Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.10; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.1.7.7; 3.2.9.10; 3.3.2.4. (S)

2023 m. vasario 15 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12100-674/2022 pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovui I. R. dėl iškeldinimo ir gyvenamosios vietos deklaracijos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. V. pateikė ieškinį, kuriuo prašė iškeldinti I. R. su šeima: G. R. ir nepilnamečiais vaikais M. R. ir K. R., su visu jų užgyventu turtu iš pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančių ieškovei M. V., atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. vasario 15 d. Dovanojimo sutarties su uzufruktu pagrindu asmeninės nuosavybės teisėmis įgijo nuosavybės teises į 0,75 ha žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatus: gyvenamąjį namą, tris ūkinius pastatus, garažą ir kitus kiemo statinius. Ankstesnė šio turto savininkė J. R. raštu buvo įspėjusi atsakovą dėl išsikėlimo iš jai priklausančių pastatų, tačiau atsakovas į pasiūlymą neatsiliepė ir per nustatytą terminą neišsikėlė. Ieškovė 2022 m. gegužės 31 d. taip pat siuntė atsakovui su šeima raginimą išsikelti per tris mėnesius. Atsakovas įsigijo kitą gyvenamąjį namą, kai kuriuos savo daiktus išsivežė, tačiau kai kuriuos savo daiktus vengia pasiimti. Kadangi atsakovas yra palikęs kai kuriuos daiktus, ieškovė negali panaikinti jo ir jo šeimos gyvenamosios vietos deklaracijos. Nuomos ar panaudos sutartys, kurių pagrindu atsakovas turėtų teisę naudotis turtu, nesudarytos.

3. Atsakovas I. R. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ieškinys visiškai nepagrįstas, nes jame nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Atsakovas savo name (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2022 m. birželio 25 d., be to, yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą šiuo adresu. Pripažįsta, kad buvo palikęs keletą daiktų, kuriuos pasiėmė vėliau, tačiau būtiniausius daiktus dar iki ieškinio pateikimo buvo išsivežęs.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovas jau yra išsikėlęs iš ieškovei priklausančio namo ir atidavęs raktus, bet ne tada, kaip nurodyta atsiliepime. Kadangi nebeliko ieškinio dalyko, prašė išspręsti tik bylinėjimosi išlaidų klausimą. Paaiškino, kad rugsėjo 2 d. suėjo terminas atsakovui išsikelti, ieškinį teikė dar po kurio laiko, tačiau atsakovas išsideklaravo tik spalio 10 d. Byla turėtų būti nutraukta ir priteistas tik žyminis mokestis bei 300 Eur advokato išlaidų.

5. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad raktus ji gavo jau esant ieškiniui teisme. Atsakovas išsikėlė iš jos namų tik rugsėjo gale. Raktus jai atidavė spalio 7 d. Išsideklaravo tik spalio 10 d. Ieškovė prašė jai padengti bylinėjimosi išlaidas - 100 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur už advokato pagalbą.

6. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes su šeima jau buvo išsikėlęs birželio 25 d. Išsikėlė tuoj pat, kai vaikai baigė mokyklą. Raktai buvo pakabinti. Atsakovas pripažino, kad išsideklaravo po laiko, spalio 10 d. Atsakovo manymu, ieškovė į teismą kreipėsi be pagrindo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginti ieškovei nesutiko. Prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad nelikus ieškinio dalyko byla turi būti nutraukta. Pripažino, kad dalis ieškinio įvykdyta po ieškinio pateikimo, tai yra išsideklaravo vėliau. Prašė, kad kiekviena iš šalių pasiliktų prie savo bylinėjimosi išlaidų. Taip pat prašė spręsti klausimą dėl baudos skyrimo ieškovei, nes ieškinys nebuvo reikalingas. Taip pat vėliau paprašė priteisti atsakovui jo patirtas 150 Eur bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovės M. V. ieškinį dėl iškeldinimo ir gyvenamosios vietos deklaracijos panaikinimo atsakovui I. R. paliko nenagrinėtą, grąžino ieškovei 75 Eur žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovo ieškovei 325 Eur bylinėjimosi išlaidų, atmetė atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmetė atsakovo prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

9. Teismas nurodė, kad teismo posėdžių metu abi šalys prašė bylą nutraukti, joms išaiškintos bylos nutraukimo pasekmės. Ieškovė ieškinį atsiėmė, o atsakovas teismo posėdžio metu su tuo, kad ieškovė atsiima ieškinį, sutiko. Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, į tai, kad atsakovas ieškinio reikalavimą išsikelti patenkino, tačiau buvo pamiršęs išsideklaruoti, vis dar likę atsakovo daiktų ieškovei priklausančiame name, teismas laikė, jog ieškovė ieškinį atsiėmė, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 139 straipsnio 1 dalyje, todėl ieškinį dėl iškeldinimo ir gyvenamosios vietos deklaracijos panaikinimo paliko nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pripažintina, jog ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą reikšti ieškinį, nes atsakovas gyveno ir buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name. Iš deklaracijos pažymos matyti, kad atsakovas savo deklaruotą gyvenamąją vietą pakeitė 2022 m. spalio 10 d., tai yra jau po ieškinio pateikimo (ieškinys pateiktas teismui 2022 m. rugsėjo 22 d.). Be to, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ir namo raktus gavo iš atsakovo tik spalio 7 d. Atsakovas to nepaneigė, nors nurodė, kad jau nuo 2022 m. birželio 25 d. su šeima gyvena kitur. 2022 m. spalio 25 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad liko neišspręstas tik bylinėjimosi išlaidų klausimas. 2022 m. spalio 27 d. atsakovas teismo posėdyje dalyvavo vienas, be atstovo, jau žinojo, kad byla iš esmės nebus nagrinėjama, o liko tik neišspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas. Ieškovė teismo posėdžio metu siūlė viską baigti taikiai ir kad atsakovas jai kompensuotų pusę jos patirtų išlaidų advokato pagalbai. Kaip matyti iš bylos duomenų, taikus susitarimas nepasiektas. 2022 m. lapkričio 22 d. atsakovas teismo posėdyje dalyvavo su atstovu ir prašė priteisti jo patirtas išlaidas advokatui.

11. Teismas nustatė, kad atsakovas atstovavimo sutartį su advokatu A. J. sudarė tik 2022 m. lapkričio 10 d., t. y. tik dėl paskutinio teismo posėdžio, kur spręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas. Atsakovas sumokėjo atstovui 150 Eur, prašė šias bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės.

12. Teismas vertino, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, nes jau nuo 2022 m. spalio 25 d. atsakovas žinojo, jog jam patenkinus ieškinio reikalavimus, byla iš esmės nebus nagrinėjama, be to, atsiliepimas į ieškinį pateiktas teismui 2022 m. spalio 14 d., kai tuo tarpu dėl atsakovo kaltų veiksmų ieškovė buvo priversta kreiptis advokato pagalbos ir teikti teismui ieškinį.

13. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas darė išvadą, kad yra pagrįstas pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 25 procentus ieškovės sumokėto žyminio mokesčio (25 Eur) ir 300 Eur už advokato pagalbą, viso 325 Eur (CPK 80, 94, 98 straipsniai).

14. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien galimai nepagrįsto ieškinio pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovė M. V., kreipdamasi į teismą, gynė savo teisę į nuosavybę. Iš nustatytu aplinkybių matyti, kad ieškinys jo pateikimo dienai buvo pagrįstas. Kada konkrečiai atsakovas išsikėlė, tarp šalių neprieita vieningos nuomonės, tačiau išsideklaravimas atliktas tik 2022 m. spalio 10 d. (ieškinys pateiktas teismui 2022 m. rugsėjo 22 d.), kai išsideklaravimas iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio namo buvo vienas iš ieškinio reikalavimų. Be to, ieškovė, neturėdama namo raktų, turėjo pagrįstą pagrindą abejoti ir dėl visiško atsakovo išsikėlimo. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad raktus nuo namo gavo spalio 7 d., t. y. jau tuo metu, kai ieškinys buvo pateiktas teismui. Teismas sprendė, kad ieškovės elgesys nėra nesąžiningas ir sąmoningas siekimas iškelti bylą atsakovui neturint tam teisėto pagrindo, todėl atsakovo prašymą skirti ieškovei baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmės laikė nepagrįstu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

15. Atsakovas I. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisti bylinėjimo išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Kadangi bylos nagrinėjimas iš esmės yra neįvykęs ir teismas neturi įstatyminės ar subjektyvios teisės ir/ar pareigos tirti byloje šalių pateiktų įrodymų, vertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą būtina atsižvelgti išimtinai tik į procesinį šalių elgesį - negalima vertinti byloje esančių faktinių aplinkybių vadovaujantis materialiosios teisės normomis, nes tam yra privalomas įrodymų tyrimas byloje, kuris vykdomas tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas iš esmės neįvyko, įrodymai byloje nebuvo tiriami, tačiau teismas, neatskirdamas šalių procesinio ir materialaus pobūdžio elgesio, vertino įrodomąją reikšmę turinčius faktus (ieškovės paaiškinimus), nors jei bylos nagrinėjimas būtų įvykęs iš esmės, atsakovas byloje būtų pateikęs faktinius įrodymus, kurie ieškovės pateiktus paaiškinimus būtų paneigę.

15.2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi ieškovės pateiktais įrodymais byloje, nors bylos nenagrinėjo iš esmės, taip padarydamas esminius proceso pažeidimus. Pagal gausiai išplėtotą kasacinio teismo praktiką, įrodymai tiriami bylos nagrinėjimo metu, o šiuo atveju ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Taigi, teismas, siekdamas išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, galėjo nustatinėti tik šalių procesinį, o ne materialųjį elgesį. Šiuo atveju tai padaryta nebuvo, dėl ko pati skundžiama nutartis savaime negali būti laikoma teisėta (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

15.3. Civilinė byla nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą įvertintinas ieškovės procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu. Akivaizdu, kad ieškinio pateikimo metu ieškovei buvo žinoma, jog atsakovas iš jos namų yra išsikraustęs. Atsakovo patvirtintas faktas, kad buvo palikęs dalį jam nebereikalingų daiktų, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas iki ieškinio pateikimo momento nebuvo išsikraustęs. Ieškovei piktnaudžiaujant savo turimomis procesinėmis teisėmis ir pateikus ieškinį teismui, kurio dalykas - iškeldinimas (išdeklaravimas tai antrinis ieškinio objektas, nes ieškovė, būdama nekilnojamojo turto savininkė, bet kada galėjo išdeklaravimą įvykdyti pati, nes nuo tada, kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, asmenys neregistruoja savo gyvenamosios vietos, savininkas gali kreiptis į savo deklaruotos gyvenamosios vietos migracijos tarnybą, turėti su savimi nuosavybės teisę į butą patvirtinančius dokumentus (inventorizacinę bylą arba pažymą iš registrų centro, teismo nutartį), parašyti prašymą ir taip panaikinti trečiojo asmens registraciją)), proceso pažeidimas yra įvykdytas ieškovės, priešingai nei nurodė teismas, neturėdamas teisės tirti byloje surinktų įrodymų, motyvuodamas, kad atsakovas ieškinio dalyką įvykdė po ieškinio pateikimo momento.

15.4. Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovė pateikė ieškinį suformuluodama reikalavimą, kai realiai nei ieškinio dalyko, nei pagrindo ieškinio pateikimo momentu nebebuvo. Nors teismas šios aplinkybės teismo metu nenustatinėjo, bet esant būtent nurodytam faktui bylos nagrinėjimas iš esmės neįvyko ir ieškovė ieškinio atsisakė. Kadangi bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, tai pareikštų reikalavimų atsisakymas savo esme prilygsta bylos išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių priešinga šalis atsisakė. Be to, taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad ieškinio atsisakymas ir pats bylos nutraukimas šiuo atveju prilyginamas bylos išsprendimui atsakovo naudai. Taigi, pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, ieškovei atsisakius ieškinio, atsakovas jos turėtų bylinėjimosi išlaidų neatlygina.

16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė M. V. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, palikti 2022 m. lapkričio 28 d. teismo nutartį nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu, ieškovė išnaudojo visas galimybes ginčą išspręsti taikiai, t. y. atsakovui registruotu laišku buvo išsiųstas pasiūlymas išsikelti iš jai nuosavybės teisėmis priklausančių pastatų per tris mėnesius. Pasiūlymą išsikelti jam buvo siuntusi ir ankstesnė pastatų savininkė J. R.. Atsakovas pasiūlymus visiškai ignoravo, 2022 m. liepos mėnesį ieškovė buvo iškvietusi atsakovui policiją, tai atsakovas ieškovei tik replikavo, kad išsikels tik kai bus teismo sprendimas. Suėjus trijų mėnesių terminui, per kurį atsakovas turėjo išsikelti, SMS žinute ieškovė užklausė atsakovo, kada jis ketina išsikelti, ir nurodė, kad jeigu neišsikels, ieškovė kreipsis į teismą. Jokio atsakymo į tą žinutę ieškovė negavo, dar palaukė tris savaites prieš teikdama ieškinį teismui, pasidomėjo seniūnijoje, gal atsakovas išsideklaravo, ir tik sužinojusi, kad jis to nepadarė, pateikė ieškinį teismui.

16.2. Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad yra įsigijęs namą kitame kaime, išsikėlė dar 2022 m. birželio 25 d. ir išsideklaravo, nors jo pateiktoje pažymoje matėsi, jog iš ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančių pastatų jo šeima išsideklaravo tik 2022 m. spalio 10 d. Teismui ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, patvirtindama, kad atsakovas galutinai išsikėlė ir raktus jai perdavė 2022 m. spalio 7 d., pasakė, kad išsideklaruos pirmadienį, ir tai patvirtino jo pateikta pažyma, kad išsideklaravimas įvyko būtent pirmadienį, t. y. 2022 m. spalio 10 d. Atgavusi raktus ieškovė galėjo fotonuotraukomis užfiksuoti rastą vaizdą po atsakovo išsikėlimo, nuotraukas pateikė teismui. Parengiamojo teismo posėdžio metu 2022 m. spalio 27 d. atsakovas nurodė, kad likę daiktai yra šiukšlės, jis nematė pareigos jas išsivežti. Ieškovė neturėjo tikslo vilkinti bylos procesą, ieškinio netikslino, nekėlė reikalavimo, kad atsakovas savo lėšomis išsivežtų paliktus savo nereikalingus daiktus. 2022 m. spalio 27 d. posėdžio metu ieškovė teismui nurodė, kad ieškinio dalyko nebeliko, nes atsakovas ieškinio reikalavimus įvykdė, tačiau juos įvykdė tik po to, kai gavo teismo siųstus dokumentus, ir praleidęs ieškovės nustatytą terminą. Teismas siūlė ginčą baigti taikiai, sudarė tam sąlygas padarydamas pertrauką, tačiau su atsakovu susitarti nepavyko.

16.3. Teismas įvertino ieškovės pastangas išspręsti ginčą taikiai prieš kreipiantis į teismą, taip pat ir teismo posėdžių metu, bei atsakovo elgesį. Nors ieškovė kaltinama pažeidusi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau akivaizdu, kad pats atsakovas tokių taisyklių nesilaikė. Savalaikis atsakovo pranešimas turto savininkei apie išsikėlimą, patalpų ir raktų perdavimas, gyvenamosios vietos išdeklaravimas nebūtų suteikęs ieškovei pagrindo kreiptis į teismą dėl savo, kaip turto savininkės, teisių pažeidimo. Teismas teisingai įvertino procesinį šalių elgesį ir vadovaudamasis priežasties teorija, kaip to reikalauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika, priėmė teisingą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Tuo atveju, kai civilinė byla yra užbaigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, nei vienos iš bylos šalių atžvilgiu nėra priimamas palankus teismo sprendimas, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti paskirstomos CPK 93 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis CPK 94 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad susiklosčius tokiai situacijai teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

19. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.1, 6.263 straipsnius, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).

20. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas).

21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį turi būti įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).

22. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu ieškovei atsiėmus ieškinį, o atsakovui tam neprieštaravus. Byloje ginčo dėl to, kad šiuo atveju ieškinio atsiėmimą nulėmė tai, jog išnyko ieškovės materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi, nėra. Pažymėtina, kad tokiu atveju šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, o šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis priežasties teorija, t. y. kaip ir šiuo atveju aiškinantis, kurios iš proceso šalių elgesys sąlygojo ieškinio atsiėmimą. Kartu pažymėtina, kad ieškovė atsiėmė ieškinį, o ne kaip teigia atskirajame skunde apeliantas, atsisakė ieškinio. Ieškinio atsisėmimas (CPK 139 straipsnis) ir ieškinio atsisakymas (CPK 140 straipsnis) yra skirtingi institutai, sukuriantys skirtingas teisines pasekmes šalims. Ieškinio atsiėmimas nereiškia bylos išsprendimo kitos šalies naudai, kadangi ieškovei nėra užkertamas kelias ateityje pakartotinai reikšti tuos pačius reikalavimus.

23. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo išnykimo priežasčių tiek ieškovei, tiek ir atsakovui skirtingai aiškinant ginčo dėl esmės aplinkybės – ieškovė teigia, kad atsakovas po ieškinio pateikimo patenkino ieškinio reikalavimus, t. y. išsikėlė iš ieškovei priklausančio namo, atidavė raktus ir išsideklaravo savo gyvenamąją vietą ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name, tuo tarpu atsakovas teigia, kad jau iki ieškinio pateikimo momento buvo išsikraustęs iš ieškovei priklausančio namo.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsiėmė ieškinį, nesudaro pagrindo vertinti, jog dėl teisminio proceso ir susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra išimtinai kalta tik ieškovė. Ieškovės ieškinio reikalavimas buvo iškeldinti apeliantą su šeima ir visu jų užgyventu turtu iš pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančių ieškovei. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, iš deklaracijos pažymos matyti, kad atsakovas savo deklaruotą gyvenamąją vietą pakeitė 2022 m. spalio 10 d., tai yra jau po ieškinio pateikimo (ieškinys pateiktas teismui 2022 m. rugsėjo 22 d.). Nors atsakovas nurodė, kad jau nuo 2022 m. birželio 25 d. su šeima gyvena kitur, tačiau nepaneigė ieškovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog namo raktus ieškovė iš atsakovo gavo 2022 m. spalio 7 d. Apelianto atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantas dar iki ieškinio pateikimo teismui iš ieškovei priklausančių patalpų buvo išsikėlęs.

25. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė, būdama nekilnojamojo turto savininke, bet kada galėjo apelianto išdeklaravimą įvykdyti pati. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kada deklaravimo įstaiga panaikina deklaravimo duomenis. Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad duomenys panaikinami, kai patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Taigi, duomenys panaikinami, jei yra dvi sąlygos: asmuo yra išvykęs ir dėl duomenų panaikinimo kreipiasi pastato savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-590-1062/2021). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad namo raktus ieškovė iš atsakovo gavo tik 2022 m. spalio 7 d., kas suponuoja išvadą, jog atsakovas dar iki ieškinio pateikimo teismui iš ieškovei priklausančių patalpų nebuvo išsikėlęs (išvykęs). Taigi, ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, prašymą panaikinti jai priklausančiose patalpose savo gyvenamąją vietą deklaravusio atsakovo deklaravimo duomenis deklaravimo įstaigai galėjo pateikti ne anksčiau nei 2022 m. spalio 7 d.

26. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų siekęs dar ikiteisminėje ginčo stadijoje rasti kompromisą ir susitarti su ieškove. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, savalaikis atsakovo pranešimas turto savininkei apie išsikėlimą, patalpų ir raktų perdavimas, gyvenamosios vietos išdeklaravimas nebūtų suteikęs ieškovei pagrindo kreiptis į teismą dėl savo, kaip turto savininkės, teisių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškinio pateikimą teismui ir ieškovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą nagrinėjamoje byloje nulėmė netinkamas atsakovo elgesys, t. y. tai, kad atsakovas nevykdė ieškovės reikalavimo per ieškovės nustatytą terminą (2022 m. gegužės 31 d. siuntė atsakovui su šeima raginimą išsikelti per tris mėnesius) išsikraustyti ir išsideklaruoti iš ieškovei priklausančių patalpų, dėl to ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą ir patirti papildomų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, pateikdama teismui procesinius dokumentus.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, jog dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

28. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad būtent atsakovui tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.

29. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą atsiėmus ieškinį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu, todėl šios išlaidos ieškovei priteisiamos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo I. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovei M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.