Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys P. B., antstolė B. T., (duomenys neskelbtini), atstovaujamas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas, iškeltina fizinio asmens bankroto byla.

6. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

Dėl fizinio asmens nemokumo

7. FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, jog skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

10. Iš byloje esančių valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro pateikiamų duomenų matyti, kad pareiškėja nekilnojamojo turto neturi. Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojo duomenimis, duomenų apie pareiškėją šioje sistemoje nėra. VĮ „Regitra“ pateikiamais duomenimis pareiškėjos vardu registruotų transporto priemonių nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, pareiškėja laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. išmokų iš VSDFV teritorinių skyrių ar VSDFV Užsienio išmokų tarnybos išmokų negavo.

11. 2024 m. vasario 2 d. pareiškėja įgijo sveikatos mokslų profesinio bakalauro laipsnį ir bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikaciją (duomenys neskelbtini) kolegijoje. Pareiškėja nuo 2024 m. balandžio 2 d. dirba VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ (darbo sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini)). Iš VSDFV duomenų matyti, jog laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. pareiškėja periodiškai atlikdavo profesinę praktiką, praktikos atlikimo laikotarpiu gaudavo draudžiamųjų pajamų, neviršijančių vieno MMA. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, jog pareiškėjos pajamas iš darbo santykių šiuo metu sudaro apie 1 300 Eur suma mėnesiui.

12. Iš 2023 m. spalio 4 d. Individualios profesinio mokymo paslaugos teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo centro (profesinio mokymo teikėjas) ir pareiškėjos, nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 2 d. iki 2024 m. birželio 14 d. pareiškėjai yra teikiamos profesinio mokymo paslaugos pagal kosmetiko modulinės profesinio mokymo programos modulį (bendra profesinio mokymo kaina 1 058,80 Eur).

13. Pareiškėja yra išsituokusi, turi dukrą M. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra nepilnametė, bei sūnų D. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dieną yra pilnametis, tačiau paramos reikalingas, kadangi mokosi. Pareiškėja su vaikais gyvena suinteresuotam asmeniui P. B. nuosavybės teise priklausančiame bute uzufrukto teise iki vaikai sulauks pilnametystės.

14. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėja pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų, kadangi pareiškėjos skolinių įsipareigojimų suma yra didelė, ženkliai viršija 25 MMA sumą, tokių įsipareigojimų pagal byloje pateiktus duomenis apie gaunamas pajamas pareiškėja per protingą terminą negali įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad pareiškėjos gaunamų pajamų nepakaktų per protingą laiką padengti skolinius įsipareigojimus. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėja D. B. yra nemoki.

Dėl fizinio asmens sąžiningumo vertinimo

15. Antroji FABĮ nustatyta sąlyga fizinio asmens bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų, kuriuos nustačius preziumuojamas fizinio asmens nesąžiningumas, privedant savo būklę prie nemokumo, nebuvimas. Vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2–6 punktais, fizinio asmens nesąžiningumas kaip pagrindas atsisakyti jam iškelti bankroto bylą, preziumuojamas, jei: 1) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 2) paaiškėja, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių; 3) paaiškėja, kad pareiškėjas yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207–209, 216, 222–223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 4) nuo pareiškėjo bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nėra praėję 10 metų; 5) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

17. Kaip nustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, asmens sąžiningumo tikrinimas dėl jo sudarytų sandorių ar kitų veiksmų, turėjusių įtakos nemokumo atsiradimui, atliekamas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, nurodydamas, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).

18. Šiuo atveju nenustatyta pareiškėjos veiksmų, kurie galėtų būti įvertinti kaip sąmoningi nesąžiningi veiksmai, nulėmę nemokumo atsiradimą. Iš byloje esančių įrodymų viseto spręstina, kad pareiškėjos nemokumą sukėlė jos buvusio sutuoktinio P. B. kredito iš ,,(duomenys neskelbtini)“, AB banko paėmimas, kurio grąžinimą kaip kredito gavėjo sutuoktinė ir solidari bendraskolė pareiškėja užtikrino, pasirašydama kredito sutartyje. Dėl ekonominės krizės metu stipriai sumažėjusių nekilnojamojo turto kainų, pareiškėjos sutuoktiniui nepavyko įgyvendinti tikslų pelningai parduoti už kredito lėšas įgytą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, nekilnojamasis turtas buvo parduotas iš varžytynių, tačiau gautų lėšų nepakako padengti įsiskolinimo bankui, dėl ko pareiškėja liko solidariai atsakinga pagal buvusio sutuoktinio prisiimtas prievoles. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai jų nesiekė.

19. Kreditoriaus (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės, jog pareiškėja įsidarbino prieš pat pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikimo, neteikė duomenų apie gautas pajamas, skolinio įsipareigojimo nedengė, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjos nesąžiningumo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog Covid-19 pandemijos laikotarpiu pareiškėja siekė persikvalifikuoti, įgyti bendrosios praktikos slaugytojos specialybę, mokėsi dieninių studijų programoje, todėl nedirbo. Byloje pateikti ir teismo išreikalauti įrodymai šių duomenų nepaneigia, priešingai, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėja 2024 m. vasario mėn. įgijo profesinio bakalauro laipsnį bei įgijo atitinkamą kvalifikaciją, netrukus po įgyto išsilavinimo įsidarbino pagal specialybę. Jokių kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą pareiškėją pripažinti nesąžininga, byloje nėra pateikta, tokių aplinkybių neįvardijo ir pareiškėjos kreditorius. Pažymėtina, jog civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl aiškiai nenurodžius pareiškėjos nesąžiningų veiksmų (tariamo pasyvumo ar kt.), dėl kurių ji tapo nemoki, negali būti atsisakoma iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

20. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos nemokumą galėjo lemti jos žalingi įpročiai. Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialo duomenimis pareiškėja per 5 metų laikotarpį nesikreipė konsultavimui ar (ir) gydymui. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų nubausta už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207–209, 216, 222–223 straipsniuose, ir jos teistumas nėra išnykęs. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. vasario 9 d. apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro išrašo duomenimis, pareiškėja nėra įrašyta į apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjos nemokumą galėjo lemti per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pareiškėjos sudaryti jos kreditorių interesus pažeidžiantys sandoriai. Nenustatyta, kad pareiškėja jau buvo kreipusis dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų. Taip pat nenustatyta, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviu būtų pareiškėja, bankroto byla. Taigi nėra nei teisinių, nei faktinių kliūčių, apibrėžtų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje, tenkinti pareiškėjos prašymą ir iškelti jai bankroto bylą.

21. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pareiškėjos, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėja toliau liktų nemoki, nes jos gaunamos pajamos neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjos mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjos, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjos sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Galiausiai, kreditoriams bankroto procedūros metu FABĮ numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).

22. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjai D. B. bankroto bylą, nes pareiškėja yra nemoki ir objektyviai nenustatyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti ribojimo pagrindai.

Dėl bankroto administratoriaus skyrimo

23. Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju pareiškėja bankroto administratore prašo skirti E. G., kitų kandidatūrų nepasiūlyta, prieštaravimų dėl pasiūlytos kandidatūros neišreikšta. FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti E. G. bankroto administratore, nenustatyta. Prie pareiškimo pridėtas E. G. sutikimas, numatytas FABĮ 4 straipsnio 5 dalyje, atlikti bankroto procedūras, deklaracija dėl atitikties teisės aktų reikalavimams, teismui pateiktas nemokumo administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas, bankroto administratorės parengtas lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimas. Atsižvelgęs į tai, teismas bankroto administratore skiria E. G..

24. Įvertinus teismui pateiktą bankroto administratorės E. G. lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, laikytina, kad nurodyta 100 Eur (be PVM) suma yra pagrįsta, todėl nustatytina 100 Eur (be PVM) suma, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Dėl lėšų sumos fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti

25. Pareiškėja prašo patvirtinti 1 600 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti, nurodo, jog viena išlaiko du vaikus. Pareiškime nurodoma, jog būtinų poreikių tenkinimui vidutiniškai per mėnesį patiriamos išlaidos maistui 800 Eur, komunalinėms paslaugoms 250 Eur, drabužiams 250 Eur, higienos priemonėms, kirpyklai ir vaistams 150 Eur, ryšio paslaugoms, televizijai, internetui ir įrenginiams 150 Eur, transporto išlaidoms 150 Eur. Nurodoma, jog pareiškėja dukros mokslo rezultatų gerinimui samdo korepetitorius (išlaidos 112 Eur), dukra lanko paplūdimio tinklinio užsiėmimus (70 Eur), be to, pareiškėja siekia įgyti papildomą kosmetologo specialybę, mokslas per mėnesį kainuoja 88,23 Eur.

26. Pareiškėjos kreditorius (duomenys neskelbtini) su pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nurodoma išlaidų suma nesutinka motyvuojant, jog išlaidos yra nepagrįstos ir prasilenkia su realybe, prašo teismui iškėlus fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjai nustatyti 354 Eur/mėn. sumą pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti.

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ MMA. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjos pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, tai yra negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

29. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ yra patvirtinusi 2024 metais taikomą 924 Eur minimalią mėnesinę algą neatskaičius mokesčių, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 708,42 Eur.

30. FABĮ 7 straipsnio 3 dalis numato, jog fiziniam asmeniui ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma lėšų suma negali būti mažesnė už lėšų sumą, kuri būtų paliekama fiziniam asmeniui, atliekant išskaitas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

31. Minėta, pareiškėja prašo nustatyti jai 1 600 Eur sumą, reikalingą pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį. Šiuo atveju įvertinus byloje pateiktų duomenų apie pareiškėjos patiriamas būtinąsias išlaidas visumą, nurodoma išlaidų suma teismo vertintina kritiškai. Nors pareiškėja nurodo, jog viena išlaiko jos ir suinteresuoto asmens P. B. vaikus, kurių vienas nepilnametis, o kitas pilnametystės jau sulaukęs besimokantis asmuo, teismas atkreipia dėmesį, jog pareigą išlaikyti nepilnamečius šalių vaikus ir (ar) remti pilnametį besimokantį vaiką turi ir vaiko tėvas, ne tik pareiškėja, be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog išlaikymas nepilnamečiams vaikams teismo (duomenys neskelbtini) spendimu buvo priteistas. Pareiškėja nurodo, jog vaiko tėvas išlaikymo neteikia, tačiau objektyvių duomenų, jog išlaikymas negali būti išieškomas priverstine tvarka iš suinteresuoto asmens P. B., byloje nėra pateikta, kaip ir nėra pateikta duomenų, jog pareiškėja ėmėsi veiksmų priverstinai išieškoti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Pastebėtina, jog pareiškėja turi teisę į periodines išmokas vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (,,vaiko pinigus“), kurių pagalba valstybė prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, atitinkamai šiomis lėšomis gali būti dengiamos pareiškėjos nepilnamečio vaiko neformaliojo ugdymo išlaidos (dalis jų). Minėta, pareiškėjos sūnus šiuo metu yra pilnametis, todėl yra įgijęs civilinį teisnumą ir veiksnumą tam, kad galėtų teismo tvarka įgyvendinti savo teisę į paramos besimokančiam pilnamečiam vaikui priteisimą.

32. Be to, iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, jog paskutinė įmoka pagal 2023 m. spalio 4 d. Individualios profesinio mokymo paslaugos teikimo sutartį jau turėjo būti sumokėta iki 2024 m. balandžio 15 d. (paslaugos teikimo laikotarpis iki 2024 m. birželio 14 d.) ir objektyvių duomenų, jog po nurodyto termino pareiškėja turi mokėjimo prievolę profesinio mokymo teikėjui, byloje nėra.

33. Pastebėtina, jog pareiškėjos pateikti duomenys apie atskiras išlaidų būtiniesiems poreikiams sudedamąsias dalis (maistui, komunaliniams mokesčiams ir kt.) ir bendra šių išlaidų suma, viršija pareiškėjos prašomų nustatyti 1 600 Eur sumą būtiniesiems pareiškėjos poreikiams tenkinti. Iš pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų apie pareiškėjos patiriamas išlaidas būstui išlaikyti matyti, jog šios išlaidos mėnesiui (įskaitant šildymo žiemą išlaidas), sudaro apie 325 Eur mėnesiui kartu su ryšio ir telekomunikacijų paslaugų išlaidomis. Pažymėtina, jog išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti suma, įvertinus pareiškėjos atstovo paaiškinimus apie pareiškėjos gautą 1 300 Eur darbo užmokestį, viršija pareiškėjos gaunamas pajamas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti pareiškėjos deklaruojamų išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti realumu.

34. Neabejotina, jog pareiškėja patiria būtinąsias išlaidas maistui, sveikatos priežiūrai ir higienai, būstui išlaikyti, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog bankrutuojantis fizinis asmuo turi riboti savo išlaidas ir jausti didesnį finansinį suvaržymą nei iki bankroto proceso pradžios. Kita vertus, suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) prašoma nustatyti 354 Eur/mėn. suma pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, kasacinio teismo praktiką bei FABĮ 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, šiuo atveju yra per maža ir teismo vertinimu, pareiškėjos būtinųjų poreikių tenkinimo neužtikrintų, todėl nelaikytina adekvačia ir pagrįsta. Ypač įvertinant, kad minimalių vartojimo poreikių dydis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 446 Eur (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. A1-896 „Dėl 2024 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo“).

35. Įvertinus pareiškėjos atstovo teismo posėdyje duotus paaiškinimus bei duomenis apie pareiškėjos gaunamas pajamas, atsižvelgiant į nutarties 26-27 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką, galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiškėjos šeiminę padėtį, išlaikomų asmenų skaičių ir jų poreikius, mokymuisi ir turimų gabumų lavinimui reikalingas sumas, gaunamas pajamas, numatomas gauti pajamas ir galimybes šias pajamas padidinti, visuotinai žinomas aplinkybes, t. y. pabrangusias paslaugas, padidėjusias elektros, prekių kainas, į fizinio asmens bankroto proceso tikslus, paskirtį, būtinybę išlaikyti skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą, teismas sprendžia, jog pagrįsta ir adekvačia pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų suma yra 1 100 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, šioje bylos stadijoje siekiant užtikrinti teisingą skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą, nustatytina 1 100 Eur per mėnesį suma, reikalinga pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

36. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad lėšų suma, reikalinga kiekvieną mėnesį pareiškėjos poreikiams tenkinti, yra nustatyta tik preliminariai, pradiniam bankroto proceso etapui, iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 7 ir 8 straipsniai). Asmens būtiniesiems poreikiams reikalinga suma iš esmės bus nustatoma ir galės būti ginčijama vėlesniame bylos etape. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikomasi ir aukštesnės instancijos teismo praktikoje (žr. pvz.: Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1595-1043/2023).

Dėl kitų procesinių klausimų, susijusių bankroto bylos iškėlimu, išsprendimo

37. Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

38. Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu, nustatytinas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, teismas

nutaria:

Iškelti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai adresu (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Paskirti D. B. bankroto administratore E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini), sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas – (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 100 Eur (be PVM) lėšų sumą, kurią bankroto administratorė E. G. turi teisę naudoti D. B. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 1 100 Eur dydžio lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos D. B. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 4 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Neįsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims bei paskirtai bankroto administratorei E. G..

Įsiteisėjus nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos patvirtintą kopiją išsiųsti VĮ „Registrų centras“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, išieškojimą vykdančiai antstolei B. T..

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.