Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusiojo prieš įvykį nepažinojo. Įvykio dieną ketino pirkti iš A. M. automobilį „Nissan 300NV“, todėl juo, būnant kartu ir A. M., nutarė pasivažinėti ir tuo pačiu išbandyti automobilį. Jam išsukant iš šalutinio kelio ir riedėjus greitėjimo juosta, netikėtai „Volvo“ automobilis jį lenkė iš dešinės ir kliudė galinę dalį, nesustojo. Jis rikiavosi ir pamatė jį (nukentėjusįjį) veidrodėlyje, atsitraukė, bet vis tiek smūgio neišvengė. Jei jis nebūtų pasitraukęs į kairę pusę, tai nuo smūgio būtų išlėkęs į priepriešinę eismo juostą. (duomenys neskelbtini) išvažiavime į (duomenys neskelbtini) yra dvi juostos, pirmąja juosta vyksta eismas, antrąja eismo juosta, kas pasuka, gali įsibėgėti ir įsilieti į eismą. Jis (nukentėjusysis) važiavo antra eile, kur galima lenkti, jis įlindo į tarpą. Jie važiavo 50-60 km/val., o nukentėjusysis pralėkė pro juos 100 km/val. greičiu. Nukentėjusysis sukėlė avarinę situaciją. Priekyje susidarė „kamštis“ (toliau – spūstis). Su tuo automobiliu susilygino ir tas automobilis sustojo dešinėje pusėje. Jie apvažiavo tą automobilį, kad jis nenuvažiuotų. Sustojo 4-5 metrai prieš jį (nukentėjusįjį). Jis (nukentėjusysis) negalėjo išvažiuoti, nes jie priekyje stovėjo, vyko eismas. Įvykis vyko sankryžoje, o incidentas, dėl kurio jis kaltinamas, įvyko kilometro atstumu nuo pirminio incidento. Nukentėjusysis suprato, kad jo numeriai identifikuoti, sustojo šaligatvyje, išlipo ir sužaidė padarydamas savo versiją. Kai sustojo, jis išlipo iš vairuotojo pusės, kolega išlipo iš keleivio pusės, iš galo matė sustojusį „Volvo“, nukentėjusysis stovėjo šalikelėje prie savo automobilio paraudusiu veidu ir visą laiką kalbėjo telefonu. Paklausė nukentėjusiojo ką jis daro, kaip jis vairuoja. Kolega, kuris stovėjo šalia jo, pasakė, kad reikia kviesti policiją, nukentėjusysis pasakė, kad jau iškvietė policiją ir nusisuko kalbėdamas telefonu, atsitraukė nuo mašinos, matėsi, kad žmogus susijaudinęs. Jie grįžo į savo automobilį, nesijudino, laukė policijos. Jis nebuvo prie nukentėjusiojo net priėjęs, jokio smūgio nukentėjusiajam nesudavė, nenaudojo smurto, išlaikė apie trijų metrų distanciją nuo nukentėjusiojo. Jie nieko nedarė, laukė. Atvažiavo policija, jo versijos niekas neišklausė, viską surašė pagal nukentėjusįjį. Liudytojai matė, kad nukentėjusysis chuliganiškai vairavo. Yra liudytojas, kuris viską matė, važiavo vilkiku paskui juos, signalizavo, kai (kaltinamasis) buvo sustojęs ir kaip tik išlipinėjo. Per „G“ susižinojo kas yra tas asmuo, jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Abiejų (nukentėjusiojo ir kaltinamojo) automobiliai buvo apgadinti. Ekspertas tik nuotraukas apžiūrėjo ir net automobilių neapžiūrėjo. Pas nukentėjusįjį visas šonas sugadintas, taip pat buvo veidrodėliai apgadinti, bet nukentėjusysis to nepripažino ir sakė, kad jau prieš tai buvo tie apgadinimai. Registratoriaus automobilyje nėra. Nežino ar nukentėjusiojo automobilyje buvo registratorius. Vienintelę nuotrauką padarė, kai asmuo atsitraukė, fotografavo automobilį, nukentėjusįjį su automobiliu, matėsi to automobilio pažeidimai ir nukentėjusysis irgi papuolė į kadrą, kaip stovėjo už automobilio ir kalbėjosi telefonu. Jis nesijautė išgėręs, prieš vairavimą gėrė iš vakaro, nevartojo daug, ryte nesijautė blogai. Iš vakaro vartojau alkoholį. Buvo atvažiavęs draugas ir išgėrė po 150 gramų viskio. Įvykio dieną iš ryto negėrė, turėjo savo alkotesterį, prasipūtė ir jis nieko neparodė.

3. Nukentėjusysis J. T. teisme parodė, kad tą dieną važiavo savo automobiliu į darbą, pastebėjo kaltinamąjį važiuojantį „Nissan“ automobiliu prie (duomenys neskelbtini), toje vietoje yra eismo juostų praplatėjimas. Tuo metu pravažinėjo sunkvežimį, žinojo, kad ta juosta baigiasi už kelių šimtų metrų. Pristabdė, nes ir jam reikėjo įvažiuoti į tą juostą. Kaltinamasis išsigando ir staiga nusuko atgal į tą juostą, o jis išvažiavo. Toje sankryžoje nebuvo jokio incidento. Po to važiuodamas staiga pamatė pro veidrodėlį, kad tas pats automobilis per ištisinę juostą jį lenkia, pradėjo jį spausti. Neturėdamas kur dėtis nuvažiavo nuo kelio. Tada įvyko eismo įvykis, automobiliai susidūrė ir sustojo nuo automobilių susidūrimo vietos už 20-30 metrų. Kaltinamojo vairuojamą automobilį pastebėjo per veidrodėlį, kai jis (kaltinamasis) pradėjo jį lenkti dideliu greičiu ir spausti. Spaudimas pasireiškė tuo, kad kaltinamasis beveik susilyginęs su juo, truputį būdamas priekyje, pradėjo jį spausti iš kelio sąmoningai sukdamas vairą į dešinę, tai privertė jį nuvažiuoti nuo kelio. Nematė, kad jie (kaltinamasis su liudytoju A. M.) jį stabdytų. Jis sustojo dėl įvykusio eismo įvykio, nes jį kliudė. „Nissan“ automobilis nuo jo sustojo 4-5 metrų atstumu. Jis sustojo gale, kaltinamasis jį lenkė ir sustojo priekyje. Jie (kaltinamasis su liudytoju A. M.) buvo tarp automobilių, prieš jo automobilį. Jis išlipo. Kaltinamasis išlipo iš vairuotojo pusės, palei kairę automobilio dalį priėjo kartu su A. M. prie jo automobilio, necenzūriniais žodžiais jį iškeikė, sudavė smūgį iš dešinio kumščio į kairės ausies apatinę dalį, žando dalį, po to pasiūlė susimokėti. Įtaria, kad kaltinamasis jam sudavė su kumščiu, nes smūgis buvo ganėtinai stiprus, jis nespėjo sureaguoti. Kaltinamasis priėjo prie pat jo ir smogė, liudytojas stovėjo kaltinamajam iš nugaros už dviejų metrų, nieko nedarė, nesakė ir nesikišo. Jam buvo šokas, nes lygioje vietoje gavo į galvą. Jautėsi išsigandęs. Eidamas link jo kaltinamasis pasakė „dalbajobas“ ko čia „išsipisinėji“, tada sudavė smūgį ir pasakė – „gaidį ateik, čia dabar susimokėsi ir galėsi važiuoti“. Tai truko neilgai, gal minutę – dvi. Jam buvo baisu, nes negalėjo prognozuoti abiejų asmenų veiksmų, tai tiesiog apsisaugodamas atšoko ir atsitraukė kiek galėjo toliau. Kaltinamasis atrodė iš pradžių labai agresyviai nusiteikęs, po smūgio, kai jis (nukentėjusysis) pradėjo kviesti policiją, matomai suprato ir nusiramino, nuėjo ir atsisėdo į automobilį, po to buvo labai ramus. Smūgį matė liudytojas, gal dar kiti automobiliai, kurie važiavo. Registratoriaus automobilyje tuo metu neturėjo. Telefonu tuo metu nefilmavo. Matė nuotrauką, kurią padarė kaltinamasis, bet nematė kada ši nuotrauka buvo daroma. Mano, kad, buvo užfiksuotas tuo metu, kai kvietė pareigūnus. Kai išlipo iš automobilio, telefonas buvo su juo, po smūgio pradėjo skambinti 112. Skambučio įraše viskas puikiai girdėjosi. Atvažiavusiems pareigūnams papasakojo kaip viskas buvo. Nežinojo, kad kaltinamasis neblaivus, kol pareigūnai nepatikrino, to nesimatė. Praeityje turėjo vieną ar du įvykius, iš kurių vienu atveju jis buvo kaltas, užkabino automobilio šoną išvažiuodamas iš kiemo, kitu atveju kitas asmuo buvo kaltas, kai prieš jį iš priešpriešos išvažiavo džipas ir jį užkabino. Pateikė civilinį ieškinį nes, asmuo lygioje vietoje kaltinamasis sukėlė avarinę situaciją lenkdamas ir spausdamas, jis (nukentėjusysis) gavo į galvą, patyrė šoką, net nesuprato kodėl ir už ką. Po dviejų dienų gydytoja paviršutiniškai apžiūrėjo, o po dviejų savaičių, kai darbe reikėjo praeiti sveikatos patikrinimą, jis pasiskundė LOR gydytojui, kad skauda, gydytojas jį apžiūrėjo ir pamatė visus sutrikimus. Skaudėjo, buvo šiek tiek aptinę, negalėjo prisiliesti. Skausmas laikėsi virš dviejų savaičių. Vaistų nuo skausmo nevartojo. Vizualiai raudonumas laikėsi 1-2 dienas, zvimbimas ausyse buvo 2-3 dienas. Liekamųjų reiškinių neliko. Dėl visų sužalojimų ir patirtų išgyvenimų jam buvo stresas ir nerimas, buvo daug nervų ir sugaišto laiko. Daug galvojo apie tai, kad viešoje vietoje iš niekur gavo į galvą, kad po to reikės vaikščioti po visus teismus ir įrodinėti savo tiesą. Jautė sugniuždymą, pyktį ir nerimą, nemalonų gėdos jausmą, kad viešoje erdvėje prieš kitus žmones taip nutiko. Šie išgyvenimai išliko iki šiol. Iki incidento jokių sutrikimų neturėjo, nedalyvavo konfliktuose. Jo sužalojimai atsirado įvykio dieną.

4. Liudytojas A. M. teisme parodė, kad važiavo automobilyje „Nissan“, kuris priklausė jam, vairavo kaltinamasis, sėdėjo keleivio vietoje. Eismo įvykis įvyko sankryžoje, sustojo ant kalno, maždaug po pusės kilometro nuo eismo įvykio. Kai įvyko kontaktas, kaip automobilio savininkas jis nesiėmė jokių veiksmų. Tą dieną buvo vienas incidentas, kalno apačioje – (duomenys neskelbtini) prieš kalną. Tai buvo, kai jie išvažinėjo įsibėgėjimo juosta į pagrindinį kelią, važiavo vilkikas ir jie didino greitį, kad galėtų įvažiuoti į tą juostą, ir iš kažkur išlindo „Volvo“, kuris, turbūt, už jų važiavo. Pradėjo rikiuotis ir E. „davėsi“ į kairę, nes atsirado dar vienas automobilis, kurį tarp jų bandė lenkti. E. išsigando, kai atsirado ta „Volvo“. Jis išsigando, kai E. „davėsi“ į šoną, to automobilio nebuvo, kai jie lenkė sunkvežimį. Kai buvo automobilių kontaktas, jis pajuto tik metimą į šoną. Ant jo mašinos nebuvo jokių žymių, jei automobiliai įbrėžti, tai reiškia, kad buvo kontaktas. Buvo spūstis. Prie spūsties nukentėjusysis sustojo pirmas, po to jie jį aplenkė ir sustojo prieš jį apie 20 metrų. Tada E. išlipo iš automobilio, o jis liko sėdėti automobilyje keleivio vietoje. Nuo kaltinamojo išlipimo, iki jo išlipimo, praėjo gal minutė ar dvi. Tuo metu matė tik tai, ką galėjo matyti pro veidrodėlį, matė, kad kaltinamasis išėjo. Kai sėdėjo automobilyje, pralėkė sunkvežimis, prieš kurį viskas įvyko, pralėkė, suspypsėjo. Sunkvežimio numeriai belgiški mėlyni tranzitiniai, greičiausiai „G“, bet buvo be jokių užrašų. Numerių neužsirašė, bandė nufotografuoti, bet nesigavo. Kai fotografavo sunkvežimį, E. lipo iš automobilio ir ėjo link nukentėjusiojo. Jis E. matė, bet už nugaros akių neturi, bandė nufotografuoti vilkiką, kai nepasisekė nufotografuoti, iš karto išlipo iš automobilio. Jis juos (nukentėjusįjį ir kaltinamąjį) matė ir būdamas „busike“ ir eidamas link jų. E. matė, bet už nugaros akių neturi, nes bandė vilkiką nufotografuoti ir neužilgo išlipo iš automobilio. Ne buvo tuo metu, kai nukentėjusysis kvietė policiją. Atėjo jau po iškvietimo. Išlipęs priėjo prie kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kurie stovėjo priekyje prieš „Volvo“ automobilį, apie pusantro metro atstumu vienas nuo kito. Atstumą nustatė vizualiai, buvo ištiestos rankos atstumas. Kai priėjo, tai jie (nukentėjusysis ir kaltinamasis) kažką prieštaravo vienas kitam. Paklausė nukentėjusiojo ką daryti, ar kviesti policiją, nukentėjusysis ramiai atsakė, kad jau iškvietė, daugiau jokio bendravimo nebuvo. Tuo metu visi trise buvo prie „Volvo“ priekinės dalies. Jis praktiškai iš karto apsisuko ir nuėjo atgal į automobilį, sėdėjo. Nematė ką darė nukentėjusysis. Nepastebėjo jokių sužalojimų ant nukentėjusiojo kūno. Nematė, kad nukentėjusysis būtų išsigandęs. Jei būtų panaudotas smurtas, tai nebūtų nuėjęs nuo jo (kaltinamojo), būtų juos (nukentėjusįjį ir kaltinamąjį) išskirstęs. Į įvykio vietą buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, bet nematė ką darė medikai, nes visą laiką sėdėjo automobilyje. Nematė, kad kaltinamasis būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Nematė, kad kaltinamasis būtų naudojęs kokį kitokį smurtą prieš nukentėjusįjį. Nematė nukentėjusiojo paraudusios ausies. Nematė, kad nukentėjusysis laikytųsi už ausies ar galvos. Nukentėjusysis nesiskundė, kad jam suduota į ausį. Kaltinamasis jam nebuvo nurodęs, kad sudavė smūgį nukentėjusiajam. Įvykio vietoje, kur buvo sustoję automobiliai, niekas nefotografavo, telefonu nefilmavo. Nematė, kad kaltinamasis būtų fotografavęs nukentėjusįjį ar jo automobilį. Nepamena, kad nukentėjusysis butų fotografavęs kaltinamąjį. Policija atvyko labai greitai. Po incidento su kaltinamuoju susitikdavo.

8. Liudytojas D. K. teisme parodė, kad gavo iškvietimą, (duomenys neskelbtini) kilo konfliktas tarp vairuotojų, vienas iš jų buvo sužalotas. Atvykus į įvykio vietą aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, kad vairuotojai (duomenys neskelbtini) blokavo vienas kitam kelią, dėl to įvyko eismo įvykis. Kai abu vairuotojai buvo išlipę iš transporto priemonių, vienas sudavė smūgį kitam į veidą. Kiek atsimena, nukentėjusysis sakė, kad kaltinamasis jam sudavė į kairės ausies ir žando sritį, ta sritis buvo išryškėjusi. Nukentėjusysis nurodė, kad jam tokiais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Kiek pamena, nukentėjusiajam buvo paraudimas, buvo nurodyta tą pusė ir matėsi paraudimas. Viena pusė nebuvo paraudusi, o kita buvo, skirtumas buvo. Nepamena ar buvo kviesta greitoji pagalba. Jei neklysta, jo kolega fotografavo tą paraudimą. Kaltinamasis įvykio vietoje nepripažino sudavęs nukentėjusiajam, su kaltinamuoju buvo ir keleivis, kuris taip pat nepripažino. Kaltinamasis buvo susijaudinęs, nebuvo agresyvus, bet buvo neramios būsenos. Nukentėjusysis buvo išsigandęs, nes, kai pasakojo apie įvykį, jo balsas drebėjo, jautėsi jaudulys. Tokia nukentėjusiojo būsena būdinga labiau patekus į stresines situacijas. Nemano, kad nukentėjusysis buvo išsigandęs dėl autoįvykio, nes tas autoįvykis nebuvo toks, kad jame galėtų nukentėti asmenys. Kiek supranta, nukentėjusysis išsigandęs buvo ne dėl eismo įvykio, bet labiau dėl to, kad buvo sužalotas po įvykio. Atvykus į įvykio vietą bendraujama su visais asmenimis, apžiūrima įvykio vieta ir tada rašomi paaiškinimai. Jie viską fiksavo ir registravo įvykio vietoje. Įvykis turėjo būti filmuojamas kūno kameromis. Galimai jo kolega fotografavo darbiniu telefonu. Jam atrodo, kad kaltinamasis buvo neblaivus, nes jautėsi alkoholio kvapas bendraujant. Neatsimena kas nustatė, kad kaltinamasis buvo neblaivus. Nebuvo išankstinės nuomonės, kad jei neblaivus asmuo, tai jis yra iš karto kaltas dėl įvykio. Neatsimena ar nukentėjusysis minėjo kur dirba, bet, kai duoda parašyti paaiškinimus, yra anketa, kur nurodomi duomenys. Jei neklysta, nukentėjusysis nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo darbovietė neturėjo jokios reikšmės jo veiksmams.

9. Liudytojas A. A. teisme parodė, kad buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio (duomenys neskelbtini). Atvykus į vietą, išsiaiškinus aplinkybes, asmuo pareiškė, kad jam buvo suduota. Po eismo įvykio kaltininkas nenorėjo sustoti, nukentėjusysis nedavė kelio, įvyko konfliktas ir nukentėjusiajam buvo suduota. Negali tiksliai pasakyti kur sudavė. Greičiausiai pats nukentėjusysis nurodė sužalojimo vietą, todėl jis (liudytojas) padarė tik tos ausies nuotrauką. Nuotraukas darė, kad užfiksuotų sužalojimus. Kaltinamasis, kiek pamena, buvo agresyvus, atsisakinėjo pūsti. Nukentėjusysis elgėsi kaip nukentėjęs, matėsi, kad išsigandęs, kad padaryta žala. Greičiausiai, kai nukentėjusysis pildė dokumentus, tada nurodė savo darbovietę, gal (duomenys neskelbtini) nurodė, tai neturėjo jokios reikšmės procesiniams veiksmams. Nustatė kas kaltas dėl eismo įvykio iš paaiškinimų, gal ir liudytojas dar buvo. Neprisimena kas buvo liudytojai ir ką jie pasakojo. Neprisimena kaip buvo apgadinti automobiliai. Šioje situacijoje jie vertino tai, ką pasakė nukentėjusysis. Eismo įvykio kaltininkas buvo neblaivus. Jei asmuo yra neblaivus, tai nebūtinai reiškia, kad jis kaltas dėl eismo įvykio. Iš fotolentelės matosi, kad nukentėjusysis nukentėjo. Jei nesimatytų sumušimo požymių, vis tiek būtų fotografavęs, jei žmogus pasakytų, kad patyrė sužalojimą. Kitos ausies nefotografavo, nes ten greičiausiai nebuvo sužalojimų. Neprisimena ar nufotografavo sužalojimą savo iniciatyva, ar nukentėjusysis paprašė. Sunku atsiminti detales dėl sužalojimų, neprisimena.

10. Iš 2020 m. spalio 26 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenų matyti, kad nukentėjusysis J. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. spalio 26 d. apie 9.50 val., jis vairavo automobilį „Volvo“, v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini), kelias buvo dviejų eismo juostų kiekviena kryptimi po vieną eismo juostą, atskirtas ištisinę horizontalaus kelio ženklinimo ištisinę liniją. Tuo metu jį pradėjo lenkti automobilis „Nissan“, v. n. (duomenys neskelbtini) susilyginęs su juo vairuojamu automobiliu pradėjo specialiai jį spausti į šalikelę. Bandydamas išvengti avarijos nuvažiavo į šalikelę, bet „Nissan“ vairuotojas vis tiek jį spaudė ir kliudė jo vairuojamą automobilį „Volvo“. Po susidūrimo sustojo, jis ir „Nissan“ automobilio vairuotojas išlipo iš automobilių. Prie jo priėjo „Nissan“ automobilio vairuotojas ir pasakė „dalbajobas ką čia išdarinėji“ ir dešinės rankos kumščiu jam trenkė į kairę ausį bei žandą, tada pasakė „gaidį, dar susimokėsi ir galėsi važiuoti“. Tokiais savo veiksmais „Nissan“ vairuotojas sukėlė jam fizinį skausmą, įžeidė jo garbę ir orumą. „Nissan“ vairuotojo nepažįsta, jį matė pirmą kartą (t. 1, b. l-4).

11. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pirmosios kuopos antrojo būrio vyriausiojo patrulio D. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. spalio 26 d., 9.55 val., buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą buvo susidūrę du automobiliai – „Nissan“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. M. ir „Volvo“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. T., kuris paaiškino, kad vairuodamas automobilį „Volvo“ važiavo (duomenys neskelbtini), kai jį staiga kertant ištisinę liniją pradėjo lenkti automobilis „Nissan“. Susilyginęs su juo „Nissan“ vairuotojas tyčia pradėjo jį stumti iš jo važiavimo juostos link kelkraščio. Norint išvengti eismo įvykio „Volvo“ vairuotojas išvažiavo ant kelkraščio, o tuo metu „Nissan“ vairuotojas savo automobilio galine dešine dalimi kliudė „Volvo“ automobilio priekinį kairį šoną. Po įvykio abu vairuotojai sustojo ir išlipo iš automobilių. „Nissan“ vairuotojas priėjo prie „Volvo“ vairuotojo ir pasakė „ką čia (necenzūrinis žodis)“ ir dešine ranka trenkė į kairę ausį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po smūgio „Volvo“ vairuotojas atsitraukė. Tuo metu „Nissan“ vairuotojas dar pasakė „Atek, gaidį, dar sumokėsi ir galėsi važiuoti“. E. M. nurodė, kad „Volvo“ vairuotojo nemušė. Pajutus nuo E. M. skilndantį alkoholio kvapą, patikrintas jo blaivumas ir nustatytas 0,49 promilių neblaivumo laipsnis (t. 1, b. l. 35).

12. Kaltinamasis E. M. 2020 m. spalio 26 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2020 m. spalio 26 d. vairavo automobilį „Nissan“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Pasukęs iš (duomenys neskelbtini) judėjo įsibėgėjimo juosta. Prieš jį važiavo sunkvežimis „Volvo“ mėlynos spalvos. Persirikiuojant į dešinę, jo dešinį galinį sparno buferį dideliu greičiu kliudė automobilis „Volvo“, kuris sustojo tik tada, kai pamatė jį iš galo važinėjant. Minėtas asmuo iškvietė policiją. Viską matė kartu važiavęs keleivis A. M., kuris yra automobilio savininkas. Alkoholį vartojo vakar (t. 1, b. l. 37).

13. Liudytojas A. M. 2020 m. spalio 26 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2020 m. spalio 26 d., apie 9.45 val., važiavo keleivio vietoje savo automobilyje „Nissan“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Pasukus į (duomenys neskelbtini) pro juos iš dešinės pusės, kai automobilis jau buvo įvažiavęs į dešinę judėjimo juostą, kliudęs jo automobilį pralėkė „Volvo“, kuris sustojo. Už kilometro sustojus vairuotojas iškvietė policiją (t. 1, b. l. 38).

14. Nukentėjusysis J. T. 2020 m. spalio 26 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2020 m. spalio 26 d., 9.50 val., vairavo „Volvo“ (v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) pusę, kur yra dviejų priešingų judėjimo juostos su ištisine juosta kelyje, kai jį pradėjo lenkti mikroautobusas „Nissan“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Pradėjęs lenkti, pradėjo spausti jį į šalikelę. Bandydamas išvengti avarijos nuvažiavo į šalikelę, bet vairuotojas vis vien spaudė ir įvykdė avariją. Iškart po susidūrimo sustojo, vairuotojas išlipo ir pradėjo įžeidinėti necenzūrine leksika ir smogė iš dešinės rankos į kairę ausį, žandą. Po ko iš karto iškvietė policiją. Po smūgio jautė fizinį skausmą. Jo nuomone įžeidžiantys žodiai buvo, kai išlipęs pasakė „Dalbajobas, ką čia išsipisinėji“, o po smūgio – „Ateik, gaidį, dar susimokėsi ir galėsi važiuoti“ (b. l. 9).

25. Kaltinamasis E. M. kaltinamas tuo, kad žodinio konflikto metu sudavė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam J. T. į kairės pusės ausį ir žandą. Kaltinime nurodyta, kad tokiais kaltinamojo veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, nes buvo sumuštas kairės ausies kaušelio apatinis trečdalis.

26. Tokio pobūdžio bylose privalu nuodugniai išanalizuoti visą konfliktinę situaciją (nustatyti konfliktinės situacijos iniciatorių, įvertinti asmenų elgesį konflikto metu ir konflikto dinamiką bei kt.), o ne tik paskutinę konflikto stadiją, kadangi visos konfliktinės situacijos analizė bei ypatingai asmenų elgesys konflikto metu gali leisti spręsti apie atitinkamo asmens duodamų parodymų patikimumą ir pagrįstumą.

27. Byloje nėra ginčo, kad konfliktinė situacija tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo dėl eismo įvykio, kurio aplinkybes kaltinamasis ir nukentėjusysis aiškina skirtingai. Šioje byloje yra kilęs ginčas – ar kaltinime nurodytu laiku ir vietoje E. M., veikdamas tyčia, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį J. T. į kairės pusės ausį ir žandą bei, ar dėl suduoto smūgio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ar sukeltas fizinis skausmas.

30. Kaltinamasis E. M. viso proceso metu teigė, kad smurto nenaudojo, o nukentėjusysis J. T. nuosekliai teigė, kad kaltinamasis išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie jo, pasakė „dalbajobas, ką čia išdarinėji“ ir dešinės rankos kumščiu trenkė jam į kairę ausį bei skruostą. Tada dar pasakė „Gaidy, dar sumokėsi ir galėsi važiuoti“. Jis po smūgio iš karto paskambino policijai.

32. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti į įvykio vietą atvykusių pareigūnų, liudytojų D. K. ir A. A. parodymų patikimumu, Jie abu nurodė, kad vien faktas, kad asmuo (kaltinamasis) vairavo neblaivus, nelemia išvados, kas kaltas dėl eismo įvykio. Iš abiejų liudytojų parodymų matyti, kad apie įvykio aplinkybes jie pasakojo neutraliai. Jokių objektyvių duomenų, galinčių sudaryti pagrindą abejoti šių liudytojų parodymais, nenurodė ir kaltinamas asmuo. Todėl teismas šių liudytojų parodmus pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi.

33. Kaltinamasis ir nukentėjusysis abu nurodė, kad kartu su kaltinamuoju išlipo ir liudytojas A. M., kuris galėjo, o nukentėjusiojo teigimu ir matė smurto faktą. Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad kaltinamasis visad buvo jo regėjimo lauke ir jis matė, kad smurtas nebuvo panaudotas, tačiau teisme jau pakeitė parodymus, nurodydamas, kad kokias dvi minutes galėjo nematyti ką daro kaltinamasis. Šio liudytojo A. M. parodymus teismas vertina kritiškai ir jais vadovaujasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Sprendimą kritiškai vertinti liudytojo A. M. parodymus, teismas priima atsižvelgęs į tai, kad pastarasis yra kaltinamojo draugas, todėl nėra nešališkas, tai rodo ir aplinkybė, kad šio liudytojo parodymai duoti teisme, skiriasi esminėmis aplinkybėmis nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo, kurie buvo išimtinai palankūs kaltinamajam. Teisme šio liudytojo duoti parodymai iš dalies skiriasi nuo patieks kaltinamojo E. M. parodymų. Kaltinamasis E. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis ir A. M. kartu išlipo iš automobilio ir priėjo prie nukentėjusiojo, stovėjo nuo nukentėjusiojo apie 3 m atstumu; kad A. M. nukentėjusiojo paklausė „kaip tu važiuoji“ ir tada nukentėjusysis pasakė, kad kviečia policiją, į ką kaltinamasis atsakė „Kviesk“. Panašiai ikiteisminio tyrimo metu teigė ir liudytojas A. M., nurodydamas, kad išlipus ir priėjus prie nukentėjusiojo, E. M. su J. T. apsižodžiavo, o jis (liudytojas) paklausė „Ką darom, kviečiam policiją“. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nuo kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, skiriasi dėl aplinkybės, kuriuo metu nukentėjusysis kvietė policiją, nes priešingai nei kaltinamasis, liudytojas nurodė, kad policija jau buvo nukentėjusiojo iškviesta. Kaltinamasis teisme pakeitė parodymus šioje dalyje ir nurodė, kad jiems išlipus nukentėjusysis jau kalbėjo telefonu. Be to, ikiteisminio tyrimo metu A. M., kaip ir kaltinamasis nurodė, kad nebuvo priėję prie nukentėjusiojo arčiau nei 2-3 metrai; nurodė, kad visą laiką matė E. M., todėl negalėjo būti situacijos, kad nepastebėjo ar nematė E. M. suduoto smūgio (t. 1, b. l. 26), tačiau teisme jau teigė, kad pirmas išlipo kaltinamasis, jis pro galinio vaizdo veidrodėlį jį matė tik einantį, bet dalinai nematė, nes bandė nufotografuoti pravažiuojančio ir signalizuojančio vilkiko valstybinius numerius, tai truko apie 1-2, ar tik 1 minutę; atėjo prie kaltinamojo ir nukentėjusiojo jau po to, kai nukentėjusysis buvo paskambinęs policijai. Teisme pakeitė parodymus ir dėl atstumo, kuriuo stovėjo kaltinamasis nuo nukentėjusiojo, nurodydamas, kad jam atėjus kaltinamasis stovėjo priešais nukentėjusįjį per ištiestos rankos atstumą , t. y. apie 1,5 metro atstumu. Taigi, matyti, kad liudytojo A. M. parodymai nėra nuoseklūs proceso metu, iš dalies skiriasi ir nuo paties kaltinamojo nurodytų aplinkybių. Šios nustatytos aplinkybės bei tai, kad liudytojas yra kaltinamojo draugas, sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, kad liudytojas yra suinteresuotas padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, stengiasi duoti kaltinamajam palankius parodymus, todėl šio liudytojo parodymai nėra patikimi.

34. Taigi, kaltinamojo E. M. parodymus, kad jis nesudavė nukentėjusiajam, visų pirma paneigia nukentėjusiojo J. T. parodymai, kurie buvo nuoseklūs ir nuo pat pradžių išsamūs. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai (liudytojų policijos pareigūnų A. A. ir D. K. parodymai, darytos nukentėjusiojo fotonuotraukos eismo įvykio vietoje, specialistės R. Gaidienės specialisto išvados (t. 1, b. l. 55, 59-60) bei paaiškinimai teisme, gydytojos K. K. parodymai teisme, Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelės duomenys (t. 1, b. l. 49-51), skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas ir pirmiau minėtu įsiteisėjusiu teismo nutarimu, administracinio nusižengimo byloje dėl eismo įvykio. Nukentėjusysis jau paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui nurodė, kad žmogus jį lenkė per ištisinę liniją, pradėjo spausti ir dar išlipęs trenkė į veidą (t. 1, b. l. 44 ir įrašas kompaktiniame diske). Nukentėjusysis neginčija, kad kaltinamojo nurodytoje vietoje įvyko incidentas, kurio metu dalyvavo abi transporto priemonės, tačiau jis nesibaigė eismo įvykiu, o po to, kaltinamojo vairuojamas automobilis, pasivijo nukentėjusiojo vairuojamą automobilį, jį lenkė per ištisinę kelio ženklinimo liniją, suko vairą į dešinę, sudarydamas kliūtį lenkiamai nukentėjusiojo transporto priemonei, kuri dėl šių veiksmų buvo priversta staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį į dešinę, užvažiuojant ant kelkraščio. Įsiteisėjusiu teismo nutarimu nustatytos eismo įvykio kilimo aplinkybės, atitiko būtent nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, o kaltinamojo versija paneigta. Kaip minėta, paskambinęs Bandrajam pagalbos centrui nukentėjusysis iš karto pranešė ir apie patirtą smurtą, kad jam buvo trenkta į veidą. Tą patį nurodė ir atvykusiems pareigūnams A. A. ir D. K.. Liudytojas D. K. apklausiamas teisme paliudijo, kad jam nukentėjusysis sakė, kad kaltinamasis jam sudavė į kairės ausies ir žando sritį, ta sritis buvo išryškėjusi; nukentėjusysis nurodė, kokiais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas; pamena paraudimą; viena pusė nebuvo paraudusi, o kita buvo, skirtumas buvo. Nurodė, kad nukentėjusiojo kairę veido pusę fotografavo kolega A. A., kuris nurodė, kad fotografuotų bet kokiu atveju, ar matytųsi paraudimas, ar ne, o fotolentelėje matosi paraudimas. Byloje esančioje fotonuotraukoje matosi paraudusi nukentėjusiojo ausis (t. 1, b. l. 12). Nukentėjusiojo kairės ausies paraudimas užfiksuotas ir Greitosios medicininės pagalbos stotis Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenyse, kuriuose taip pat nurodyta preliminari diagnozė – ausies paviršinis sužalojimas, sumušimas (t. 1, b. l. 49-51). Nors teismo medicinos ekspertė R. Gaidienė, apžiūrėjusi nukentėjusįjį po dviejų dienų po įvykio, nematė ausies paraudimo ar patinimo, tačiau patvirtino savo 2020 m. spalio 28 d. specialisto išvadą Nr. G 3146/2020 (01), kurioje nurodyta, kad J. T. čiuopiant nurodo skausmingumą kairio ausies kaušelio apatinėje dalyje, kaklo kairėje pusėje. Ji paaiškino, kad skausmą fiksuoja ne tik iš asmens žodžių, bet ir iš asmens reakcijos, kai čiuopiama skaudama vieta. Tą patį nurodė ir teisme apklausta gydytoja K. K., kuri apžiūrėjusi nukentėjusįjį po 4 dienų po įvykio, taip pat nurodė skausmingumą čiuopiant. Liudytojas A. M. nors ir neigė matęs, kaip kaltinamasis sudavė, tačiau iš jo parodymų, duotų teisme matyti, kad kaltinamasis stovėjo ištiestos rankos atstumu nuo nukentėjusiojo, todėl suduoti nukentėjusiajam nebuvo trukdžių.

53. Nukentėjusysis J. T. teisme civilinį ieškinį palaikė. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl visų sužalojimų ir patirtų išgyvenimų jam buvo stresas ir nerimas, patyrė šoką, buvo daug nervų ir sugaišto laiko. Jautė sugniuždymą, pyktį ir nerimą, nemalonų gėdos jausmą, kad taip nuriko viešoje vietoje, matant kitiems žmonėms. Jam skaudėjo, buvo šiek tiek aptinę, negalėjo prisiliesti, zvimbė ausyse, skausmas laikėsi virš dviejų savaičių.