- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-13
- Bylos Nr.
- e2S-35-940/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27066-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- S. B., K. P.-B.
- Atsakovas
- M. G.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. B. ir K. P.-B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-43137-1193/2025 pagal ieškovų S. B. ir K. P.-B. ieškinį atsakovui M. G. dėl žemės sklypo ribų ženklinimo procedūros neatitikimo teisės aktų reikalavimams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai S. B. ir K. P.-B. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti, kad atsakovo M. G. 2024 m. lapkričio 13 d. ir 2024 m. lapkričio 15 d. atlikti riboženklių įkalimo veiksmai buvo atlikti nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos.
2. Nurodė, kad matininkas M. G. 2024 m. lapkričio 13 d. ir 2024 m. lapkričio 15 d. atliko riboženklių įkalimo veiksmus tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, nes: (1) nebuvo pateikta kvietimų gretimų sklypų savininkams; (2) nebuvo surašytas ribų paženklinimo-parodymo aktas; (3) Nacionalinė žemės tarnyba 2025 m. sausio 28 d. rašte Nr. 1SD-10473-(9.7Mr.) nurodė, jog ji neturi pagrįstos informacijos, kad prašyme nurodytu laiku – 2024 m. lapkričio 11 ir 15 dienomis ir gruodžio 30 dieną – buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai.
3. Pažymėjo, kad ieškinio tikslas yra užtikrinti teisinį aiškumą. Ieškovai prašo tik nustatyti, kad atsakovo veiksmai neatitiko teisės aktų nustatytos tvarkos, nesiekiant ribų nustatymo, jų pakeitimo ar kitų papildomų reikalavimų. Teismo sprendimas yra būtinas, kad būtų pašalinta teisinė painiava ir užkirstas kelias neteisėtų riboženklių naudojimui kituose procesuose. Šiuo ieškiniu ieškovai nesiekia ribų nustatymo, registro įrašų pakeitimo ar atsakovo atsakomybės klausimų sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovų ieškinį atsakovui matininkui M. G. dėl žemės sklypo ribų ženklinimo procedūros neatitikimo teisės aktų reikalavimams atsisakė priimti.
5. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškinyje keliamas klausimas dėl viešojo administravimo subjekto – matininko veiksmų teisėtumo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Ketvirto skirsnio „Ūkio subjektų veiklos priežiūra“ nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1805 „Dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo, sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo, sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių nuostatomis, konstatavo, kad skundą dėl galbūt matininko padarytų pažeidimų nagrinėja ir sprendimą dėl skundo priima specialus subjektas, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT).
6. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovų ieškinyje pareikštas reikalavimas akivaizdžiai yra susijęs su teisiniais santykiais, kurie reglamentuoti atitinkamose viešosios teisės normose, ir yra administracinio pobūdžio, teismas ieškovų ieškinį atsisakė priimti, išaiškinęs ieškovams, kad jie turi su skundu dėl galbūt matininko padarytų pažeidimų pirmiausia kreiptis į NŽT, o pastarajai priėmus teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl tokio skundo, turi teisę skųsti jį Regionų administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovai S. B. ir K. P.-B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-43137- 1193/2025 ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti.
8. Nurodo, kad teismas klaidingai kvalifikavo ginčo teisinį pobūdį, nesivadovavo ieškinio turiniu ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 3 dalį, nes nesuteikė galimybės patikslinti ieškinio, o jį iš karto atmetė.
9. Apeliantų teigimu, teismas klaidingai kvalifikavo ginčą kaip administracinį vien todėl, jog atsakovas pagal profesiją yra matininkas. Pažymi, jog ieškiniu jokie administraciniai sprendimai nebuvo ginčijami.
10. Pažymi, kad ieškovams nebuvo suteikta galimybė patikslinti ieškinį. Tokia teismo pozicija prieštarauja CPK 2 straipsnio ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatoms; skundžiama nutartis vilkina procesą ir pažeidžia proceso tikslus.
11. Apeliantų tvirtinimu, jie nurodė ne matininko veiksmus kaip viešojo administravimo subjekto veiklą, o neteisėtus fizinius veiksmus – valstybinių riboženklių įkalimą be leidimo ir be sutikimo. Profesijos paminėjimas nereiškia, kad veiksmai atlikti tarnybinių pareigų metu ar viešojo administravimo kontekste.
12. Nurodo, kad teismo išvada, jog ieškovai pirmiausia turi pateikti NŽT skundą dėl matininko veiksmų, prieštarauja faktinei situacijai, kadangi NŽT buvo informuota ir atsisakė vertinti šiuos veiksmus, nes ieškovų nurodytomis datomis jokie matininko administraciniai darbai nevyko, kas reiškia, kad nėra jokios galimos administracinės procedūros.
13. Pažymi, kad atsakovo profesinės veiklos klausimai jau nagrinėjami administracine tvarka administracinėje byloje Nr. eI3-15477-428/2025. Akcentuoja, jog ieškiniu prašoma tik civilinio fakto konstatavimo, ar teisėtai fizinis asmuo, neturėdamas tam jokių įgaliojimų, įkalė valstybinius riboženklius kito asmens sklype.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
15. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria ieškinys dėl žemės sklypo ribų ženklinimo procedūros neatitikimo teisės aktų reikalavimams atsisakytas priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
16. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus dokumentus: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-43137-1193/2025; 2025 m. rugsėjo 30 d. Ieškinį dėl žemės sklypo ribų ženklinimo procedūros neatitikimo teisės aktams; Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. sausio 28 d. raštą Nr. 1SD-10473-(9.7 Mr.). Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantų pateikti papildomi dokumentai byloje jau yra, jie pakartotinai nepriimami.
17. Apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai. Nagrinėjamu atveju ieškovas (apeliantas) 2026 m. sausio 13 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė argumentus savo pozicijai pagrįsti, taip papildydamas atitinkamai atskirojo skundo pagrindą ir argumentus, tačiau įstatymo nustatytas 7 d. terminas atskirajam skundui pateikti ir papildyti jau buvo pasibaigęs, todėl rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti (CPK 323 straipsnis, 335 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
18. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
19. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, kt.).
20. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019).
21. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami nustatyti, kad atsakovo 2024 m. lapkričio 13 d. ir 2024 m. lapkričio 15 d. atlikti riboženklių įkalimo veiksmai buvo atlikti nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, konstatavęs, jog ieškinyje keliamas klausimas dėl viešojo administravimo subjekto – matininko veiksmų teisėtumo, todėl ieškinyje pareikštas reikalavimas akivaizdžiai yra susijęs su teisiniais santykiais, kurie reglamentuoti atitinkamose viešosios teisės normose, ir yra administracinio pobūdžio.
22. Apeliantai savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog: (1) teismas nepagrįstai kvalifikavo administracinį ginčo pobūdį vien remdamasis atsakovo profesija; apeliantų teigimu, atsakovo veiksmai atlikti ne tarnybinių pareigų metu ar viešojo administravimo kontekste; (2) teismas nesudarė galimybės patikslinti ieškinio per trūkumų šalinimo institutą.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovų reikalavimą ir ieškinio turinį, neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovų ieškinyje pareikštas reikalavimas yra administracinio pobūdžio. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. D1-349 patvirtintų Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, teisė atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus, o taip pat ir žemės sklypų ribas ženklinti riboženkliais, suteikta tik asmeniui, turinčiam matininko kvalifikacijos pažymėjimą. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovai ieškinį atsakovui ir reiškia, siekdami nustatyti, jog atsakovo, kaip matininko, veiksmai, įkalant riboženklius, yra neteisėti, t. y. be kita ko, nesilaikant Taisyklių, reglamentuojančių kadastro duomenų nustatymo, kurį ir atlieka matininkas, tvarką. Taigi, ieškovai iš esmės ir siekia įvertinti atsakovo, kaip matininko, veiksmus, įkalant ieškovų nurodytus riboženklius.
24. Remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, matininkų veiklą prižiūri Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, jog skundas dėl atsakovo, kaip matininko, veiksmų neteisėtumo turėjo būti pirmiausia pateiktas NŽT, o jos sprendimas toliau gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nors apeliantai nurodo, kad NŽT buvo informuota ir atsisakė vertinti atsakovo veiksmus, nes ieškovų nurodytomis datomis jokie matininko administraciniai darbai nevyko, tačiau byloje nėra duomenų, jog šis NŽT raštas būtų buvęs apskųstas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl ieškovų reikalavimo administracinio pobūdžio, tačiau, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, įvertinus ieškinio ir jo reikalavimo turinį, yra pagrindas ieškovų ieškinį atsisakyti priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civilinėje byloje pagal ginčą dėl pažeistos teisės gynimo ieškiniu pareikštas savarankiškas reikalavimas, kurio esmę sudaro pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, negali būti traktuojamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kadangi jis pats savaime neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Reikalavimas dėl teisių pripažinimo (CK 1.138 straipsnio 1 punktas) gali būti reiškiamas kaip savarankiškas reikalavimas tik tuo atveju, jeigu jo patenkinimas sukelia ieškovui tiesiogines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019, 23 punktas).
27. Nagrinėjamu atveju, ieškovai ieškiniu reiškė reikalavimą nustatyti, kad atsakovo 2024 m. lapkričio 13 d. ir 2024 m. lapkričio 15 d. atlikti riboženklių įkalimo veiksmai buvo atlikti nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos. Ieškovai pažymėjo, jog jų tikslas tik nustatyti, kad atsakovo veiksmai neatitiko teisės aktų nustatytos tvarkos, nesiekiant ribų nustatymo, registro įrašų pakeitimo ar atsakovo atsakomybės klausimų sprendimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovų reikalavimas dėl atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais, vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, negali būti traktuojamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kadangi jis pats savaime neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių, o jo patenkinimas nesukels ieškovams tiesioginių teisių ir pareigų. Tuo labiau, jog ieškovai ieškinyje patys pažymėjo, kad ieškiniu nesiekia ribų nustatymo, registro įrašų pakeitimo ar atsakovo atsakomybės klausimų sprendimo, o tik fakto dėl neteisėtų atsakovo veiksmų konstatavimo.
28. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. eI3-2191-428/2026 (buvęs bylos Nr. eI3-15477-428/2025) nagrinėjama byla iš esmės dėl atsakovo, kaip matininko, veiksmų neteisėtumo, remiantis, be kita ko, aplinkybe dėl 2024 m. lapkričio 13 ir 15 d. atsakovo įkaltų riboženklių neteisėtumo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Įvertinus šią aplinkybę, taip pat ieškinio ir jo reikalavimo turinį, darytina išvada, jog ieškiniu prašoma nustatyti aplinkybė būtų reikšminga kitoje nagrinėjamoje byloje, t. y. ieškinio patenkinimas nagrinėjamoje byloje reikštų prejudicinio fakto (neteisėtų veiksmų) kitai bylai nustatymą, o tai yra civiliniai procesiniai, o ne materialieji padariniai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad toks ieškovų reikalavimas sukelia civilinius procesinius, bet ne materialiuosius padarinius. Taigi toks ieškovų reiškiamas reikalavimas dėl faktinių aplinkybių nustatymo jiems nesukelia jokių tiesioginių materialiųjų teisinių padarinių ir dėl šios priežasties negali būti savarankišku ieškinio dalyku.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
30. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.