Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-2302-752/2023

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-18
Bylos Nr.: e2-2302-752/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-16654-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vida Agurkienė
Atsakovas: D. V., O. B., J. V.
Ieškovas: Kauno miesto savivaldybės
Advokatai: Eglė Šovienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2302-752/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16654-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.16.1; 2.6.16.12; 2.6.16.11.2; 3.1.7.4; 3.2.6.1; 3.2.6.10. (S)

Kauno apyLINKĖs teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 18 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,sekretoriaujant Gabrielei Pravdzinskienei,dalyvaujant ieškovės atstovei Inai Giedrikienei,atsakovams D. V., O. B., atsakovo D. V. atstovei advokato padėjėjai Eglei Šovienei,nedalyvaujant atsakovei J. V., išvadą duodančios institucijos atstovei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams O. B., D. V., nepilnametei J. V., atstovaujamai įstatyminio atstovo D. V., dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

1. Ieškovė ieškiniu prašo: priteisti solidariai iš atsakovų O. B. ir D. V. 3 478,83 Eur skolą už gyvenamosios patalpos nuomą, susidariusią nuo 2015-12-01 iki 2022-10-31, 72,36 Eur delspinigius, paskaičiuotus už nurodytą laikotarpį, iš viso 3551,19 Eur; 5 proc. dydžio metines palūkanas už nurodytą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nutraukti 2010-03-30 Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 201-9-137, sudarytą su O. B.; iškeldinti atsakovus O. B., D. V. ir J. V. iš gyvenamųjų patalpų su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

1.1. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-08 įsakymu Nr. A-905, 2010-03-30 Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 201-9-137 (toliau - nuomos sutartis), butas išnuomotas O. V. (po santuokos nutraukimo pakeitusi pavardę į „B“) ir jos šeimos nariams, įrašytiems į nuomos sutartį: motinai I. B., sutuoktiniui D. V., sūnui A. V. ir dukrai J. V.. Pagal VĮ „Registrų centro“ 2022-08-03 duomenis, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, savo gyvenamąją vietą yra deklaravę: O. B. - nuo 2002-02-18, D. V. - nuo 2007-12-03, J. V. - nuo 2006-07-17.

1.2. Pasirašydama nuomos sutartį, O. B. įsipareigojo sumokėti kas mėnesį nuomos mokestį ne vėliau kaip iki kito po išgyvento mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, taip pat mokesčius už komunalines paslaugas ir kitas teikiamas paslaugas iki gyvenamųjų patalpų perdavimo dienos. Gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tas, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai, kurie apsigyvena ir gyvena kartu su nuomininku išsinuomotoje patalpoje. Todėl atsakovas D. V. gyvendamas kartu nuomojamame bute turi pareigą mokėti už buto nuomą bei komunalines paslaugas. Pagal Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo paslaugas teikiančios UAB Kauno butų ūkis pateiktą 2022-11-14 Nuomos mokesčio apskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinę už gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomą nuo 2015-12-01 iki 2022-10-31 susidarė 3478,83 Eur nuomos mokesčio skola. Kadangi atsakovai savo prievolės tinkamai nevykdė, nuomos mokesčio už nuomojamą butą nesumokėjo, todėl atsakovams paskaičiuota susidariusi skola ir 0,02 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Sutinkamai, atsakovams už laikotarpį 2020-12-01 iki 2022-10-31 priskaičiuota 72,36 Eur delspinigių, kurie priteistini ieškovės naudai. Iš pridedamos suvestinės matyti, kad atsakovai nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų kiekvieną mėnesį mokėti nuomos mokestį bei nemoka nuomos mokesčio skolos. Pažymi, kad nuomos mokestis nebuvo mokamas ir ankščiau. Nuomos mokesčio skola buvo solidariai priteista iš O. B. ir D. V. Kauno apylinkės teismo 2016-04-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2400-151/2016, kuriuo skola už buto nuomą buvo priteista iki 2015-11-31. Skolą teismas išdėstė dalimis sumokėti per 36 mėnesius. Kauno apygardos teismas 2016-12-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1792-173/2016 pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Iš atsakovų O. B. ir D. V. solidariai priteista skola gera valia sumokėta nebuvo, todėl buvo pateikta antstoliui išieškoti priverstine tvarka ir iki šiol yra išieškoma iš atsakovų.

1.3. 2022-09-12 UAB Kauno butų ūkis D. V. įteikė įspėjimą dėl būsto nuomos sutarties sąlygų nevykdymo Nr. 22-09-0253, kuriuo nuomininkui buvo priminta, kad pasirašydamas nuomos sutartį jis įsipareigojo kiekvieną mėnesį nustatyta tvarka mokėti išnuomotų gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį ir kitus mokesčius už komunalines paslaugas ir nuomininkas buvo įspėtas, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta, jeigu nuomininko skola už būsto nuomą ar mokestis už patalpoms teikiamas komunalines paslaugas viršija trijų mėnesių mokesčio sumą. Atsakovas D. V. buvo paragintas nedelsiant sumokėti įsiskolinimą už buto nuomą. Tačiau gera valia įsiskolinimas už buto nuomą sumokėtas nebuvo, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo teismine tvarka ir iškeldinimo.

1.4. Be to, nuomos sutarties 5.5 papunkčiu O. B. ir jo šeimos nariai įsipareigojo mokėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratorių pateiktas sąskaitas, mokesčius už vandenį, energiją, dujas, suteiktas komunalines, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugas. Atsakovai nevykdo pareigos mokėti ne tik buto nuomos mokesčio, bet ir kitų mokesčių. Atsakovų skola 2022-10-31 duomenimis UAB „Kauno energija“ už šildymą yra 701,70 Eur. Susidariusi skola mokama pagal Kauno apylinkės teismo 2022-07-13 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6161-1041/2022. Tačiau atsakovai nemoka einamojo mokesčio už šildymą ir karštą vandenį, todėl skola didėja. Taigi, atsakovai nevykdo pareigos, kylančios iš įstatymo ir sutarties. Susidarę įsiskolinimai už nuomą ir komunalines paslaugas įrodo atsakovų pareigos mokėti mokesčius nevykdymo faktą. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovai sistemingai pažeidžia nuomos sutarties 5.5. ir 5.6. papunkčių sąlygas ir tai yra pagrindas pagal CK 6.611 str. nutraukti su atsakove O. B. nuomos sutartį bei iškeldinti ją ir jos šeimos narius iš gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

1.5. Nuomininkai nesilaiko su jais sudarytos nuomos sutarties nuostatų: nemoka buto nuomos bei komunalinių mokesčių sutartyje nustatyta tvarka, nuomos sutarties pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl ieškovė įžvelgia ir tolesnę nuomos sutarties nevykdymo riziką.

1.6. Asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuoma turi specifinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms)forma. Tačiau sunki materialinė padėtis dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių, neturėtų būti vertinama kaip pagrindas atsisakyti iškeldinti nuomininkus iš savivaldybės nuomojamo būsto. Šioje byloje atsakovai jau daug metų nesiėmė jokių priemonių skoloms mažinti, turtinei padėčiai pagerinti, jie dėl savo aplaidumo, nerūpestingumo ar nesąžiningumo piktnaudžiauja jiems teikiama socialine parama.

1.7. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno miesto socialinių paslaugų centras 2022-09-15 rašte Nr. 2.9-6648 informavo, kad atsakovas D. V. buvo labai priešiškas, atsisakė atskleisti informaciją apie šeimos situaciją, nenurodė kur gyvena atsakovė O. B. ir nedavė jos telefono numerio, kuriuo būtų galima su ja susisiekti. Atsakovas D. V. atsisakė socialinių darbuotojų pagalbos, atsisakė sudaryti buto nuomos skolos sumokėjimo grafiką ir teigė, kad sumokėti pirmenybę teikia turimoms paskoloms.

1.8. Per visą skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą susidarymo laikotarpį atsakovai neatliko jokių veiksmų, kurių analogiškoje situacijoje imtųsi rūpestingas, apdairus ir atidus asmuo, siekdamas sumažinti esamą skolą bei tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl darytina išvada, jog atsakovai jiems teikiama valstybės socialine parama piktnaudžiauja, sąmoningai vengia užsitikrinti savo jėgomis materialinį minimumą, kuris būtų pakankamas nuomos bei kitiems komunalinių paslaugų mokesčiams sumokėti.

1.9. Savivaldybės nuomojamo būsto paskirtis užtikrinti minimalias gyvenimo sąlygas asmenims, kurie neturi savo nuosavo būsto ir gauna nepakankamai pajamų, kad jį įsigytų. Tačiau tokio būsto suteikimas nereiškia, kad šio būsto nuomininkai neturi mokėti nuomos bei komunalinių paslaugų mokesčių. Dėl nurodytų atsakovų veiksmų, ne tik ieškovė patiria turtinę žalą, bet ir sukuriama socialinė nelygybė, kadangi vieni nuomininkai prisiimtas pareigas vykdo, kiti - ne. Todėl, mano, kad tai yra tinkamas pagrindas nutraukti nuomos santykius ir iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų Lietuvos Respublikos CK 6.611 straipsnio pagrindais.

1.10. Nuomos sutartis turėtų būti nutraukta ir tuo pagrindu, kad nuomininkai jiems išnuomotas gyvenamąsias patalpas subnuomoja ar leidžia gyventi kitiems asmenims (laikiniems gyventojams). Be to, mano, jog atsakovai turi kitą gyvenamąją vietą, taip pat turi kitą gyvenamąją vietą, o savo gyvenamąją vietą bute deklaruoja apsimestinai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto savivaldybės butų nuomos administravimo paslaugas teikianti UAB „Kauno butų ūkis“ patikrino butą ir nustatė, kad jame gyvena teisinio pagrindo čia neturintis gyventi asmuo - L. S.. Tai užfiksuota 2014-12-10 Gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) apžiūros akte Nr. 6448. UAB „Kauno butų ūkis“ 2022-09-12 Gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) apžiūros akte Nr. KA-6000, nurodyta, kad buto apžiūra nebuvo atlikta, nes nuomininkas nesutiko (atlikta dalinė apžiūra). Taigi, atsakovas D. V. pažeidė nuomos sutarties 5.12 papunktyje nustatytą pareigą sudaryti nuomotojui sąlygas tikrinti gyvenamųjų patalpų būklę. Kauno miesto socialinių paslaugų centras 2022-09-15 rašte Nr. 2.9-6648, nurodė, kad D. V. kategoriškai atsisakė sudaryti sąlygas įsileisti į namus, pasikalbėti su socialiniu darbuotoju atvyko į Kauno miesto socialinių paslaugų centrą. Kauno miesto socialinių paslaugų centro rašte nurodyta, kad atsakovas D. V. atsisakė nurodyti kur gyvena atsakovė O. B., nurodė, kad sūnus A. V. gyvena atskirai (nors pagal amžių jis dar turėtų mokintis dvyliktoje klasėje, taigi būti išlaikomas tėvų). Kauno miesto socialinių paslaugų centro rašte taip pat nurodyta, kad pagal D. V. atsakymus į klausimus, galimai yra kito nekilnojamojo turto, kuriame atsakovai gyvena. Atsakovas D. V. savo 2016-01-12 atsiliepime civilinėje byloje Nr. 2-2400-151/2016 yra nurodęs, kad jis nuosavybės teise turi kitą gyvenamąjį plotą, kuriuo naudojasi, ir kad gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, vaikų J. V. ir A. V. gyvenamoji vieta nustatyta su juo, bet jų deklaruota gyvenamoji vieta palikta savivaldybės nuomojame bute, kad neva apginti jų teises į šį butą. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2A-1792-173/2016 atsakovas D. V. taip pat nurodė, kad turi kitą gyvenamąją vietą ir gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą informaciją, teigia, kad atsakovai turi kitą gyvenamąją vietą, taip pat turi kito Nekilnojamojo turto, o savivaldybės butas yra subnuomojamas kitiems asmenims. Sutarties 4 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi teisę gyventi tik nuomininkas ir jo šeimos nariai, nurodyti Sutarties 3 punkte, t.y. atsakovai. Nuomos sutarties 14.1. papunktyje nustatyta, kad nuomininkui draudžiama subnuomoti gyvenamąsias patalpas; 14.2. papunktyje nustatyta, kad nuomininkui draudžiama gyvenamosiose patalpose leisti gyventi kitiems asmenims (laikiniems gyventojams); 12.5 papunktyje nustatyta, kad nuomos sutartis nutraukiama nustačius faktą, kad nuomininkas subnuomoja gyvenamąsias patalpas ar šiose patalpose leidžia gyventi kitiems asmenims (laikiniems gyventojams). LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje imperatyviai yra nustatyta, kad savivaldybės būsto fonde esantys būstai negali būti subnuomojami. Taigi, atsakovai pažeidžia esminę nuomos sutarties ir įstatymo sąlygą - savivaldybės nuomojamą butą subnuomoja. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad atsakovai turi kitą gyvenamąją vietą ir savivaldybės būstas jiems nėra reikalingas pagal jo tikslinę paskirtį, t.y., gyventi, ir yra naudojamas tik kaip pasipelnymo šaltinis jį subnuomojant.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

1.11. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai piktybiškai pažeidžia esmines nuomos sutarties sąlygas bei CK 6.583 str. ir 6.584 str. nuostatas, bute negyvena, nemoka buto nuompinigių ir mokesčių už komunalines paslaugas, nepaisė pasiūlyto protingo papildomo termino įsipareigojimams įvykdyti, yra teisinis pagrindas iškeldinti atsakovus iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, nesuteikiant jiems kitų patalpų ir prisiteisti nuomos mokestį ieškovės naudai. Atsakovų pareigų nevykdymas bei elgesys yra esminis nuomos sutarties pažeidimas, sudarantis prielaidas nuomotojui atsisakyti nuomos sutarties ir reikalauti šių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Šios teisinės pasekmės skirtos apsaugoti socialinio būsto eilėje laukiančių asmenų interesus, jų teisę išsinuomoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas.

1.12. Piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovės naudai iš atsakovų priteistinas ne tik nesumokėtas nuomos mokestis, bet ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

1.13. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytais pagrindais. Papildomai paaiškino, kad aplinkybė, jog atsakovams nuomojamame bute gyvena teisinio pagrindo čia neturintis gyventi asmuo - L. S., buvo užfiksuota 2014-12-10 Gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) apžiūros akte Nr. 6448. L. S. yra atsakovo motina. Naujų duomenų, jog atsakovams nuomojamame bute gyventų pašaliniai asmenys, neturi. Todėl šiuo pagrindu nesiremia. Dėl skolos išdėstymo dalimis – nesutinka, kadangi atsakovai nepateikė įrodymų, jog galės išmokėti dalimis. O atidėti skolos mokėjimą nėra teisinio pagrindo.

II. Atsakovų argumentai dėl pareikšto ieškinio

2. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

1.1. Atsakovė O. B. atsiliepime nurodė, kad butas jau 43 metai priklauso jos šeimai. 2007-2009 už jos šeimos asmenines lėšas buvo pakeisti buto langai, šis pakeitimas neįeina į sutarties 5.10 punkte pažymėtas sąlygas, kurios apibrėžia nuomojamo daikto pagerinimą. Ieškovė, būdama savininke, galėtų atlyginti turėtas išlaidas. Viso turėjo 3000 Lt išlaidų. Nei sutarties sudarymo metu, nei po jos sudarymo tai nebuvo padaryta. Nuomos mokestis už 2010 kovo 30 d sudarė 117,58Lt (34,05 Eur ), o ieškinio padavimo metu 126,61 Eur, t.y. padidintas 3,72 karto. Todėl būtų sąžininga ieškovei sumažinti reikalaujamą skolą bent 3000 Eur, jei jos tikslas yra padėti žmonėms, kurie jau yra nepajėgūs įveikti finansinės naštos, o ne juos galutinai pribaigti ir išmesti prie konteinerio kartu su vaikais mirti. Teigia, kad atsakovams niekad nebuvo suteikta jokia socialinė parama, atvirkščiai sutartyje Nr. 201-9-137 nustatytas taip vadinamas nuomos mokestis buvo ne kartą didinamas nepateikiant informacijos apie padidinimo pagrįstumą ir reikalingumą, bei neatsižvelgiant į realią finansinę padėtį, tuo pačiu pažeidžiant ir sutarties 9 punktą. Ypač tas akivaizdžiai matosi iš 2021 m. vasario 1 d. padidinimo: nuomos mokestis padidintas 131%, kai tuo tarpu metinė infliacija pagal statistikos departamento duomenis 2020 m. Lietuvoje neviršijo 4%.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Teismo posėdžio metu atsakovė O. B. papildomai paaiškino, jog nuomos mokesčio mokėti nevengė, mokėjo, kiek galėjo. Įsiskolinimas susidarė dėl to, kad teko mokėti anksčiau priteistą skolą, apie 3000 eurų, skola buvo išieškoma iš jos darbo užmokesčio. Dar mokėjo skolą AB „Kauno energija“, kuri buvo išdėstyta. Šiuo metu likę 2-3 mokėjimai. Baigus mokti Kauno energijai, galėtų mokėti nuomos mokestį savivaldybei. Jei nuomos sutartis būtų nutraukta, neturėtų kur gyventi. Ieškoti geriau apmokamo darbo neturi galimybės dėl sveikatos problemų. Dukrai teikia išlaikymą apie 200 eurų kas mėnesį. Dukra taip pat labai nenori išsikelti iš buto, o į persikelti gyventi į kitą miestą iš vis nenori. Dukra nori pabaigti Aušros gimnaziją, o išsinuomoti butą Kaune komercinėmis sąlygomis jie neišgalėtų.

1.3. Atsakovas D. V. atsiliepime nurodė, kad butas suteiktas O. B. tėvui A. B. 1979 -09-18, tai patvirtina Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto išduotas orderis Nr.114. Šis namas (duomenys neskelbtini)buvo statytas Sovietų armijos kariškiams ir jų šeimoms apgyvendinti. Kauno miesto savivaldybė iki 1995 m kaip juridinis vienetais neegzistavo.

1.4. 2010 m. kovo 30 d. Nuomos sutarties Nr. 201-9-137 neatsiejama dalis yra savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas. Apskaičiuotas gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis yra 117,58 Lt (34,05 Eur), jį atsakovai yra įsipareigoję mokėti pagal 5.6 sutartie punktą. Butas (duomenys neskelbtini) nėra ieškovės įsigytas kokio nors įstatymu numatyto sandorio būdu, todėl noras papildomai užsidirbti iš nuomos ir dėl to kelti nuomos mokestį nėra teisėtas. Atsakovai nebuvo informuoti apie nuomos mokesčio padidėjimo priežastis, kokie koeficientai pasikeitė ir kokios jų pasikeitimo priežastys, nuomos mokestis padidėjo 131%. Todėl namo, kad galimai nepagrįstai keldama nuomos mokestį ieškovė pažeidė ne tik sutarties sąlygas, bet ir įstatymo nuostatas. Visi delspinigiai už laikotarpį 2020-12-01 iki 2022-10-31 yra sumokėti. Ankstesnė skola priteista 2016-04-11 sprendimu civilinėje byloje Nr2-2400-151/2016 yra pilnai apmokėta dar 2020 metais. Byla antstolės Audronės Adomaitienės kontoroje baigta kaip pilnai įvykdyta 2020-11-20. Kitų komunalinių mokesčių skolų nėra, su Kauno Energija yra sudarytas skolos mokėjimo grafikas, skola mažėja kas mėnesį po 50 Eur. Be to, ieškovė maišo sąvokas, butas niekados nebuvo ir nėra socialinis būstas. Dėl pokalbio socialinio paslaugų centre nurodė, kad gavus kvietimą buvo atvykta sutartu laiku, detaliai paaiškinta sunkios materialinės padėties priežastys ir dinamika. Atsisakymas pasirašyti vekselį negali būti vertinamas kaip priešiškumas, o reikalavimas nurodyti telefono numerius vertintinas kaip darbuotojo nekompetencija. Taip pat, teigė, kad butas niekada nebuvo subnuomojamas, ar laikinai suteikiamas gyventi kokiems nors laikiniems gyventojams. Ieškovė, neturėdama jokių įrodymų, pateikia kaip faktą, kad jo mama gyvena (duomenys neskelbtini). Be to, turėjimas kito nekilnojamo turto nėra niekaip apribotas nuomos sutartimi. Patenkinus ieškinį dėl iškeldinimo, labiausiai nukentėtų dukra J. V.. Tai labai skaudžiai atsilieptų jos mokslams ir tolimesniam gyvenimui. Vaikas patirtų labai stiprią tiek emocinę, tiek psichologinę traumą. Būtų sunaikinta visa jos pačios sukurta ir prižiūrima asmeninė erdvė, galimai būtų sunaikinta didžioji ir jos asmeninių daiktų dalis.

1.5. 2023-09-25 atsakovas D. V., suteikus jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su ieškinio reikalavimu dėl skolos priteisimo už gyvenamosios patalpos nuomą sutinka. Tačiau nesutinka su prašomomis priteisti procesinėmis palūkanomis ir reikalavimu iškeldinti atsakovus. Dėl susidariusios skolos nurodė, kad ji susidarė dėl labai sunkios jo finansinės padėties. Paaiškino, kad 2012-05-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 1-8563-375/2012 nutraukus santuoką su atsakove O. B., sūnaus A. V. ir dukters J. V. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo, o atsakovė įsipareigojo nepilnamečių vaikų išlaikymui teikti 1 MGL dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Taigi, jam liko pareiga rūpintis ir prižiūrėti šalių nepilnamečiais vaikais, o taip pat, iš esmės jam vienam juos išlaikyti, nes O. B. teikė itin mažą išlaikymą. Jis labai stengėsi, dirbo ir išlaikė du vaikus, rūpinosi nuomojamu būstu, mokėjo komunalinius mokesčius. Todėl nesutinka su ieškovės teiginiu, jog daug metų nesiėmė jokių priemonių skoloms mažinti, turtinei padėčiai pagerinti, kad dėl savo aplaidumo, nerūpestingumo ar nesąžiningumo piktnaudžiauja teikiama socialine parama. Atsakovas visada dirbo, netekęs darbo ieškodavo kito, kad galėtų išlaikyti save, nepilnamečius vaikus (sūnus tapo pilnamečiu tik 2022-03-18). Neįstengdamas sumokėti nuomos mokesčio, visada stengėsi, kad neliktų skolų už būsto patarnavimus, laiku ir sąžiningai vykdo Kauno apylinkės teismo 2022-07-13 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6161-1041/2022 ir pagal sudarytą grafiką dengia susidariusią skolą UAB „Kauno energija“. Šiai dienai skola beveik išmokėta. Atsakovas šiuo metu yra bedarbis, aktyviai ieškosi darbo ir yra užsiregistravęs Užimtumo tarnybos Kauno skyriuje ir ketina dėti maksimalias pastangas, kad kuo greičiau padengtų skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą. Tačiau dabartinė atsakovo finansinė padėtis yra labai sunki. Jo gaunamas pajamas sudaro tik savivaldybės skiriami vaiko pinigai (85,75 Eur). Netrukus bus pradėta mokėti Nedarbingumo išmoka, kuri sudarys 629 Eur.

1.6. Atsakovas taip pat nurodė, kad dėl labai sunkios materialinės padėties jis yra sudaręs dvi vartojimo kredito sutartis, kurių pagrindu kas mėnesį moka įmokas. Viena sutartis baigsis 2025-11-20, o kita 2024-05-28. Pažymėjo, kad nuo bylos iškėlimo, atsakovas keletą kartų, pagal išgales mokėjo gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį. Visą iki šiol susidariusią skolą (4440,12) ieškovei galėtų padengti dalimis, per 24 mėnesius, mokant po 185 Eur, kas mėnesį, tačiau dėl dabartinės labai sunkios finansinės situacijos skolą galėtų pradėti mokėti tik nuo 2024 m. liepos mėnesio, o einamuosius patalpų nuomos mokesčius įsipareigoja mokėti nuo 2023 m. spalio mėnesio.

1.7. Atsakovas taip pat nurodė, jog nesutinka, kad būtų priteistos procesinės palūkanos, nes jos taptų sunkiai pakeliama finansine našta. Dėl reikalavimo iškeldinti nurodė, kad jis nuomojamu būstu rūpinasi, jo negadina ir neardo, tiesiog dėl labai sudėtingos finansinės situacijos šiuo metu negali padengti susidariusios skolos už nuomą ir komunalinius patarnavimus (už paskutinius du mėnesius). Atsakovas ieškosi darbo, stengiasi, kad jo materialinė padėtis pagerėtų. Jis neturi artimųjų, kurie jį galėtų priimti gyventi. Be to, su atsakovu gyvena ir atsakovė, jo nepilnametė dukra J. V., kuri yra mokinė, mokosi Aušros gimnazijoje. Atsakovą ir jo dukrą iškeldinus iš gyvenamųjų patalpų, jie neturėtų kur gyventi, liktų tiesiog gatvėje. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, adresu(duomenys neskelbtini)., tačiau šis butas yra tik vieno kambario ir visiškai nepritaikytas gyvenimui, labai mažos vertės, net jį pardavus atsakovui neužtektų lėšų skoloms padengti. Atsakovas prašo atsižvelgti į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų specifinę prigimtį, kad tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms) forma, kad atsakovas ir šiai dienai atitinka įstatymo reikalavimus ir jam būtina valstybės parama. Atsakovas ir jo nepilnametė dukra neturi kitos gyvenamosios vietos, iškeldinimas iš būsto jiems būtų labai skausminga patirtis, o ir perteklinė priemonė, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas visada mokėjo už komunalinius patarnavimus. Pagerėjus atsakovo finansinei padėčiai, jam susiradus darbą, jis laiku ir periodiškai mokės mokesčius, dabartinė sunki finansinė padėtis yra laikina, yra dedamos pastangos, kad situacija pasikeistų.

1.8. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas pilnai palaikė rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją ir aplinkybes, kurių pagrindu prašė ieškinį tenkinti iš dalies, atmesti reikalavimus dėl procesinių palūkanų priteisimo, jo ir dukters iškeldino, o susidariusios skolos mokėjimą atidėti iki 2024 m. liepos mėnesio ir ją išdėstyti per 24 mėnesius. Atsakovas taip pat paaiškino, kad nuomojamas butas niekada nebuvo subnuomojamas, jo mama L. S. turi savo būstą kitoje savivaldybėje ir su jais bute negyvena, tik svečiavosi 2014 m. atlikto patikrinimo metu. Su atsakove O. B. jie nėra sugyventiniai, po santuokos nutraukimo butą pasidalino ir gyvena atskiruose kambariuose. Turimas butas (duomenys neskelbtini)yra vieno kambario, jam gyventi su dukra nuolatinai nebūtų tinkamas, be to, mergaitei tektų važinėti mokytis į Ignaliną, kas būtų labai nepatogu.

1.9. Atsakovė J. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad mokosi 10 klasėje (II gimnazijos), jos pažymių vidurkis yra apie 8. Baigus mokyklą norėtų toliau mokytis ir gauti kvalifikuotą darbą, tačiau ieškiniu siekiama apsunkinti bet kokias galimybes ką nors pasiekti. Kitos gyvenamosios vietos, kur būtų užtikrintos bent minimalios tinkamos sąlygos mokslui ir asmeninei erdvei – nėra. Jei ieškovė prisiteistų prašomą sumą, taptų neįmanoma patenkinti net gyvybinius šeimos, tame tarpe ir atsakovės, poreikius.

III. Institucijos, teikiančios byloje išvadą, pozicija

3. Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad atsakovai dėl netinkamos vaikų priežiūros nežinomi. Šiuo metu galiojantys įstatymai reglamentuoja, kad nepilnamečiams vaikams tinkamas gyvenimo, buities, socialines sąlygas privalo užtikrinti jų tėvai. Tačiau Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo

principams. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp

vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama iškeldinti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų ir parinkti proporcingumo principą labiausiai atitinkantį vaiko teisių apsaugos būdą. Lankantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatyta, kad atsakovai gyvena Kauno miesto savivaldybei priklausančiame dviejų kambarių, apie 52 kv. m. bute su visais patogumais. Apsilankymo metu namuose buvo D. V. ir jo dukra J. V.. Išklausyta

mergaitės nuomonė. J. V. teigimu, ji šiame bute gyvena nuo gimimo. Mergaitė lanko

Kauno Aušros gimnaziją, gerai mokosi. Pasak, J. V., jeigu šeimai tektų išsikraustyti, ji jaustųsi blogai, nes gyvendama šiame bute visą savo gyvenimą, turi šalia gyvenančius draugus,

nusistovėjusį gyvenimo būdą. Atsakovas D. V. paaiškino, kad tuo atveju, jeigu teismas priimtų sprendimą jį su dukra iškeldinti, jis neturėtų galimybių nuomotis butą. Atsakovas dirba vairuotoju, jo pajamos apie 1000 eurų kas mėnesį. Tačiau, pasak D. V., jis turi paskolų, moka įmokas 300 eurų kas mėnesį. Po metų jis baigs mokėti vieną paskolą ir tada galėtų skirti po 150 eurų įsiskolinimo mokėjimui. D. V. teigimu, jis stengiasi mokėti įmokas, tačiau kai kurių apmokėjimui neužtenka lėšų. Vyro teigimu, už komunalinius patarnavimus yra apie 600 eurų skola už šildymą. Už kitus komunalinius patarnavimus, D. V. teigimu, skolų nėra. Be to, atsakovo pilnametis sūnus dar mokosi, nori įgyti specialybę, todėl jį atsakovas irgi turi materialiai remti. Atsakovės O. B. apsilankymo metu namuose nebuvo. D. V. teigimu, ji turi draugą ir šiame bute būna kelis kartus per savaitę. Atsakovo teigimu, O. B. dirba pardavėja kasininke, jos pajamos apie 600 eurų kas mėnesį. Apsilankymo metu nustatyta, kad J. V. su O. B. naudojasi apie 18 kv. m. kambariu, kitame buto kambaryje gyvena D. V.. J. V. ir atsakovės O. B. kambarys perskirtas spinta, mergaitei yra įrengta atskira poilsio vieta. Nepilnametė turi rašomąjį stalą, kompiuterį. Kambaryje kukli, tačiau tvarkinga aplinka. Butui reikalingas remontas. Mano, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu, nes atsakovai nemoka nuomos mokesčio. Atsakovai, nevykdydami šios savo pareigos, pažeidžia būsto savininkės ieškovės ir kitų socialinio būsto nuomininkų ar socialinio būsto laukiančių asmenų teises. Tačiau įvertinus tai, kad atsakovai turi nuolatines pajamas, dėl vaiko netinkamos priežiūros nežinomi, J. V. lanko pamokas, gerai mokosi, darytina išvada, kad tikslinga būtų ieškovui sudaryti galimybę atsakovams dalimis mokėti įsiskolinimą, sudaryti skolos dengimo grafiką, atsižvelgiant į atsakovų materialines galimybes. Toks atsakovų įsiskolinimo dengimo būdas geriausiai atitiktų nepilnametės J. V. interesus. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, jei teismas priims sprendimą iškeldinti atsakovus būtų protinga suteikti laikotarpį atsakovams susirasti kitas, jų dukros interesus atitinkančias, gyvenamąsias patalpas. Jei atsakovams nepavyks susirasti gyvenamųjų patalpų, ar jie nesugebės/nenorės pasirūpinti savo vaiku J. V., Kauno miesto savivaldybėje turėtų būti inicijuojama pagalbos plano vaikui ir šeimai sudarymo procedūra.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių sprendžiant ieškinio reikalavimus

2.1. Byloje iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei Kauno miesto savivaldybei. Taip pat, byloje nustatyta, kad nurodytas butas 2010 m. kovo 30 d. savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 201-9-137 pagrindu išnuomotas nuomininkei atsakovei O. B. ir jos šeimos nariams, tame tarpe atsakovui (sutuoktiniui) D. V. ir nepilnametei atsakovei (dukrai) J. V.. Pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. pažymą apie gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą yra deklaravę O. B. - nuo 2002 m. vasario 18 d., D. V. - nuo 2007 m. gruodžio 3 d., J. V. - nuo 2006 m. liepos 17 d.

Dėl skolos priteisimo bei atsakovo prašymo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis.

4. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 201-9-137 5.6 punktu nuomininkė ir jos šeimos nariai įsipareigojo sumokėti kas mėnesį nuomos mokestį ne vėliau kaip iki kito išgyvento mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. 2022 m. lapkričio 14 d. Nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinėje matyti, kad įsiskolinimas už gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomą, susidaręs nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. spalio mėn., yra 3 551,19 Eur.

3.1. Atsakovai atsiliepimuose teigė, kad buto nuomos skola skaičiuota nepagrįstai, kad buto nuomos mokestis vienašališkai didinamas, kad niekas buto būkle nesidomėjo, jų dėka yra atlikti nuomojamo buto pagerinimai. Vėliau, atsakovas D. V. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose bei teismo posėdyje skolą pripažino, teigė negalintis pilnai atsiskaityti su ieškove dėl sunkios finansinės padėties.

3.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnyje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. CK 6.583 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius), o pagal CK 6.583 straipsnio 2 dalį, gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyvento mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas.

3.3. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5.6 punktu atsakovė O. B. įsipareigojo kas mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Šis įpareigojimas taikytinas ir pilnamečiams atsakovės šeimos nariams, t.y. ir buvusiam sutuoktiniui D. V., kaip šeimos nariui (CK 6.588 straipsnio 1 dalis). Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys nuomininko sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai (CK 6.588 straipsnio 1 dalis). CK 6.589 straipsnio 1 dalis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Be to, pažymėtina, kad fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai (CK 6.589 straipsnio 1, 2 dalys).

3.4. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (LR CK 6.583 str. 2 d.). Atsakovė, pasirašydama 2010-03-30 Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 201-9-137, 5.6 punktu įsipareigojo mokėti buto nuomos mokestį. Atsakovė įsipareigojo mokėti ne konkretaus dydžio mokestį, bet Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akte nurodytą nuomos mokestį. Pažymėtina, kad kai nuomos sutartyje nenustatytas konkretus nuomos mokesčio dydis, o duodama nuoroda į jo apskaičiavimo tvarką, pasikeitus nuomos mokesčio dydžiui sutartis, remiantis jos nuostatomis, neprivalo būti keičiama, o nuomininko pareiga mokėti nustatyta nuomos mokestį išlieka (Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-382-423/2010). Todėl nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad ieškovė nepagrįstai didina nuomos mokestį. Taip pat, nepagrįstas atsakovų teiginys, kad bute niekas nesilankė, nesidomėjo, nes tai paneigia UAB „Kauno ir komunalinis ir butų ūkis“ pateiktas 2014 m. gruodžio 10 d. Gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) apžiūros aktas Nr. 6448 ir UAB „Kauno butų ūkis“ 2022 m. rugsėjo 12 d. Gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) apžiūros aktas Nr. KA-6000. Tačiau tai neturi įtakos pareigai mokėti nuomos mokestį. Taip pat, atmestinas atsakovės O. B. teiginys, kad ji pagerino butą, nes jis nepagrįstas ir neįrodytas. Be to, atsakovė nuomos sutarties 5.10 punktu prisiėmė įsipareigojimą savo lėšomis pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas 5 metai atlikti paprastąjį nuomojamų gyvenamųjų, pagalbinių ir bendrojo naudojimo patalpų bei jų įrenginių remontą. CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Pagal šį teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Atsakovė minėtų sąlygų neįrodė, be to tai neatleidžia nuo pareigos mokėti nuomos mokestį.

3.5. Įvertinus nurodytas aplinkybės, konstatuotina, kad atsakovai naudojosi gyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini), Kaune, jie 2022-09-12 raštu buvo įspėti apie skolą ir paraginti per mėnesį atsiskaityti, tačiau nei nurodytu terminu, nei vėliau už buto nuomą neatsiskaitė ir liko skolingi ieškovui 3 551,19 Eur. Šiuo metu įsiskolinimas dar labiau išaugęs.

3.6. Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Konstatavus, kad atsakovai nevykdė prisiimtų prievolių, ieškovės reikalavimas dėl 3 551,19 Eur skolos solidaraus priteisimo iš pilnamečių atsakovų laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.1 straipsnis, 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.576 straipsnis, 6.583 straipsniso1 dalis, 2 dalis).

3.7. Atsakovai praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, kai skolininkas praleidžia terminą įvykdyti prievolę ir skolininko sunki finansinė padėtis negali būti pagrindas šių palūkanų kreditoriui nepritiesti.

5. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

4.1. Atsakovas nurodė, kad nuomos mokesčio skola susidarė dėl sunkios jo finansinė padėties – po santuokos nutraukimo, su juo liko gyventi du nepilnamečiai vaikai, kurių išlaikymo pagrindinė našta atiteko jam. Nors jis visą laiką dirbo, stengėsi, tačiau gaunamos pajamos nebuvo pakankamos vaikų poreikiams patenkinti ir visiems mokesčiams sumokėti. Šiuo metu jo finansinė padėtis taip pat yra sunki, nes prarado darbą ir yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Abu vaikus ir toliau būtina išlaikyti. Be to, turi ir kitų įsiskolinimų. Šiuo metu susidariusią 4 440,21 Eur nuomos mokesčio skolą galėtų sumokėti dalimis, po 185,00 Eur per 24 mėnesius, mokėjimus pradedant nuo 2024 m. birželio mėn.

4.2. Ieškovės atstovė su atsakovo prašymu atidėti bei išdėstyti skolos mokėjimą nesutinka.

4.3. Teismas, priimdamas sprendimą, prireikus turi teise atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą. Ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Atidėdamas ar išdėstydamas sprendimo įvykdymą, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, nes CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Aukščiausiasis Teismas, pabrėždamas išimtinį teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo pobūdį, nurodė, kad galima atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises. Sprendžiant prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pagrįstumą, atsižvelgtina ir į lygiateisiškumo principą, atsakovės ir ieškovo interesus bei šių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-301/2006).

4.4. Teismas, spręsdamas atsakovo prašymą, įvertino atsakovo nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus. Iš darbo ieškančio asmens atmintinės nustatyta, kad atsakovas D. V. nuo 2023 m. spalio 10 d. yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnybos Kauno skyriuje kaip darbo ieškantis asmuo. Pateiktos kredito sutartys patvirtina, kad atsakovas turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams AB „Mokilizingas“ (dabar AS „Inbank“ filialas) ir BIGBANK AS filialui. Be to, jis turi pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą bei pilnametystės sulaukusį, tačiau besimokantį sūnų. Tad pripažintina, jog atsakovo D. V. finansinė padėtis yra sunki. Tačiau, teismas atkreipia dėmesį, kad sumokėti susidariusį nuomos mokesčio įsiskolinimą bei mokėti einamuosius mokesčius už butą pareigą turi ne tik atsakovas D. V., bet ir pagrindinė buto nuomininkė O. B.. Iš pateiktos pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad atsakovė yra dirbanti, jos draudžiamosios mėnesio pajamos (iki mokesčių) sudaro apie 800,00 Eur. Byloje nėra duomenų, kad iš atsakovės darbo užmokesčio, be privalomų mokesčių, būtų vykdomi kiti išskaitymai. Atsakovės paaiškinimu, anksčiau priteista skola jau yra išmokėta, yra likę tik du ar trys mokėjimai AB „Kauno energija“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, kad sprendimu priteistos skolos mokėjimas turėtų būti atidėtas įvertinus tik tai, kad atsakovas D. V. turi kitų įsipareigojimų, todėl reikia laukti, iki atsakovas įsidarbins ir baigs mokėti kredito įmokas AS „Inbank“ filialui. Iš nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad atsakovų bendrai gaunamos pajamos sudaro galimybę jiems sukaupti tam tikrą piniginių lėšų kiekį, kuris gali būti skiriamas solidarios prievolės vykdymui, t.y. atsiskaityti su ieškove. Kita vertus, teismas sutinka su atsakovų pozicija, kad pagal jų gaunamas pajamas, jiems būtų sudėtinga iš karto grąžinti ieškovei priteistą sumą, galimai dėl to nukentėtų jų nepilnametė dukra, nes neliktų lėšų jos poreikių tenkinimui. Nors atsakovas D. V. turi nekilnojamojo turto - vieno kambario butą Ignalinos r. sav., Didžiasalio sen., tačiau vidutinė buto vertė yra 1408 Eur, tad tikėtina, kad reali jo pardavimo kaina taip pat būtų panaši, nes atsakovo turimas nekilnojamas turtas yra provincijoje, senos statybos. Be to, turto pardavimas yra netrumpas procesas, o priverstinis, pagreitintas turto realizavimas prieš atsakovo valią neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.

4.5. Kaip minėta, teismas, spręsdamas klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo, sutinka su ieškovės argumentais, kad sprendimo vykdymo atidėjimas nėra tikslingas. Be to, tai pažeistų ieškovės teisėtus interesus kuo greičiau pradėti atgauti sprendimu priteistą skolą ir tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Tačiau sprendžia, kad yra pagrindas išdėstyti šiuo sprendimu priteistą 3 551,19 Eur skolą, ją ieškovei išmokant per 24 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo, mokant kas mėnesį po 147,97 Eur, o paskutinę įmoką sumokant 147,88 Eur. Priimdamas tokį sprendimą, be jau nurodytų aplinkybių, teismas įvertina ir tai, kad atsakovams neturint santaupų ir neišgalint įvykdyti teismo sprendimo ir jį vykdant priverstinai, ieškovė taip pat, galimai neatgautų priteistos skolos per trumpesnį laikotarpį nei laikotarpis, kuriam priteistos sumos vykdymas išdėstytinas. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad priverstinis vykdymas sukeltų atsakovams papildomų nemažų išlaidų, kas pablogintų ir taip prastą atsakovo bei jų nepilnametės dukters ir besimokančio pilnamečio sūnaus finansinę padėtį, o ieškovės finansinė padėtis žymiai nepagerėtų. Laikytina, kad nustatytas priteistos sumos vykdymo išdėstymas ypatingai nepažeis ieškovės interesų esmės bei išlaikys šalių interesų pusiausvyrą (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 284 straipsnio 1 dalis, 432 straipsnis).

Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo.

6. Ieškovė teigė, kad atsakovai nemoka nuomos mokesčio, subnuomoja ieškovės gyvenamąsias patalpas neturėdami tam teisinio pagrindo (teismo posėdyje šio argumento nepalaikė), kad atsakovas D. V. nuosavybės teise turi kito nekilnojamojo turto ir atsakovams nuomojamas butas yra visai nereikalingas, tuo jie pažeidė nuomos sutarties sąlygas, todėl turėtų būti iškeldinti teismo tvarka nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų.

5.1. CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

5.2. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog už nuomininko pažeidimus griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013; kt.). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja).

5.3. Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme; formalus nurodymas, kad teisė gyventi atitinkame būste pagal vidaus teisę yra pasibaigusi, ne kartą kritikuotas EŽTT (žr., pvz., McCann v. United Kingdom, no. 19009/04, par. 50, judgment of 13 May 2008; Ćosić v. Croatia, no. 28261/06, judgment of 15 January 2009; kt.). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., Bjedov v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, Stankova v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013; kt.).

5.4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovas D. V. ieškovei už būsto nuomą atliko dalinius mokėjimus: 2022 m. spalio 31 d. – 76,25 Eur, 2022 m. lapkričio 27 d. – 52,19 Eur, 2023 m. sausio 23 d. – 160,47 Eur, 2023 m. vasario 26 d. – 151,98 Eur, 2023 m. birželio 30 d. – 206,05 Eur. Atsižvelgiant į CK 6.611 straipsnyje nustatytą ieškovės teisę nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį jeigu nuomininkas nuolat, tačiau ne mažiau nei 3 (tris) mėnesius nemoka nuomos mokesčio, teismas daro išvadą, jog atsakovai, tam tikrais laikotarpiais nemokėdami viso priskaičiuoto mokėti nuomos mokesčio, pažeidė 2010 m. kovo 30 d. sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis), ko pasekmėje ieškovė įgijo anksčiau nurodytą teisę reikalauti nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.

5.5. Ieškovė teigė, kad atsakovai jau ir anksčiau nėra mokėję nuomos mokesčio ir šis mokestis jau buvo priteistas teismo sprendimu. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8563-375/2012 priteista nuomos mokesčio skola šiuo metu jau yra pilnai sumokėta. Tad ieškovės argumentai, kad atsakovai yra skolingi ir nuomos mokestį, susidariusį iki 2015 metų, yra niekuo nepagristi. Taip pat, niekuo nepagrįsti ir ieškovės argumentai, kad atsakovai nemoka ir kitų buto komunalinių mokesčių ir yra susidariusios skolos komunalinių paslaugų tiekėjams. Šiuos ieškovės argumentus paneigia atsakovo D. V. pateiktos AB „Kauno energija“, UAB „Civinity namai Kaunas“, Ignitis, UAB „Kauno vandenys“ sąskaitos. Nepasitvirtino ir ieškovės argumentas, kad atsakovai butą subnuomuoja kitiems asmenims. Vien ta aplinkybė, kad 2014 m. gruodžio 10 d. buto apžiūros akte nurodoma, kad apsilankius bute jame buvo rasta L. S., kuri yra atsakovo D. V. motina, nesudaro pagrindo teigti, kad ji ginčo bute gyvena nuolatinai. Pažymėtina, kad nei buto nuomos sutarties, nei kokie tai įstatymai ar poįstatyminiai aktai nedraudžia atsakovų nuomojame bute lankytis kitiems asmenims, juo labiau giminaičiams. Daugiau jokių duomenų apie vėliau atliktus patikrinimus ir jų metu rastus pašalinius asmenis byloje nėra pateikta.

5.6. Nepaisant ieškovės įgytos teisės į reikalavimą nutraukti nuomos sutartį kadangi atsakovai savalaikiai nemoka nuomos mokesčio, byloje esantys duomenys – Kauno miesto savivaldybės administracijos nekilnojamojo turto skyriaus 2022 m. rugpjūčio 31 d. pažyma apie gyvenamąją vietą, gyventojų registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog ieškovei yra žinoma, kad atsakovė J. V. yra nepilnametė atsakovų D. V. ir O. B. dukra, kurios gyvenamoji vieta yra deklaruota Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune.

5.7. Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaiko interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama iškeldinti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų ir proporcingumo principu priimti labiausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Vaiko teisių prioritetinė apsauga yra lygiavertė savininko teisių gynimo svarbai, o tai reiškia, kad prieš iškeldinant nuomininką, kurio šeimos nariai yra nepilnamečiai vaikai, būtina išspręsti nepilnamečių vaikų būsto klausimą – jie negali būti palikti be būsto. Nors byloje nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise turi registruotą butą, tačiau šis nekilnojamasis turtas yra vieno kambario butas, esantis(duomenys neskelbtini). Kauno miesto VTAS duomenimis nepilnametė nuo pat gimimo gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, ji mokosi Kaune, lanko Kauno Aušros gimnaziją, mokosi gerai, turi šalia gyvenančius draugus, planuoja tęsti mokslus. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8563-375/2012 D. V. ir O. B. santuoka nutraukta, nepilnametės dukters J. V., gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu D. V.. Užimtumo tarnybos duomenimis, D. V. nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. yra registruotas kaip ieškantis darbo, jo pajamas sudaro vaiko pinigai ir tikėtina, šiuo metu jau gaunama nedarbo draudimo išmoka, kuri, kaip paaiškino atsakovas teismo posėdyje, sudaro apie 600 Eurus. Įvertinus būsto nuomos rinkos kainas, esančias Kauno mieste, akivaizdu, kad atsakovui su dukra išsinuomoti kitą gyvenamąją patalpą Kauno mieste būtų neįmanoma, taigi atsakovui ir jo nepilnametei dukrai tektų išvykti iš Kauno, galimai persikelti gyventi į Ignalinos rajoną.

5.8. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovų iškeldinimas iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, šiuo konkrečiu atveju neproporcingai pažeistų nuomininkų interesus, jų teisę į nuomojamo būsto išsaugojimą, atsižvelgiant į tai, jog atsakovai nuomojamame būste gyvena jau ilgą laiką, atsakovė O. B. daugiau kaip 20 metų, atsakovas D. V. daugiau kaip 16 metų, o atsakovė J. V. nuo gimimo, kad atsakovė O. B. jokios kitos gyvenamosios patalpos neturi, o atsakovas D. V. nors ir turi vieno kambario butą(duomenys neskelbtini), tačiau su atsakovu gyvena ir nepilnametė dukra, kuri mokosi priešpaskutinėje Aušros gimnazijos klasėje (III kl. ), nori ją baigti, mokytis toliau. Čia yra jos draugai, susiformavę socialiniai ryšiai, jai įprasta aplinka. Iškeldinus atsakovus iš gyvenamojo būsto Kaune, nepilnametei tektų keisti mokyklą, kas neatitiktų nepilnametės J. V. poreikių, sugriautų jos planus, nutrauktų susiformavusius socialinius ryšius, ir greičiausiai turėtų neigiamos įtakos jos mokslo rezultatams, ateities planams. Teismas vertina, kad iškeldinus atsakovus iš nuomojamo būsto, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Teismas taip pat atsižvelgtina į tai, jog nuomos mokesčio skola yra susidariusi dėl sunkios atsakovų finansinės padėties, atsakovai skolą sutinka mokėti ir pagal galimybes ją moka. Jokių kitų nuomos sutarties pažeidimų, išskyrus nuomos mokesčio nemokėjimą, kurie sąlygotų savivaldybės gyvenamosios patalpos sutarties nutraukimą, nėra nustatyta.

5.9. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties su atsakove O. B. nutraukimas ir nuomininkės bei jos šeimos narių D. V., bei nepilnametės J. V. iškeldinimas neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos teisės į būsto neliečiamybės gerbimą, Jungtinių tautų Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų.

5.10. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, ieškovės ieškinio reikalavimas nutraukti Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš gyvenamosios patalpos atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

7. Šioje byloje ieškovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagal įstatymą, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 88 straipsniu, 96 straipsniu, iš atsakovų turėtų būti priteistinas žyminis mokestis valstybei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Byloje atsakovui D. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gegužės 31 d. sprendimu byloje teikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistas. Pagal ieškinio reikalavimus dėl skolų priteisimo, iš atsakovės O. B., neatleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, priteistina 40,00 Eur žyminio mokesčio. Žyminį mokestį valstybei atsakovė turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

8. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos, kadangi atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų O. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Kauno miesto savivaldybei, juridinio asmens kodas 188764867, 3 551,19 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt vieno euro 19 ct) skolą už gyvenamosios patalpos nuomą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 551,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gruodžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimu ieškovei Kauno miesto savivaldybei, priteistos 3 551,19 sumos mokėjimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui, įpareigojant atsakovus O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą sumą sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant 23 (dvidešimt tris) mėnesius iš eilės po 147,98 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus 97 ct) kas mėnesį, įmoką sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, ir dvidešimt ketvirtą mėnesį sumokant 147,88 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus 88 ct) iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos.

Priteisti iš atsakovės O. B., a.k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei – 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų) žyminį mokestį.

Šis Kauno apylinkės teismo sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vida Agurkienė