Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. N., nuteistojo N. O. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu M. N. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2022-03-04 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2022-08-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausme – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2022-03-04 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2022-08-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos bausmės dalis, ir M. N. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės, iš dalies atliktos pagal 2022-03-04 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą 2022-08-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, laikas.

Nurodyta M. N. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Atmestas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas dėl 489,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš M. N. valstybei.

Nurodyta M. N. asmens tapatybės kortelę, pridėtą prie bylos voke, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti nuteistojo M. N. bausmę vykdančiai institucijai.

N. O. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2021-06-21 nusikalstama veika) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; pagal 260 straipsnio 1 dalį (2021-07-13 nusikalstama veika) laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2021-07-13 nusikalstama veika) paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta švelnesnė bausmė, paskirta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2021-06-21 nusikalstama veika), ir N. O. paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu N. O. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas N. O. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021-07-13 16.45 val. iki 2021-10-14 14.55 val.

Nurodyta N. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Nuosprendžiu nuteistas ir A. C. (A. C.). Jo prašymas atnaujinti praleistą nuosprendžio apskundimo terminą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-02-21 nutartimi buvo netenkintas ir buvo atsisakyta priimti A. C. apeliacinį skundą, kuris buvo grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. N. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, laikė ir pardavė narkotinę medžiagą – heroiną, o būtent: jis iki 2021-06-21, tiksli data ir laikas tyrimo nenustatyti, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš N. O. neteisėtai įgijo rudos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,017 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Po to 2021-06-21, apie 14.47 val., dalį šios medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Klaipėdoje, už 25 Eur pardavė L. M.. Likusią medžiagos dalį, kurios sudėtyje buvo 0,010 g narkotinės medžiagos – heroino, siekdamas parduoti ar kitaip platinti, laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kol 2021-06-22, apie 12.00 val., kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. N. O. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, įgijo, laikė ir platino narkotinę medžiagą, o būtent: jis iki 2021-06-21 tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,017 g narkotinės medžiagos – heroino, ir iki 2021-06-21, tiksli data tyrimo nenustatyta, tyrimo nenustatytoje vietoje šią paminėtą narkotinę medžiagą, kurios sudėtyje buvo 0,017 g narkotinės medžiagos – heroino, perdavė M. N..

3. Be to, N. O. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno, laikė ir platino narkotinę medžiagą, o būtent jis iki 2021-07-13 tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,739 g narkotinės medžiagos – heroino, kurio dalį, ne mažiau kaip 0,519 g, automobiliu „Volkswagen Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno iki (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, ir 2021-07-13, apie 10.15 val., (duomenys neskelbtini) namo 2 laiptinėje perdavė A. C.. Likusį kiekį – 0,220 g – narkotinės medžiagos – heroino, laikė su savimi iki 2021-07-13 17.18 val., kol policijos pareigūnai, adresu Kauno g. 6 Klaipėdoje, šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė asmens kratos metu.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliaciniai skundai atmestini.

8. Iš nuteistųjų apeliacinių skundų turinio matyti, jog skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas tik bausmės individualizavimo aspektu (tiek nuteistasis M. N., tiek nuteistasis N. O. prašo sušvelninti jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes, N. O. prašo jam paskirti BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią 2 metų laisvės atėmimo bausmę). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018, 2K-266-648/2022).‏‏‎

Dėl nuteistajam M. N. paskirtos bausmės

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo M. N. apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės M. N. parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, numatyta tik laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog skirdamas bausmę nuteistajam M. N. apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau teismas nustatė ir nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kuris buvo nukreiptas ne tik į paties nuteistojo sveikatos žalojimą, bet ir į kitų asmenų sveikatą, nes M. N. ne tik pats vartojo narkotines medžiagas, bet ir platino jas kitiems asmenims. Teismas taip pat įvertino M. N. asmenybę – nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas daug kartų teistas, neišnykus teistumui, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (t. 6, b. l. 112–132), baustas už administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nesumokėjęs (t. 6, b. l. 80–111), tačiau iki bausmės atlikimo pradžios dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinęs aptartas M. N. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šių aplinkybių visuma suponuoja, kad BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos vienintelės galimos skirti rūšies laisvės atėmimo 3 metams 6 mėnesiams bausmė, kurios dydį teismas nustatė šiek tiek mažesnį nei šio straipsnio sankcijos vidurkis. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai M. N. galėtų būti pasiekti švelnesne nei realaus laisvės atėmimo bausme. Kadangi M. N. prisipažino kaltu ir dėl to baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažino nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu – iki 2 metų 4 mėnesių. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, M. N. padarė iki 2022-03-04 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžio, pakeisto 2022-08-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, priėmimo, todėl vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su 2022-03-04 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2022-08-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausme – prie griežčiausios skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės apylinkės teismas pridėjo dalį 2022-03-04 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2022-08-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos bausmės (6 mėnesius), ir M. N. paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 10 mėnesių. Tokią bausmės dalį pirmosios instancijos teismas pridėjo atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir nuteistojo asmenybę. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai į šios M. N. paskirtos bausmės laiką įskaitė bausmę, iš dalies atliktą pagal 2022-03-04 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą 2022-08-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu.

11. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines nuteistajam M. N. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu M. N. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo. Parinkdamas nuteistajam M. N. vienintelės galimos skirti laisvės atėmimo bausmės dydį už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teismas įstatymą taikė tinkamai, įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, tai, kad šioje byloje buvo nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat tai, jog baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl darytina išvada, jog nei M. N. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta bausmė, nei galutinė bausmė nėra per griežtos, jos atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Pažymėtina, jog net ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. N. paskirta galutinė 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į kurią buvo įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2022-03-04 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą 2022-08-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, yra gerokai mažesnė nei BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atsižvelgdama į tai, jog naują sunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, M. N. padarė būdamas labai daug kartų teistas, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikaltimus, anksčiau jam jau ne kartą buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, taip pat būdamas labai daug kartų baustas administracine tvarka, teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuo atveju apeliaciniu skundu prašoma švelnesnė bausmė nuteistajam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

12. Nors M. N. akcentuoja, kad bausmė jam turėtų būti švelninama, nes jis neišsisukinėjo, visiškai prisipažino dėl nusikaltimo padarymo, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau pažymėtina, jog į šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta, jos sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už padarytą nusikalstamą veiką skirtinos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijos vidurkis, skyrimą, taip pat lėmė tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir nuteistajam buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių ir jomis remiantis dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog jis pats vartojo narkotines medžiagas, dėl to buvo priverstas dalį kvaišalų parduoti, taip pat nemažina jo padaryto nusikaltimo pavojingumo tiek, kad tai galėtų sudaryti pagrindą švelninti jam bausmę. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog M. N. jau po BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, 2022-07-21 padarė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-01-18 nuosprendžiu, o tai taip pat neigiamai charakterizuoja M. N. ir dar kartą patvirtina, jog jis yra linkęs nusikalsti.

Dėl nuteistajam N. O. paskirtos bausmės

13. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo N. O. apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės N. O. parinkimo taisyklių. Kaip jau minėta, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, numatyta tik laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog skirdamas bausmę nuteistajam N. O. apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau teismas nustatė ir nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė du BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytus tyčinius sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis), susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Teismas taip pat įvertino N. O. asmenybę – nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas daug kartų teistas, neišnykus teistumui (t. 7, b. l. 78–91), baustas už administracinius nusižengimus, tačiau paskirtą baudą sumokėjęs (t. 7. b. l. 76–77). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog bylos nagrinėjimo metu N. O. pateikė jo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, iš kurių matyti, kad jis dirba, gydosi farmakoterapijos metadonu programoje, nuo 2020-03-20 lankosi (duomenys neskelbtini) ambulatoriniame skyriuje dėl sveikatos ir socialinių problemų, susijusių su opioidų vartojimu, nutraukė nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, yra sudaręs santuoką (t. 10, b. l. 58–60, 71), taip pat tai, jog pats nuteistasis nurodė, kad išlaiko žmonos V. S. nepilnamečius vaikus bei sergančią žmonos motiną, grįžęs iš įkalinimo įstaigos visą laiką dirba, kitų ikiteisminių tyrimų jam pradėta nėra. Vis dėlto apylinkės teismas pagrįstai pabrėžė, kad šios aplinkybės nėra išimtinės, nes N. O. dar prieš darydamas nusikaltimus galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias dėl nusikaltimų padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Teismas pažymėjo, jog siekdamas prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą bausmę už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Įvertinęs aptartas N. O. ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šių aplinkybių visuma suponuoja, kad BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį N. O. atitiks už abiejų BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą skirtinos vienintelės galimos skirti rūšies laisvės atėmimo bausmės, kurių dydį teismas nustatė mažesnį nei šio straipsnio sankcijos vidurkis (N. O. už 2021-06-21 nusikalstamą veiką paskyrė 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, už 2021-07-13 nusikalstamą veiką – 4 metus laisvės atėmimo).

14. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog N. O. padarytos nusikalstamos veikos turi būti vertinamos kaip realioji nusikaltimų sutaptis, todėl už jas paskirtas bausmes subendrino pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas taisykles, šias bausmes iš dalies sudėdamas – prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2021-07-13 nusikalstama veika), pridėjo dalį švelnesnės bausmės, paskirtos pagal 260 straipsnio 1 dalį (2021-06-21 nusikalstama veika). Atsižvelgęs į panašų abiejų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, sukeltas pasekmes, į narkotinių medžiagų kiekį, teismas pridėjo vienus metus laisvės atėmimo bausmės ir N. O. paskyrė subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Kadangi N. O. prisipažino kaltu ir dėl to baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažino jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu – iki 3 metų 4 mėnesių. Vadovaudamasis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką teismas pagrįstai įskaitė N. O. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021-07-13 16.45 val. iki 2021-10-14 14.55 val.

15. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė ir į esmines nuteistajam N. O. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu N. O. paskirtos bausmės dar kartą akcentuotina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Aptariamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui ir dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo N. O. bausmei individualizuoti. Parinkdamas nuteistajam N. O. vienintelės galimos skirti laisvės atėmimo bausmės dydį už nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teismas įstatymą taikė tinkamai, įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę (taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančią medžiagą), tai, kad šioje byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat tai, jog baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl darytina išvada, jog nei N. O. už kiekvieną jo BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirtos bausmės, nei galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, jos atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Pažymėtina, jog net ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam N. O. paskirta galutinė 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į kurią buvo įskaitytas jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas, yra gerokai mažesnė nei BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atsižvelgdama į tai, jog du naujus sunkius tyčinius nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, N. O. padarė būdamas daug kartų teistas, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikaltimus, anksčiau jam jau ne kartą buvo skirtos didelės trukmės laisvės atėmimo bausmės, taip pat būdamas baustas administracine tvarka, teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuo atveju apeliaciniu skundu prašoma švelnesnė (BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali 2 metų) laisvės atėmimo bausmė nuteistajam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

16. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors N. O. apeliaciniame skunde yra prašoma tik paskirti jam BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią 2 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, jog jis mano, kad yra galimybė jam taikyti BK 62 straipsnį, 54 straipsnio 3 dalį, taip pat nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino jo nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančius duomenis, teigia, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, neturint tikslo pasipelnyti, narkotines medžiagas asmenims perdavė dėl neapdairumo, nes jie to prašė, jo veiksmais nebuvo padaryta tokio dydžio žala įstatymo saugomoms vertybėms, kokia paprastai padaroma disponuojant narkotinėmis medžiagomis. Šie argumentai atmestini.

17. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai svarstė ir galimybę paskirti N. O. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, tačiau konstatavo, kad byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, išskirtinai lengvinančių N. O. teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

18. Pagal galiojančią teismų praktiką, teismas svarsto galimybę taikyti BK 62 straipsnį, ir, tik nesant tokios galimybės, gali taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. BK 62 straipsnis gali būti taikomas ne tik atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, tačiau tik esant visumai šio straipsnio 1 arba 2 dalyse numatytų sąlygų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytus du sunkius nusikaltimus, todėl, nesant šios aplinkybės, taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies galimybės nėra. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną N. O. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl nėra galimybės nuteistajam taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalies, nes mažiausiai dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas yra būtina šios nuostatos taikymo sąlyga.

19. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tuo atveju, jeigu straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pagal teismų praktiką šis bausmės švelninimo pagrindas, jo taikymo išimtinumas sietini su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-29-788/2020, 2K-119-689/2020, 2K-169-458/2020, 2K-201-788/2021, 2K-233-976/2021). Iš esmės BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018). Kasacinės instancijos teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012, 2K-276-1073/2020, 2K-111-511/2021, 2K-125-689/2021).

20. Vertinant N. O. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, pavojingumo laipsnį, pažymėtina, kad abu šie N. O. padaryti nusikaltimai yra sunkūs, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Padarydamas BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą (2021-06-21 nusikalstama veika), nuteistasis neteisėtai disponavo narkotinės medžiagos – heroino –kiekiu (0,17 g), kuris daugiau nei aštuonis kartus viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (toliau – Rekomendacijose) nurodytą nedidelio heroino kiekio ribą – 0,02 g. Padarydamas BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą (2021-07-13 nusikalstama veika), nuteistasis neteisėtai disponavo narkotinės medžiagos – heroino – kiekiu (0,739 g), kuris daugiau nei 36 kartus viršija Rekomendacijose nurodytą nedidelio heroino kiekio ribą – 0,02 g – ir siekia daugiau nei trečdalį didelio Rekomendacijose nurodyto šios narkotinės medžiagos kiekio (2 g). N. O. teiginius, kad jo padaryti sunkūs nusikaltimai buvo atsitiktiniai, paneigia ne tik tai, jog šioje byloje realiąja sutaptimi buvo padaryti du analogiški nusikaltimai, bet ir tai, kad jis ir anksčiau yra labai daug kartų teistas už su disponavimu narkotinėmis medžiagomis susijusius nusikaltimus. Pažymėtina ir tai, kad nors, N. O. teigimu, nagrinėjamu atveju narkotinės medžiagos buvo perduodamos jas vartojantiems asmenims, žala kitiems asmenims nebuvo padaryta, tačiau tai nėra susiję su nuteistojo veiksmais, jo valiniu apsisprendimu nutraukti savo nusikalstamus veiksmus. Be to, Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Teismų praktikoje kitokiu platinimu laikomas bet koks neteisėtas šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, taip pat neatlygintinai duodant pavartoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015, 2K-244-594/2022). BK 260 straipsnio 1 dalis nenustato, koks minimalus narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis turi būti neteisėtai disponuotas, turint tikslą ją platinti, taip pat parduotas ar kitaip platintas, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Šiuo atveju nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu (arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-594/2022). Taigi atsižvelgiant į šiuos aptartoje Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, vien N. O. nurodomas narkotinių medžiagų platinimo būdas dalį jų perduodant (atiduodant) kitiems nuo jų priklausomiems asmenims (jo teigimu, su jais jomis pasidalijant) ir, jo teigimu, nesiekiant iš to pasipelnyti, nemažina jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, todėl nešvelnina ir negali švelninti jo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Išdėstytos aplinkybės, vertinant jas tiek atskirai, tiek kartu su kitomis byloje nustatytomis N. O. veikų pavojingumą apibūdinančiomis aplinkybėmis, nelemia tokių nuteistojo padarytų nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, pavojingumo, kuris būtų pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ar paskirti jam minimalią BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

21. Vertindama nuteistojo N. O. asmenybę, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo išvadai, kad ji yra išimtinė, ir bausmės, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Taip pat nėra pagrindo ir teigti, jog nuteistojo asmenybė yra tiek teigiamai charakterizuojama, kad galėtų nulemti ir minimalios BK 260 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimą N. O..

22. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad N. O. sėkmingai gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, jį saisto socialiniai ryšiai su artimaisiais (žmona, vaikais), kurie daro jam teigiamą įtaką, iš esmės palankiai apibūdina nuteistąjį, tačiau šios aplinkybės yra daugiau tipinės, o ne išimtinės, kurios nuteistojo asmenybę leistų vertinti kaip daug mažiau pavojingą. Be to, minėti duomenys negali būti vertinami ir atsietai nuo kitų byloje esančių nuteistąjį apibūdinančių duomenų. Kaip jau minėta anksčiau, N. O. yra daug kartų teistas už su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis susijusius nusikaltimus, taip pat už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas N. O. padarė praėjus vos apytikriai pusantrų metų po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs net 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Išdėstytos aplinkybės, susijusios su pasikartojančiu nusikalstamu nuteistojo elgesiu, net ir atsižvelgus į tai, kad po nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų, vis dėlto nerodo, kad N. O. asmens pavojingumas būtų mažesnis nei kitų asmenų panašaus pobūdžio bylose.

23. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su galimu N. O. socialinių ryšių susilpnėjimu ir jo teoriniu būsimu įtraukimu į narkotinių medžiagų vartojimą jam vėl būnant įkalinimo įstaigoje, pažymėtina, kad įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą ir kaltininko nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, o ne asmens, padariusio nusikalstamas veikas, siekį išvengti ilgesnės trukmės laisvės atėmimo bausmės sukeliamų neigiamų pasekmių. Bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

24. Nors N. O. akcentuoja, kad bausmė jam turėtų būti švelninama, nes jis visiškai prisipažino dėl nusikaltimų padarymo, labai gailisi dėl tokio savo elgesio, tačiau pažymėtina, jog į šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta, jos sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už padarytas nusikalstamas veiką skirtinų laisvės atėmimo bausmių, mažesnių nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis, skyrimą, taip pat lėmė tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir nuteistajam buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių ir jomis remiantis dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog šios aplinkybės taip pat negali būti pripažintos nei išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo prasme, nei nulemti minimalios BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės N. O. paskyrimo.

25. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant M. N. ir N. O. paskirtas bausmes, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas apeliantams galutines laisvės atėmimo bausmes. Tiek M. N., tiek N. O. paskirtos bausmės yra proporcingos ir adekvačios jų padarytų nusikaltimų, taip pat jų asmenybių pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai, todėl nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. N., nuteistojo N. O. apeliacinius skundus atmesti.