Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba VšĮ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,18 promilių neblaivumas), 2019 m. balandžio 7 d. apie 19.00 val. G. L. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje – pievoje, įvykusio konflikto metu smurtavo prieš R. L., t. y. metė į jį metalinį vamzdį ir pataikė į dešinę koją, tokiu būdu nukentėjusiajam R. L. sukeldamas fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

jis 2019 m. liepos 29 d. apie 03.00 val. viešoje vietoje – UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje kebabinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,88 promilių neblaivumas), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. matant kitiems asmenims tyčia iš dešinės rankos alkūnės vieną kartą sudavė nukentėjusiajai D. B. į pilvo sritį ir taip dėl krūtinės ląstos sumušimo D. B. sukėlė fizinį skausmą, tokiu būdu savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tokiais veiksmais D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Byloje surinkti duomenys dėl 2019 m. balandžio 7 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Iš 2019 m. balandžio 16 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra metalinis vamzdis, paimtas iš įvykio vietos 2019 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini). Metalinio vamzdžio ilgis 73 cm, skersmuo 5 cm. Vamzdyje, tiek vienoje pusėje, tiek kitoje pusėje, stebimos dvi apvalios 1 cm pločio skylės. Metalinio vamzdžio gale matomas uždėtas metalinis lankas, kuris visas aplipęs žemėmis ir žole ir kuris skirtas metalinio vamzdžio pritvirtinimui. Pridėta fotonuotrauka (1 t., b. l. 19–20).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Byloje surinkti duomenys dėl 2019 m. liepos 29 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Iš 2019 m. spalio 16 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas, pavadinimu „DVR_10_20190729_025500“. Vaizdo įrašas paleidžiamas per programą „Windows Media Player“. Įrašas trunka 4 minutes 43 sekundžių. Atidarius vaizdo įrašą, matomos vidaus patalpos priešais automatines duris – pagrindinį įėjimą ir išėjimą iš patalpų. Dešinėje pusėje stovi staliukai, kėdės, prie sienos yra raudonos spalvos sofa. Kairėje pusėje prie lango yra staliukas, kairiau stovi prekystalis su prekėmis. Paleidus vaizdo įrašą, matoma, kad patalpose yra asmenų, jie vaikštinėja, įeina į patalpas, kalbasi. 00.38 min. matoma, kaip atsidaro automatinės durys ir pro jas į patalpas įeina vyras apie 30-35 metų amžiaus, kuris dėvi juodos spalvos švarką, pilkas kelnes. Vyras sunkiai pastovi ant kojų, mėtosi į šonus, galimai neblaivus. Vyras rankose laiko raudonos spalvos pakuotę ir iš jos kažką valgo. 00.41 min. tamsų švarką dėvintis vyras sustoja dešinėje pusėje, prie automatinių durų, šalia raudonos sofos ir kurį laiką stovi. 00.44 min. laikantis atstumo prie jo (prie to, kuris galimai neblaivus) prieina ir jam kažką pasako ir nueina toliau kitas vyras su tamsiai raudonos spalvos kepure su snapeliu, tamsiai mėlynos spalvos megztiniu bei juodais šortais. Vaizdo įraše pasirodo daugiau žmonių, jie kalbasi tarpusavyje, vaikštinėja. 1.02 min. prie vyro, kuris dėvi juodos spalvos švarką (to, kuris galimai neblaivus) prieina dar kitas asmuo, kuris dėvi juodos spalvos marškinėlius bei šortus ir kažką su juo kalba. Minėti vyrai kalbasi prie durų, o 1.14 val. prie jų prieina dar du vyrai, vienas iš jų dėvi žydros spalvos marškinėlius bei šortus, o kitas dėvi dryžuotus marškinėlius su raudonos ir tamsiai mėlynos spalvos juostomis bei dėvi tamsios spalvos kelnes. Visi išvardyti vyrai prie durų kalbasi, kažką sako vyrui, dėvinčiam juodos spalvos švarką (tam, kuris galimai neblaivus). 1.22 min. vyrai su žydros spalvos ir dryžuotais marškinėliais nueina. 1.37 min. tamsiai apsirengęs vyras taip pat nueina gilyn į vidaus patalpas, o prie durų lieka vyras su juodu švarku (tas, kuris galimai neblaivus), kuris iš karto nueina atsisėsti ant netoliese esančios kėdės ir kurį laiką sėdi. 2.57 min. prie minėto sėdinčio vyro prieina mergina, dėvinti juodos spalvos drabužius, kažką jam pasako ir savo dešine ranka paima vyrui už kairės pusės rankos alkūnės ir veda link išėjimo, vyras (galimai neblaivus) atsistoja, 3.04 min. vyras išsilaisvina nuo vedančios merginos rankos ir pasitraukia nuo jos toliau. 3.06 min. mergina abiem rankomis sugriebia už dešinės rankos vyrui juodu švarku, tada dešinę ranką atleidžia ir kaire ranka veda jį link išėjimo durų. Vyras nenoriai eina link išėjimo, svyruoja į šonus, 3.13 min. mergina pradeda stumti vyrą iš už nugaros, o vyras sustoja prie durų, kažką kalba su mergina. Prie jų prieina kitas vyras su tamsiai raudonos spalvos kepure su snapeliu, tamsiai mėlynos spalvos megztiniu bei juodais šortais ir kažką pasako. 3.34 min. mergina išeina pro duris į lauką ir trumpam dingsta iš vaizdo. 3.38 min. mergina sugrįžta ir vėl vyrą juodu švarku (galimai neblaivų) veda į lauką, rankomis stumia iš nugaros. 3.45 min. tik praėjus pro duris vyras, jau būdamas lauke, staiga sustoja ir būdamas pasisukęs šonu į merginą dešinės rankos alkūne smogia merginai, kadangi mergina yra nugara atsisukusi į kamerą, kur vyras konkrečiai smogia, nesimato, tačiau galima įžvelgti, kad buvo smogiama į pilvo sritį. Iškart po smūgio vyras pradeda bėgti toliau į lauką, o mergina susiėmusi už pilvo abiem rankomis nueina gilyn į patalpų vidų. 3.52 min. mergina dingsta iš vaizdo. Vyksta žmonių sujudimas patalpose. Vaizdo įrašas baigiasi 4.43 min.(1 t., b. l. 107–109).

Iš 2019 m. lapkričio 6 d. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra D. B. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 6 lapai, Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros protokole pateikta išvada, kad D. B. 2019 m. liepos 29 d. vaikų ligoninėje VUL SKF nustatyta krūtinės ląstos sumušimas, tačiau objektyvių medicininių sumušimo požymių nekonstatuota, todėl ši diagnozė kaip sužalojimas nevertinama ir nekvalifikuojama (1 t., b. l. 131).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. liepos 29 d. 3.46 val. D. V. nustatytas 1,88 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 166–167).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2019 m. spalio 16 d. ieškinyje ,,Dėl žalos atlyginimo“ Nr. 25425 prašoma priteisti iš kalto asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui padarytą 70,63 Eur žalą dėl nukentėjusiosios D. B. gydymo (1 t., b. l. 136–138).

D. B. 2020 m. sausio 16 d. civiliniame ieškinyje prašoma iš D. V. D. B. naudai priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą ir šios bylos ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu patirtas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą (1 t., b. l. 147–151).

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-719/2012, 2K-318/2012, 2K-406/2013, 2K-229/2014).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-7-404/2014). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018).

Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).

Šiuo atveju byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma, t. y. paties kaltinamojo, nukentėjusiosios D. B. bei liudytojų V. V. ir T. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos pareigūno A. V. tarnybinis pranešimas, įvykio registracijos kortelės duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelės, asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu duomenys, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, patvirtina, kad D. V. 2019 m. liepos 29 d. apie 03.00 val. viešoje vietoje – kebabinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,88 promilių neblaivumas), įžūliu elgesiu, t. y. matant kitiems asmenims tyčia iš dešinės rankos alkūnės vieną kartą sudavė nukentėjusiajai kebabinės darbuotojai D. B. į pilvo sritį, sukeldamas jai fizinį skausmą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas visuomenėje pripažintas elgesio ir moralės normas, bei savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šių padarinių kilimą patvirtina tai, jog, kaip nustatyta byloje, dar iki minėtų smurtinio pobūdžio veiksmų, nukreiptų prieš nukentėjusiąją, D. V. kebabinėje triukšmavo, įžeidžiamai kibo prie kitų kebabinėje esančių lankytojų bei darbuotojų, trukdė joms dirbti, kaltinamąjį raminti ir drausminti ėmėsi ne tik darbuotojos, bet ir kiti kebabinės lankytojai, kol galiausiai kaltinamasis trenkė nukentėjusiajai (kebabinės darbuotojai) dešinės rankos alkūne į pilvo sritį, kai ši norėjo kaltinamąjį išvesti iš kebabinės patalpų. Po smūgio kebabinėje buvę kiti lankytojai iš karto pradėjo vytis išbėgusį kaltinamąjį, iškvietė policiją bei suteikė pagalbą nukentėjusiajai, kol atvyko greitosios medicinos pagalbos medikai. Taigi akivaizdu, kad viešoje vietoje buvusiems kitiems asmenims toks kaltinamojo elgesys pasirodė šokiruojantis, nepriimtinas, įžūlus, be to, suprantama, dėl incidento buvo sutrikdytas ir kebabinės darbas.

Teismas sprendžia, kad kaltinamasis D. V., atlikdamas nurodytus veiksmus, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – jis suvokė, kad viešoje vietoje, esant pašaliniams asmenims, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, jis elgiasi įžūliai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei bei nukentėjusiajai turės jo atliekami veiksmai.

Taigi, ištyręs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, įrodyta.

Už Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Už Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. V., teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, t. y. kad šiuo atveju padarytas vienas baigtas nesunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai ir vienas baigtas nesunkus tyčinis nusikaltimas viešajai tvarkai.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju yra tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tačiau kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog jis veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad D. V. yra jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis VšĮ (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 5), darbe charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 19), neteistas (2 t., b. l. 6–7), per pastaruosius metus administracine tvarka baustas 3 kartus, 2 iš jų už viešosios tvarkos pažeidimus, esant neblaiviam (2 t., b. l. 8–10), psichikos sveikatos įstaigose neregistruotas (2 t., b. l. 13), Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale negydytas ir neregistruotas (2 t., b. l. 16).

Teismo vertinimu, nors D. V. dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, praeityje nebuvo teistas, o administraciniai nusižengimai nėra dažni, tačiau, matyti, kad jo daromi teisės pažeidimai, kaip ir šiuo atveju, dažniausiai yra susiję su alkoholio vartojimu, kas lemia jo neteisėtą elgesį.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog D. V. už BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirtinos straipsnių sankcijose numatytos ir prokurorės pasiūlytos bausmių rūšys – laisvės apribojimas, kurių dydis už kiekvieną iš nusikaltimų nustatytinas šiek tiek mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis, t. y. po 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bei įvertinus minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, susijusias tiek su nusikalstamų veikų, tiek su kaltinamojo asmenybės charakteristika, šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, kaltinamajam skirtina subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą, bei uždraudžiant jam visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu vartoti alkoholį, kadangi tokie įpareigojimai bei draudimai, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui (BK 48 str. 6 d. 1, 2 p., 7 d.).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek ir jo įvykdytas nusikalstamas veikas, tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kadangi D. V. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo.

Kaltinamasis D. V. Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 7 d. 19.53 val. iki 2019 m. balandžio 8 d. 11.18 val. (viena diena) ir nuo 2019 m. liepos 29 d. 03.11 val. iki 2019 m. liepos 29 d. 15.20 val. (viena diena) (1 t., b. l. 65, 71, 169, 181). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, D. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios D. B. atstovas išreiškė abejonę dėl kaltinamojo galimybės dirbti savo darbą (t. y. būti (duomenys neskelbtini)), įvykdžius šias nusikalstamas veikas. Teismas šiuo aspektu pažymi, kad BK 68² straipsnis numato galimybę kartu su bausme skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, tačiau teismas ją skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla (BK 68² str. 1 d.). Taigi šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas yra atimti arba apriboti galimybę nuteistajam padaryti naujas nusikalstamas veikas, susijusias su kaltininko profesija tuo atveju, kai būtent profesiniai įgūdžiai, darbo vieta, tiesiogiai lėmė sąlygas asmeniui nusikalsti.

Nagrinėjamu atveju D. V. abi nusikalstamas veikas padarė ne darbinės ar profesinės veiklos srityje, be to, teismas šiuo atveju nemano, jog D. V. negalima palikti teisės dirbti (duomenys neskelbtini) darbą arba užsiimti panašia veikla, kadangi jo nusikalstamos veikos nebuvo išimtinai susijusios su nepilnamečiais, mokyklinio amžiaus asmenimis, mokymo proceso veikla, o bausmės paskirtis ir pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos tikslai bus pasiekti netaikant D. V. šios baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaujantis išdėstytų aplinkybių visuma, darytina išvada, kad teisės dirbti (duomenys neskelbtini) darbą ar jam prilygintą pedagoginį darbą atėmimas D. V. šiuo atveju būtų perteklinis ir neproporcingas.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 72–73, 193–194) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) paketas Nr. 1, kuriame yra metalinis vamzdis, paimtas iš įvykio vietos 2019 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. balandžio 17 d. kvitą B Serija BBB Nr. KA VPK 001412 saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyryje (b. l. 17–24) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas; 2) vaizdo įrašas iš UAB „A“ priklausančios kebabinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotos 2019 m. liepos 29 d. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, bei vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios D. B. apklausa, įrašyti į CD laikmenas, prisegtas prie bylos 1 tomo galinio viršelio vidinės dalies – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.

Šiuo atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 70,63 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalota D. B., nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų (1 t., b. l. 136). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiosios D. B. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 137). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajai suteiktų gydymo paslaugų išlaidas, jų sumą. Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, su juo sutiko ir kaltinamasis D. V., todėl ieškinys tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 70,63 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

Taip pat nukentėjusioji D. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodo, jog įvykio metu buvo D. V. viešai žeminama, buvo jo sumušta ir patyrė fizinį skausmą. Šio įvykio metu nukentėjusioji patyrė didžiulį išgąstį ir stresą, dvasinius išgyvenimus, jai pablogėjo sveikata, dėl ko įvykio metu buvo išvežta į ligoninę. D. B. patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, sietinų ne tik su jos baime, bet ir bendravimo įpročiais – nepilnametė D. B. tapo uždaresnė, pradėjo jausti baimės jausmą, bijoti svetimų žmonių, ypač apsvaigusių ir vyriškos lyties. Jai buvo teikiama ir psichologinė pagalba. Patirtos traumos padariniai tebelemia D. B. tiek psichologinę, tiek fizinę savijautą. Ji ilgą laiką vengė bendravimo su draugais ir aplinkiniais, vengė lankytis viešose vietose, o darbo vietoje ypač jautėsi nesaugiai ir bijojo dėl galimo tokio įvykio pasikartojimo. Jai padarytą neturtinę žalą vertina 3 000 Eur suma (1 t., b. l. 147–151).

Minėta, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajai nepilnametei padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, taip pat į veikos pobūdį – suduotas vienas smūgis rankos alkūne į nukentėjusiosios pilvo sritį, taip pat kilusius padarinius – nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, tačiau sveikatos sužalojimų nebuvo nustatyta. Nukentėjusioji ieškinyje nenurodo bei byloje nėra duomenų apie tai, ar ir kokias fizine prasme kilusias pasekmes (skausmą smūgio vietoje, sveikatos problemas ir pan.) ji juto dar kurį laiką po įvykio, ar dėl to pakartotinai savo iniciatyva turėjo lankytis sveikatos priežiūros įstaigose. Byloje yra tik duomenys, kad jai buvo teikiama psichologo konsultacija (1 t., b. l. 122–124). Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje teigia, jog dėl įvykio patyrė ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Ji patyrė didelį stresą bei išgąstį, be to, atsirado baimės jausmas, sumažėjo bendravimo galimybės.

Teismo vertinimu, nukentėjusiosios nurodyti tiek fiziniai, tiek moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jos savijautai, gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio, tačiau šiuo atveju nenustatyta, jog neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajai yra itin ilgalaikiai ar išliekantys visam jos gyvenimui, nepaisant to, kad šį įvykį ji dar ilgai atsimins, bei nenustatyta, kad dėl sukelto fizinio bei dvasinio skausmo atsirado negatyvūs pasikeitimai įvairiose jos gyvenimo srityse, t. y. kad ji prarado darbingumą, suprastėjo gyvenimo kokybė, iki šiol ribojama įprasta veikla, šiuo metu patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto fizinio smurto ir t. t. Kaip minėta, atsižvelgtina ir į tai, jog prieš nukentėjusiąją buvo padarytas smurtinis tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau nenustatyti sveikatos sužalojimai (sutrikdymas), suduotas vienas smūgis į pilvo sritį, tiek įvykio metu, tiek ir šiek tiek po įvykio ji jautė tam tikrą ir moralinį sukrėtimą. Pažymėtina ir tai, kad nors kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui, tačiau nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami. Šiuo atveju, kaip nurodė pats kaltinamasis teismo posėdžio metu, nors jis ir dirba, tačiau jo finansinė padėtis nėra labai gera, turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, todėl prašomas neturtinės žalos atlyginimas jam būtų didelė finansinė našta, galėtų atlyginti mažesnio dydžio žalą ir dalimis.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, atsižvelgiant į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-522/2013, 2016 m. gegužės 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-699/2016, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-382-1073/2017, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį baudžiamojoje byloje 2K-341-648/2018 ir kt.), konstatuotina, kad išdėstytų neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 700 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taip pat nukentėjusioji civiliniame ieškinyje prašo priteisti iš kaltinamojo ir visas baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu patirtas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Nukentėjusiosios atstovas teismui pateikė tai patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad prašoma išlaidų atlyginimo suma sudaro 300 Eur (už konsultavimą, atstovavimą ikiteisminio tyrimo institucijose, teisme bei civilinio ieškinio surašymą). Teismo nuomone, atsižvelgus į D. V. padarytos nusikalstamos veikos (2019 m. liepos 29 d.) pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, darytina išvada, kad nukentėjusiosios D. B. už teisinę pagalbą sumokėtas atlygis advokato padėjėjui atitinka proporcingumo kriterijus. Atsižvelgęs į išvardytas aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, priteistiną civilinio ieškinio sumą, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą ir apimtį procese, teismas sprendžia, kad D. B. prašomos priteisti išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra pagrįstos, dėl ko iš D. V. D. B. naudai priteistina 300 Eur proceso išlaidų, turėtų atstovo paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2019 m. balandžio 7 d. veika) ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2019 m. liepos 29 d. veika) ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir D. V. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. V. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktu bei 7 dalimi, įpareigoti D. V. visą laisvės apribojimo bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą, ir uždrausti jam visą laisvės apribojimo bausmės laiką vartoti alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. V. laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 7 d. 19.53 val. iki 2019 m. balandžio 8 d. 11.18 val. (viena diena) ir nuo 2019 m. liepos 29 d. 03.11 val. iki 2019 m. liepos 29 d. 15.20 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, t. y. 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš D. V. 70,63 Eur (septyniasdešimt eurų šešiasdešimt tris centus) turtinės žalos atlyginimą. Jį pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDFV už D. B. gydymą“.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir D. B. naudai priteisti iš D. V. 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą bei 300 Eur (tris šimtus eurų) turėtų išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) paketą Nr. 1, kuriame yra metalinis vamzdis, paimtas iš įvykio vietos 2019 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. balandžio 17 d. kvitą B Serija BBB Nr. KA VPK 001412 saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyryje – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 2) vaizdo įrašą iš UAB „A“ priklausančios kebabinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotos 2019 m. liepos 29 d. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, bei vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios D. B. apklausa, įrašytus į CD laikmenas, prisegtas prie bylos 1 tomo galinio viršelio vidinės dalies – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti D. V., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ar šaukimo gavimo.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.