- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- e2-623-302/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00084-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- J. S., L. S.
- Atsakovas
- A. P., R. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų J. S. ir L. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje pagal ieškovų J. S. ir L. S. ieškinį atsakovams A. P. ir R. P. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai J. S. ir L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti solidariai iš atsakovų A. P. ir R. P. 250 000 Eur skolą, 30 179,30 Eur palūkanas, 357 400 Eur dydžio delspinigius, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams A. P. ir R. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant 637 579,30 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą, areštavo atsakovams A. P. ir R. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant 637 579,30 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant atsakovams areštuotas lėšas naudoti atsiskaitymams su ieškovais.
Šalies argumentai
4. 2023 m. gegužės 2 d. atsakovas A. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi sutiko su atsakovo A. P. atskiruoju skundu, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovams A. P. ir R. P. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuotas atsakovams priklausančios piniginės lėšos ar turtinės teisės, neviršijant 637 579,30 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant atsakovams areštuotas lėšas naudoti atsiskaitymams su ieškovais.
6. Teismas laikėsi pozicijos, kad ieškinys preliminariai yra pagrįstas.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas turto neperleidinėja, o savo turtą gausina, taip pat tai, jog nekilnojamojo turto objektų pirkimo – pardavimo veikla atsakovui yra įprasta praktika, be to, atsakovai augina du nepilnamečius (duomenys neskelbtini) amžiaus vaikus, kuriems būtinas kasdienis išlaikymas, sprendė, kad byloje nėra svarių duomenų, jog atsakovas bus nesąžiningas ir bandys nuslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovai J. S. ir L. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovo atskirojo skundo, o Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. 2020 m. birželio 2 d. paskolos sutartyje (toliau – Paskolos sutartis Nr. 1) šalys aiškiai susitarė, kad 150 000 Eur dydžio paskola atsakovui yra suteikiama įsigyti nekilnojamąjį turtą. Paskolos sutartyje Nr. 1 numatyta, kad atsakovo įsipareigojimo pagal Paskolos sutartį Nr. 1 įvykdymas užtikrinamas hipoteka, t. y. atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 2 d. įkeisti įsigytą turtą ieškovų naudai, tačiau atsakovas pinigines lėšas pervedė UAB „Beltranza“, kuri įsigijo nekilnojamąjį turtą. Tai reiškia, kad turtą įsigijo Paskolos sutarties Nr. 1 šalimi nesantis asmuo, taip užtikrinant, jog ieškovai negalės skolos išieškoti iš turto. Šie veiksmai patvirtina atsakovo nesąžiningumą.
8.2. Atsakovo įgytas turtas iki paskolos grąžinimo termino vėliau buvo įkeistas, taip apribojant ieškovų teises priverstinai įvykdyti reiškiamus reikalavimus iš šio turto. Be to, atsakovas vengia prievolės ieškovui vykdymo, o tai yra laikoma nesąžiningais atsakovo veiksmais.
8.3. Atsakovė R. P. atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutarties nepateikė, todėl teismas atskirojo skundo pagrindu negalėjo panaikinti tiek vienam, tiek kitam atsakovui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. teismas pagal atsakovo pateiktą atskirąjį skundą galėjo spręsti klausimą tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo A. P. turtui.
Atsiliepimas
9. Atsakovai A. P. ir R. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovai nesikreipė į atsakovus dėl paskolos naudojimo ne pagal paskirtį, nekilnojamojo turto neįkeitimo ar raginimo įkeisti kitą nekilnojamąjį turtą, todėl turto neįkeitimas ieškovų naudai negali būti laikomas pagrindžiančių atsakovų nesąžiningumą. Atsakovų teigimu, byloje kartu su prašymu pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, yra pateikta 2023 m. balandžio 26 d. atstovavimo sutartis, suteikianti teisę atstovauti R. P., todėl atskirojo skundo argumentas, jog laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai panaikintos atsakovės turtui, yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikintos Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
12. Ieškovai kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė atsakovo 2020 m. birželio 1 d. – 2020 m. liepos 31 d. bei 2021 m. vasario 1 d. – 2021 m. kovo 31 d. banko sąskaitos išrašų kopijas.
13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovų pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui, kadangi pateikti nauji įrodymai yra susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, t. y. 2020 m. birželio 2 d. paskolos sutarties (ne)tinkamo vykdymo aplinkybėmis, ieškovų suteiktos atsakovui paskolos panaudojimu, o šiuo atveju sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas ir minėti įrodymai nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nustatymu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šio naujų įrodymų į bylą nepriima.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovų reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, o šalys šios teismo išvados neginčija. Vadinasi, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
16. Tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, tiek atskirajame skunde ieškovų pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo (grėsmės sąlygos) grindžiama galimu atsakovo nesąžiningumu, nurodant, kad atsakovas, gavęs paskolą iš ieškovų, pinigines lėšas pervedė UAB „Beltranza“, kuri įsigijo nekilnojamąjį turtą, o ieškovų reikalavimo įvykdymo užtikrinimui nebuvo įkeistas joks turtas.
17. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai nepateikė duomenų, leidžiančių atsakovų elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Pažymėtina, kad vien aplinkybės dėl atsakovo veiksmų susiklosčius tarp šalių paskolos teisiniams santykiams bei sutartinių įsipareigojimų (ne)tinkamo vykdymo, savaime negali būti laikomos pakankamomis atsakovo nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu nustatyti. Šių ieškovų nurodytų aplinkybių pagrįstumas vertinamas ir gali būti konstatuotas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovai nepateikė duomenų, jog atsakovai ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, o aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, neįrodo realaus atsakovų suinteresuotumo siekti apsunkti ar padaryti neįmanomu galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymą. Turto areštas taikytinas tik tuomet, kai grėsmė būsimo teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui galėtų kilti dėl atsakovų nesąžiningais pripažintų veiksmų, bet ne dėl to, kad atsakovai neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti.
19. Nesant objektyvių duomenų, rodančių nesąžiningą atsakovų elgesį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti aiškinamas ir taikomas tokiu būdu, jog sudarytų sąlygas ieškovams nustatyti atsakovų turimo turto sudėtį, įvertinti, ar ieškinio patenkinimo atveju bus reali galimybė iš atsakovų išieškoti priteistas lėšas. Tai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių esmės ir paskirties.
20. Kita vertus, kaip matyti iš į bylą pateikto atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutarties, šį procesinį dokumentą pateikė atsakovo A. P. atstovas. Taigi, atsakovė R. P. atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutarties nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagal atskirojo skundo ribas nepagrįstai panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutarties dalį, kuria laikinosios apsaugos priemonės taikytos atsakovės R. P. turtui.
21. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nustatytomis aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, tačiau atsakovei R. P. nepateikus atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutarties, yra pagrindas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutarties dalį, kuria panaikintas areštas atsakovės turtui, panaikinti ir palikti galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės R. P. turtui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutarties dalį, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės R. P. turtui, panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės R. P. turtui.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.