Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje (pagal pakeistą kaltinimą).

E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (pagal pakeistą kaltinimą).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2021 m. lapkričio 15 d. apie 9.29 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas pranešėjo K. K. pranešimas apie tai, kad 2021 m. lapkričio 12 d. laikotarpiu 12–13 val., (duomenys neskelbtini), prie pastato jį sumušė du pažįstami asmenys, dėl įvykio jis patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 12–13).

2021 m. lapkričio 15 d. K. K. protokole–pareiškime nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 12 d. laikotarpiu 12–13 val., adresu (duomenys neskelbtini), lauke prie pastato jį sumušė, t. y. sudavė jam ne mažiau trijų smūgių, du smūgius į galvos sritį ir vieną į kairės pusės klubą pažįstamas E. K., dėl įvykio jam buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 15).

2021 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta teritorija prie pastato (duomenys neskelbtini). Į pastatą patekimas pro baltas duris. Prieš įėjimą į pastatą yra nedidelė teritorija, kuri aptverta juodos spalvos tvora, vartai atidaryti. Pastato pirmame aukšte langai į kiemą, kuriame sustatyti automobiliai. Ant pastato vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 23–27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. lapkričio 19 d. specialisto išvadoje Nr. G 3131/2021 (01) nurodyta, kad, remiantis K. K. kūno apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jam nustatytos poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais kairio klubo-sėdmens srityje. Sužalojimai padaryti kietais-bukais daiktais, galimai nurodyto įvykio metu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimu kairio klubo-sėdmens srityje galėjo būti padaryti 2-3 trauminiais poveikiais, tiek suduodant smūgius, tiek ir nugriuvus. K. K. plaštakose išorinių sužalojimų nėra. Nustatytuose kūno sužalojimuose nėra požymių leidžiančių nustatyti žalojusį objektą (1 t., b. l. 34–35).

2021 m. gruodžio 3 d. akistatos protokole užfiksuota kaltinamojo E. K. ir nukentėjusiojo K. K. akistata (1 t., b. l. 65–68).

2022 m. balandžio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytojas V. K. iš jam pateiktų nuotraukų (Nr. 4 E. K.) neatpažino nei vieno asmens (1 t., b. l. 89–90).

2022 m. balandžio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytojas V. K. atpažino asmenį Nr. 2 (E. V.), kuris 2021 m. lapkričio 12 d. įvykio metu (duomenys neskelbtini), kartu su kitu vaikinu kieme mušė K. K.. Kokius konkrečiai veiksmus jis atliko, o būtent kokius smūgius – rankomis ar kojomis jis sudavė, jis pasakyti tiksliai negali. Atpažino jį iš veido bruožų (1 t., b. l. 92–94).

2022 m. balandžio 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytojas A. S. atpažino asmenį Nr. 3 (E. K.), kuris 2021 m. lapkričio 12 d. įvykio metu (duomenys neskelbtini), kieme vieną kartą spyrė tiesų smūgį koja į galvą vaikinui, kuris sėdėjo ant asfalto (žemės) (1 t., b. l. 96–100).

2022 m. balandžio 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytojas A. S. atpažino asmenį Nr. 1 (E. V.), kuris 2021 m. lapkričio 12 d. įvykio metu (duomenys neskelbtini), kieme sudavė smūgį ranka į kūną (tikslios vietos nurodyti negali), vaikinui, sėdinčiam ant žemės, po to, kai prieš tai kitas vaikinas spyrė tam vaikinui į galvos sritį. Kiek smūgių sudavė aš neatsimenu (1 t., b. l. 102–105).

2022 m. lapkričio 22 d. akistatos protokole užfiksuota liudytojo V. K. ir nukentėjusiojo K. K. akistata (2 t., b. l. 62–63).

2022 m. lapkričio 22 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima striukė yra tamsiai žalios spalvos, labiau į rudumą, M dydžio. Viduje prisiūta etiketė su užrašu „press man com i Since 1967“. Striukė su kapišonu, striukės kairės pusės rankovės viršuje yra skylė (suplėšymas), matosi striukės baltos spalvos pamušalas (2 t., b. l. 70–73).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje nustatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto panaudojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Tai yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu.

Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Šioje byloje K. K. nustatytos poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais kairio klubo-sėdmens srityje. Poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimu kairio klubo-sėdmens srityje galėjo būti padaryti 2-3 trauminiais poveikiais, tiek suduodant smūgius, tiek ir nugriuvus. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. lapkričio 19 d. specialisto išvada Nr. G 3131/2021 (01), 1 t., b. l. 34–35). Teismas neturi pagrindo abejoti minėtos specialisto išvados teisingumu.

Nagrinėjamu atveju nekyla ginčų, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje kaltinamasis E. K. ir nukentėjusysis K. K. tarpusavyje sukonfliktavo, tačiau nukentėjusysis ir kaltinamieji bylą nagrinėjant teisme nurodė skirtingą konflikto eigą. K. K. teisme parodė, kad E. K. prisikabino prie jo užstodamas kelią, nedavė praėjimo, todėl nukentėjusysis stumtelėjo E. K. korpusu. Tuo metu K. K. ant galvos buvo užmautas striukės gaubtuvas, jis buvo parverstas ant žemės, dėl užmauto gobtuvo kiek kas sudavė smūgių, negali pasakyti, bet buvo daužomas – smūgiai buvo suduoti į galvą, labai stiprus smūgis buvo į klubą, kur atsirado mėlynė. Jis nematė, kiek asmenų prieš jį smurtavo, juto tik smūgius iš skirtingų pusių. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes (1 t., b. l. 18–20, 110–112, 113–114, 2 t., b. l. 76–77). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad K. K. yra suinteresuotas duoti melagingus parodymus. Tokių aplinkybių taip pat nenurodė teisme kaltinamieji. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei K. K. būtų matęs, kas sudavė konkrečius smūgius prieš jį, nėra abejonių, kad nukentėjusysis neturėtų priežasties nuslėpti tokių aplinkybių ir nurodytų jas. Tai taip pat netiesiogiai patvirtina, kad K. K. davė teisingus parodymus apie jam žinomas aplinkybes. Nukentėjusysis bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad jam buvo suduotas smūgis į dešinės pusės klubą, nors ikiteisminio tyrimo metu jis parodė kitą sužaloto klubo vietą – kairę pusę, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo nesivadovauti K. K. parodymais nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, juolab toks sužalojimus užfiksuotas objektyviu įrodymu – minėta specialisto išvada. Be to, nuo nagrinėjamo įvykio iki nukentėjusiojo apklausos praėjo nemažai laiko – daugiau kaip vieneri metai, todėl K. K. teisme galėjo sąžiningai klysti atsimindamas tam tikras nagrinėjamo įvykio aplinkybes.

Šioje byloje svarbus liudytojas yra A. S., kuris teisme atpažino tiek nukentėjusįjį, tiek kaltinamuosius, dalyvavusius nagrinėjamo įvykio metu. Šis liudytojas parodė, kad jis, dirbdamas kabinete, kur yra netoli langas iš dešinės pusės, išgirdo garsus, paskui – duslų smūgį. A. S. pasižiūrėjęs pamatė, kad K. K. sėdi ant žemės ir dengiasi galvą, o kaltinamieji muša jį. Kiek matė, nukentėjusysis nieko kaltinamiesiems nedarė. Liudytojas matė spyrį į K. K. galvos sritį ir pora smūgių iš rankų, atsimena, kad buvo pataikyta į korpuso sritį. Pasak liudytojo, nebuvo jokių objektų, kurie trukdytų žiūrėti pro langą. Ant lango kabo užuolaidos, kai išgirdo pirmus garsus, jos buvo užtrauktos, bet kai atsistojo pasižiūrėti, jas atidengė. A. S. davė iš esmės tokius pačius parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 46–48). Be to, liudytojas ikiteisminio tyrimo metu atpažino abu kaltinamuosius atliekant parodymo atpažinti pagal nuotraukas veiksmus (1 t., b. l. 96–100, b. l. 102–105). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad A. S. yra suinteresuotas duoti melagingus parodymus, jis teisme apibūdino, pagal kokius požymius atpažįsta kaltinamuosius (E. K. atsimena iš barzdelės ir šukuosenos, E. V. atpažįsta iš veido bruožų). Tai, kad A. S. ir K. K. yra iš matymo pažįstami, nes jie dirba tame pačiame pastate, tačiau skirtingose įmonėse, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad minėtas liudytojas yra suinteresuotas duoti neobjektyvius parodymus. Pastebėtina, kad ir patys kaltinamieji bylą nagrinėjant teisme nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių A. S. galėtų juos apkalbėti. Šiuo atveju taip pat nenustatyta, kad A. S. kokios nors objektyvios aplinkybės (pavyzdžiui, lauke stovintis automobilis ar kiti objektai) trukdė stebėti dalį nagrinėjamo įvykio. Liudytojo nurodytos nukentėjusiajam suduotos kūno vietos iš esmės atitinka K. K. nurodytas tokias vietas. A. S. parodymų reikšmės nemažina tai, kad jis nestebėjo nagrinėjamo įvykio nuo pat pradžių. Tam tikri liudytojo parodymų netikslumai baudžiamojo proceso metu nelaikytini esminiais, nes pirma, jo stebėtas įvykis netruko ilgą laiką, be to, laikotarpis tarp duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo pakankamai didelis. Taigi teismas neabejoja A. S. parodymais, kad E. K. ir E. V. smurtavo prieš K. K.. Reikšminga ir tai, kad byloje nenustatyta, kad nagrinėjamo įvykio vietoje bylai reikšmingu laiku šalia nukentėjusiojo be E. K. ir E. V. buvo dar kokių nors kitų pašalinių asmenų. Taigi teigti, kad prieš nukentėjusįjį galėjo smurtauti kiti asmenys, nėra pagrindo.

Liudytojo A. S. parodymus iš esmės patvirtino kitas liudytojas V. K., kuris teisme taip pat parodė, kad abu kaltinamieji smurtavo prieš nukentėjusįjį. V. K. bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad jis matė, kad ant žemės guli K. K., o du asmenys jį mušė (vienas su rankomis, kitas su kojomis), vienas – į galvos sritį, kitas – į kojas. Šis liudytojas atpažino kaltinamuosius kaip smurtavusius prieš nukentėjusįjį. Nors V. K., betarpiškai stebėdamas dalį konflikto, nematė visapusiškai situacijos (nukentėjusįjį užstojo dalis stovėjusio automobilio), tačiau šio liudytojo parodymai papildo liudytojo A. S. anksčiau aptartus parodymus, kuriais, kaip minėta, teismas neturi pagrindo abejoti. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad V. K. yra suinteresuotas duoti melagingus parodymus. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu atpažino vieną iš kaltinamųjų pagal atliekant parodymo atpažinti pagal nuotraukas veiksmą (1 t., b. l. 92–94). Nors šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu neatpažino E. K. (1 t., b. l. 89–90), tačiau, įvertinus kito liudytojo A. S. parodymus, negalima daryti išvados, kad E. K. nesmurtavo prieš K. K.. V. K. parodymų visiškai atmesti negalima ir tuo aspektu, kad šis liudytojas nurodė gerokai didesnį suduotų smūgių skaičių K. K., nei nukentėjusysis ar liudytojas A. S.. Pažymėtina, kad byloje nenustatytas tikslus nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius.

Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, atmeta E. K. ir E. V. versiją, kad jie nesmurtavo prieš K. K.. Įvertinus tiek nukentėjusiojo, tiek minėtų liudytojų (ypač liudytojo A. S.) parodymus, tokios išvados nepaneigia, kad nukentėjusysis nesikreipė iš karto į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl patirtų sužalojimų. Šiuo atveju nėra abejonių, kad K. K. poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais kairio klubo-sėdmens srityje buvo padarytos būtent nagrinėjamo įvykio metu. Teigti, kad K. K. patyrė minėtus sužalojimus tik dėl nugriuvimo ant žemės, nėra pagrindo.

E. K. teisme teigė, kad K. K. pirmas sudavė jam smūgį į veido sritį. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad kaltinamasis kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ar į policiją dėl patirto fizinio smurto. Be to, E. V. negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad K. K. iš tiesų smūgiu pataikė E. K.. Todėl vienareikšmiškai teigti buvus E. K. nurodytai aplinkybei negalima. E. K. teisme teigė, kad tuo metu, kai K. K. smogė jam, nukentėjusysis prarado pusiausvyrą ir nukrito ant žemės, prieš tai kaltinamasis timptelėjo nukentėjusįjį. Kita vertus, E. V. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad K. K. gal susipainiojo kojomis ir nukrito, ar gal E. K. pastūmė. Krisdamas K. K. atsitrenkė į automobilį ir nukrito ant sėdimos vietos šalia E. V.. Pastebėtina, kad E. V. nurodė K. K. nukritimo mechanizmą ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 50–52, 2 t., b. l. 5–7). Taigi kaltinamieji nebuvo nuoseklūs nurodydami, ar K. K. nukrito iš karto ant žemės, ar nukentėjusysis iš pradžių atsitrenkė į automobilį ir po to nukrito ant žemės.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymus, pripažįsta, kad byloje negalima tiksliai nustatyti, kokius konkrečius veiksmus E. K. ir E. V. padarė prieš K. K., t. y. kuris iš kaltinamųjų sudavė smūgius rankomis ar kojomis nukentėjusiajam į galvos sritį ir klubą (nukentėjusysis nematė to, o liudytojai negalėjo konkretizuoti). Todėl teismas, nustatydamas įrodytas nusikalstamos veikos aplinkybes, atsižvelgia į tai. Pastebėtina, kad teismas įspėjo kaltinamuosius apie kaltinimo keitimą (3 t., b. l. 52–53). Kita vertus, šiuo atveju nėra svarbu kuris iš kaltinamųjų kokio pobūdžio smurtinius veiksmus padarė K. K.. Byloje nustatyta, kad E. K. ir E. V. kartu smurtavo prieš nukentėjusįjį, jie veikė bendrai, todėl jie kaip bendrininkai (vykdytojai) atsako už visus jų kartu padarytus smurtinio pobūdžio veiksmus.

Taigi teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog E. K. ir E. V. 2021 m. lapkričio 12 d. apie 12 val., būdami viešoje vietoje, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), prieš nukentėjusįjį K. K. panaudojo fizinį smurtą, t. y. E. K. žodinio konflikto su K. K. metu priėjęs sugriebė jam už striukės, ją patraukė, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pargriovė K. K. ant žemės, po to E. K. ir E. V. sudavė ranka ir spyrė koja gulinčiam K. K. ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį ir ne mažiau kaip vieną kartą į kairįjį klubą, taip sukėlė K. K., kuriam buvo suplėšyta striukė, fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais kairio klubo-sėdmens srityje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nagrinėjamu atveju nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kaltinamųjų panaudoto fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas, K. K. suduotų smūgių vietos (lokalizacija) ir kitos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamieji veikė tyčia.

Taigi E. K. ir E. V. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Vien kaltinamųjų ir jų gynėjų nesutikimas su tuo, pateiktas savas byloje surinktų įrodymų vertinimas savaime nereiškia, kad kaltinamieji nepadarė šios nusikalstamos veikos.

E. K. gynėjas baigiamojoje kalboje akcentavo BPK pažeidimus ikiteisminio tyrimo metu. 2022 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau E. V. ir E. K. veiksmuose įžvelgiami viešosios tvarkos pažeidimo požymiai, dėl to tikslinga tęsti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnį. Be to, papildomai nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, manytina, kad tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 284 straipsnyje (2 t., b. l. 78). Teismas pažymi, kad šiuo atveju tarnybiniu pranešimu buvo tik nustatyta, kad E. V. ir E. K. veiksmai galimai turi kitos nusikalstamos veikos požymių, t. y. galimas kitoks jų veiksmų teisinis vertinimas pagal baudžiamąjį įstatymą. Taigi šiuo atveju nebuvo nustatytas joks ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas, reglamentuojamas BPK 212 straipsnyje. 2022 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime neteisingai nurodyta formuluotė „tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 284 straipsnyje“, tačiau tai savaime nereiškia, kad šiuo tarnybiniu pranešimu buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina, kad BPK nenustato, kad ikiteisminis tyrimas turi būti nutraukiamas ir pradedamas naujas (nutrauktas atnaujinamas) ikiteisminis tyrimas tuo atveju, jei įtariamojo galimos nusikalstamos veikos teisinis vertinimas pakinta. Galimų nusikalstamų veikų kvalifikacija dažnai kinta tame pačiame ikiteisminiame tyrime atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir ikiteisminis tyrimas toliau yra tęsiamas pagal kitą BK Specialiosios dalies straipsnį. Kita vertus, tai nereiškia, kad turi būti priimamas procesinis sprendimas nutraukti ankstesnį ikiteisminį tyrimą ir pradėti naują (nutrauktą atnaujinti) ikiteisminį tyrimą. 2022 m. gruodžio 1 d. tarnybinio pranešimo neteisinga formuluotė nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju buvo iš esmės nesilaikyta atitinkamų BPK nuostatų, o baudžiamoji byla turi būti nutraukta.

E. K. gynėjas baigiamojoje kalboje taip pat teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tinkamai apžiūrėta įvykio vieta, atliktas kaltinamųjų ir liudytojų parodymų patikrinimas vietoje ir eksperimentas. Pažymėtina, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Ikiteisminio tyrimo metu sprendžiama, kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai turi būti atliekami. Todėl vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti tam tikri ikiteisminio tyrimo veiksmai, savaime nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015). Tai reiškia, kad įrodinėjimo procesas turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. BPK normos neįpareigoja teismo besąlygiškai tenkinti kurios nors proceso šalies prašymus, neapibrėžia, kiek ir kokių prašymų dėl įrodymų tyrimo turėtų būti patenkinta. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad byloje yra tikslinga atlikti kaltinamųjų ir liudytojų parodymų patikrinimą vietoje ir eksperimentą. Praėjus ilgam laikui nuo nagrinėjamo įvykio, abejotina, ar kaltinamieji ir liudytojai nurodytų itin tikslią nagrinėjamo įvykio vietą ir kitas aplinkybes gyvai atliekant parodymų patikrinimą vietoje, be to, iš esmės būtų sudėtinga atkurti nagrinėjamo įvykio situaciją (pavyzdžiui, automobilių stovėjimo vietą ir kt.), todėl abejotina, kad eksperimentu būtų nustatytos patikimos aplinkybės.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas E. K. ir E. V. bausmes, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkų kaltės formą – E. K. ir E. V. padarė baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jie veikė bendrai kaip vykdytojai.

Teismas nenustatė kaltinamųjų E. K. ir E. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vedęs, augina mažametį vaiką (3 t., b. l. 21–23), praeityje vieną kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn (2017 m.), tačiau teistumas išnykęs (3 t., b. l. 93–95), per paskutinius penkerius metus iki nusikalstamos veikos padarymo ir po nusikalstamos veikos padarymo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (3 t., b. l. 83–87). E. K. dirba, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 20). Duomenų, kad kaltinamasis gydėsi psichiatrinėse ligoninėse ar buvo įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą, nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. V. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nevedęs (2 t., b. l. 89), praeityje vieną kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn (2012 m.), tačiau teistumas išnykęs, taip pat 2017 m. trauktas baudžiamojon atsakomybėn už baudžiamojo nusižengimo padarymą (3 t., b. l. 88–92), per paskutinius penkerius metus iki nusikalstamos veikos padarymo ir po nusikalstamos veikos padarymo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (3 t., b. l. 76–82). E. V. vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 90). Duomenų, kad kaltinamasis gydėsi psichiatrinėse ligoninėse ar buvo įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą, nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai tiek E. K., tiek E. V. bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, be intensyvios priežiūros su atitinkamais įpareigojimais (BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų). Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamųjų asmenybes ir jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

V. Civiliniai ieškiniai ir proceso išlaidos

Šioje byloje nukentėjusysis K. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 Eur turtinės žalos ir 4500 Eur neturtinės žalos priteisimo, taip pat prašo priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 182–185). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 79,05 Eur išlaidų atlyginimą už K. K. gydymą ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimą už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo (1 t., b. l. 38–41).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

K. K. pareikštame civiliniame ieškinyje prašymas priteisti 100 Eur turtinę žalą yra motyvuojamas tuo, kad dėl kaltinamųjų E. K. ir E. V. padarytos nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, t. y. buvo suplėšyta 100 Eur vertės striukė, kurią teko išmesti.

Nukentėjusysis K. K. teisiamojo posėdžio metu palaikė pareikštą civilinį ieškinį. Paaiškino, kad striukę turėjo apie metus laiko, iki tol jos būklė buvo tvarkinga. Po įvykio buvo suplėšyta striukės rankovė ir ja nesinaudojo. Už striukę mokėjo 100 Eur.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Byloje nustatyta, kad nuo kaltinamųjų panaudoto fizinio smurto prieš K. K. nukentėjusiojo striukė buvo sugadinta. Šio daikto akivaizdus apgadinimas matyti iš 2022 m. lapkričio 22 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuotų fotonuotraukų (2 t., b. l. 70–73). Teismas nenustatė aplinkybių, kad sugadinto daikto vertė yra pernelyg neproporcinga. Atsižvelgiant į tai, prašoma 100 Eur turtinė žala priteistina iš kaltinamųjų solidariai.

K. K. pareikštame civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti jam 4500 Eur neturtinės žalos. Ieškinys motyvuojamas tuo, kad dėl kaltinamųjų padarytų veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, kurį jautė sumušimo metu ir visą dieną po jo (VšĮ RVUL 2021 m. lapkričio 12 d. nukentėjusiojo ambulatorinio apsilankymo aprašymas, nes tą pačią (įvykio) dieną jis kreipėsi medicininės pagalbos, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis buvo apžiūrėtas ir objektyviai nustatyta: „kairėje pusėje srityje ties spinailiaca ir k. klubu poodinė hematoma“, nukentėjusiajam suteikta pagalba: nuskausminimas, sol. Ketanovi 60 mg į/r., kas parodo, jog po įvykio jis jautė didelį skausmą pakankamai ilgai. Dėl šio įvykio nukentėjusysis patyrė didelį dvasinį išgyvenimą, dvasinį skausmą ir sukrėtimą, kadangi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris du kartus buvo nutrauktas, nukentėjusiajam teko kreiptis teisinės pagalbos, buvo rašomi skundai, kuomet nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo naikinami ir pagaliau byla pasiekė teismą, ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis buvo apklaustas net 4 kartus, dalyvavo akistatose, ikiteisminis tyrimas tęsėsi daugiau nei metus. Buvo dideli nepatogumai, emocinė depresija, nes negalėjo ramiai dirbti, dėl kaltinamųjų veiksmų įvykio metu ir po jo jautė pažeminimą, nes jie elgėsi brutaliai, pašalinių žmonių akivaizdoje dienos metu viešoje vietoje mušė nukentėjusįjį, žemino jį. Iki šiol jis nėra psichologiškai atsigavęs nuo patirto sukrėtimo. Šio įvykio pasekmės smarkiai pažeidė jo dvasinę pusiausvyrą, neigiamai paveikė emocinį stabilumą. Kaltinamieji iki šiol neatsiprašė nukentėjusiojo. Dėl minėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamųjų E. K. ir E. V. nusikalstama veika sukėlė K. K. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą (buvo padarytos poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais kairio klubo-sėdmens srityje). Nėra abejonių, kad dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pasak nukentėjusiojo, jis iki šiol jaučia baimę, stresą. Paprastai fizinio smurto patyrimas asmeniui sukelia neigiamas emocijas. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam buvo padaryti tam tikri sužalojimai ar liekamieji reiškiniai po patirto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo. Taip pat nenustatyta, kad K. K. kreipėsi po nagrinėjamo įvykio į psichologą, vartoja kokius nors vaistus, jam itin pablogėjo savijauta, įprastinis gyvenimo būdas. Teismas taip pat įvertina ir kaltinamųjų turtinę padėtį bei galimybes atlyginti žalą. Kaltinamieji yra darbingi, šiuo metu dirbantys.

Civiliniame ieškinyje akcentuojama, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris du kartus buvo nutrauktas, nukentėjusiajam teko kreiptis teisinės pagalbos, buvo rašomi skundai, kuomet nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo naikinami ir pagaliau byla pasiekė teismą, ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis buvo apklaustas net 4 kartus, dalyvavo akistatose, ikiteisminis tyrimas tęsėsi daugiau nei metus. Pažymėtina, kad sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, taip pat procesinių veiksmų pobūdžio ir skaičiaus atlikimo priima ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras ir / ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o ikiteisminio tyrimo trukmė priklauso nuo įvairių aplinkybių (pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo sudėtingumo ir kt.). K. K. atstovo civiliniame ieškinyje nurodyti baudžiamojo proceso ypatumai šioje byloje neturi reikšmės sprendžiant dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, nes tai nėra tiesiogiai susiję su kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika.

Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145–1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad prašomas priteisti iš kaltinamųjų E. K. ir E. V. 4500 Eur neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Nukentėjusiajam K. K. iš kaltinamųjų solidariai priteistina 600 Eur neturtinės žalos. Teismo manymu, būtent 600 Eur neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamųjų padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą (suduoti keli smūgiai į galvos sritį ir kairįjį klubą) ir kilusius padarinius, taip pat kaltinamųjų turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamųjų ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą. Nukentėjusysis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo atveju būtų pagrindas nukrypti nuo bylose priteisiamų neturtinės žalos sumų už tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą ir priteisti jam gerokai didesnį neturtinės žalos dydį, nei priteisiama įprastai teismų praktikoje.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 38–41), kuriuo prašo iš kalto asmens priteisti 79,05 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Suteiktos paslaugos ir jų kaina nurodyta prie ieškinio pridėtoje lentelėje (1 t., b. l. 41). Byloje nustačius, kad sužalojimai nukentėjusiajam K. K. buvo padaryti nusikalstamais E. K. ir E. V. bendrais veiksmais (tarp kaltinamųjų nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo gydymo yra tiesioginis priežastinis ryšys), išlaidos nukentėjusiojo gydymui pagrįstos įrodymais, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas prašomą sumą – 79,05 Eur – ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo – priteisiant iš kaltinamųjų E. K. ir E. V. solidariai.

Nukentėjusysis K. K. taip pat prašo solidariai iš kaltinamųjų priteisti 800 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos pagrįstos byloje esančiais dokumentais (1 t., b. l. 185).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal teismų praktiką, teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės.

Teismas įvertina tai, kad nukentėjusiojo atstovas dalyvavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Nukentėjusiojo atstovas ikiteisminio tyrimo metu tris kartus surašė skundus dėl nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 79–83; 2 t., b. l. 36–40, 49–55). Be to, advokatas bylą nagrinėjant teisme pareiškė civilinį ieškinį nukentėjusiojo vardu, šis procesinis dokumentas nėra didelės apimties (3 lapai) (2 t., b. l. 182–184). Byla teisme išnagrinėta per penkis teisiamuosius posėdžius (du iš jų neįvyko neatvykus kaltinamajam, taip pat kaltinamojo advokatui pateikus prašymą atidėti teismo posėdį, nes nebuvo susipažinęs su byla), atliekant įrodymų tyrimą bendra tvarka, nukentėjusiojo atstovas buvo pakankamai aktyvus bylą nagrinėjant teisme.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas priteisia nukentėjusiajam K. K. 800 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. BPK 105 straipsnio 3 dalies pagrindu, jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018). Kaltinamieji padarė nusikaltimą kartu, jie bendrais veiksmais sukėlė K. K. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, jų indėlis į nusikaltimo padarymą yra iš esmės vienodas, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti iš jų išieškotinos lygiomis dalimis (po 400 Eur). Ši pinigų suma protinga ir nėra per didelė.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. kovo 21 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 303,33 Eur už E. V. gynusios teisme advokatės A. Aganauskienės darbo užmokestį (3 t., b. l. 49). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes 2023 m. vasario 7 d. kaltinamasis E. K. sudarė teisinių paslaugų sutartį su gynėju. Atsižvelgiant į tai, kad tarp kaltinamojo E. V. ir kaltinamojo E. K. yra gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją, teismas mano, kad kaltinamajam E. V. gynėjas yra būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

VI. Kiti klausimai

E. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 63–64) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintina.

E. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 8–9) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintina.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje kaltinamieji laikinai sulaikyti nebuvo, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

E. V. (E. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo K. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų E. K. ir E. V. solidariai priteisti nukentėjusiajam K. K. 100 Eur (šimtą eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš kaltinamųjų E. K. ir E. V. solidariai priteisti civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 79,05 Eur (septyniasdešimt devynis eurus ir penkis euro centus), susijusius su K. K. gydymo išlaidomis, taip pat 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo.

Iš kaltinamųjų E. K. ir E. V. priteisti nukentėjusiajam K. K. po 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Iš E. V. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. kovo 21 d. pažymą Nr. ADP-2023-05004.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

– atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

– laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

– pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.