Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuotas asmuo byloje – T. Č. (T. Č.), išvadą teikianti institucija – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Byloje dalyvauja išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir suinteresuotas asmuo T. Č. (T. Č.).

4. Suinteresuotas asmuo T. Č. (T. Č.) per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą.

5. Išvadą teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad pareiškėjo G. Š. pareiškimas yra pareikštas nepilnametės G. Š. teisėms ir turtiniams interesams apginti, todėl pareiškėjo prašymui neprieštarauja.

6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

8. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui. Neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai ar globėjai (CK 5.56 straipsnis).

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas G. Š., atstovaudamas nepilnametės dukros G. Š. interesus, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti jam praleistą terminą nepilnametės dukters vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po vaiko motinos R. Č. mirties, išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnametės dukters vardu.

11. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnametė G. Š. yra pareiškėjo G. Š. ir palikėjos R. Č. (buv. (duomenys neskelbtini)), mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymos matyti, kad palikėja mirė santuokoje, sutuoktinis – T. Č., kuris buvo įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu. Palikėja taip pat augino kitą nepilnametį vaiką – sūnų O. R. (O. R.), gim. (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-21254-294/2021, nutarta atnaujinti nepilnamečio O. R. įstatyminiam atstovui M. R. terminą nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, atsiradusį po R. Č. mirties, leisti pareiškėjui atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.e2SP-37701-1094/2020, patvirtinta pareiškėjo ir palikėjos R. Č. taikos sutartis, remiantis kuria nepilnamečio vaiko G. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėju. Taikos sutartimi šalys patvirtino, kad nepilnametė dukra kartu su pareiškėju gyvena nuo 2019 m. kovo mėnesio. Taip pat šalys susitarė, kad palikėja nuo taikos sutarties pasirašymo (2020 m. lapkričio 6 d.) iki dukters pilnametystės įsipareigoja teikti dukrai išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis. Iš Valstybės įmonės Registrų centro pažymos matyti, kad palikėja R. Č. nekilnojamojo turto neturėjo. Valstybės įmonės „Regitra“ rašto duomenys patvirtina, kad palikėjos vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Remiantis VĮ Registrų centro Testamentų registro duomenimis, palikėja nebuvo sudariusi testamentų, registre įregistruotas palikėjos sūnaus O. R. (O. R.) pareiškimas dėl palikimo atsisakymo fakto. Kaip matyti iš Lietuvos antstolių rūmų 2021 m. spalio 29 d. rašto Nr. S-30591-41407 duomenų, palikėja R. Č. turi 1302,36 Eur įsiskolinimą kreditoriui P. C. AS.

12. Pareiškėjo teigimu, jis praleido terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu dėl teisinių žinių stokos. Pareiškėjas pažymi, kad su palikėja nebendravo, paskutinį kartą palikėją matė pasirašant teismui pateiktą sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo, apie palikėjos mirtį sužinojo tik žymiai vėliau iš palikėjos artimųjų. Anot pareiškėjo, jam tapo žinoma, kad jis turi įstatyminę pareigą kreiptis į notarą priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu tik gavus paaiškinimus iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos. Suinteresuoti asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

13. Teismas, vertindamas termino praleidimo priežastis, pažymi, kad viena vertus, jos yra subjektyvaus pobūdžio (teisinių žinių trūkumas, įstatymų nuostatų nežinojimas) bei nėra pakankamos pripažinti jas svarbiomis. Kita vertus, pareiškėjas, sužinojęs apie palikimo priėmimo (atsisakymo) procedūrą, aktyviais veiksmais išreiškė norą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, kreipėsi į advokato padėjėją P. Š. dėl teisinės pagalbos jam suteikimo sprendžiant palikimo atsisakymo klausimus. Tai rodo, kad pareiškėjas vis dėl to elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo, siekdamas tinkamai įgyvendinti atsiradusią teisę į palikimą (palikimo atsisakymą).

14. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis reikėtų vertinti individualiai, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atstovaujami nepilnamečio vaiko interesai. Palikėjos įstatyminė įpėdinė yra nepilnametė, todėl savarankiškai ji negalėjo ir negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose sprendžiant klausimą dėl palikimo (ne)priėmimo. Nepilnametės interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti įgyvendina jos tėvas (pareiškėjas), todėl pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys vertinamos nepilnamečio vaiko teisių apsaugos kontekste.

15. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu individualiu atveju yra pakankamas pagrindas pareiškėjui atnaujinti terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, kadangi iš esmės pareiškėjo aplaidaus, nesąžiningo elgesio, nerūpestingumo nenustatyta. Vaiko teisių apsaugos specialistų vertinimu, toks sprendimas atitinka geriausius nepilnamečio vaiko interesus.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, praleistas terminas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujintinas, nustatant naują trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos R. Č. mirties, priimti arba atsisakyti priimti (CK 5.57 straipsnis).

17. Nors nepilnametis vaikas yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 straipsniai). Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

19. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai nustatytas svarbias faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju palikėjos palikimo balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą, todėl kreditoriaus reikalavimu apsunkinto turto paveldėjimas neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko G. Š. vardu labiau atitiktų jos interesus bei nesukeltų vaikui papildomos finansinės naštos. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-21254-294/2021, taip pat sprendė, kad tokio mirusios R. Č. palikimo priėmimas būtų nenaudingas jos nepilnamečiam vaikui O. R. (O. R.), todėl turi būti išduodamas teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vardu, atsiradusį po palikėjos mirties.

20. Pareiškėjui išaiškintina, kad CK 5.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka dėl palikimo atsisakymo jis su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjui G. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą nepilnamečio vaiko G. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos (motinos) R. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Trijų mėnesių palikimo (ne) priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Leisti pareiškėjui G. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po motinos R. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Likusi nutarties dalis neskundžiama.