- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- e2-768-370/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00598-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „WhiteBit“
- Atsakovas
- Latvijos Respublikos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „WhiteBit“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „WhiteBit“ ieškinį atsakovui Latvijos Respublikos piliečiui G. J. dėl piniginės garantijos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Latvijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo SIA „NGI“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „WhiteBit“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo G. J. (toliau – atsakovas) 250 000 Eur piniginę garantiją, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo SIA „NGI“ (toliau – ir trečiasis asmuo) 2020 m. spalio 27 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. NGI/WB-20-10-27 (toliau – Pirkimo sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo perduoti prekes ir (ar) paslaugas, o trečiasis asmuo įsipareigojo sumokėti ieškovei 304 313,67 Eur už perduotas prekes ir (ar) paslaugas. Ieškovė ir atsakovas 2020 m. lapkričio 25 d. sudarė garantijos sutartį Nr. 20221125-1 (toliau – Garantijos sutartis), kurios pagrindu atsakovas užtikrino ieškovei trečiojo asmens įsipareigojimų įvykdymą. Trečiasis asmuo tinkamai neįvykdė savo sutartinių pagal Pirkimo sutartį įsipareigojimų ir liko skolingas ieškovei 239 313,67 Eur.
3. Ieškovė, gindama savo teises, kreipėsi į teismą su ieškiniu. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2061-861/2022 ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš trečiojo asmens 239 313,67 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė kreipėsi tiek į trečiąjį asmenį, tiek į atsakovą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimo įvykdymo, tačiau atsakovas ir trečiasis asmuo sprendimo neįvykdė, todėl ieškovė, vadovaudamasi Garantijos sutartimi, pareiškė ieškinį atsakovui dėl piniginės garantijos įvykdymo ieškovei.
4. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio sumai atsakovo kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant ar esant jo nepakankamai – pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose.
5. Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Taip pat nurodė, kad egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nes atsakovas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų pagal Garantijos sutartį, taip pat atsakovas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-2061-861/2022 piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (vilkino teismo procesą).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinį ir pridėtus įrodymas, padarė išvadą, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog jų nesiėmus pasunkės arba pasidarys negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Aplinkybė, kad atsakovas neatsiskaito su ieškove, nesudaro pagrindo vertinti tokių atsakovo veiksmų kaip akivaizdžiai nesąžiningų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu. Taip pat pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju didelės ieškinio sumos faktas nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovė atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas, netirdamas tikrosios atsakovo turtinės padėties, neišsamiai bei nevisapusiškai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir pažeidė ieškovės kaip trečiojo asmens kreditorės, teises ir teisėtus interesus. Ieškovė pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad atsakovas neturi tokios apimties turto, kuris jam leistų įvykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą.
9.2. Pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2061-861/2022 (nutarties 3 punktas), kurioje atsakovo procesinė padėtis buvo trečiasis asmuo, atsakovas vilkino bylos procesą, siekdamas paslėpti (perleisti) jam priklausantį turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
12. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui, prašydama priteisti 250 000 Eur piniginę garantiją, kuri atsirado Garantijos sutarties pagrindu atsakovui neįvykdžius įsipareigojimo įvykdyti trečiojo asmens piniginį įsipareigojimą pagal Pirkimo sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (nutarties 6 punktas), nes nustatė, kad ieškovė neįrodė privalomos antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas, todėl nesant ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, toliau apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui
14. Ieškovė atskirajame skunde iš esmės teigia, kad atsakovo nesąžiningumą patvirtina tai, jog: 1) esant didelei ieškinio sumai ir blogai atsakovo turtinei padėčiai, jis negalės įvykdyti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo, 2) atsakovas daugiau nei metus laiko nevykdo savo įsipareigojimų ieškovei pagal Garantijos sutartį, 3) atsakovas yra trečiojo asmens valdymo organo narys, todėl yra suinteresuotas, kad ieškovei nebūtų įvykdyti finansiniai įsipareigojimai pagal Pirkimo sutartį.
15. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir panašiai). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
17. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovo nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas išvadai dėl tokios grėsmės padaryti. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).
19. Siejant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį vien su ieškinio sumos dydžiu, turto areštą galima būtų taikyti visose bylose, kuriose reiškiamas didelės sumos reikalavimas. Tačiau tokia situacija akivaizdžiai neatitiktų įstatymų leidėjo ketinimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio procesinio instituto, paskirties, apie kurią nuosekliai pasisakoma pastaraisiais metais priimamose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse ir formuojamoje praktikoje. Priešingu atveju įstatymų leidėjas CPK būtų įtvirtinęs nuostatą taikyti laikinąsias apsaugos priemones visose apygardų teismuose pirmąja instancija nagrinėjamose bylose, kuriose sprendžiami ginčai tik didelių sumų reikalavimų (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Todėl pirmiausiai turi būti vertinama ne pareikšto ieškinio suma, o atsakovo buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) elgesys sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į antrosios šalies (ieškovės) pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais jis grindžia tokios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą.
20. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė duomenis, kurie, jos vertinimu, patvirtina, kad atsakovas neturi pakankamai turto, į kuri būtų galima nukreipti skolos išniekojimą patenkinus ieškovės ieškinį (ieškinio priedai Nr. 4-6). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti duomenys nepatvirtina atsakovo nesąžiningų veiksmų siekiant paslėpti jam priklausantį turtą, nes pateikti duomenys nepatvirtina, kad atsakovas, jau prasidėjus teisminiam procesui pagal ieškovės pareikštą ieškinį, atliko nesąžiningus veiksmus.
21. Atskirojo skundo ir ieškinio argumentai, kad atsakovas iki ieškinio pareiškimo neįvykdo įsipareigojimo padengti trečiojo asmens finansinį įsipareigojimą ieškovei yra neaktualūs sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes šios aplinkybės iš esmės patvirtina atsakovo nesutikimą su ieškovės reikalavimu. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės nurodoma aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2061-861/2022 (nutarties 3 punktas) atsakovas vilkino bylos procesą taip pat yra neaktualūs sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes nurodytoje civilinėje byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).
22. Akivaizdu, kad be konkrečių nesąžiningumo įrodymų apribojimas disponuoti turtu nebūtų proporcingas, teisingas, protingas ir sąžiningas (CPK 3 straipsnio 1 dalis), jis būtų nesuderinamas su bendraisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais ir šio instituto taikymo tikslais. Šioje nutartyje nurodyti motyvai ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė atskirajame skunde nepateikė argumentų ir nenurodė duomenų, kurie sudarytų pagrindą vertinti pirmosios instancijos teismo nutartį kaip nepagrįstą ir taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ieškovės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.