Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas E. M. nepripažino savo kaltės ir paaiškino, kad įvykio dieną vairavo automobilį „Nissan“, kuris protokole pažymėtas kaip automobilis „Renault Traffic“. Šis automobilis priklauso A. M., galvojo pirkti jį, todėl tą dieną jį buvo pasiėmęs pasibandymui. Tą dieną su A. M. važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pusę, link (duomenys neskelbtini), važiavo nuo (duomenys neskelbtini). Išsukus iš šalutinio kelio į įsibėgėjimo juostą, į (duomenys neskelbtini), pradėjo įsibėgėti ir persirikiuodamas į dešinę staiga pamatė sau iš dešinės pusės automobilį „Volvo“. Siekiant išvengti susidūrimo, nes jis jau buvo priartėjęs prie jo mašinos galo, padarė staigų judesį į kairę, į priešingą eismo juostą. „Volvo“ kliudė jo vairuojamo automobilio galą ir nesustojęs nuvažiavo toliau. Nebandė jam signalizuoti, nes viskas vyko labai greitai. Greitėjimo juosta buvo iš kairės pusės, o kai į ją įsuko, joje nebuvo jokių automobilių, tik pirma juosta važiavo sunkvežimis. Pradėjus važiuoti greičiau susilygino su sunkvežimiu ir aplenkė jį, mėgino rikiuotis ir tuomet iš dešinės pusės išniro „Volvo“, kuris toje vietoje atsidūrė taip, kad jis lenkė sunkvežimį iš kairės pusės, o jį lenkė iš dešinės. Nesuprato, kaip dideliu greičiu išniro „Volvo“ ir lenkė jį iš dešinės pusės. Kontaktas tarp automobilių įvyko greitėjimo juostos pabaigoje, kuomet rikiavosi į dešinę. Kontakto metu jau pusiau buvo persirikiavęs iš greitėjimo juostos. Pamatęs automobilį „Volvo“ vėl grįžo į kairę, kad išvengtų susidūrimo. Automobilis „Volvo“ kliudė dešinę pusę automobilio „Nissan“ galo, „Volvo“ kontaktavo su kairės pusės priekiu. Viskas įvyko labai staigiai ir po kontakto iš karto paskambinti į policiją negalėjo, nes tuo metu vairavo automobilį. Iki sustojimo dar pavažiavo apie kilometrą, važiuojant užsirašė to automobilio numerį. Vėliau į policiją neskambino, nes į policiją paskambino „Volvo“ vairuotojas. „Volvo“ automobiliui sustojus dešinėje, sustojo toliau jo žiūrint kelio atžvilgiu, nes galvojo, kad gal jis vėl sugalvos išvažiuoti. Neblokavo jo, sustojo 6 m atstumu. Po įvykio nebuvo priėjęs prie „Volvo“ vairuotojo. Įvykio dieną buvo vartojęs iš ryto vieną bokalą putojančio vyno. Įvykio vietoje nurodė pareigūnams, kad nesutinka su alkotesterio parodymais, kadangi prieš išvažiuodamas papūtė į savo turimą alkotesterį ir šis parodė nulį. Buvo sulaikytas ir jam nebuvo sudaryta galimybė pasitikrinti kraują. Protokolą rašęs pareigūnas sakė, kad jam būtinai bus sudaryta galimybė pasidaryti kraujo tyrimą, tačiau tokia galimybė nebuvo sudaryta. Šių pareigūnų veiksmų neskundė. Nukentėjusysis aiškina įvykio aplinkybes priešingai, nes jis padarė tokį manevrą, įvykio vietoje nesustojo ir pasirinko tokią gynybos taktiką. Mano, kad yra priežasčių nukentėjusiam jį apkalbėti, nes šis sukėlė tokią situaciją ir dabar laikosi tokios taktikos. Pripažįsta, kad nesustojo ten, kur reikia. Gailisi dėl to, kad vartojo alkoholį.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis J. T. nurodė, kad įvykio dieną važiavo jam priklausančiu automobiliu „Volvo“ iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Įvykis įvyko prieš tą vietą, kurioje abu automobiliai sustojo. E. M. jį lenkė per ištisinę liniją ir po to jį pradėjo spausti į kelkraštį. Toje vietoje yra labai platūs kelkraščiai, todėl važiavo, kol galėjo. Po to E. M. ėmė dar stipriau jį spausti, kadangi jau nebuvo kur dėtis, įvyko kontaktas. Po kontakto sustojo, išlipo, galvojo užpildys deklaraciją ir važiuos, bet E. M. pradėjo sakyti necenzūrinius žodžius, smogė jam į kairę ausį. Po smūgio iškvietė policiją, kuri atvyko greitai, gal už 5 minučių. Greitėjimo juosta yra nusukimui į kairę pusę, ten stovi ženklas, kuris leidžia dviem juostom važiuoti tiesiai. Ten dar važiavo sunkvežimis, kurį apvažiavo toje vietoje, kur yra punktyras ir persirikiavo į pirmą juostą. Matydamas, kad autobusiukas irgi rikiuosis, nes ten baigėsi ta greitėjimo juosta, pradėjo lėtėti. Nežino, kodėl žmogus pasibaidė, pradėjo rikiuotis be posūkio ir suktelėjo į kairę. Tada tiesiog nuvažiavo, nes jis toliau ėmė važiuoti tiesiai. Tarp automobilių kontaktas įvyko tarp išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), gal už kokio kilometro nuo to posūkio. Automobiliai kontaktavo „Nissan“ galine dešine puse, o jo „Volvo“ kabino veidrodį ir priekinėje kairėje pusėje bamperį. Iki šio įvykio nepažinojo E. M., nėra aplinkybių, dėl kurių norėtų jį apkalbėti.

Teismo posėdžio metu ekspertas V. M. nurodė, kad šioje byloje nėra tikslinga skirti ekspertizę. Tokį sprendimą daro iš eismo dalyvių paaiškinimų. Matyti, kad abi transporto priemonės nuo galimo kontakto vietos nuvažiavo apie 1 km ir buvo pastatytos dešiniame kelkraštyje. Fotografijos yra juodai-baltos, todėl jose nesimato automobilio „Nissan“ sugadinimo. Apie šio automobilio apgadinimą galima spręsti tik iš policijos darytos schemos. Papildomuose duomenyse asmuo nurodo, kad buvo sugadintas automobilio „Nissan“ užpakalinis bamperis, schemoje pažymėta, kad sugadinimas yra išsidėstęs užpakaliniu dešiniu kampu. Automobilio „Volvo“ buvo sugadintas priekinis bamperis, jo kairysis šoninis paviršius, prie pat priekinio kairio kampo. Iš sugadinimų galima pasakyti tik tai, kad poveikis kontakto metu automobiliui „Volvo“ buvo nuo užpakalinės dalies link priekinės dalies, t. y. kontakto metu automobilis „Nissan“ judėjo didesniu greičiu nei automobilis „Volvo“ bei tai, kad kontakto metu tarp automobilių išilginių ašių buvo nedidelis smailus kampas. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į įbrėžimų pobūdį. Šias prielaidas reikėtų vertinti kaip dalį eismo įvykio mechanizmo. Išvada dėl automobilių judėjimo greičio yra tikėtina, bet ne kategoriška. Jei automobiliai važiuoja tiesiai ir automobiliui yra įvažiuojama į dešinę pusę, taip galėjo gautis, jei automobilis „Nissan“ judėjo įstrižai kelio arba analogiškai, jeigu automobilis „Volvo“ judėtų įstrižai kelio, iš dešinės į kairę, arba „Nissan“ iš kairės į dešinę. Dėl kontakto vietos, kelio ilgio, pločio nieko negali pasakyti, kadangi apie tai schemoje nėra jokių duomenų. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį yra nurodyta tik automobilio „Volvo“ priekinio bamperio apgadinimas.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas D. K. nurodė, kad gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini), jog yra eismo įvykis ir vienas vairuotojas sumušė kitą. Aiškinantis įvykio aplinkybes „Volvo“ vairuotojas paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), tuo metu jį draudžiamoje vietoje lenkė kitas automobilis „Nissan“ ir jį tyčia spaudė prie dešinio kelkraščio, taip jį blokuodamas. „Volvo“ vairuotojas stabdė, traukėsi dešiniau, kad išvengtų susidūrimo, bet minėtas automobilis jį kliudė. Po sustojimo iš „Nissan“ išlipo vairuotojas, priėjo prie „Volvo“ vairuotojo, jį iškeikė ir trenkė su ranka į ausį. Įvykio vietoje matėsi paraudimai ausies srityje, ties žandu. Kitas vairuotojas nurodė, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), išvažiavime (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ten, kur yra dvi juostos, pirma juosta važiuoti tiesiai, o antra – lėtėjimo-greitėjimo juosta. Įvažiavus į tą greitėjimo juostą iš šalutinio kelio, važiavo link miesto. Tuo metu automobilis „Volvo“ darė manevrą, apvažinėdamas kitą automobilį, kliudė jo automobilį ir nesustodamas nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Bendraujant su „Nissan“ vairuotoju jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Klausė, kada vartojo alkoholį, šis sakė vartojęs prieš dieną. Patikrinus su alkotesteriu nustatė girtumą. „Nissan“ vairuotojas norėjo savarankiškai kreiptis į gydymosi įstaigą ir duoti kraujo girtumo nustatymui. Savo darbe nustatant asmenų neblaivumą vadovaujasi Policijos veiklos instrukcija. Kraują girtumo nustatymui pagal nustatytą tvarką asmuo gali duoti ir savanoriškai. Negali pasakyti, kaip yra asmens sulaikymo atveju, šiuo atveju buvo susisiekta su budėtojais, kurie sakė, kad yra tokia įvykio aplinkybė, nėra galimybės tą padaryti. Privaloma sulaikyti asmenį, pristatyti į komisariatą, apklausti, negalėjo jo paleisti įvykio vietoje. E. M. buvo informuotas, kad kraują priduoti galės kaip yra numatyta, t. y. pats savarankiškai, tuomet, kai bus paleistas, baigus visus tyrimus. E. M. buvo surašytas protokolas, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą dėl fizinio skausmo sukėlimo kitam vairuotojui. Buvo nuvažiavę į galimą kontakto vietą, kurią nurodė vairuotojai. Mano, kad kontaktas turėjo įvykti toje vietoje, kur rado po įvykio sustojusius automobilius, tokią išvadą daro atsižvelgęs į automobilių sugadinimus, automobiliai su tokiais sugadinimais negalėjo nuvažiuoti tokio atstumo, be to, tokią išvadą daro atsižvelgiant į automobilių išdėstymą – priekyje stovėjo „Nissan“, gale „Volvo“. Buvo apgadintas „Volvo“ priekinis kairysis kampas.

Teismo posėdžio metu liudytojas ir suinteresuotas asmuo (transporto priemonės savininkas) A. M. nurodė, kad važiavo jam priklausančiu automobiliu „Nissan“ į miestą. Automobilį vairavo E. M., nes jis norėjo prasivažiuoti ir pasibandyti tą automobilį. Važiavo iš (duomenys neskelbtini), išvažinėjo plente ir įvažiuojant į įsibėgėjimo juostą matė mėlyną sunkvežimį. Pradėjo greitėti, kad įvažiuotų į kelią prieš jį, jau rikiavosi į dešinės pusės juostą, tuomet E. krūptelėjo, pamatė, kad atsirado dar viena mašina iš šono. Sunkvežimio vairuotojas signalizavo, o „Volvo“ taip ir nulėkė. E. buvo jau dalinai įvažiavęs į pagrindinį kelią. Kontaktas tarp automobilių „Nissan“ ir „Volvo“ turbūt įvyko tuomet, kai „Volvo“ lindo tarp jų, nes ten buvo sunkvežimis ir nežino, kaip tarp jų galėjo atsirasti „Volvo“. Įsibėgėjus prieš sunkvežimį niekas nevažiavo, kai rikiavosi į dešinę pusę, ten jokios mašinos nebuvo. „Volvo“ atlėkė iš galo ir bandė viduryje įsisprausti tarp sunkvežimio ir jų. Kontaktas vyko išvažiuojant iš greitėjimo juostos į pagrindinę. Dar nebuvo išvažiavę iš greitėjimo juostos, kai įvyko kontaktas. Smūgio kaip ir nebuvo, tik juto išgąstį. Atkreipė dėmesį tik tada, kai E. krūptelėjo. Po kontakto „Volvo“ nuvažiavo toliau, sustojo tik po pusės kilometro nuo kontakto vietos. Važiuojant stengėsi užsirašyti duomenis, bandė pasivyti automobilį „Volvo“, bet jis dideliu greičiu nulėkė. Užkilus ant kalno jį pasivijo. Automobilis „Volvo“ sustojo tarp posūkio į (duomenys neskelbtini) ir kito išvažiavimo. Sustojo priešais automobilį „Volvo“, dešinėje pusėje. Buvo priekyje automobilio „Volvo“, nes jam sustojus jį aplenkė. Išlipus paklausė „Volvo“ vairuotojo, ką daro, šis pasakė, kad jau iškvietė policiją, todėl atsisėdo į mašiną ir visi laukė atvažiuojančios policijos. Neskambino policijai, nes „Volvo“ vairuotojas pasakė, kad jau iškvietė. Policija E. įtarė neblaivumą, kiek žino, buvo nustatytas nedidelis neblaivumas. Nežinojo, kad E. M. vairavo išgėręs.

E. M. savo paaiškinime nurodė, kad 2020 m. spalio 26 d. vairavo automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pasukęs iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) judėjo įsibėgėjimo juosta. Prieš jį važiavo sunkvežimis „Volvo“. Persirikiuojant į dešinę, jo dešinį galinį sparno buferį dideliu greičiu kliudė automobilis „Volvo“, kuris sustojo tik tada, kai pamatė jį iš galo važinėjant. Minėtas asmuo iškvietė policiją. Viską matė kartu važiavęs keleivis A. M., kuris yra automobilio savininkas. Alkoholį vartojo vakar (b. l. 10).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pirmosios kuopos antrojo būrio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. spalio 26 d., 9.55 val., buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą buvo susidūrę du automobiliai – „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. M. ir „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. T., kuris paaiškino, kad vairuodamas automobilį „Volvo“ važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kai jį staiga kertant ištisinę liniją pradėjo lenkti automobilis „Nissan“. Susilyginęs su juo „Nissan“ vairuotojas tyčia pradėjo jį stumti iš jo važiavimo juostos link kelkraščio. Norint išvengti eismo įvykio „Volvo“ vairuotojas išvažiavo ant kelkraščio, o tuo metu „Nissan“ vairuotojas savo automobilio galine dešine dalimi kliudė „Volvo“ automobilio priekinį kairį šoną. Po įvykio abu vairuotojai sustojo ir išlipo iš automobilių. „Nissan“ vairuotojas priėjo prie „Volvo“ vairuotojo ir pasakė „ką čia (necenzūrinis žodis)“ ir dešine ranka trenkė į kairę ausį (b. l. 5).

A. M. savo paaiškinime nurodė, kad 2020 m. spalio 26 d., apie 9.45 val., važiavo keleivio vietoje savo automobilyje „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pasukus į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) pro juos iš dešinės pusės, kai automobilis jau buvo įvažiavęs į dešinę judėjimo juostą, kliudęs jo automobilį pralėkė „Volvo“, kuris sustojo. Už kilometro sustojus vairuotojas iškvietė policiją (b. l. 8).

J. T. savo paaiškinime nurodė, kad 2020 m. spalio 26 d., 9.50 val., vairavo „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur yra dviejų priešingų judėjimo juostos su ištisine juosta kelyje, kai jį pradėjo lenkti mikroautobusas „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pradėjęs lenkti, pradėjo spausti jį į šalikelę. Bandydamas išvengti avarijos nuvažiavo į šalikelę, bet vairuotojas vis vien spaudė ir įvykdė avariją. Iškart po susidūrimo sustojo, vairuotojas išlipo ir pradėjo įžeidinėti necenzūrine leksika ir smogė iš dešinės rankos į kairę ausį, žandą. Po ko iš karto iškvietė policiją (b. l. 9).

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio (b. l. 6). Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apgadintas užpakalinis bamperis, o automobiliui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis (b. l. 7).

Nuotraukose matyti automobilių „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 16-17).

Iš alkotesterio rodmenų nustatyta, kad 2020 m. spalio 26 d., 10.37 val., E. M. buvo nustatytas 0,49 prom. girtumas (b. l. 4).

Iš išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones matyti, kad automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra A. M. (b. l. 18-19).

Nors E. M. savo kaltės ir nepripažino, teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad jo kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

ANK 420 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir šie veiksmai padaryti neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens. ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

Žemesnės instancijos teismas

Be to, teismo posėdyje liudytojas policijos pareigūnas D. K. nurodė, kad bendraujant su „Nissan“ vairuotoju E. M. jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Klausė, kada vartojo alkoholį, šis sakė vartojęs prieš dieną. Netikėti tarnybines pareigas atlikusio pareigūno parodymais, duotais prisiekus sakyti tiesą, nėra jokio pagrindo. Taigi nesant jokių objektyvių duomenų apie tikrinimo procedūros netinkamą atlikimą, nėra pagrindo abejoti patikros sertifikatą turėjusiu matavimo prietaisu gautu E. M. blaivumo testo rezultatu.