kauno miesto savivaldybės mero raštas adresuotas Kauno miesto apylinkės teismui, savivaldybės administracijos turto valdymo departamento raštas adresuotas vienam iš daugiabučio namo patalpų savininkui S. M. nėra išskirtiniai įrodymai ir vertintini kaip ir kiti nagrinėjamoje byloje esantys dokumentai.

Nėra pagrindo tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 300 straipsnio reikalavimus, nes apelianto R. Z. nurodytuose Lietuvos Baudžiamojo kodekso 187 ir l88 straipsniuose numatytos veikos, už kurias asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Vandentiekio tinklų savininkams nemanant, kad jų atžvilgiu buvo įvykdytos nusikalstamos veikos, teismas neturėjo pagrindo kreiptis į prokurorą. Apeliacinio skundo teiginiai dėl viešo intereso ir teisingumo pažeidimo yra deklaratyvūs ir neturi įtakos vertinant skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumą.

Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

CPK 322 str. nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškęs apeliantas R. Z., todėl ieškovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pakeitus skundžiamą pirmosios instancijos sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos šalių patirtos pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme. Taip pat atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teismo priteistos papildomu teismo sprendimu.

Pirmosios instancijos teisme ieškovas R. Z. patyrė 236,49 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas (patenkinta – 26 proc., atmesta – 74 proc.), ieškovui iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ priteistina 61,49 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teisme atsakovas UAB „Kauno vandenys patyrė 1 694 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, atsakovui iš ieškovo R. Z. priteistina 1 253,56 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo UAB „Žaidas“ patyrė 181,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo neįstojo į bylą nei ieškovo, nei atsakovo pusėje. Dėl šios priežasties pareiga atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas kyla proporcingai tiek ieškovui, tiek atsakovui. Taigi trečiajam asmeniui UAB „Žaidas“ iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ priteistina 47,19 Lt, o iš ieškovo R. Z. – 134,31 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį. Šiuo atveju už ieškinio pateikimą turėjo būti mokamas 4 597 Lt žyminis mokestis. Ieškovas nuo žyminio mokesčio yra atleistas, tačiau iš atsakovo valstybės naudai yra priteistina proporcinga žyminio mokesčio dalis, t. y. 1 195,22 Lt (CPK 96 str. 1 d.).

Valstybės naudai taip pat yra priteistinos 82 Lt procesinių dokumentų siuntimo ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Taigi iš atsakovo valstybės naudai yra priteistina 21,32 Lt, o iš ieškovo – 60,68 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Taip pat iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ valstybės naudai yra priteistina 728 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 3 599 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.10 punktu bei atsižvelgiant į apeliacinių skundų patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, kurios sutampa su ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijomis, atsakovui iš ieškovo yra priteistina 2 220 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas bei trečiasis asmuo T. S. taip pat prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodo jų dydžio bei nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų. Dėl šių priežasčių bylinėjimosi išlaidos nei ieškovui, nei trečiajam asmeniui T. S. nėra priteistinos.

Atsižvelgiant į apeliacinio skundo reikalavimus, ieškovas už apeliacinio skundo pateikimą turėjo mokėti 4 327 Lt žyminį mokestį. Kaip minėta, jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, atsižvelgiant į apeliacinių skundų patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, iš atsakovo valstybės naudai yra priteistina 1 125,02 Lt žyminio mokesčio.

Atsižvelgiant į apeliacinio skundo reikalavimus, atsakovas už apeliacinio skundo pateikimą turėjo mokėti 4 327 Lt žyminį mokestį. Atsižvelgiant į apeliacinių skundų patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, iš ieškovo valstybės naudai yra priteistina 3 201,98 Lt žyminio mokesčio. Atsakovas už apeliacinio skundo pateikimą yra sumokėjęs 300 Lt žyminį mokestį, todėl iš jo valstybės naudai yra priteistina 825,02 Lt.

Atsakovas yra sumokėjęs 50 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo dėl papildomo pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikimą. Kadangi tokio pobūdžio apeliacinis skundas nėra atskirai apmokestinamas žyminiu mokesčiu, ši suma atsakovui yra grąžintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą pakeisti, šio teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ neteisėtai nutraukė su ieškovu R. Z. vandens tiekimo sutartį, pasirašytą 2009 m. vasario 5 d.;

Įpareigoti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę „Kauno vandenys“ vykdyti 2009 m. vasario 5 d. sutartį, atnaujinant vandens tiekimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei vykdyti kitas sutarties sąlygas;

Iš uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) priteisti 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) turtinės žalos ir 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimą R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini)).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Ieškovui R. Z. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ priteisti 61,49 Lt (šešiasdešimt vieną litą keturiasdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ iš ieškovo R. Z. priteisti 1 253,56 Lt (tūkstantį du šimtus penkiasdešimt tris litus penkiasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovo R. Z. valstybės naudai priteisti 60,68 Lt (šešiasdešimt litų šešiasdešimt aštuonis centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ valstybės naudai priteisti 1 195,22 Lt (tūkstantį šimtas devyniasdešimt penkis litus dvidešimt du centus) žyminio mokesčio, 21,35 Lt (dvidešimt vieną litą trisdešimt penkis centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir 728 Lt (septynis šimtus dvidešimt aštuonis litus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.“.

Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. papildomą sprendimą pakeisti, šio teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Priimti papildomą sprendimą.

Trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“ (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) priteisti 47,19 Lt (keturiasdešimt septynis litus devyniolika centų), o iš ieškovo R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) - 134,31 Lt (šimtą trisdešimt keturis litus trisdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų.“.

Iš ieškovo R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) naudai priteisti 2 220 Lt (du tūkstančius du šimtus dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, atsakovo patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ valstybės naudai priteisti 1 125,02 Lt (tūkstantį šimtas dvidešimt penkis litus du centus) žyminio mokesčio už ieškovo R. Z. apeliacinio skundo pateikimą ir 825, 02 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt penkis litus du centus) už paties atsakovo apeliacinio skundo pateikimą.

Iš ieškovo R. Z. valstybės naudai priteisti 3 201,98 Lt (tris tūkstančius du šimtus vieną litą devyniasdešimt aštuonis centus) žyminio mokesčio už atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinio skundo pateikimą.

Atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ grąžinti 50 Lt (penkiasdešimt litų) permokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. papildomo sprendimo (2012 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. 000023339, akcinė bendrovė bankas „Swedbank“).