- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- e2S-192-889/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03081-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. S., V. K., A. S.
- Pareiškėjas
- G. S.
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.8Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. S., atstovaujamos globėjos A. S., prašymą nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu suinteresuotiems asmenims D. S., V. K., A. S., išvadas teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja G. S., atstovaujama globėjos A. S., kreipėsi į teismą, prašydama: nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp G. S. ir D. S. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), vieno sutuoktinio prašymu; po santuokos nutraukimo palikti pavardes: sutuoktinei – „S.“, sutuoktiniui – „S.“; nepilnametės dukters A. S. gyvenamąją vietą nustatyti su suinteresuotu asmeniu D. S.; nustatyti G. S. ir nepilnametės dukters A. S. bendravimo tvarką ir įpareigoti D. S. nekliudyti dukrai A. S. lankyti mamą G. S. jos namuose kas antrą savaitgalį šeštadieniais nuo 10 val. iki 14 val.; priteisti iš D. S. išlaikymą G. S. periodinėmis išmokomis po 1 500 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki G. S. gyvos galvos; padalyti turtą.
2. Suinteresuotas asmuo D. S. pateikė byloje prašymą su savarankiškais reikalavimais, prašydamas teismo: nenutraukti santuokos; pripažinti turtą bendra jungtine nuosavybe; padalyti santuokoje įgytą turtą, ir kt. išvestiniais reikalavimais.
3. Teisme buvo gautas pareiškėjos globėjos A. S. prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš suinteresuoto asmens D. S. laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Eur sutuoktinei G. S. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Prašymą motyvavo tuo, kad neveiksnia pripažintos G. S. sveikatos būklė yra sunki, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, kuri kas mėnesį kainuoja apie 4 500–5 000 Eur, o didžiausią šių išlaidų dalį sudaro nuolatiniai tyrimai, specialistų paslaugos, masažai, higienos priemonės, vaistai, kurie per mėnesį vidutiniškai kainuoja apie 2 700 Eur.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo D. S. pateikė atsiliepimą į prašymą, nurodė, jog šiuo metu jis nedirba ir negauna darbinių pajamų, neturi galimybės naudotis bendru turtu ir išlaiko nepilnametę šalių dukrą, todėl neturi jokių galimybių teikti didesnį išlaikymą nei skiria šiuo metu.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš suinteresuoto asmens D. S. laikiną išlaikymą po 350 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, sutuoktinei G. S. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
6. Teismas pažymėjo, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokia yra tikroji šalių turtinė padėtis, kokie realūs būtini neveiksnaus asmens, nepilnamečio asmens poreikiai, šalių dalytino turto balansas ir kt.
Atsiliepimas
7. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad suinteresuotas asmuo D. S. šioje proceso stadijoje yra pateikęs atsiliepimą, kuriame nurodė, jog prašo nenutraukti santuokos su G. S., kurios sveikatos būklė šią dieną yra sudėtinga ir reikalaujanti nuolatinės specialius jos poreikius užtikrinančios priežiūros ir atitinkamų išlaidų, taip pat ir į tai, kad šioje proceso stadijoje pateikti duomenys patvirtina, jog suinteresuotas asmuo D. S. vienas išlaiko kartu su juo gyvenančią šalių nepilnametę dukrą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Vertindamas prašymo pagrįstumą, teismas atsižvelgė ir į tai, kad prašomos taikyti priemonės atitinka ir pareikšto materialinio reikalavimo esmę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Suinteresuotas asmuo D. S. (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teikiamas prašymas dėl santuokos nutraukimo yra akivaizdžiai nepagrįstas. Nutraukus santuoką, bus pakenkta neveiksnaus asmens turtiniams interesams, nes G. S. praras paveldėjimo teisę sutuoktinio mirties atveju. Be to, G. S. banko sąskaitose yra apie 170 tūkst. Eur, ji kartu su D. S. turi vertingo nekilnojamojo turto ir net keturis brangius automobilius, todėl nėra tenkinama ir antroji Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga, kad, nepritaikius pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio reikalavimo tenkinimo atveju sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė teisinį reguliavimą, kuriuo remdamasis taiko laikinąsias apsaugos priemones, tačiau iš esmės netyrė jau į bylą pateiktų įrodymų, visiškai nemotyvavo savo sprendimo.
9.3. G. S. padėtis galbūt yra sunki, tačiau stabili. Pateikti duomenys dėl būtinųjų poreikių yra beveik metų senumo, neaktualūs. Pareiškėja iki šiol nėra pateikusi jokių duomenų apie tai, kokie specialistai ir kokias paslaugas teikia, kiek už tai mokama. Pirmosios instancijos teismas net preliminariai nevertino būtinųjų G. S. lėšų poreikio.
9.4. Pažymima, kad, net ir taikius laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjos globėjai leidimas disponuoti didesne suma nei 1 500 Eur nebus suteikiamas. Tai reiškia, kad, D. S. pervedus 350 Eur sumą iš bendrų pinigų į G. S. sąskaitą, jie vėl taps bendrais pinigais. Iš esmės bus atliktas tik pinigų „suvaikščiojimas“, o jų naudojimas ir toliau bus ribojamas.
Šalies argumentai
9.5. Apeliantas nurodo, kad G. S. yra nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jai gali būti skiriama 382,20 Eur dydžio kompensacija, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. didės ir sieks 429 Eur. Pažymima, A. S., būdama G. S. globėja ir turto administratorė, nesikreipė dėl šios kompensacijos skyrimo jos globotinei.
9.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iš esmės bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Lėšas, kurias suinteresuotas asmuo D. S. skirdavo nepilnametei dukrai, jis bus priverstas skirti sutuoktinei G. S..
9.7. Pažymima, kad suinteresuotas asmuo D. S. vis dar yra bedarbis, jis priėmė sprendimą persikvalifikuoti. Dėl šios priežasties jis nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. iki 2024 m. sausio 30 d. mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo centre elektriko specialybės. Šiuo pagrindu jis 2023 m. lapkričio – 2024 m. vasario mėn. gaus mokymosi stipendiją, kurią sudarys tik 420 Eur. Be to, jis nebegauna nedarbo išmokų.
9.8. Suinteresuotas asmuo D. S. neneigia, kad, Klaipėdos darbo ginčų komisijai patvirtinus taikos sutartį, su juo buvo tinkamai atsiskaityta ir pervesta priklausanti kompensacija, kurią sudarė 37 000 Eur, ir turėjo šiek tiek santaupų. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad didžioji dalis santaupų buvo realizuotos G. S. reikmėms, jai stipriai susirgus. Taip pat dalis kompensacijos buvo reikalingos dukros A. S. buto įrengimui ir pritaikymui gyventi nepilnamečiam vaikui. Be to, gindamas savo ir nepilnametės dukros A. S. teises telkiasi teisės profesionalus, todėl didžiąją dalį sukauptų lėšų jis išleidžia advokato pagalbai.
Atsiliepimas
10. Pareiškėja G. S., atstovaujama globėjos A. S., pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
10.1. Pažymima, kad, nekartojant kituose procesiniuose dokumentuose detaliai nurodytų aplinkybių, matyti, kad būtent D. S. daro viską, kad jo žmonai būtų kuo blogiau ir būtent jis daro spaudimą, nors tuo atskirajame skunde kaltina globėją.
10.2. Dėl santuokos nutraukimo inicijavimo ir pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo akcentuotina, kad šį procesą pradėjo pats D. S.. Jis sudarė teisinių paslaugų sutartį, po poros dienų išgabeno G. S. iš namų ir nebenorėjo jos atgal įleisti, o po trijų dienų ėmėsi santaupų slėpimo – 2022 m. rugpjūčio mėn., naudodamas maksimalų banko dienos limitą, per 31 kartą išgrynino 34 000 Eur, toliau išgryninimus tęsė kiekvieną mėnesį, kol išgrynino 84 400 Eur, kad tik šių pinigų nereikėtų dalytis.
10.3. Kaltinimai, kad jis buvo atleistas iš darbo ir taip neva su juo susidorota, kad jam tariamai kliudoma susirasti darbą, yra absurdiški. D. S. nepateikia jokių duomenų, kur jis bandė įsidarbinti ir kad jam buvo sukliudyta.
10.4. Pasisakydamas apie tai, kaip tariamai globėja bando pasisavinti šeimos turtą ir jį nuskurdinti, D. S. neįvardija, nei ką konkrečiai neteisėto globėja padarė, nei kaip ji gali tai padaryti, kai visi sandoriai su globotinės turtu galimi tik teismo leidimu.
10.5. Kalbėdamas apie banko sąskaitoje esančias lėšas, D. S. nutyli, kad jis pats pretenduoja į pusę šių lėšų, t. y. prašo priteisti jam, tai tokio reikalavimo tenkinimo atveju reikštų santaupų sumažėjimą perpus. Be to, jis nutyli, kad sutuoktiniai turi kreditorių, kuriems yra skolingi nemažas pinigų sumas.
10.6. Dėl G. S. sveikatos būklės apeliantas teigia, kad neva nėra pateikti aktualūs duomenys, tačiau šis argumentas visai nepagrįstas, nes byloje yra pakankamai duomenų, kad sveikatos būklė itin sunki, ji visiškai neįgali ir nuo jos pripažinimo neveiksnia praėjo vos keli mėnesiai.
10.7. Dėl G. S. išlaikymui reikalingų išlaidų duomenų aktualumo D. S. nepagrįstai teigia, kad yra pateikti duomenys tik už laikotarpį iki 2023 m. sausio 11 d. D. S. nutyli, kad kartu su 2023 m. rugsėjo 25 d. atsiliepimu yra pateikti kur kas naujesni duomenys, o ne metų senumo. Be to, naujausi duomenys pateikti kartu su 2023 m. gruodžio 12 d. patikslintu prašymu.
10.8. Pažymima, kad D. S. argumentai apie tariamai sunkią jo finansinę padėtį yra nepagrįsti. Jo pateikti banko sąskaitos išrašai rodo, kad per 2,5 metų jis gavo 162 030,17 Eur pajamų, iš kurių net 84 400 Eur išgrynino ir slepia nuo turto dalybų. Be to, jis gyvena uošvių nupirktame bute ir nereikia mokėti nei nuomos, nei būsto paskolos įmokų. Butas buvo nupirktas su baldais ir įranga, todėl jokių didesnių išlaidų butui įrengti jis negalėjo patirti. Priešingai nei teigia apeliantas, jis nuo 2022 m. vasaros prie žmonos gydymo ir išlaikymo visai neprisidėjo, tą patvirtina jo paties pateiktas banko sąskaitos išrašas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos, atstovaujamos jos globėjos, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikino išlaikymo sutuoktinei priteisimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
14. Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – G. S. sąskaitos išrašus ir prof. habil. dr. V. M. atsakymą. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos specifiką, siekdamas visapusiško ir teisingo bylos išnagrinėjimo, taip pat siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo principų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priima ir prideda prie bylos naujai pateiktus įrodymus.
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose.
18. Teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui (CK. 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės sutuoktinio teisės, ši priemonė taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Sutuoktinis, prašantis priteisti išlaikymą, gali pasinaudoti CK 3.72 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia prezumpciją, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1090/2003). CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sutuoktinio teisės į išlaikymą pagrindai savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. Esant teisės į išlaikymą pagrindui sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad jam reikalingas išlaikymas. Ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
19. Taigi svarbu pažymėti, kad bendroji taisyklė yra ta, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėja tas sutuoktinis, kuris jo prašo, tačiau, esant CK 3.72 straipsnio 2 dalies sąlygoms, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė keičiasi: prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
20. Kaip matyti iš bylos duomenų, G. S. yra pripažinta neveiksnia, „0“ procentų darbingumo lygis G. S. nustatytas iki 2039 m. gruodžio 12 d. Pareiškime dėl santuokos nutraukimo ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta, kad G. S. yra labai sunkus ligonis, jos priežiūrai, gydymui ir išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 4 500–5 000 Eur suma. Ši išlaikymo suma yra apmokama dalimi iš pačios G. S. pajamų, taip pat prie jos išlaikymo prisideda tėvai V. K., S. N. K., sesuo V. K. ir pati globėja. Atkreipiamas dėmesys, kad G. S. yra gydoma nekompensuojamais vaistais „Imunoglobulinu“, kurie per mėnesį vidutiniškai kainuoja apie 2 700 Eur. Be to, kitiems vaistams, vitaminams ir medicinos priemonėms per mėnesį išleidžiama apie 200 Eur, higienos priemonėms išleidžiama apie 300 Eur, maistui (perkamas ekologiškas, dietologės parinktas sveikas maistas) apie 600 Eur, namo komunaliniams mokesčiams – apie 500 Eur, turto draudimas kainuoja apie 300 Eur. G. S. buvo pirktas čiužinys, funkcinė lova (V. K. sumokėjo 4 935 Eur), taip pat 5 300 Eur sumokėta už specialų neįgaliojo vežimėlį. Nors apeliantas atskirajame skunde teigia, kad G. S. išlaikymui reikalingų išlaidų duomenys pateikti tik už laikotarpį iki 2023 m. lapkričio 11 d., tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, aktualūs, pareiškėjos išlaidas pagrindžiantys dokumentai pateikti kartu su pareiškimu, 2023 m. rugsėjo 25 d. atsiliepimu į suinteresuoto asmens D. S. savarankiškus reikalavimus ir 2023 m. gruodžio 12 d. patikslintu prašymu. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad G. S. yra visiškai neveiksni, o jos gydymui ir nuolatinei priežiūrai neabejotinai reikalinga pakankamai didelė pinigų suma.
21. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apelianto argumentą, kad G. S. banko sąskaitose esą yra pakankamai lėšų ir jų pakaks keleriems metams, todėl nėra sąlygos, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas, tačiau pažymėtina, kad ši laikinoji apsaugos priemonė yra specifinė, ji nėra siejama su būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybėmis, o sprendžiama dėl tam tikrų išlaikymo reikalaujančių asmenų poreikių užtikrinimo aktualiu metu, todėl nėra pagrindo nuspręsti dėl rizikų būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
22. Procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad G. S. banko sąskaitose, atskaičius skolą kreditoriui, lieka 81 163,73 Eur suma, o priteisus jai D. S. sąskaitose esančias santaupas (29 620,05 Eur), susidarytų 110 783,78 Eur suma, kuri galėtų padėti užtikrinti lėšų poreikį tik tam tikrą laiką, t. y. porą metų (5 000x24=120 000). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus priimtu sprendimu dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo G. S. išmokos dydis – 1 637,56 Eur.
23. Vertinant D. S. finansinę padėtį, pažymėtina, kad jo pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad per 2,5 metų jis gavo apie 160 000 Eur pajamų, iš kurių net 84 400 Eur „išgrynino“. Apeliantas gyvena G. S. tėvų nepilnametei A. S. nupirktame bute, D. S. nereikia mokėti nei nuomos, nei būsto paskolos įmokų. Suinteresuotas asmuo D. S. nurodo, kad dirbo K. priklausančiose įmonėse, tačiau šiuo metu jis yra bedarbis. Nedarbo socialinio draudimo išmoka – 1 039 Eur – buvo mokama iki 2023 m. lapkričio 8 d. Jis nusprendė įgyti specialybę, mokėsi (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo centre elektriko specialybės, iki 2023 m. vasario mėnesio buvo mokama 420 Eur stipendija.
24. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nors šiuo metu, pagal pateiktus byloje duomenis, D. S. gaunamos pajamos nėra didelės, tačiau D. S. yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, jam nereikia rūpintis būstu, jis turi darbo patirties, be to, ir naują papildomą elektriko specialybę, todėl jis gali dirbti ir užsidirbti, priešingai nei G. S., kuriai, kaip minėta, nustatytas „0“ proc. darbingumo lygis. D. S. nepateikė jokių duomenų, kad stengėsi susirasti darbą, bet jam nepavyko.
25. Pažymėtina tai, kad pats suinteresuotas asmuo D. S. teikė išlaikymą sutuoktinei, vidutiniškai per mėnesį pervesdamas po 180 Eur. Taigi suinteresuotas asmuo, nors ir ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną išlaikymą sutuoktinei, tačiau pats neneigia, kad prisidėjo ir prisideda prie sutuoktinės G. S. gerovės.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nenuginčijo, kad G. S. reikalingas išlaikymas (CK 3.72 straipsnio 2 dalis), neįrodė, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikino išlaikymo suma yra per didelė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgęs į tai, kad sutuoktiniai santuokoje gyveno nuo 2007 metų, į tai, kad G. S. dėl savo sveikatos būklės tapo visiškai nedarbinga, į tai, kad šalių nepilnametė dukra gyvena su D. S., preliminariai įvertinus G. S. ir D. S. finansinę padėtį, D. S. galimybę dirbti ir užsidirbti, apeliacinės instancijos teismas mano, jog laikinas išlaikymas G. S. priteistas pagrįstai.
27. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, todėl tikrieji G. S. poreikiai ir D. S. galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą bus nustatyti išnagrinėjus bylą iš esmės. Šis išlaikymo sutuoktiniui priteisimas yra laikino pobūdžio ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą dėl šių priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnis) arba panaikinimo (CPK 149 straipsnis).
28. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Kiti atskirojo skundo argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
29. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.