Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovui V. Š. dėl iškeldinimo ir nuostolių priteisimo, ir pagal atsakovo V. Š. priešieškinį ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl pripažinimo šeimos nariu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VŠĮ „Klaipėdos butai“ atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį (CK 6.588 straipsnio 2 dalis). CK 6.602 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją (CK 6.588 straipsnio 2 dalis).

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-03-02 tarp ieškovės ir N. J. sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė išnuomojo N. J. neterminuotam naudojimui butą, esantį (duomenys neskelbtini), o N. J. įsipareigojo valdyti ir naudotis išnuomota gyvenamąja patalpa ir mokėti nuomos mokestį. Minėtoje sutartyje atsakovas N. J. šeimos nariu nenurodytas. N. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018-10-11 raštu netenkino atsakovo prašymo sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, nurodydama, kad atsakovas savo gyvenamosios vietos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kaip N. J. šeimos narys nėra deklaravęs, nepateikė giminystės ryšį su N. J. patvirtinančių duomenų, ieškovė duomenų apie tai, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su N. J. būtų gyvenę pašaliniai asmenys, neturi.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

9. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

10. Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

11. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, jog yra labiau tikėtina, kad atsakovas buvo N. J. sugyventinis, kartu su N. J. iki jos mirties (duomenys neskelbtini) vedė bendrą ūkį. Visų pirma, iš atsakovo pateiktos AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ 2013-10-10 sąskaitos, 2013-11-20 sutarties su UAB „Balticum TV“, 2014-11-28 darbo sutarties su UAB „Maxima LT“ atsakovas savo gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini). 2013-12-02, 2015-04-20 antstolių parengtuose patvarkymuose atsakovo gyvenamoji vieta taip pat nurodyta (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat pažymi, jog byloje pateiktas 2018-07-27 įgaliojimas, kuriuo N. J. įgaliojo atsakovą veikti jos vardu. Minėtame įgaliojime tiek atsakovo, tiek N. J. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini).

12. Antra, aplinkybę, jog atsakovas gyveno kartu su N. J. ir vedė bendrą ūkį, patvirtino teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. N., kuris paaiškino, kad jis nuo 2010-12-10 gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2011 m. jam tapo žinoma, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena atsakovas kartu su N. J.. Nurodė, kad jis pažįsta atsakovą bei N. J., yra ne kartą lankęsis jų namuose, matė, jog jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį, palaiko šeimyninius santykius.

13. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, priešieškinis kaip pagrįstas, tenkintinas, atsakovas pripažintinas gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomininkės N. J., mirusios 2018-07-30, šeimos nariu.

14. Atsižvelgus į tai, kad teismo sprendimu atsakovo priešieškinis patenkintas, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas po N. J. mirties toliau gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis, vadovaudamasis CK 6.602 straipsnio 2 dalimi, turi teisę pakeisti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

15. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 236,94 Eur nuostolių už negautą nuomos mokestį. CK 6.576 straipsnyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalys yra nuomotojas ir nuomininkas. Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Jie turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.578 straipsnio 1 dalis, 6.658 straipsnio 1 dalis, 6.589 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju CK 6.583 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 6.583 straipsnio 2 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė suteikė N. J. ir jos šeimos nariui – atsakovui V. Š. - gyvenamąją patalpą, tačiau atsakovas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais nemokėjo nuomos mokesčio. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad įsiskolinimas už gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomą už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. sudaro iš viso 239,94 Eur. Atsakovas su ieškovės reikalavimu dėl skolos priteisimo sutinka.

16. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 239,94 Eur skola.

17. Atsakovas prašo išdėstyti iš jo ieškovei priteistos 236,94 Eur sumos mokėjimą vieneriems metams. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997-06-13 nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-17 nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

18. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad dėl savo finansinės padėties jis neturi galimybės iš karto sumokėti teismo priteistos 239,94 Eur skolos, tačiau siekia grąžinti skolą ieškovei ir mano, kad pajėgs tai padaryti išdėsčius skolos mokėjimą. Pažymėtina, kad ieškovė neprieštarauja skolos išdėstymui. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti abiejų ginčo šalių teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą ir sudaryti sąlygas realiai įvykdyti teismo sprendimą, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas išdėstyti priteistos 239,94 Eur skolos išieškojimą vieneriems metams, vienuolika mėnesių išieškant po 20,00 Eur kiekvieną mėnesį, paskutinį – dvyliktą mėnesį – išieškant 19,94 Eur, iki visiško skolos išieškojimo, pradedant išieškojimą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Už ieškovės pareikštus reikalavimus mokėtinas 100,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, t.y. 75,00 Eur žyminis už reikalavimą dėl iškeldinimo ir 15,00 Eur už reikalavimą dėl nuostolių priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 5, 10 punktai). Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-02-05 sprendimu Nr. 2.3.-(NTP-2)-18-T-309-2815 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovas 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, žyminis mokestis už patenkintus ieškinio reikalavimus iš atsakovo nepriteistinas.

20. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-09-13 pažymą Nr. NTP-7-5088 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 149,50 Eur advokato užmokestis. Atmetus 50 proc. ieškinio reikalavimų, bei patenkinus priešieškinį, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 100,17 Eur (149,50 Eur x 67 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 99 straipsnio 2 dalis).

21. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 3,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus 50 proc. ieškinio reikalavimų, bei patenkinus priešieškinį, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 2,53 Eur (3,77 Eur x 67 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti.

Pripažinti atsakovą V. Š. gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomininkės N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) šeimos nariu.

Priteisti iš atsakovo V. Š. 239,94 Eur skolą ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei.

Išdėstyti iš atsakovo V. Š. ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei priteistos 239,94 Eur skolos išieškojimą vienerių metų laikotarpiui, 11 (vienuolika) mėnesių išieškant po 20,00 Eur kiekvieną mėnesį, 12 (dvyliktą) mėnesį išieškant 19,94 Eur, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, pradedant išieškojimą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės į valstybės biudžetą 2,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės 100,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“, Nr. LT74 7400 0000 0827 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT 42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.