Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Artūro Auglio teikimą dėl nuteistajam V. B. paskirtos bausmės - baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. vasario 14 d. gautas antstolio Artūro Auglio (toliau – ir antstolis) teikimas, kuriuo prašoma V. B. paskirtą 225.56 Eur baudą pakeisti kita bausme.

2. Teikime nurodoma, jog skolininkas V. B. per raginime nustatytą terminą baudos nesumokėjo. Skolininkas niekur nedirba, nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi. Areštuotos skolininko banko sąskaitos, tačiau piniginių lėšų jose nėra. Duomenų apie skolininko buvimo vietą ĮKNR nėra. Kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nenustatyta.

3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimo netenkinti, nes pagal tai ką išvardino antstolis, jo veiksmai atlikti formaliai, nesiėmė priemonių susisiekti su nuteistuoju, nustatyti galimą jo buvimo vietą, neaiškios priežastys, kodėl asmuo baudos nesumoka. Nuteistasis apie baudos išieškojimą neinformuotas. Teikimas netenkintinas, antstolis turi toliau tęsti išieškojimą.

4. Nuteistasis V. B. posėdyje nedalyvavo, teismo šaukimai atvykti į 2024 m. kovo 1 d. 8.40 val., 2024 m. kovo 15 d. 8.40 val., 2024 m. balandžio 4 d. 13.20 val., 2024 m. balandžio 29 d. 8.40 val., 2024 m. balandžio 9 d. 10.00 val. teismo posėdžius neįteikti (7 t, b. l. 8, 14, 28, 40). Byloje ir vykdomojoje byloje esamais telefono numeriais nepasiekiamas. Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi policijos įstaigai pavesta atvesdinti nuteistąjį į 2024 m. gegužės 9 d. 10.00 val. teismo posėdį (7 t, b. l. 52, 53), tačiau ši nutartis neįvykdyta, nes nuteistasis nerastas, jo faktinė gyvenamoji vieta nežinoma. Taip pat neįvykdytos 2024 m. kovo 15 d. ir 2024 m. balandžio 24 d. nutartys atvesdinti nuteistąjį į teismo posėdžius dėl identiškų priežasčių. Gyventojų registro duomenimis V. B. paskutinė gyvenamoji vieta nustatyta Lenkija, į kurią nuteistasis išvyko, žinoma galima jo gyvenamoji vieta Lietuvoje (duomenys neskelbtini), VSDFV duomenimis nuteistasis nedirba. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK raštu dėl V. B. atvesdinimo informavo, kad V. B. nerastas, buvo bendrauta su V. B. motina A. B. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). A. B. nurodė, jog sūnus V. B. nurodytu adresu negyvena, paskutinį kartą buvo svečiuose pas motiną 2023 metų spalio mėnesį. Šiuo metu motina žino, kad V. B. gyvena kažkur užsienyje, tiksliai kur nurodyti negali, nes nepalaiko jokių ryšių. Konstatuotina, kad teismas ėmėsi visų priemonių, kad nuteistajam būtų pranešta apie teismo posėdžius, tačiau jo surasti ir užtikrinti jo dalyvavimą juose nepavyko, todėl teikimas išnagrinėtas nuteistajam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsnio 1 dalis).

5. Antstolis teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti antstoliui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas netenkintinas.

6. Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Bauda yra nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, kurios paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl teismo paskirta bausmė turi būti laiku įvykdoma. Pagal BPK 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.

7. BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir BK 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Taigi, kaip matyti, baudžiamasis įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus (BK 47 straipsnio 7 dalis); kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra (BK 47 straipsnio 8 dalis).

8. Nustatyta, kad V. B. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje (8 veikos), 178 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų 6 mėnesių (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. birželio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė ir 6 MGL (225,56 eurų) dydžio bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. birželio 22 d.

9. Iš bylos ir antstolio Artūro Auglio vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad nuteistajam gera valia baudos nesumokėjus, 2022 m. birželio 30 d. pagal minėtą teismo nuosprendį išduotas vykdomasis raštas ir išsiųstas antstoliui vykdyti. Priverstinį išieškojimą antstolis vykdo nuo 2022 m. liepos 8 d. ir per šį laikotarpį bauda iš nuteistojo nebuvo išieškota. Antstolis vykdydamas baudos išieškojimą patikrino Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą dėl socialinių išmokų gavimo, Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro duomenis, Įtariamųjų, kaltinamųjų nuteistųjų registrą, antstolių informacinę sistemą, SODRA duomenų bazę. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo vykdomojo dokumento pateikimo dienos iki teikimo pateikimo teismui dienos 225,56 Eur bauda nebuvo sumokėta savanoriškai ir nebuvo išieškota priverstinai. Teismui antstolio pateikta medžiaga patvirtina, kad V. B. piniginių lėšų banko sąskaitose, o taip pat kilnojamojo, nekilnojamojo, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Vykdomosios bylos duomenys ir Teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašas apie asmens darbovietę, gautą iš VSDFV, patvirtina, kad V. B. šiuo metu niekur nedirba, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai ar V. B. šiuo metu yra darbingas, ar turintis dalinį darbingumą asmuo, ar jis sutinka atlikti viešuosius darbus. Vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo. Tačiau teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis V. B. vengia sumokėti jam paskirtą baudą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad baudos vykdymo metu buvo tikrinta minėtose duomenų bazėse esanti informacija apie nuteistojo turtinę padėtį, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, teikime nurodoma, jog nėra turto, į kurį būtų galima nukreipti baudos išieškojimą. Pateikti duomenys patvirtina, kad vykdymo metu iš V. B. bauda neišieškota, tačiau negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo tyčinio vengimo ją sumokėti (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-641-919/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartis byloje Nr. 1S-243-651/2015).

10. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos antstolis vieną kartą išsiuntė V. B. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad siuntą priėmė nuteistojo mama A. B., o ne pats nuteistasis, kuris tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad nuteistasis vykdomosios bylos pradėjimo metu ir jos vykdymo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys baudžiamojoje byloje Nr. 1-164-288/2022 patvirtina, kad jo laisvė buvo suvaržyta nuo 2021-10-11 iki 2023-10-09, tad akivaizdu, kad antstolio gyvenamosios vietos adresu 2022-07-11 siųstų dokumentų, tame tarpe raginimo sumokėti baudą, nuteistasis negavo.

11. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog 2023 m. gruodžio 7 d. antstolis priėmė patvarkymą skelbti V. B. paiešką, tačiau ji nebuvo paskelbta, policijos rašte nurodant, kad V. B. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), bei nurodant jo kontaktinį telefoną, tačiau ši antstoliui pateikta informacija nebuvo patikrinta, nėra duomenų vykdomojoje byloje, kad buvo susisiekta nurodytais kontaktais su V. B.. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad minėtu adresu gyvenanti nuteistojo motina nurodė, jog sūnus nebuvo apsilankęs minėtoje vietoje nuo 2023 m. spalio mėnesio, t. y. du mėnesius prieš priimant antstoliui patvarkymą dėl paieškos paskelbimo, kuri kaip minėta policijos nebuvo paskelbta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad antstolio siųstų dokumentų įteikimas nuteistojo motinai, kuomet nenustatyta, jog ji kontaktavo su nuteistuoju jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, o vėliau dėl to, kad jis nuo 2023 m. spalio mėnesio buvo išvykęs motinai nežinomu adresu, todėl tai nelaikytina tinkamu nuteistojo informavimu apie priverstinį vykdymo procesą. Kaip minėta, nors antstolis ir buvo teisingai nusprendęs skelbti nuteistojo paiešką, tačiau ji faktiškai nebuvo paskelbta, tad nebuvo nustatyta faktinė nuteistojo gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad pagal BPK 142 straipsnio 1 dalį, įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ir kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo šaukiami atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Be pateisinamos priežasties neatvykęs pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas gali būti atvesdinami. Jeigu įtariamojo ar kaltinamojo buvimo vieta nežinoma, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi skelbiama įtariamojo ar kaltinamojo paieška. Tačiau nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nesuteikia teisės teismui savo iniciatyva skelbti nuteistojo paiešką. Todėl bausmę vykdanti institucija turėtų išnaudoti visas galimybes susisiekti su nuteistuoju visais žinomais jo galimo buvimo ar gyvenamosios vietos adresais, o esant pagrindui bendradarbiaudama su policija ir kitomis institucijomis ar įstaigomis inicijuoti tokio nuteistojo, kaip pasislėpusio nuo bausmės atlikimo, paiešką. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, spręstina, kad antstolis neišnaudojo visų galimybių nustatyti nuteistojo faktinę buvimo vietą ir atitinkamai susisiekti su nuteistuoju, kad išsiaiškinti dėl bausmės – baudos vykdymo, jos nevykdymo pasekmių, dėl nuteistojo valios sumokėti baudą, dėl sutikimo atlikti viešuosius darbus.

12. Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).

13. Antstolis, pagal Lietuvos Respublikos (toliau – BPK) 352 straipsnio 2 dalį, yra baudos išieškojimą vykdantis pareigūnas, ir būtent jis vykdymo eigoje turėtų išsiaiškinti, ar nuteistasis baudos sumokėti neišgali dėl objektyvių priežasčių, ar jis ją sumokėti tiesiog vengia, ir atitinkamai formuluoti savo teikimą teismui dėl baudos pakeitimo kita bausme BK 47 straipsnio 6 dalies ir 7 dalies pagrindu.

14. Nagrinėjamu atveju, antstolis, kreipdamasis į teismą pateikė abstraktų prašymą pakeisti baudą kita bausme, nenurodant šio prašymo ir konkretaus faktinio pagrindo – ar nuteistasis vengia baudą mokėti ar neišgali dėl objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad teismui tenkinus teikimą ir paskirtą baudą pakeitus laisvės apribojimo bausme, Probacijos tarnyba neturėtų galimybių ją vykdyti, nes nuteistasis privalo pasirašytinai būti supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka bei sąlygomis, atsakomybe už laisvės apribojimo bausmės nevykdymą, kas šiuo atveju įvertinus dokumentų neįteikimo nuteistajam aplinkybes yra neįmanoma.

15. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktį jam skirta 6 MGL bauda turėtų būti keičiama į 6 laisvės apribojimo dienų, t. y. į itin trumpą laisvės apribojimo bausmės laiką, kurį ji turėtų būti vykdoma. Teismo vertinimu, dėl laisvės apribojimo bausmės vykdymo ypatumų (nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos) nagrinėjamu atveju antstolio kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, kol nėra išnaudotos visos galimybės išieškoti iš asmens baudą priverstinai, nėra proporcinga priemonė.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 7, 10, 44 straipsniuose įtvirtinti teisės į teisingą (sąžiningą) procesą, teisės į gynybą, rungimosi principai. Pagal BPK 7 straipsnį bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo: kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. BPK 10 straipsnyje įtvirtinta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą; teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų. Šių teisių ir principų užtikrinimą garantuoja kitos BPK normos. Pagal BPK 22 straipsnio 3 dalį kaltinamasis baudžiamajame procese turi teisę teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų, reikšti nušalinimus, užduoti klausimus ir pan. BPK 45 straipsnyje nustatytas įpareigojimas teisėjui, prokurorui ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui ne tik išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises, bet ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti.

17. Teismas pažymi, kad nuteistasis apie procesą nėra informuotas, teismas išnaudojo visas įmanomas procesines priemones, siekiant asmenį informuoti apie procesą, nuteistojo paiešką pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą turi teisę skelbti tik antstolis, teismui nėra žinoma jo faktinė gyvenamoji ir buvimo vieta, jo sveikatos būklė, nuomonė dėl antstolio teikimo. Spręstina, kad tenkinus teikimą ir pakeitus V. B. paskirtą baudą kita bausme, jam apie procesą nežinant, būtų neabejotinai pažeista jo teisė į gynybą.

18. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šio metu baudos bausmės keisti kita bausme negalima, nes nėra nustatyta, kad nuteistasis vengia baudos mokėjimo. Negalima teigti, kad nuteistasis apie jo atžvilgiu pradėtą priverstinio išieškojimo procesą ir apie procesą dėl jam paskirtos baudos pakeitimo buvo informuotas, todėl baudos pakeitimas kita bausme grubiai pažeistų nuteistojo teisę į gynybą. Taipogi pakeitus nuteistajam paskirtą baudą laisvės apribojimo bausme šios nebūtų galimybės vykdyti, nes nebūtų galimybės nuteistojo išsikviesti į Probacijos tarnybą bei supažindinti jį su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, kas naujos bausmės paskyrimą leistų vertinti kaip formalų.

19. Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta aukščiau, antstolio teikimas netenkintinas ir nuteistajam skirta bausmė paliktina nepakeista bei vykdytina toliau iki bus surastas nuteistasis, informuotas apie vykstantį jo atžvilgiu priverstinį baudos išieškojimo procesą, išsiaiškinta dėl baudos įvykdymo galimybių, nuteistojo nuomonė dėl bausmės keitimo kita bausme. Be to, pažymėtina, kad jei nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, BPK 342 straipsnio 5 dalyje yra numatyta galimybė asmeniui nuosprendžiu paskirtos baudos mokėjimą perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Ši procedūra atliekama vadovaujantis 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms, pagal kurio 4 straipsnio 1 dalį, sprendimą kartu su liudijimu galima perduoti valstybės narės, kurioje fizinis arba juridinis asmuo, dėl kurio buvo priimtas sprendimas, turi turto arba pajamų, kurioje fizinis asmuo įprastai gyvena arba kurioje yra juridinio asmens registruota buveinė, kompetentingoms institucijoms.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

Antstolio Artūro Auglio teikimo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą grąžinti antstolio kontorai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.