Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-955-464/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-12-01
Bylos Nr.: e2A-955-464/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00820-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Tikniūtė, Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė
Atsakovas: M. M.

Kategorijos

2.2.2.7Juridinio asmens organai
2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4Įrodymai ir įrodinėjimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-955-464/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00820-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.10.5.2; 3.2.4; 3.2.4.11 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-870-259/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Gunva“ ieškinį atsakovui M. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Gunva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. M. 56 522 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo tesime dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Gunva“ bankroto bylą, bankroto administratore paskirdamas UAB ,,Personlita“, ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 4 d. Be to, ta pačia nutartimi bankroto bylą nagrinėjantis teismas įpareigojo bendrovės valdymo organus per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei bendrovės turtą ir dokumentus.

3. Ieškovės teigimu, už įpareigojimų perduoti turtą ir dokumentus tinkamą įvykdymą buvo atsakingas atsakovas M. M., nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjęs bendrovės vadovo pareigas. Nors atsakovas perdavė bendrovės dokumentus, 56 522 Eur vertės turto, kurį pagal 2018 m. birželio 28 d. balanso duomenis sudarė ilgalaikis 923 Eur likutinės vertės materialusis turtas bei trumpalaikis turtas – 15 470 Eur atsargos, 33 193 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 6 936 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentas, bankroto administratorei nebuvo perduota.

4. Ieškovės įsitikinimu, tuo atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytas vadovo pareigas, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos bendrovei ir jos kreditoriams atsiradimą. Padaryta žala lygi faktiškai bendrovėje buvusio, bet bankroto administratorei neperduoto turto vertei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei BUAB ,,Gunva“ iš atsakovo M. M. 23 329 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė atsakovui iš ieškovės 265,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas jas išieškoti iš bankroto administravimui skirtų lėšų; kitą ieškinio dalį atmetė.

6. Iš BUAB „Gunva“ 2018 m. birželio 28 d. sudaryto ir VĮ ,,Registrų centras“ pateikto turto balanso duomenų teismas nustatė, kad bendrovė turėjo ir apskaitė tokį turtą: ilgalaikį materialųjį turtą, kurio likutinė vertė 923 Eur, trumpalaikį 55 599 Eur vertės turtą, kurį sudarė 15 470 Eur vertės atsargos, 33 193 Eur dydžio per vienerius metus gautinos sumos, 6 936 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai, viso apskaityto turto vertė – 56 522 Eur. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti tik dėl dalies pareikštų reikalavimų, t. y. dėl 923 Eur ilgalaikio turto ir 22 406 Eur trumpalaikio turto, susidedančio iš 15 470 Eur vertės atsargų ir 6 936 Eur pinigų bei pinigų ekvivalentų, neperdavimo.

7. Spręsdamas dėl žalos, susijusios su 923 Eur vertės ilgalaikio turto neperdavimu, atlyginimo teismas atsakovo argumentus, kad šis turtas (metalo pjaustymo staklės) yra išlikęs ir saugomas pas atsakovą, taip pat buvo parodytas bankroto administratorei, tačiau ši atsisakiusi jį iš atsakovo perimti, pripažino nepaneigiančius atsakovo pareigos, kylančios iš įstatymo bei Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarties. Šia nutartimi, be kita ko, jam buvo nustatyta pareiga sudaryti bendrovės turto apyrašą bankroto bylos iškėlimo dienai ir perduoti turtą pagal šį aprašą bankroto administratorei. Teismas sutiko su bendrovės bankroto administratorės pozicija, kad vien iš pateikto į bylą bendrovės turto balanso nėra jokios galimybės nustatyti, koks ilgalaikis turtas bendrovėje buvo apskaitomas ir koks ilgalaikis turtas turi būti perduotas bankroto administratorei. Atsakovas turėjo pareigą išsaugoti bendrovės materialųjį turtą ir jį identifikuoti, sudarydamas turto apyrašą, bei imtis aktyvių veiksmų šį turtą perduoti bankroto administratorei. Įrodymų, kad tokias pareigas jis būtų vykdęs, atsakovas nepateikė, todėl atsakovo atsikirtimus, kad turtas neperduotas dėl pačios bendrovės bankroto administratorės kaltės, teismas pripažino nepagrįstais.

8. Teismas sprendė, kad atsakovui kyla atsakomybė ir dėl 15 470 Eur žalos, patirtos neperdavus bendrovėje buvusių ir apskaitomų gamybos atsargų, atlyginimo, kadangi, kaip ir pirmuoju atveju, atsakovas nevykdė pareigos išsaugoti, aprašyti bendrovėje buvusias atsargas ir nustatytu terminu šį turtą perduoti bankroto administratorei. Nustatęs tai, kad atsakovas neperdavė bankroto administratorei bendrovėje buvusių ir apskaitomų 6 936 Eur pinigų ir pinigų ekvivalento, teismas šią sumą taip pat pripažino bendrovės nuostoliais, kuriuos turi kompensuoti atsakovas.

9. Teismo vertinimu, atsakovas neperdavė bankroto administratorei bankroto bylos iškėlimo metu bendrovėje buvusio ir apskaityto 23 329 Eur vertės turto (923 Eur + 15 470 Eur + 6 936 Eur), pažeisdamas jam, kaip vadovui, įstatyme numatytas pareigas, todėl šią sumą ieškovei iš jo priteisė.

10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad atsakovo su bendrove po bankroto bylos iškėlimo nesiejo darbo teisiniai santykiai, todėl bankroto administratorė neturėjo įgaliojimų 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymu įpareigoti atsakovą perduoti jai bendrovės turtą. Teismas nepagrįstais laikė ir atsakovo argumentus dėl to, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 4 d. sprendimu dokumentinio proceso tvarka civilinėje byloje Nr. e2-1688-230/2019 jau kartą išnagrinėjo BUAB „Gunva“ ieškinį atsakovui dėl tos pačios, kaip ir nagrinėjamoje byloje prašoma priteisti, žalos atlyginimo bei draudimo pakartotinai pareikšti tapatų ieškinį. Teismas nurodė, kad preliminarus teismo sprendimas buvo panaikintas, o ieškinys paliktas nenagrinėtu, taigi ieškovei kliūčių iš naujo kreiptis į teismą su ieškiniu nebuvo.

11. Atmesdamas kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą dėl 33 193 Eur žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad civilinė atsakomybė dėl šios sumos priteisimo atsakovui būtų galima, jeigu byloje būtų nustatyta, kad atsakovas pažeidė prievolę ir pareigą rūpintis bendrovės finansinės atskaitomybės sudarymu, taip pat nustačius, kad bendrovės direktorius neišsaugojo įmonės dokumentų ar pažeidė prievolę dokumentus perduoti bankroto administratorei, o šie pažeidimai atėmė galimybę nustatyti susidariusių bendrovėje skolinių reikalavimų apimtį, konkrečius skolininkus ir pareikšti nustatyta tvarka skolininkams reikalavimą grąžinti bendrovei pinigus ar turtą (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas ir 7 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 12 straipsnio 2 punktas, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnis).

12. Šiuo atveju yra nustatyta, kad atsakovas bankroto administratorei 2018 m. rugsėjo 17 d. elektroniniu paštu perdavė bendrovės debitorių ir kreditorių sąrašą, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, iš viso 46 segtuvus įmonės finansinių dokumentų, išskyrus du dokumentų priedus (2018 m. spalio 16 d. ir 2018 m. spalio 23 d. perdavimo–priėmimo aktus). Taigi, ieškovė neįrodė, kad atsakovas pažeidė prievolę ir pareigą rūpintis bendrovės finansinės atskaitomybės sudarymu, ar kad neišsaugojo dokumentų ir pažeidė prievolę dokumentus perduoti bankroto administratorei ir šie pažeidimai atėmė galimybę nustatyti susidariusių skolinių reikalavimų apimtį, konkrečius skolininkus ir nustatyta tvarka pareikšti jiems reikalavimus grąžinti bendrovei pinigus ar turtą. Todėl ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 33 193 Eur žalos atlyginimą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovas M. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

13.1. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, dėl ko 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsakovui buvo skirta 100 Eur bauda. Atsakovui bauda buvo skirta tik už tai, kad jis neperdavė dviejų dokumentų – 2018 m. spalio 16 d. ir 2018 m. spalio 23 d. perdavimo–priėmimo aktų. Atsakovas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, su atsiliepimu į bankroto administratorės prašymą skirti jam baudą tik per klaidą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ir šie du aktai faktiškai buvo perduoti bankroto administratorei. Toks faktas žinomas ir bankroto administratorei, tačiau ji sąmoningai šių aktų teismui neteikia.

13.2. Teismas, nustatydamas žalos dydį, nepagrįstai vadovavosi sutrumpintu balansu už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., kuriame užfiksuota bendrovės turtinė padėtis, buvusi dar iki bankroto bylos iškėlimo. Teismas neįvertino bendrovės turtinės padėties bankroto bylos iškėlimo momentu – 2018 m. rugsėjo 4 d.

13.3. Nors teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė turėjo pareigą įrodyti žalos padarymo faktą ir žalos dydį, tačiau šią įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perkėlė atsakovui, kuris nedisponuoja bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais. Ieškovė nesivadovavo jai perduotais buhalterinės apskaitos dokumentais ir nepaneigė atsakovo teiginių apie lėšų panaudojimą pagal paskirtį ir kitais trumpalaikio turto panaudojimo klausimais.

13.4. Bankroto administratorė 2018 m. spalio 23 d. buvo atvykusi į patalpas, kuriose saugomas ilgalaikis turtas, tačiau jo neatsiėmė. Atsakovas pateikė teismui nuotraukas, kuriose užfiksuotas ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, t. y. pateikė turimus įrodymus. Bankroto administratorės veiksmai leidžia daryti prielaidą, kad, apžiūrėjusi turtą ir nustačiusi, kad šis nėra paklausus ir lengvai realizuotinas, atsisakė jį perimti.

13.5. Ieškovė neįrodė gamybos atsargų apimties ir vertės bei 15 470 Eur trumpalaikio turto neperdavimo fakto. Sutrumpintame balanse užfiksuota gamybos atsargų vertė, buvusi 2017 m. rugpjūčio 31 d., o bendrovės veikla sustabdyta 2018 m. sausio 1 d. Priėmimo–perdavimo aktais ieškovei perduoti buhalterinės apskaitos duomenys, kuriuose užfiksuotos buhalterinės apskaitos operacijos, gamybos atsargų judėjimas – perdavimas į gamybą ir pan.

13.6. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovui kilo pareiga perduoti 6 936 Eur, ši suma buvo užfiksuota sutrumpintame balanse, po kurio sudarymo dar tris mėnesius bendrovė vykdė veiklą, pinigai buvo išmokami darbuotojams, naudojami kitoms bendrovės reikmėms. Visos pinigų operacijos užfiksuotos buhalteriniuose dokumentuose, perduotuose ieškovei, pinigai buvo išmokėti pagal kasos išlaidų orderius už darbą, paslaugas ir kt.

13.7. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl 2018 m. rugsėjo 5 d. bankroto administratorės surašyto ir 2018 m. rugsėjo 11 d. atsakovui įteikto įsakymo, nevertino jo, kaip vidaus veiklos norminio akto, surašymo nepagrįstumo bei jo įteikimo atsakovui, esant pasibaigusiems jo ir bendrovės darbo santykiams. Įsakymo gavimo momentu atsakovo nesiejo darbo santykiai su UAB „Gunva“, todėl toks įsakymas negalėjo būti surašytas.

Atsiliepimas

14. Ieškovė BUAB ,,Gunva“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

14.1. Balansas, pagal kurį buvo nustatytas bendrovės turimas turtas, yra sudarytas 2018 m. rugpjūčio 28 d., t. y. prieš pat teismui priimant nutartį dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, atsižvelgiant į tuo metu esamą bendrovės finansinę situaciją. Bendrovė jokios veiklos 2018 metais nevykdė, o tai reiškia, kad nevykdė ir atsiskaitymų, pardavimų, todėl ir jos turtas išliko toks, koks buvo 2017 metų pabaigoje.

14.2. Atsakovas nevykdė savo pareigos perduoti bendrovės turtą bankroto administratorei. Administratorei nuvykus perimti turto, joks turtas jai nebuvo atiduotas, buvo siūlomos tik statybinės šiukšlės, t. y. sudaužyti langai, statybinės atraižos ir kt. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad tai nėra turtas, kuris įrašytas į bendrovės balansą. Atsakovas parodė kelis įrenginius ir nurodė, kad tai bendrovės turtas, tačiau net ir prašomas nepateikė tų įrenginių dokumentų ar kitų juos identifikuoti galinčių įrodymų. Negalėdama identifikuoti įrenginių, administratorė jų pasiimti negalėjo.

14.3. Prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytame bendrovės balanse nurodyta turto vertė turėjo atitikti realią bendrovės turto vertę pagal finansinius dokumentus. Jokių duomenų apie tai, kad turtas buvo perleistas, sunaudotas, nurašytas ar kt., nėra ir tokių duomenų atsakovas teismui taip pat nepateikė. Bendrovė 2018 metais jokios veiklos nevykdė, darbuotojų neturėjo. Taigi, nekyla abejonių, kad visas balanse nurodytas turtas bendrovėje turėjo būti.

14.4. Teisės aktuose ar visuotinai bei privalomai taikomose taisyklėse nėra numatyta, kad įsakymas gali būti adresuojamas tik asmenims, susijusiems darbo santykiais. Kad ir kokios nuomonės atsakovas būtų apie jam administratorės pateiktą įsakymą dėl turto ir dokumentų perdavimą, tai nepanaikina jo pareigos perduoti turtą ir dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl juridinio asmens valdymo organo atsakomybės pagrindų ir sąlygų

15. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, priima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Valdymo organai atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus CK 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (CK 2.82 straipsnio 2, 3 dalys).

16. Pagal ABĮ 37 straipsnio 1 dalį bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Šioje teisės normoje yra aptariamos ir valdymo organo (vadovo) pareigos, t. y. bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas).

17. Vadovo pareigą rūpintis finansine atskaitomybe detalizuoja ir kiti įstatymai, reglamentuojantys finansinę juridinių asmenų atskaitomybę. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą. Pagal BAĮ 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus.

18. Vadovas atsako ne tik už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 6 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis), bet ir už bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Kitaip tariant, vadovui atsakomybė už jam tenkančių pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali kilti ne tik jam einant šias pareigas, bet ir praradus bendrovės valdymo teisę, t. y. kai bendrovei yra iškeliama bankroto byla. Pagal ginčo situacijos susiklostymo metu galiojusį ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas turėjo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalėjo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. To paties straipsnio 7 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Kadangi aptartos pareigos kyla iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016).

19. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Tačiau teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

20. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-686/2017).

21. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė BUAB ,,Gunva“ pareiškė reikalavimą apeliantui M. M., kuris pagal byloje esančius VĮ ,,Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenis nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo bendrovės vadovu, dėl 56 522 Eur žalos atlyginimo. Žalos padarymo faktą bei jos dydį ieškovė siejo su 2018 m. birželio 28 d. balanse apskaityta turto verte ir tokios vertės turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) neperdavimo paskirtajai bankroto administratorei faktu.

22. Pirmosios instancijos teismas dalies ieškovės ieškinio reikalavimų už 33 193 Eur sumą nepatenkino, tačiau šios teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas nekvestionuojamas, taigi nebus ir vertinamas (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, pasisako dėl civilinės atsakomybės instituto apeliantui taikymo toje ginčo dalyje, kurioje ieškinys buvo patenkintas.

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių

23. Apeliantas savo nesutikimą su pareikštu jam ieškiniu, o tuo pačiu ir deliktinės civilinės atsakomybės nebuvimą grindė argumentais, kuriuos galima suskirstyti į dvi grupes: pirmoji grupė – 2018 m. birželio 28 d. balanse nurodyto turto bendrovė faktiškai neturėjo, šis turtas buvo panaudotas veiklai vykdyti, atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais; antroji grupė – pati bankroto administratorė tinkamai nevykdė savo pareigų, atsisakydama bendrovės turtą iš apelianto perimti.

24. Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

25. Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo kontekste ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad bankroto administratorė, bankrutuojančios bendrovės vardu reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, jos siejamo su turto neperdavimo faktu, turėjo pareigą įrodyti, kad apeliantas iš tiesų nevykdė šios ĮBĮ įtvirtintos pareigos (neperdavė turto) ir dėl to nėra galimybės (bent iš dalies) patenkinti bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų. Žala galėtų būti laikoma padaryta ir tuo atveju, jei dėl dokumentų neperdavimo ir (arba) netinkamo jų tvarkymo nėra galimybės atgauti bendrovės turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Atitinkamai, apeliantui teko pareiga paneigti ieškovės nurodytas faktines aplinkybes ir pateikti įrodymus, leidžiančius įsitikinti priešingų aplinkybių buvimu.

26. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant įrodinėjimo instituto taikymą, yra pripažįstama, kad teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, ir pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).

27. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimo naštos šalims paskirstymo taisykles, suklydo tirdamas ir vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, kas lėmė neteisingo sprendimo patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje priėmimą.

28. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, priimta bankroto byloje Nr. eB2-319-896/2020, ieškovei iškėlė bankroto bylą, ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 4 d. Be kita ko, nutarties rezoliucinėje dalyje buvo nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo, per kurį BUAB „Gunva“ valdymo organai privalėjo perduoti paskirtajai bankroto administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Išaiškinta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą nurodyti dokumentai administratorei nebus perduoti arba perduoti ne visi dokumentai, teismas gali bendrovės vadovui skirti iki 2 896 Eur baudą. Taigi, iš to, kas paminėta, darytina išvada, kad apeliantas ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 14 d. (įskaitytinai) privalėjo perduoti bankroto administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

29. Iš bankroto bylos procesinės eigos taip pat nustatyta, kad ieškovės bankroto administratorė 2018 m. spalio 9 d. kreipėsi į teismą dėl baudos apeliantui skyrimo už 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje nurodytų įpareigojimų nevykdymą. Prašyme ieškovės atstovė nurodė, kad su apeliantu susisiekė tik 2018 m. rugsėjo 11 d., iš jo 2018 m. rugsėjo 17 d. elektroniniu paštu gavo bendrovės kreditorių ir debitorių sąrašus bei finansinės atskaitomybės dokumentus (2018 m. birželio 28 d. balansą, pelno ir nuostolių ataskaitą). Administratorės teigimu, kreditorių ir debitorių sąrašai buvo pateikti be adresų, todėl ji paprašiusi sąrašus patikslinti. 2018 m. rugsėjo 25 d. bendrovės akcininkė E. M. pateikė patikslintą sąrašą, kiti dokumentai ir turtas nebuvo perduoti.

30. Teikdamas 2018 m. lapkričio 8 d. atsiliepimą į bankroto administratorės prašymą, apeliantas nurodė, kad didelis dokumentų kiekis ir tinkamų žinių bei išsilavinimo neturėjimas lėmė tai, kad nustatytu terminu visi dokumentai bankroto administratorei nebuvo perduoti. Be to, tvirtino į 2018 m. spalio 16 d. susitikimą su bankroto administratore atnešęs visus likusius dokumentus, tačiau buvo priimta tik jų dalis, atsisakymą priimti kitus dokumentus grindžiant jų nesunumeravimu. Apelianto teigimu, šiuos trūkumus jis ištaisė ir sunumeruotus dokumentų segtuvus ieškovės atstovei perdavė 2018 m. spalio 23 d., taip visiškai įvykdydamas teismo įpareigojimus. Pažymėjo kartu su atsiliepimu teikiantis ir jo išdėstytas faktines aplinkybes patvirtinančius 2018 m. spalio 16 d. ir 2018 m. spalio 23 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktus.

31. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi bankroto byloje Nr. eB2-319-896/2020 skyrė apeliantui 100 Eur baudą. Tokią nuobaudą teismas nurodė skiriantis dėl to, kad nors apeliantas tvirtina prie atsiliepimo skirti jam baudą pridedantis ir dokumentų priėmimo–perdavimo aktus, bet faktiškai jų neprideda, nors Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 8 d. jau kartą buvo nustatęs tokių priedų – 2018 m. spalio 16 d. priėmimo–perdavimo akto ir 2018 m. spalio 23 d. priėmimo–perdavimo akto – trūkumą (jų neperdavimą). Teismas nurodė, kad nesant įrodymų apie tinkamą teismo įpareigojimų įvykdymą, apeliantui skirtina bauda.

32. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo argumentų, teismas sprendė dėl bendrovei padarytos žalos už 2018 m. birželio 28 d. balanse apskaityto turto neperdavimą pirmiau pripažinęs, kad iš šio balanso neįmanoma nustatyti, koks ilgalaikis bei trumpalaikis turtas bendrovėje buvo apskaitomas ir koks turtas turi būti perduodamas bendrovei. Atitinkamai, tokią išvadą teismas grindė bankroto byloje 2018 m. lapkričio 14 d. priimtoje nutartyje skirti baudą nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su dokumentų neperdavimu. Kitaip tariant, teismas iš esmės yra konstatavęs, kad vien iš 2018 m. birželio 28 d. balanse nurodytų duomenų neįmanoma identifikuoti tikrosios bendrovės turtinės padėties ir kad būtent apeliantui kilo pareiga teikti jo poziciją pagrindžiančius bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus. Apeliantui tokios pareigos neįvykdžius, jo kaltę teismas pripažino įrodyta.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija stokoja pagrįstumo. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas turi įvertinti ne tik pasirinkto įrodymo įrodomąją reikšmę, bet įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą arba nebuvimą. Apeliantas, kaip leidžia įsitikinti nagrinėjamos bylos medžiaga, su atsiliepimu į ieškovės ieškinį teikė ir sprendžiant baudos skyrimo klausimą jo nurodytus, bet kartu su atsiliepimu dėl baudos skyrimo tuo metu nepateiktus dokumentus, t. y. 2018 m. spalio 16 d. ir 2018 m. spalio 23 d. priėmimo – perdavimo aktus, tačiau teismas jų netyrė, nevertino ir dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakė.

34. Iš šių priėmimo–perdavimo aktų matyti, kad 2018 m. spalio 16 d. bankroto administratorės atstovei buvo perduoti bendrovės registracijos pažymėjimas, įstatai, PVM registravimo pažymėjimas ir akcininkų sąrašas, o 2018 m. spalio 23 d. dokumentų priėmimo–perdavimo akte išvardyti 46 perduotinų dokumentų rinkiniai, akto pabaigoje nurodant, kad vykdytojas (apeliantas) perdavė užsakovui (ieškovės bankroto administratorei) visus turimus dokumentus, ir buhalterinės apskaitos registrus. Priimanti šalis dėl perduodamų dokumentų pretenzijų ir pastabų neturi. Ant abiejų aktų (visų jų puslapių) yra šalių parašai. Leistinų įrodymų, kad dar ne visi bendrovės dokumentai, išvardinti arba neišvardinti šiuose aktuose, buvo perduoti bankroto administratorei, į bylą nebuvo pateikta.

35. Vadinasi, aptarti nagrinėjamos bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantas bendrovės dokumentų ieškovei neperdavė. Todėl kritiškai vertintina tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad sprendžiant žalos fakto ir dydžio klausimą kitų dokumentų, išskyrus apelianto 2018 m. rugsėjo 11 d. elektroniniu laišku bankroto administratorei persiųstą bendrovės 2018 m. birželio 28 d. balansą, sudarytą už laikotarpį nuo 2017 m sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. (t. y. už 8 mėnesius), ieškovė objektyviai į bylą negalėjo pateikti.

36. Priešingai, ne kartą minėti dokumentų priėmimo–perdavimo aktai, šalių pasirašyti likus beveik metams iki 2019 m. spalio 15 d. ieškinio pateikimo, neleidžia teisėjų kolegijai abejoti, kad ieškovės bankroto administratorė turėjo pakankamai laiko susipažinti su jos dispozicijoje esančiais bendrovės dokumentais, atlikti finansinių operacijų patikrinimą, trumpalaikio turto įgijimą bei jo panaudojimo / nepanaudojimo bendrovės veikioje analizę, ir pateikti į nagrinėjamą bylą ieškinyje dėstomas faktines aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Šiuo atveju byloje faktiškai susiklostė tokia situacija, kad apeliantui nėra ir negali būti iki galo aišku, kokias faktines aplinkybes jis turėtų įrodinėti, siekdamas atskirsti į pareikštą ieškinį, nes pradiniais finansiniais dokumentais nebuvo įrodinėjamas konkretaus turto buvimas bendrovėje taip pat ir po 2017 m. rugpjūčio 31 d. Apeliantas, objektyviai neturėjo galimybės pagrįsti savo atsikirtimų, kad trumpalaikio turto nebuvo likę, jis buvo sunaudotas bendrovės veikloje ir / ar jos interesais bei atsiskaitymams, kuriais jis siekė paneigti padaręs ieškovei žalą.

37. Kaip matyti iš 2018 m. spalio 23 d. dokumentų priėmimo–perdavimo akto, ieškovei buvo perduoti ir tokie dokumentai: 2016-2017 m. banko išrašai, pardavimo dokumentai, dokumentai, susiję su darbo užmokesčiu (žr. akto 1-3, 36 eilutes). Atitinkamai, apeliantui teigiant, kad dalis trumpalaikio turto, t. y. 2018 m. birželio 28 d. balanse už laikotarpį nuo 2017 m sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d apskaityti 6 936 Eur pinigai ir jų ekvivalentas buvo panaudoti atsiskaitant su darbuotojais ir tiekėjais, ieškovė, disponuodama bendrovės dokumentais, turėjo galimybę teikti tokius jo argumentus paneigiančius rašytinius įrodymus. Vien dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas dėl 6 936 Eur žalos atlyginimo negalėjo būti tenkinamas.

38. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad dėl bendrovės balanso, kaip įrodinėjimo priemonės žalos faktui bei dydžiui pagrįsti, ne kartą yra pasisakęs ir kasacinis teismas, išaiškinęs, jog įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau, vertinant jame esančius duomenis, taip pat reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso, kaip įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą ir darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

39. Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vien bendrovės finansinės atskaitomybės (t. y. išvestiniai) dokumentai pakankama įrodinėjimo priemone galėtų būti tada, jeigu nebūtų kitų, pirminių dokumentų, arba jei pirminiai įrodymai neprieštarauja buhalterinės apskaitos dokumentams. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovė disponuoja pirminiais bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, būtent jai teko pareiga pateikti balanso įrašus patvirtinančius įrodymus arba tai, kad iš jai perduotųjų dokumentų to neįmanoma padaryti. Tik toks ieškovės elgesys, įrodinėjant realiai patirtą žalą, atitiktų tinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis ir tinkamo procesinių pareigų įgyvendinimo principus. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad sąlygų jo civilinei atsakomybei dėl 6 936 Eur žalos atlyginimo visuma nagrinėjamu atveju gali būti nustatyta.

40. Apeliantas taip pat tvirtina, kad kita dalis trumpalaikio turto, nurodyto 2018 m. birželio 28 d. balanse, t. y. 15 470 Eur vertės atsargos, buvo panaudotos bendrovei vykdant savo veiklą, o dalį šio turto pati bankroto administratorė atsisakė perimti, teigdama, kad šis laikytinas gamybinėmis atliekomis. Ir šioje ginčo dalyje ieškovė, disponuodama bendrovės finansiniais dokumentais, jokių įrodymų, pagrindžiančių balanse nurodyto turto faktinį egzistavimą bendrovėje iki bankroto bylos jai iškėlimo, kurį apeliantas turėjo jai perduoti, nepateikė, nepagrįstai nusišalinusi nuo įrodinėjimo pareigos. Taip pat neteikė ir tokių įrodymų, iš kurių būtų įmanoma nustatyti, ar bendrovė po 2017 m. rugpjūčio 31 d. (šios dienos duomenimis trumpalaikio turto buvimas užfiksuotas 2018 m. birželio 28 d. balanse) vykdė veiklą ar nevykdė.

41. Tai, kad dalis atsargų yra sandėliuojama ir jos fiziškai egzistuoja, apeliantas įrodinėjo kartu su 2020 m. gruodžio 26 d. prašymu priimti naujus įrodymus pateiktomis nuotraukomis, kuriose užfiksuoti metaliniai ir plastmasiniai profiliai, tvirtinimo detalės, kt. Be to, pasak apelianto, bankroto administratorė 2018 m. spalio 23 d. buvo atvykusi į patalpas, kuriose sandėliuojamas šis turtas, tačiau jo nepasiėmė nurodžiusi, kad tai tėra gamybinės atliekos. Analogiškai aplinkybes apeliantas nurodė ir aiškindamas ilgalaikio turto – metalo pjovimo staklių, kurių balanse nurodyta likutinė vertė 923 Eur, neperdavimo aplinkybes. Pažymėtina, kad ieškovės atstovė iš esmės neneigia tokių aplinkybių, tik skirtingai aiškina jai siūlyto perimti turto nepaėmimo priežastis, savo atsisakymą grįsdama šių daiktų jokios vertės nebuvimu.

42. Tokių aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad bankroto administratorius yra savarankiškas subjektas įmonės bankroto procese; bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-605/2014). Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012).

43. Apeliantui kvestionuojant vienintelio bankroto administratorės teismui pateikto įrodymo – 2018 m. birželio 28 d. balanso – duomenų aktualumą nagrinėjamam ginčui išspręsti, administratorė, disponuodama pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, tokią poziciją galėjo ir turėjo paneigti teikdama papildomus įrodymus. Būdama savo srities profesionale, bankroto administratorė galėjo ir turėjo suprasti tokios savo pareigos egzistavimą ir jos nesilaikymo galimus neigiamus procesinius padarinius. Taip pat būdama atidžiu ir rūpestingu asmeniu, ji turėjo ir galėjo teikti įrodymus, patvirtinančius, kad apelianto atsargomis įvardijamas turtas yra bevertis ar kad apeliantas atsisako perduoti ilgalaikį turtą, tokį atsisakymą įforminti įstatyme numatytais būdais.

44. Pažymėtina, kad ir teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovė laikėsi analogiškos pozicijos, kad vien 2018 m. birželio 28 d. balanse užfiksuotų duomenų visiškai pakanka konstatuoti žalos padarymo faktą, jos dydį, apelianto pareigos perduoti visą bendrovės turtą pažeidimą (neteisėtus veiksmus), jo kaltę preziumuojant. Ieškovė tvirtina, kad šis balansas yra surašytas likus dviem mėnesiams iki bankroto bylos iškėlimo, o tai, jos vertinimu, savaime leidžia spręsti, kad jame nurodyti duomenys atitinka realią bendrovės turtinę situaciją. Tačiau tokie atsikirtimai į apeliacinį skundą nėra pagrįsti vien dėl tos priežasties, kad šiame balanse atskaitinis laikotarpis nurodomas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., t. y. daugiau nei prieš metus iki bankroto bylos iškėlimo. Kaip minėta, apelianto teiginiai, kad bendrovė iki pat 2018 metų pradžios dar vykdė veiklą, kitomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo paneigti.

45. Ieškovei nepateikus pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriais ji disponuoja, ar įrodymų, kad jai nebuvo perduoti aktualūs dokumentai, nėra pagrindo spręsti, kad balanse nurodytas turtas egzistavo bankroto bylos iškėlimo metu ir kad apeliantas faktiškai turėjo galimybę bei pareigą jį perduoti administratorei. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė iš dalies neteisingai, todėl skundžiama teismo sprendimo dalis panaikinama, o ieškovės BUAB ,,Gunva“ ieškinys patenkintų reikalavimų dalyje taip pat atmetamas kaip neįrodytas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

46. Apeliacinį skundą patenkinus ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

47. Pagal pateiktus duomenis apeliantas pirmosios instancijos teisme patyrė 450 Eur atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose (iš viso 3 val.).

48. Apelianto prašomos kompensuoti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, už konkrečias teisines paslaugas nustatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių. Maksimali priteistina suma už nurodytų procesinių veiksmų atlikimą galėtų būti 3 689,28 Eur ([2,5 x 1 317,60 Eur] + [0,1 x 1 317,60 Eur] x 3 val. Eur; Rekomendacijų 8.2, 8.19 punktai). Todėl apelianto išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kompensacija priteistina iš ieškovės, nurodant kad jos priteisiamos iš bankroto administravimui skirtų lėšų.

49. Apeliantas taip pat prašo priteisti 250 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Ir šių prašomų jo atlyginti išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių, kadangi maksimali galima priteistina suma galėtų būti 2 309,62 Eur (1,7 x 1 358,60 Eur). Ši suma taip pat priteisina iš ieškovės administravimo procesui skirtų lėšų. Iš viso apeliantui iš ieškovės administravimui skirtų lėšų priteistina 700 Eur (450 Eur + 250 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

50. Taip pat apeliantui grąžintinas už apeliacinį skundą 2020 m. balandžio 22 d. per mokėjimo įstaigos „Perlas Finance“ terminalą sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą jis yra atleistas nuo šio mokesčio sumokėjimo (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi

51. Bylą pralaimėjusios ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, jai neatlygintinos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

52. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo apeliantui priklausantį kilnojamąjį turtą ir nekilnojamąjį turtą, o šio turto esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias apeliantui ir esančias pas apeliantą arba trečiuosius asmenis, kurio bendra vertė 56 522 Eur, leidžiant atsiskaityti su ieškove.

53. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. lapkričio 5 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas VĮ ,,Registrų centras“ pranešimas apie turto arešto akto išregistravimą iš Turto arešto aktų registro CPK 147 straipsnio 6 dalies pagrindu. Dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas yra praradęs savo aktualumą ir nėra sprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusrendžia :

Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Gunva“ ieškinį visiškai atmesti.

Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Gunva” (juridinio asmens kodas 302338911) administravimui skirtų lėšų M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. balandžio 22 d. per mokėjimo įstaigos „Perlas Finance“ terminalą.

Teisėjos Romualda JanovičienėDalia KačinskienėAgnė Tikniūtė