Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-32-635/2026

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-01-29
Bylos Nr.: 1A-32-635/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-34288-2024-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalia Kursevičienė, Daiva Jazbutienė, Edita Lapinskienė
Nuteistasis: A. G., L. G.

Kategorijos

1.2.14.1.2.4Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 3 d.)
1.2.14.9.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-32-635/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34288-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.4; 1.2.14.9.3; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės,

sekretoriaujant K. R., I. J.,dalyvaujant prokurorėms Jurgitai Rumbinaitei, Erikai Novogreckei,nuteistojo A. G. gynėjai advokatei K. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 3 metų laisvės atėmimu;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 40 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir A. G. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 23 d. nutartimi, kuria subendrintos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžiu bei Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu skirtos bausmės, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, ir A. G. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 23 d. nutartį.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. G. pripažintas recidyvistu.

Iš L. G. ir A. G. solidariai nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) A. S. naudai priteista 1015,50 Eur civilinis ieškinys turtinės žalos atlyginimui.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas L. G., dėl jo atžvilgiu priimto nuosprendžio apeliacinio skundo nėra pateikta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. G. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis ir L. G. tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą ir pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpą, tai yra jie veikdami bendrininkų grupe, 2024 m. rugsėjo 10 d., laikotarpiu nuo 18.52 val. iki 19.00 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, išsinuomotu „B. S. L.“ UAB automobiliu „Audi Q2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvykę prie statybinio vagonėlio, stovėjusio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nenustatytu būdu tyčia išlaužė 150 Eur vertės vagonėlio lango apsaugines žaliuzes ir taip sugadinę 185 Eur vertės plastikinio vagonėlio lango mechanizmą, įsibrovė į statybinio vagonėlio vidų, iš kurio pagrobė A. S. priklausantį turtą: 100 Eur vertės kampinį šlifuoklį „Makita“, 150 Eur vertės kampinį akumuliatorinį šlifuoklį „Makita“, 40 Eur vertės baterijų kroviklį „Makita“, 3 vnt. „Makitos“ baterijų, 150 Eur bendros vertės, 150 Eur vertės trimerį AL-CO, 80 Eur vertės elektrinį statybinį maišytuvą „Rubimix-N Professional“, 30 Eur vertės vandens siurblį „Strongtec“, 70 Eur vertės statybinį prailgintuvą su 25 m ilgio rite, 20 vnt. montažinių putų „Penosil Speed Fix“, 750 ml talpos flakonų, kurių bendra vertė 140 Eur, 3 vnt. aliumininių pilkos spalvos gulsčiukų „Sola“, bendros 80 Eur vertės, 7 vnt. vielos ričių, bendros 50,50 Eur vertės. Tokiu būdu L. G. ir A. G., veikdami bendrininkų grupe, tyčia sugadino svetimą A. S. priklausantį 335 Eur vertės turtą ir įsibrovę į patalpas, pagrobė svetimą – A. S. priklausantį 1 040,50 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinių skundų ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 16 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jam dalyvaujant teismo posėdyje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Nuteistasis tvirtina, kad ikiteisminis tyrimas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų atliktas neišsamiai, nesurinkus objektyvių ir neginčijamų, jo kaltę pagrindžiančių, įrodymų. Baudžiamojo įstatymo normos draudžia nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

2.2. Nuteistojo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju byloje apskritai nėra jokių įrodymų, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje . Taigi, pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pažeidė in dubio pro reo principą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdyje nuteistojo A. G. gynėja advokatė K. M. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes. Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

6. Nuteistojo A. G. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė nesant byloje įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis (A. G.) įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl įrodymų vertinimo.

7. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde teigia, jog jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį, o pirmosios instancijos teismas jį nuteisė be jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, su tokiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais sutikti neturi pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas pagrindė išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais atmetė A. G. pateiktą įvykio versiją bei jo parodymus vertino kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina tai, jog duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

9. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu A. G. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, su L. G., tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą ir pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpą, t. y. 2024-09-10, laikotarpiu nuo 18.52 val. iki 19.00 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, išsinuomotu „B. S. L.“ UAB automobiliu „Audi Q2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvykę prie statybinio vagonėlio, stovėjusio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nenustatytu būdu tyčia išlaužė 150 Eur vertės vagonėlio lango apsaugines žaliuzes ir taip sugadinę 185 Eur vertės plastikinio vagonėlio lango mechanizmą, įsibrovė į statybinio vagonėlio vidų, iš kurio pagrobė A. S. priklausantį turtą: 100 Eur vertės kampinį šlifuoklį „Makita“, 150 Eur vertės kampinį akumuliatorinį šlifuoklį „Makita“, 40 Eur vertės baterijų kroviklį „Makita“, 3 vnt. „Makitos“ baterijų, 150 Eur bendros vertės, 150 Eur vertės trimerį AL-CO, 80 Eur vertės elektrinį statybinį maišytuvą „Rubimix-N Professional“, 30 Eur vertės vandens siurblį „Strongtec“, 70 Eur vertės statybinį prailgintuvą su 25 m ilgio rite, 20 vnt. montažinių putų „Penosil Speed Fix“, 750 ml talpos flakonų, kurių bendra vertė 140 Eur, 3 vnt. aliumininių pilkos spalvos gulsčiukų „Sola“, bendros 80 Eur vertės, 7 vnt. vielos ričių, bendros 50,50 Eur vertės. Tokiu būdu L. G. ir A. G., veikdami bendrininkų grupe, tyčia sugadino svetimą A. S. priklausantį 335 Eur vertės turtą ir įsibrovę į patalpas, pagrobė svetimą – A. S. priklausantį 1 040,50 Eur vertės turtą.

10. Apeliaciniu skundu prieštaraujama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vagystę kartu su nuteistuoju L. G. padarė jis (A. G.). Iš bylos duomenų matyti, jog kitas nuteistasis L. G. taip pat parodė, kad įvykio dieną jis buvo vienas, po to teigė, jog neatsimena, ar atvažiavo į tą vietą vienas, jis atvyko prie vagonėlio su nuomotu automobiliu, įsilaužė į vagonėlį, o A. G. neprisidėjo. Jis (L. G.) nežino, kodėl nukentėjusysis A. S. nurodė policijai du asmenis, gal susimaišė. Atitinkama kito nuteistojo, t. y. L. G., pozicija vertintina kritiškai.

11. Šios išvados kontekste pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, kad vertinant kitų kaltinamųjų parodymus, gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo (jie turėtų būti tikrinami atidžiau), nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl netikrų parodymų davimo (EŽTT 2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Vladimir Romanov prieš Rusiją, peticijos Nr. 41461/02, § 102; 2010 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Melnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 23610/03, § 75; 2012 m. spalio 23 d. sprendimas Pichugin prieš Rusiją, peticijos Nr. 38623/03, § 199). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad kito kaltinamojo toje pačioje byloje parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau jų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų asmenų parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-976/2018, 2K-43-458/2021, 2K-64-1073/2022), tokio asmens visi parodymai turi būti itin išsamiai ir visapusiškai patikrinami lyginant su kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

12. Skundo nagrinėjimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. G. ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu dėl to, kad sugadino ir pagrobė nukentėjusiojo A. S. turtą, veikdamas bendrininkų grupe su nuteistuoju L. G., neprisipažino, priešingai, pozicija dėl kaltinimo proceso metu iš esmės nebuvo nuosekli. Nuteistasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu 2024-11-19 apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad įtarime nurodytos nusikalstamos veikos neįvykdė, apie šią veiką nieko papasakoti negali. Ką veikė įtarime nurodytu laiku - 2024-09-10, jis nepamena, nurodyti negali, galimai buvo namuose (duomenys neskelbtini), kadangi (duomenys neskelbtini) yra jo (duomenys neskelbtini) gimtadienis. Tuo tarpu apklausiamas teisme 2025-05-21 nurodė, kad 2024-09-10 nežino kodėl kaltinime nurodyta, jog jis buvo tą dieną su L. G. prie vagonėlio, tiksliai neatsimena kur buvo tą dieną. Pažįsta L. gerai, jis gyveno pas jį (A. G.), praeitų metų rugsėjo mėn. L. gyveno pas jį, nes buvo susipykęs su mama ir žmona. A. S. yra girdėtas, bet nepažįsta jo asmeniškai. Yra tikras, kad 2024-09-10 nebuvo prie vagonėlio su L. G.. Taigi apklausiamas teisme, A. G. nenurodė, jog 2024-09-10 galimai buvo namuose, kadangi (duomenys neskelbtini) yra jo (duomenys neskelbtini) gimtadienis. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad L. G. parodymus, jog vagystę įsibraudamas į nukentėjusiojo A. S. statybinį vagonėlį ir nukentėjusiojo turto sugadinimą jis padarė vienas, vertina kaip jo bandymą padėti bendrininkui A. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir tuo pačiu švelninti savo paties baudžiamąją atsakomybę, o A. G. parodymus vertina kaip siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju, teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada neturi pagrindo nesutikti.

13. Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad aplinkybės, kurios yra nustatytos ir tiesiogiai teisme ištirtos, yra susijusios tarpusavyje, esmingai papildo viena kitą ir, vertinant jas kartu, teisėjų kolegijai nepalieka abejonių, kad būtent A. G., veikdamas kartu su L. G., padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas rėmėsi nukentėjusiojo A. S. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, liudytojų A. M., L. S., A. U. parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų G. S. bei R. P. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūrų protokolais, lombardo sutartimis, tarnybiniais pranešimais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie išsamiai yra išanalizuoti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje (todėl šioje nutartyje plačiau neaptariami) ir neginčijamai patvirtina, kad A. G. veikdami bendrininkų grupe su L. G. tyčia sugadino svetimą – nukentėjusiajam A. S. priklausantį turtą ir įsibrovę į patalpas (statybinį vagonėlį) pagrobė svetimą – nukentėjusiajam A. S. priklausantį turtą.

14. Vis dėlto, atmetant nuteistojo apeliacinį skundą pažymėtina, kad nukentėjusysis A. S. tiek rašydamas pareiškimą policijai, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme, nuosekliai nurodė esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad įvykio dieną (2024-09-10), įvykio vietoje buvo du asmenys, taip pat patvirtino, kad nuteistųjų (tuo metu kaltinamųjų) iki įvykio matęs nebuvo. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir paneigia tiek nuteistojo A. G. versiją, tiek nuteistojo L. G. versiją, kad įvykio dieną, įvykio vietoje L. G. buvo vienas, ir, kad nusikalstamų veikų padaryme A. G. nedalyvavo, liudytojo A. M. parodymai, iš kurių nustatyta, kad šis liudytojas nurodė, jog A. S. jam sakė, kad vagių buvo ne vienas. Taip pat liudytojo L. S. parodymai, iš kurių nustatyta, kad jis „F.“ programėlėje pamatė, kad (Duomenys neskelbtini) lombardas parduoda daiktus, kurie panašūs į brolio (nukentėjusiojo) turėtus, A. S. jam sakė, kad užtiko sklype pašalinius asmenis, matė įrankius jų automobilyje, pasakojo, kad bandė skambinti Nr. 112, įtariamieji išplėšė telefoną iš jo ir pabėgo. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus, liudytojas L. S. juos patvirtino. Liudytojos A. U. parodymai, iš kurių nustatyta, kad minėta liudytoja apylinkės teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus, ji juos patvirtino. Liudytoja A. U. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pamena, jog visus asmens atneštus įrankius ji surašė ant vienos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Asmuo, pridavęs įrankius, pasakė, kad juos atsiims už dviejų savaičių. Už užstatytus įrankius ji asmeniui sumokėjo 150 eurų. Sutartį ji pildė A. G. vardu, nes jis pateikė savo asmens dokumentą. Tikrai gali pasakyti, kad sulygino asmenį, pateikusį jai dokumentą, su dokumente esančia nuotrauka ir tai tikrai buvo tas pats asmuo. Nukentėjusiojo parodymus taip pat patvirtina ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, t. y., iš 2024-11-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis A. S. parodė, kad iš jam pateiktų atpažinimui 6 asmenų fotonuotraukų jis atpažįsta asmenį, esantį fotonuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) (A. G.). Tai vienas iš asmenų, kuriuos jis 2024-09-10, apie 19.00 val., sutiko savo statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tai asmuo, apie kurį jis apklausos metu davė parodymus, tas pats, jo apklausoje įvardintas kaip žemesnis asmuo. Šį asmenį jis atpažįsta iš bendrų veido bruožų. Tvirtina, kad tai tikrai tas pats asmuo, apie kurį jis davė parodymus. Be to, nukentėjusiojo parodymus taip pat patvirtina ir kitų objektų apžiūros protokolas, t. y., iš 2024-12-18 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėjus UAB „B.“ lombardo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad UAB „B.“, sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), priėmimo data 2024-09-10, klientas – A. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) dokumentas – AT (asmens tapatybės) kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Daikto pavadinimas - Trimeris ALKO BC 500, kiekis – 1 vienetas, daikto Nr. (duomenys neskelbtini), paskola – 50, palūkanos – 2024-11-08, grąžinimo data 2024-09-24. Daikto pavadinimas – Kampinis šlifuoklis Makita GA 9020, kiekis – 1 vienetas, daikto Nr. (duomenys neskelbtini), paskola - 40, palūkanos – 2024-11-08, grąžinimo data 224-09-24. Daikto pavadinimas – Mikseris Rubimix 9N, kiekis – 1 vienetas, daikto Nr. (duomenys neskelbtini), paskola – 40, palūkanos – 2024-11-08, grąžinimo data 2024-09-24. Daikto pavadinimas – Vandens siurblys, kiekis – 1 vienetas, daikto Nr. (duomenys neskelbtini), paskola – 20, palūkanos – 2024-11-08, grąžinimo data 2024-09-24. Iš viso mokėtina suma – 150 eurų, palūkanos 18 eurų, grąžinimo suma 168 eurai. Sutartyje smulkiomis raidėmis nurodytos lombardo taisyklės, apačioje, ties eilute – „Su taisyklėmis susipažinau, pinigus gavau“ matyti rankraštinis įrašas „A. G. /parašas/“, ties eilute „Firmos atstovas (A. U.), rankraštinis parašas. Taigi sugretinus nukentėjusiojo A. S. parodymus su liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais ir anksčiau aptartais įrodymais, esminių neatitikimų nenustatyta. Todėl netikėti nukentėjusiojo A. S. duotais parodymais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, tuo labiau, kad jis parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų (be nuteistojo A. G. nurodytų aplinkybių, kurių nepatvirtina jokie kiti duomenys), kurie sudarytų pagrindą manyti, jog nukentėjusysis siekia apkalbėti nuteistąjį A. G., apkaltinti jį nebūtų nusikalstamų veikų padarymu.

15. Svarbu paminėti ir tai, kad nors nuteistasis A. G. apklausiamas pirmosios instancijos teisme ir nurodė, kad jis nežino, kodėl jo vardu „Makita“ įrankiai priduoti (Duomenys neskelbtini) lombarde, jis dokumentus laikė mašinoje, leido L. G. naudotis savo asmens dokumentais, neprisimena, kad būtų pats pridavęs daiktus į lombardą, tačiau šiuos jo teiginius paneigia liudytojos A. U. parodymai. Kaip jau minėta, šios nutarties 14 punkte, ši liudytoja nurodė, kad ji dirbo lombarde ir sutartį pildė A. G. vardu, nes jis pateikė savo asmens dokumentą. Be to, ji patvirtino, kad sulygino asmenį, pateikusį jai dokumentą, su dokumente esančia nuotrauka ir tai tikrai buvo tas pats asmuo. Taigi akivaizdu, kad minėtus daiktus į lombardą atnešė būtent A. G., o ne L. G.. Šių duomenų vertinimo kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamų teisės pažeidimų sudėties požymius, remtis vien tik baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, net jei jie yra nuoseklūs, nėra teisinga. Kaltinamojo pateikiama informacija gali būti svarbi nustatant tiesą byloje, tačiau duomenų, gaunamų apklausiant kaltinamąjį prigimtis yra šiek tiek kitokia nei kitų įrodymų. Kaltinamasis yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis, todėl jo pateikiama informacija gali būti šališka, kaltinamasis gali sąmoningai duoti neteisingus parodymus, nerizikuodamas, kad už tai jam bus taikomos kokios nors sankcijos arba apskritai jų neduoti. Taigi, kaltinamojo parodymai turėtų būti vertinami kitų byloje esančių įrodymų kontekste, ką būtent ir atliko pirmosios instancijos teismas.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013). Pagal baudžiamąjį įstatymą, bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, 2K-157-976/2022, 2K-239-495/2024 ir kt.). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020, 2K-199-719/2022, 2K-239-495/2024 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (t. y. susitarimas gali būti išankstinis ar staiga kilęs), iki bus pasiektas norimas rezultatas.

17. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistųjų A. G. ir L. G. bendras sumanymas 2024-09-10 buvo įvykdyti svetimo turto pagrobimą ir jie abu yra šio nusikaltimo vykdytojai. Visa tai teisingai konstatuota apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje ir jokių abejonių nekelia. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. G. su L. G., nepriklausomai nuo to, kokią bendrų nusikalstamų veiksmų dalį kiekvienas iš jų atliko svetimo turto sugadinimo ir pagrobimo įsibraunant į patalpą atveju, veikė suderinę savo veiksmus, suvokdami faktą, kad veikia ne kiekvienas atskirai, o kartu. Visais suderintais ir aktyviais jų veiksmais buvo siekiama bendro rezultato – pagrobti svetimą turtą. Taigi, įrodyta, jog L. G. ir A. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, veikdami bendrininkų grupe, įsibrovę į statybinį vagonėlį, išlauždami vagonėlio žaliuzes ir taip sugadinę plastikinio lango mechanizmą, įsibrovę į vagonėlio vidų, pagrobė kaltinime nurodytą nukentėjusiajam A. S. priklausantį turtą. Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, vykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis), taigi šią jiems inkriminuotą nusikaltimą jie padarė veikdami bendrininkų grupe.

18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų jo (A. G.) kaltės ir tėra nuteistojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta interpretacija. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas, yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, dėl kurių padarytos neteisingos teismo išvados. Skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, jo kaltę grindė prielaidomis, nesivadovavo in dubio pro reo principu, todėl padarė išvadas, neatitinkančias visų faktinių bylos aplinkybių, yra nepagrįsti. Šiuo atveju byloje nebuvo pagrindo vadovautis in dubio pro reo principu, nes baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis BPK nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-628/2022, 2K-199-719/2022, 2K-43-594/2023, 2K-83-719/2024, 2K-110-628/2024, 2K-137-813/2025). Kadangi neliko nepašalintų abejonių, kliudančių pirmosios instancijos teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį, nebuvo pagrindo vadovautis in dubio pro reo principu ir jį taikyti nagrinėjamoje byloje. Byloje surinktų ir įvertintų duomenų (nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką bei kitų objektų apžiūros protokolų ir kitų duomenų), kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, pakanka nuteistojo A. G. kaltei nustatyti ir paneigti jo gynybinei versijai, kad jis nedalyvavo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme.

19. Įvertinus aptartas aplinkybes daroma išvada, jog nuteistojo A. G. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl neteisingo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nebuvo padaryti, teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, baudžiamojo įstatymo taikymas, nuteistojo padarytas veikas kvalifikuojant pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, išsamiai argumentuotas ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu sprendžia, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti dėl nuteistojo A. G. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, nėra jokio teisinio pagrindo.

20. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. prašo priimti procesinį sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui. Remiantis teismų praktika, tai reiškia, kad tokiu būdu apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės bei priteisto civilinio ieškinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190-648/2018).

Dėl bausmės.

21. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

22. Teismas bausmę skiria BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Todėl, parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Kartu pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020 ir kt.). Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teismas įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones, kurios geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvačios padarytai veikai. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmes, ne tik laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, bet ir pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją.

23. Skiriant bausmę A. G. pirmosios instancijos teismas įvertino, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, nusikalstamos veikos baigtos, viso proceso metu savo kaltės nepripažino ir savo elgesio kritiškai nevertino. Taip pat įvertino tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustatytos net dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat buvo įvertintos jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės – jis anksčiau daug kartų teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, daug kartų trauktas ir administracinėn atsakomybėn už įvairių administracinių nusižengimų padarymą, paskirtų baudų nemoka (t. 4, b. l. 138-161), nedirba, nuosprendžio priėmimo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę.

24. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad A. G. Jungtinės Karalystės 2014-04-04 nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta gautinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018-01-10 nutartimi suderinta pagal BK 150 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė - 8 metai laisvės atėmimo, bausmę atlikęs. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-03-04 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5 ir 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-05-24 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-07-28 nutartimi veika perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-05-25 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį. Nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis įvykdė 2024-09-10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės akivaizdžiai atskleidžia A. G. nuoseklų ir sistemingą įstatymų nepaisymą, jo polinkį ir toliau nusikalsti, nepaisant jam paskirtų bausmių. Aptartos aplinkybės parodo ne atsitiktinį, bet nuolatinį ir sąmoningą įstatymų normų nepaisymą, taip pat parodo, kad A. G. yra savo elgesio kritiškai nevertinantis asmuo. Taigi skundžiamu nuosprendžiu jis pagrįstai bei teisėtai pripažintas ir recidyvistu (BK 27 straipsnis).

25. Esant nustatytiems ir aptartiems nuteistąjį charakterizuojantiems duomenims, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai jam paskyrė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, bei už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – arešto bausmę. Šiuo atveju už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės dydis yra mažesnis už sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirtos 40 parų arešto bausmės dydis yra didesnis už sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir skyrė griežčiausias sankcijoje numatytas bausmės rūšis. Atsižvelgiant į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims pagal BK 10 straipsnį (atitinkamai baudžiamasis nusižengimas ir sunkus nusikaltimas), paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimo būdą.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, nuteistajam A. G. tiek paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, tiek paskirta subendrinta bausmė, atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Skirdamas bausmes, pirmosios instancijos teismas nurodė pakankamus rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Konstatuojama, jog paskirtos bausmės yra proporcingos tiek jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, tiek ir jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį. A. G. skirti švelnesnę bausmę nėra pagrindo, to neprašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde. Pagrindo mažinti skirtą bausmę taikant BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas byloje nenustatyta.

27. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. G. šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė (2024-09-10) iki priimant Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024-12-17 bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-02-10 nuosprendžius, kuriais skirtos bausmės buvo subendrintos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-07-23 nutartimi, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šioje byloje bendrindamas bausmes pagrįstai taikė BK 63 straipsnio nuostatas. Taip pat A. G. paskirta bausmė yra tinkamai subendrinta, taikant nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimo būdą. Todėl A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-07-23 nutartį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu bendrindamas bausmes nepažeidė ir bausmių bendrinimo taisyklių.

Dėl civilinio ieškinio.

28. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė jam iš L. G. ir A. G. priteisti 1 015,50 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 3, b. l. 147). Kaip matyti nuteistasis L. G. su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko ir įsipareigojo jį atlyginti, o nuteistasis A. G. su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko.

29. Nagrinėjamoje byloje A. G. kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma, dėl tokių tyčinių A. G. ir L. G. veiksmų nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S. buvo padaryta turtinė žala. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, nustatančias turtinės žalos kriterijus ar pažeidė BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio, pateikto baudžiamojoje byloje, išsprendimo klausimą. Dėl ko, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai solidariai iš nuteistųjų L. G. ir A. G. priteisė 1 015,50 Eur nukentėjusiajam turtinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

30. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-12-18 ir 2025-12-22 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. G.. Pažymose nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 77,08 Eur dydžio išlaidas.

31. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.).

32. Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Šioje byloje nuteistajam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja (advokatė K. M.) buvo paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2025-11-19 nutartimi, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), tai yra gynėja nuteistajam A. G. buvo paskirta ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme byla išnagrinėta per 1 teismo posėdį, įrodymų tyrimas neatliktas. A. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. G. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo A. G. neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjos Daiva JazbutienėDalia KursevičienėEdita Lapinskienė