Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16361-848/2016 pagal ieškovo D. S. patikslintą ieškinį atsakovei E. S. dėl įpareigojimo leisti naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas ieškinyje prašė įpareigoti atsakovę leisti ieškovui naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – 1/3 dalimi 0,0843 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/3 dalimi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).Kauno apylinkės teismas 2016-06-10 nutartimi ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti t. y. nurodyti tikslius atsakovės asmens duomenų bei tikslinti ieškinio reikalavimą, kadangi iš ieškinio turinio teismas matė, kad tarp šalių galimai yra kilęs ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo ir naudojimosi juo tvarkos nustatymo.Ieškovas šalindamas teismo nutartimi nustatytus trūkumus pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė įpareigoti atsakovę leisti ieškovui naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – 1/3 dalimi 0,0843 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/3 dalimi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016-06-20 nutartimi ieškovo D. S. ieškinį atsakovei E. S. dėl įpareigojimo leisti naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu laikė nepaduotu.Teismas nurodė, kad trūkumai tinkamai nebuvo pašalinti, nes tinkamai nepatikslintas ieškinio reikalavimas – nėra neaišku kuria 1/3 turto dalimi leisti naudotis ieškovui turi būti įpareigojama atsakovė, o ieškinio reikalavimas turi būti suformuluotas tinkamai, kad ieškinio tenkinimo atveju būtų įmanoma jį įgyvendinti. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pats nurodo, jog atsakovei priklauso 2/3 turto, todėl, jei nenustatyta naudojimosi turtu tvarka, turtas neatidalintas, tai ieškinio reikalavimai turi būti atitinkamai formuluojami. Minėtas ieškinio trūkumas ieškovui buvo nurodytas teismo nutartyje, todėl teismas konstatavo, jog teismo nustatytu terminu ieškovas jam nurodytų ieškinio trūkumų tinkamai ir pilnai nepašalino, o Lietuvos Respublikos CPK nenumato pakartotinio trūkumų šalinimo, todėl ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį teismas laikė nepaduotais (CPK 115 str. 3d.). Ieškovui nurodė, kad ši nutartis neužkerta jam kelio tinkamai paruošus ieškinį, apgalvojus reiškiamus reikalavimus ir juos suformulavus, surinkus reikiamus įrodymus kreiptis į teismą, nes bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo aiškiai suformuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą, o visos proceso šalys turi laikytis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-06-20 nutartį ir patikslintą ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas su atsakove nėra sudarę susitarimų dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu. Taip pat teismai nėra priėmę jokių sprendimų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Todėl detalizuoti į kurią nekilnojamojo turto dalį ieškovas nori ir gali patekti nėra galimybės. Ieškovui ir atsakovui nenustačius naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos, nekilnojamojo turto neatidalinus į du atskirus turtinius vienetus, ieškovo, turinčio nuosavybės teises, bet negalinčio jų realizuoti teisės bei teisėti interesai yra pažeidžiami, nepriimant jo ieškinio. Įstatymų leidėjas nereikalauja iš ieškovo civilinės bylos iškėlimo stadijoje visiško tikslumo ir aiškumo paduodamame procesiniame dokumente. Tam tikri ieškinio trūkumai, įskaitant ir neesminius ieškinio dalyko bei pagrindo nurodymo netikslumus bei trūkumus, gali būti pašalinami ir vėlesnėse proceso stadijose. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2016-06-20 nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Ieškovas ieškinį pareiškė teismui dėl turto naudojimosi tvarkos, todėl pateikiant ieškinį privalėjo pateikti duomenis dėl savo reikalavimų pagrindimo, t.y. naudojimosi tvarkos plano pateikimo, idealinių dalių paskaičiavimo ir kitų duomenų kaip nurodė teismas nutartimi dėl trūkumų pašalinimo. Ieškovas neištaisęs trūkumų, kuriuos pašalinti įpareigojo teismas negali piktnaudžiauti teise ir skųsti teismo nutartį vien cituodamas formaliai Europos Žmogaus teisių konvenciją. Ieškovas nepateikė ir nenurodė nei vieno teisinio argumento dėl kurio teismo nutartis galėtų būti pripažinta kaip neteisėta ir nepagrįsta. Ieškovui nustatyti trūkumai yra privalomi duomenys, kuriuos privalo pateikti ieškovas šios kategorijos bylose, nes tai susiję su atsakovo teise pareikšti savo atsikirtimus, bei pateikti savo planą dėl naudojimosi turtu. Dėl teisių užtikrinimo ieškovui buvo paskirtas valstybės apmokamas atstovas, todėl ieškovas privalėjo laiku pašalinti ieškinio trūkumus, jei pageidauja kelti civilinį ieškinį. Prašoma ieškovo nustatyti naudojimosi tvarka turtu nėra galima, nes ginčo turtas nėra ieškovo nuosavybė. Tai patvirtina antstolio vykdomojoje byloje išduoti turto perdavimo aktai. Nuosavybės teisių perėmimas šiuo metu registruojamas, bei gavus nuosavybės dokumentus bus teikiamas teismui. Dėl ieškovo veikų jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, vaikai bijo gyventi su tokiu asmeniu viename name, naudojimosi tvarkos nustatymas pažeistų ieškovo vaikų teisę į saugią aplinką, į jų interesų patenkinimą turėti ramų ir sveiką, gyvenimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo D. S. ieškinys atsakovei E. S. dėl įpareigojimo leisti naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą tvarką (CPK 5 str. 1 d.). Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas (CPK 135 str.). Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu.Civilinio proceso kodekso 135 str. 1 d. yra nurodyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.), be to, jis turi atitikti specialius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, nurodytus to paties straipsnio 2 dalyje. Šių reikalavimų ieškovas privalo laikytis, kad teismas, priėmęs ieškinio formai ir turiniui keliamus reikalavimus atitinkantį ieškinį, galėtų įgyvendinti pagrindinius civilinio proceso tikslus (CPK 2 str.), nustatyti, ar ieškinys yra pagrįstas bei išspręsti tarp šalių kilusį teisinį ginčą. Pagrindiniai ieškinio elementai, kurie turi būti tiksliai suformuluoti ieškovo, yra ieškinio dalykas (ieškovo suformuluotas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas), nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 1–3 p.). Prie ieškinio taip pat turi būti pridėti dokumentai bei kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.). Pagal civilinio proceso taisykles, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Pažymėtina ir tai, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti.Apeliantas nurodo, kad nenustačius naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos, nekilnojamojo turto neatidalinus į du atskirus turtinius vienetus, ieškovo, turinčio nuosavybės teises, bet negalinčio jų realizuoti teisės bei teisėti interesai yra pažeidžiami, nepriimant jo ieškinio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais apelianto argumentais. Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 str. 2 d.) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-168-192/2014 2014-10-08 sprendimu padalino santuokoje įgytą turtą ir priteisė E. S. asmeninės nuosavybės teise 2/3 dalis 0,0843 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui D. S. priteisė asmeninės nuosavybės teise 1/3 dalį 0,0843 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.Apeliantas ieškinyje prašė įpareigoti atsakovę leisti ieškovui naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – 1/3 dalimi 0,0843 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/3 dalimi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad tuo atveju, kai yra nustatomi trūkumai, teismas turėtų juos konkrečiai įvardinti bei nurodyti jų šalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-302/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2016-06-10 nutartyje konkrečiai nurodė ieškinio trūkumus bei jų šalinimo būdus. Pirmosios instancijos teismas 2016-06-10 nutartimi nustatė, kad tarp šalių galimai yra kilęs ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo ir naudojimosi juo tvarkos nustatymo, todėl ieškovui pasiūlė tikslinti ieškinio reikalavimą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta duomenų, kad tarp D. S. ir E. S. būtų sudaryti susitarimai ar priimti teismų sprendimai dėl nurodyto turto naudojimo tvarkos nustatymo. Šią aplinkybę pripažįsta ir pats apeliantas. Tačiau ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame pareiškė tapatų ieškinio reikalavimą kaip ir pradiniame ieškinyje. Kaip minėta, pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.), nes būtent ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kokį asmens pareikštą reikalavimą. Teismas neturi teisės formuluoti reikalavimus už ieškovą. Ieškovas, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui ieškinį, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Nors iš ieškinio turinio galima spręsti, kad ieškovas reiškia ieškinį dėl galimai pažeistų jo teisių gynimo, tačiau ieškinio reikalavimas (dalykas) yra suformuluotas netiksliai, o tokio reikalavimo patenkinimas nesukeltų ieškovui jokių teisinių pasekmių, kadangi tarp šalių nėra nustatyta ieškinyje nurodyto turto naudojimosi tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio trūkumai tinkamai nebuvo pašalinti, nes tinkamai nepatikslintas ieškinio reikalavimas – nėra neaišku kuria 1/3 turto dalimi leisti naudotis ieškovui turi būti įpareigojama atsakovė, o ieškinio reikalavimas turi būti suformuluotas tinkamai, kad ieškinio tenkinimo atveju būtų įmanoma jį įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad tam tikri ieškinio trūkumai, įskaitant ir neesminius ieškinio dalyko bei pagrindo nurodymo netikslumus bei trūkumus, gali būti pašalinami ir vėlesnėse proceso stadijose. Pažymėtina, kad reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra imperatyviai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad priešinga ieškovui šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą, teisėtą ir teisingą spendimą (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1120-567/2015). Nagrinėjamu atveju ieškinio trūkumai trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str.) ir ieškovui nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, ieškinys pagrįstai ir teisėtai pagal skundžiamą nutartį buvo laikomas nepaduotu (CPK 115 str.).Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas su ieškiniu dėl to paties reikalavimo jau buvo kreipęsis į Kauno apylinkės teismą, tačiau 2016-05-25 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-13190-528/2016 ieškinys laikytas nepaduotu. Šioje nutartyje teismas taip pat nustatė, kad trūkumai tinkamai nebuvo pašalinti, nes tinkamai nepatikslintas ieškinio reikalavimas – yra neaišku kuria 1/3 turto dalimi leisti naudotis ieškovui turi būti įpareigojama atsakovė, o ieškinio reikalavimas turi būti suformuluotas tinkamai, kad ieškinio tenkinimo atveju būtų įmanoma jį įgyvendinti. Tačiau ieškovas kaip matyti netinkamai realizuoja savo teisę į teisminę gynybą, kadangi teikdamas ieškinius, bei šalindamas trūkumus neatsižvelgia į teismo nutartyse išdėstytus argumentus dėl ieškiniui keliamų reikalavimų bei nustatytų ieškinio trūkumų. Apeliantas nurodo, kad jį atstovauja advokatė E. G. pagal 2016-02-01 valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą Nr.2.1-(NTP-2)-16-T-310-1375, todėl ieškovas gali kreiptis į savo atstovę dėl teisės pareikšti ieškinį tinkamo realizavimo, kadangi ieškinio laikymas nepaduotu neužkerta kelio apeliantui pakartotinai kreiptis į teismą su tinkamai parengtu ieškiniu, atitinkančiu jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus.Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako, kadangi jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodo patirtų išlaidų dydžio bei nepateikia šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto atskirąjį skundą šios išlaidos iš jo nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.