Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-489-368/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-13
Bylos Nr.: e2S-489-368/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-02998-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Egidijus Mockevičius
Atsakovas: A. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-489-368/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02998-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aiba“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aiba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aiba“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Aiba“ ieškiniu prašė iš atsakovo A. B. priteisti 11 440,77 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė nepranešus atsakovui A. B. taikyti jo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones ieškinio ribose, t. y. 11 440,77 Eur dydžio sumai – areštuoti atsakovui A. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakovą A. B. ar trečiuosius asmenis.

2. Nurodė, kad egzistuoja įstatyme įtvirtintos būtinos sąlygos, kurioms esant teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė turi pagrįstą reikalavimo teisę į atsakovą. Atsakovas yra fizinis asmuo, todėl ieškinio reikalavimo suma – 11 440,77 Eur jam yra didelė, o tai lemia didesnę riziką dėl teismo sprendimo neįvykdymo ateityje ir ne tik ieškovės kaip bankrutavusios įmonės, bet ir jos kreditorių interesų nepatenkinimo, jei ieškovės reikalavimas būtų patenkintas. Reikalaujama priteisti iš atsakovo suma yra didelė palyginus su valstybės pragyvenimo lygio duomenimis. Atsakovas vengia atsiskaityti su ieškove daugiau nei ketverius metus, neperdavė įmonei priklausančių 9 200,00 Eur dydžio lėšų, kurias atsakovas gavo iš UAB „Šiaulių autodota“ už ieškovės UAB „Aiba“ suteiktas paslaugas. Neturint duomenų apie atsakovo turtą, jo finansines galimybes, yra pagrindas manyti, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutartimi teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4. Teismas įvertino, kad ieškovės ieškinys atsakovui yra tikėtinai pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė tikėtinai pagrindžiantį atsakovo galimą nesąžiningumą, jo siekį išvengti jam galbūt nepalankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo, tuo tikslu perleidžiant, įkeičiant, kitaip apsunkinant turtą ar kitais būdais sąmoningai bloginant turtinę padėtį. Teismas atsižvelgė, kad Teismų informacinėje sistemoje LITEKO iki šio ieškinio pateikimo teismui per trijų metų laikotarpį nėra bylų, kuriose atsakovas būtų skolininkas ar jo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog ieškinio suma daugiau nei 13 kartų didesnė nei minimali mėnesinė alga ir daugiau nei 233 kartus didesnė nei bazinė socialinė išmoka, nėra savarankiška priežastis laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog iki ieškinio teismui padavimo dienos atsakovas elgėsi nesąžiningai, ėmėsi veiksmų turimą turtą paslėpti, perleisti kitiems asmenims, taip pablogindamas savo turtinę padėtį. Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui, nes ieškovės nurodomos aplinkybės nėra susijusios su atsakovo nesąžiningumu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė būtinumo taikyti atsakovui prašomus turtinius suvaržymus.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė BUAB „Aiba“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-9207-1003/2023; klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti apeliantės BUAB „Aiba“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos Nemokumo klausimai, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių bei taikyti atsakovo A. B. atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones ieškinio ribose, t. y. 11 440,77 Eur dydžio sumai – areštuoti atsakovui A. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakovą A. B. ar trečiuosius asmenis; priteisti iš atsakovo A. B. apeliantės BUAB „Aiba“ patirtas 665,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo. Teismas nepaisydamas Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, suteikė išskirtinę ir lemiamą reikšmę vienai aplinkybei – konkrečių duomenų nebuvimui, kad atsakovas gali imtis veiksmų, jog išvengtų apeliantės pareikšto reikalavimo įvykdymo, kai tuo tarpu egzistuoja kitos aplinkybės, turinčios teisinę reikšmę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai. Teismas neatsižvelgė į ieškinio sumą, į tai, jog atsakovas daugiau nei trejus metus negrąžino apeliantei priklausančių lėšų, nors žinojo, kad lėšos priklauso ieškovei. Atsakovas nebendrauja su apeliante, ignoruoja apeliantės siunčiamus raginimus, todėl teismas nepagrįstai reikalauja, kad apeliantė pateiktu duomenis, kurių ji neturi galimybės pateikti. Atsakovo elgesys sąlygoja pagrindą teigti, kad atsakovas bandys nuslėpti pinigines lėšas, savo turtą, ir tikėtina, jog dės visas pastangas, kad jo turimos piniginės lėšos nebūtų skirtos ieškinio reikalavimui patenkinti, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o vėlesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali būti bereikšmis.

5.2. Atsakovui ieškiniu pareikštas daugiau nei 11 tūkst. eurų dydžio reikalavimas yra didelio masto. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad būtent atsakovai turi įrodyti, esantys finansiškai pajėgūs ir ekonomiškai stiprūs asmenys, kuriems pareikštas reikalavimas nėra didelis ar pagrįsti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš tiesų nepagrįstai suvaržo jų teises, ir ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokių įrodymų teismui neprivalo pateikti. Duomenų apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą ir turimus įsipareigojimus apeliantė dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės pateikti, nes pastaroji informacija apie fizinį asmenį yra privati ir nėra skelbiama viešai.

5.3. Atsakovas yra fizinis asmuo, jam pareikšto reikalavimo suma yra daugiau nei 13 kartų didesnė nei minimali mėnesinė alga ir daugiau nei 233 kartus didesnė nei bazinė socialinė išmoka. Tokia suma yra didelė palyginus su valstybės pragyvenimo lygio duomenimis. Atsakovui pareikšto reikalavimo mastas, neturint absoliučiai jokių duomenų apie jo turtą bei finansines galimybes, sudaro pagrindą manyti, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.

5.4. Bankroto bylos yra susijusios su viešojo intereso tenkinimu. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu ir egzistuojant realiai grėsmei, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba įvykdymas bus apsunkintas, būtų pažeistas bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus kuo didesne apimtimi, taip pat būtų pažeistos ne tik bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių teisės, bet ir viešasis interesas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

7. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

8. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui, prašydama priteisti 11 440,77 Eur skolą, kuri atsirado atsakovui neperdavus ieškovei priklausančių 9 200,00 Eur lėšų, kurias atsakovas gavo iš UAB „Šiaulių autodota“ už ieškovės UAB „Aiba“ suteiktas paslaugas, bei už negrąžintą skolą paskaičiuotas 2 240,77 Eur palūkanas. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatęs, kad ieškovė neįrodė privalomos antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas, todėl nesant ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, toliau apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

10. Ieškovė atskirajame skunde iš esmės teigia, kad atsakovo nesąžiningumą patvirtina tai, jog: 1) atsakovas daugiau nei ketverius metus negrąžina ieškovei skolos; 2) esant didelei ieškinio sumai ir blogai atsakovo turtinei padėčiai, jis negalės įvykdyti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo.

11. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojama, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).

13. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir(ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022).

14. Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-623-302/2023, 17 punktas).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė duomenų, leidžiančių atsakovo elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovo galimas nesąžiningas elgesys santykiuose, dėl kurių tarp šalių nagrinėjamas teisminis ginčas, o atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovo veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), kad būtų apsunkintas ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Vien aplinkybės, kad atsakovas žinodamas, kad jo paimtos lėšos priklauso ieškovei, tačiau nereaguoja į ieškovės raginimus grąžinti skolą, savaime negali būti laikomos pakankamomis atsakovo nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu nustatyti. Šių ieškovės nurodytų aplinkybių pagrįstumas vertinamas ir gali būti konstatuotas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.

16. Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovas ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, o aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, neįrodo realaus atsakovo suinteresuotumo siekti apsunkinti ar padaryti neįmanomu galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą.

17. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu nurodyti ir įrodyti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis turi įvardinti konkrečius duomenis, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu jau ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti, ir pateikti tokius savo teiginius pagrindžiančius įrodymus. Jais galėtų tapti bet kokie faktiniai duomenys: informacija iš viešų registrų, kad atsakovo turto masė iki bylos iškėlimo ar jai prasidėjus sumažėjo, kad nuosavybės teise valdomas turtas buvo apsunkintas daiktinėmis prievolėmis, kad atsakovas sudarė atitinkamus sandorius su jam priklausančiu turtu, kad viešai paskelbė apie jo pardavimą ir pan.

18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama taikyti atsakovui itin griežtus turtinius suvaržymus, konkrečių faktų bei duomenų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, nenurodė ir neteikė, nors, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtent jai teko tokio pobūdžio aplinkybių įrodinėjimo pareiga.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas išvadai dėl tokios grėsmės padaryti. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).

20. Ieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ieškovo valios, byloje nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, negali būti vienintele ar esmine priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

21. Ieškovas atskirajame skunde remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-757/2013 ir teigia, kad ieškinys pareikštas fiziniam asmeniui ir ieškovė negali savarankiškai gauti dokumentų apie atsakovo finansinę būklę, todėl teismas ieškinio sumos dydį turi įvertinti atsižvelgdamas į bendrą pragyvenimo lygį. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės nurodyta minima Lietuvos apeliacinio teismo praktika yra pasikeitusi, todėl minėtoje nutartyje nurodytais kriterijai spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nesivadovauja.

22. Lietuvos apeliacinis teismas vėliau priimtoje nutartyje akcentuoja, kad siejant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį vien su ieškinio sumos dydžiu, turto areštą galima būtų taikyti visose bylose, kuriose reiškiamas didelės sumos reikalavimas. Tačiau tokia situacija akivaizdžiai neatitiktų įstatymų leidėjo ketinimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio procesinio instituto, paskirties, apie kurią nuosekliai pasisakoma pastaraisiais metais priimamose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse ir formuojamoje praktikoje. Priešingu atveju įstatymų leidėjas CPK būtų įtvirtinęs nuostatą taikyti laikinąsias apsaugos priemones visose apygardų teismuose pirmąja instancija nagrinėjamose bylose, kuriose sprendžiami ginčai tik didelių sumų reikalavimų (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Todėl pirmiausiai turi būti vertinama ne pareikšto ieškinio suma, o atsakovo buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) elgesys sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į antrosios šalies (ieškovės) pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais jis grindžia tokios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-768-370/2023, 19 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės nurodytas argumentas, kad reikalavimo mastas, neturint duomenų apie atsakovo turtą ir finansines galimybes, sudaro pagrindą manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.

24. Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovai ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, o aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, neįrodo realaus atsakovų suinteresuotumo siekti apsunkti ar padaryti neįmanomu galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Turto areštas taikytinas tik tuomet, kai grėsmė būsimo teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui galėtų kilti dėl atsakovo nesąžiningais pripažintų veiksmų, bet ne dėl to, kad atsakovas neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti. Nesant objektyvių duomenų, rodančių nesąžiningą atsakovo elgesį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti aiškinamas ir taikomas tokiu būdu, jog sudarytų sąlygas ieškovei nustatyti atsakovo turimo turto sudėtį, įvertinti, ar ieškinio patenkinimo atveju bus reali galimybė iš atsakovo išieškoti priteistas lėšas. Tai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių esmės ir paskirties. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių įvertinęs tai, kad ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ir (ar) atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), o ne dėl to, kaip teigia skunde apeliantė, jog ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovo turimą turtą, finansinę padėtį.

Dėl viešo intereso

25. Apeliantė skunde teigia, kad vien tai, kad bankroto bylos yra susijusios su viešojo intereso tenkinimu, teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu ir egzistuojant realiai grėsmei, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba įvykdymas bus apsunkintas, bus pažeisti ne tik bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių teisės, bet ir viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą.

27. Nors apeliantė atskirajame skunde remiasi viešojo intereso, kurį sieja su UAB „Aiba“ bankroto procesu, aplinkybe, pažymėtina tai, kad viešojo intereso gynimas šiuo atveju, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, neturi įtakos įrodinėjimo pareigos paskirstymui, t. y. nešalina ieškovės pareigos įrodyti procesinio prašymo tenkinimo pagrindą sudarančias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, siekiant suvaržyti kito asmens (atsakovo) teises (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-727-910/2023).

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien bankroto bylos iškėlimo UAB „Aiba“ faktas, ieškovei nepateikus kitų duomenų ar įrodymų apie tai, kad atsakovas ketina sumažinti (ar jau sumažino) savo turimo turto masę arba vertę, turėdamas tikslą išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog atsakovas tikrai gali atlikti nesąžiningus veiksmus, keliančius grėsmę sprendimo įvykdymui.

29. Pažymėtina ir tai, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodymas, nepateikus įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar ateityje atliks veiksmus, siekdama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovės valios. Pripažinus, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, kad, jų nesiėmus, galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.

30. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga, t. y. apeliantė neįrodė, jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, jog yra grėsmė galimai jai palankaus sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apeliantės prašymą tenkinti.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas netenkintinas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei ir atsakovui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius