- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-12
- Bylos Nr.
- TS-2-1082/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34441-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Nuteistasis
- V. B.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis nuosprendis subendrintas su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
V. B. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 7 (septynerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimas.
Bausmės pradžia – 2019 m. sausio 3 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 17 d.
2021 m. sausio 13 d. nuteistoji faktiškai atliko 3 metus 9 mėnesius 27 dienas paskirtos bausmės.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Komisijos 2021 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 01/7-195 nutarta netaikyti nuteistajai V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuotas tuo, kad nors nuteistoji V. B. ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika (52 balai) kriminogeniniai veiksniai (ankstesni nusikalstami veiksmai; darbinės patirties stoka; turimos skolos; netinkamas gyvenimo būdo pasirinkimas; pasidavimas kitų įtakai) ir kitos reikšmingos aplinkybės (priteisti dideli ieškiniai; vykdė nusikalstamas veikas net ir po bausmės vykdymo atidėjimo) nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji V. B. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistoji V. B. skundu nesutinka su Komisijos 2021 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 01/7-195, prašo jį panaikinti ir perduoti šį klausimą komisijai spręsti iš naujo. Skunde nurodo, kad Komisija neteisingai vertina nuteistosios galimybes apmokėti priteistas skolas. Skunde nurodoma, kad nuteistoji kreipėsi su prašymu organizuoti meditacijos vykdymą dėl žalos atlyginimo, bet nepavykus susisiekti su nukentėjusiąja meditacijos atvejis nutrauktas. Nuteistoji nurodo, kad šiuo metu kitų būdų atlyginti žalą ir mokėti skolą be meditacijos ji neturi. Skunde nurodoma, kad vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose išklausė adaptacijos programą, dalyvauja pataisos programose: Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyriuje baigė 10-tą klasę, įgijo pagrindinį išsilavinimą, šiuo metu mokosi 12-oje klasėje; Panevėžio profesinio rengimo centre įgijo siuvėjo, virėjo specialybes, baigė nuteistųjų neformalaus švietimo programą „Pažink kompiuterį", dalyvavo programoje „Dailieji amatai", aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose, lanko floristikos programą, įgytas žinias ir patirtį perduoda kitoms nuteistosioms, moko jas floristikos pagrindų, dalyvavo rankdarbių konkurse „Raudonuoju kaspinu padabinta aprangos detalė“. Taip pat pažymi, kad nuo 2020-03-01 vieną mėnesį dirbo ūkio darbus valytoja - tvarkdare, taip pat įsidarbino VĮ „Mūsų amatai" darbininke - vienetininke, nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. vyko dirbti į medelyną už pataisos įstaigos ribų ir ten dirbo, kol buvo poreikis, taip pat vyko už pataisos įstaigos ribų atlikti savanorystės darbus. Nuo 2020 metų rugpjūčio mėn. yra perkelta į lengvąją grupę. Skunde pabrėžiama, kad Komisija, išnagrinėjusi nuteistosios prašymą ir medžiagą dėl lygtinio paleidimo, turėjo pripažinti, kad atlikdama laisvės atėmimo bausmę nuteistoji visiškai pasitaisė, kad jos pakartotinio nusikalstamumo rizika nors ir yra vidutinė tačiau žemesnė už vidurkį, ji turi kur gyventi ir palaiko stiprius socialinius ryšius su savo šeima, turi darbo pasiūlymą ir nedelsiant po paleidimo planuoja pradėti dirbti, taip pat ji turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos nori auginti kartu su vyru.
Prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Nuteistoji nesutinka su Komisijos išvada dėl jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo bei nurodo aplinkybes, jos subjektyviu manymu, sąlygojančias kitokį sprendimą. Tačiau teismas sutinka su Komisijos nuomone ir sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistoji V. B. būdama laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl, teismo vertinimu, ji negali būti lygtinai paleista iš pataisos namų.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, tie, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Sprendžiant klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo būtina atsižvelgti į atliktą tam tikrą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (t. y. formalųjį pagrindą) bei įvertinti, ar yra materialusis pagrindas – galimybė daryti išvadą, kad nuteistąją įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Iš pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad nuteistoji V. B. priskirta lengvajai nuteistųjų grupei, yra atlikusi lygtinio paleidimo klausimo svarstymui privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Bausmės atlikimo metu ji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas. V. B. pataisos namuose išklausė adaptacijos programą, dalyvauja pataisos programose: Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyriuje baigė 10-tą klasę, įgijo pagrindinį išsilavinimą, šiuo metu mokosi 12-oje klasėje; Panevėžio profesinio rengimo centre įgijo siuvėjo, virėjo specialybes, baigė nuteistųjų neformalaus švietimo programą „Pažink kompiuterį“, dalyvavo programoje „Dailieji amatai“, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose, lanko floristikos programą, įgytas žinias ir patirtį perduoda kitoms nuteistosioms, moko jas floristikos pagrindų, dalyvavo rankdarbių konkurse „Raudonuoju kaspinu padabinta aprangos detalė“. Ji palaiko socialinius ryšius telefonu ir laiškais su vaikais, sugyventiniu, tėvu. Nuteistoji išsikėlusi optimistiškus tikslus, tačiau nusikaltimus įvykdė su bendrininke, ignoravo neigiamas savo elgesio pasekmes.
Negalima nepastebėti, kad nuteistoji bausmės atlikimo metu buvo skatinta tris kartus: už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programoje 2019 m. birželio 28 d. skirta padėka (II tomas, 2 dalis, l. 195); už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamumo elgesio riziką 2020 sausio 23 d. (III tomas, 2 dalis, l. 5) ir 2020 m. liepos 30 d. (III tomas, 2 dalis, l. 28) skirtos padėkos.
Visos aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad formaliai V. B. galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Tačiau sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat atsižvelgtina į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be to, visos aukščiau nutartyje, taip pat nuteistosios skunde nurodytos aplinkybės rodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau įrodė, kad toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nors nuteistoji V. B. bausmę pataisos namuose atlieka pirmą kartą, ji anksčiau ne kartą buvo teista už tyčinius nusikaltimus, už kuriuos jai buvo skirta ir švelnesnė bausmė – bauda, taip pat jai ne vieną kartą buvo taikytas jos teisinę padėtį švelninantis įstatymas – bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistoji ir vėl darydavo naujus nusikaltimus. Nuteistosios kriminalinė praeitis rodo, kad anksčiau jai paskirtos bausmės reikiamo poveikio nepadarė ir nebuvo efektyvios, nes ji gyvenimo būdo nepakeitė. Toks nuteistosios elgesys ją charakterizuoja neigiamai, apibūdina ją kaip linkusią nusikalsti asmenybę, parodo jos atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi, jos pavojingumą visuomenei, todėl ji turi atlikti tokią bausmės dalį, kuri ją paveiktų taip, jog ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Pažymėtini ir socialinio tyrimo išvadoje pateiktieji aspektai apie tai, kad jos padarytos analogiškos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jos buvo V. B. pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė, be to, V. B. trūksta gilesnės savo elgesio priežasčių analizės, susidūrusi su sunkumais ji gali pasirinkti lengviausią išeitį, nepasimoko iš padarytų klaidų. Šios aplinkybės atsispindi ir aukščiau teismo aptartame nuteistosios kriminaliniame elgesyje, kriminalinėje patirtyje.
Pastebėtina ir tai, kad V. B. bausmės atlikimo metu du kartus pažeidė numatytus rėžimo reikalavimus, t.y. 2017 m. liepos 31 d. (I tomas, I dalis, l.116) jai buvo skirtas papeikimas ir 2018 m. vasario 23 d. (II tomas, 2 dalis, l. 76), jai buvo skirtas papeikimas. Nors nuobaudos yra išnykusios suėjus senaties terminui, pastarieji duomenys apie nuteistąją taip pat yra ją charakterizuojantys.
Atkreiptinas dėmesys ir į nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeninius veiksnius – ankstesni nusikalstami veiksmai; bausmės vykdymo atidėjimo įpareigojimų nesilaikymas; netinkamas gyvenimo būdo pasirinkimas; darbinės patirties stoka; turimos skolos; pasidavimas kitų įtakai. Be to, V. B. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (52 balai).
Pažymėtina ir tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo šeši komisijos nariai balsavo – prieš ir tik vienas - už. Teismo manymu, būtent Komisijos nariai geriausiai gali įvertinti, ar asmuo yra vertas pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo taikymo jo atžvilgiu, o toks komisijos narių balsų pasiskirstymas liudija, kad dar netikslinga nuteistajai taikyti lygtinį paleidimą.
Negalima nepastebėti ir kitų, ne iš teigiamos pusės apibūdinančių nuteistąją aplinkybių. Nors nuteistoji pataisos namuose dirba VĮ „Mūsų amatai“, teismui pateikti duomenys liudija, kad nuteistajai teismo nuosprendžiu priteistas solidarus (2 asmenims) 1500 Eur sumai ieškinys ir nuosprendžiu priteistas solidarus (2 asmenims) 12015,48 Eur sumai ieškinys nėra sumokėti. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistoji 2020 m. liepos 2 d. kreipėsi su prašymu organizuoti mediacijos proceso vykdymą dėl žalos atlyginimo, kuris buvo perduotas į Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyrių, tačiau tai nepaneigia fakto, jog atlikdama bausmę savarankiškai ji civilinių ieškinių nemokėjo, o ir kreipimosi dėl mediacijos laikas neleidžia tvirtinti apie jos pakankamą iniciatyvą, aktyvumą, siekiant vykdyti savo pareigą dėl žalos atlyginimo. Nors nuteistoji Komisijai pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad išėjusi į laisvę bus įdarbinta įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ valytojos pareigose, visgi tokia pažyma negali būti traktuojama kaip neabejotinas įrodymas, jog asmuo tikrai minėtoje įmonėje bus įdarbintas. Teismo manymu, nuteistosios ateities siekiai bei jų įgyvendinimas, įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, kelia abejonių.
Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina Komisijos padarytą išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad V. B. galėtų būti toliau taisoma neizoliuota nuo visuomenės.
Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.
Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, nuteistajai net ir atlikus nemažą bausmės dalį, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, V. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nors nuteistosios elgesyje iš tiesų yra teigiamų pokyčių (sumažėjo pakartotinio nusikalstamumo rizika, dirba), tačiau šie pokyčiai, kurie nėra laikytini kažkuo ypatingais ar itin reikšmingais bei ilgalaikiais, yra susiję tik su nuteistosios buvimu pataisos namuose ir šia aplinka, o būdama laisvėje nuteistoji nėra linkusi paklusti nustatytoms privalomoms elgesio taisyklėms, nesugeba atsispirti nusikalstamam elgesiui, todėl tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus V. B. jai taikoma probacija pasieks tikslą, nėra pagrindo. Šios išvados nekeičia skunde nurodytos aplinkybės dėl pasiryžimo sąžiningai gyventi ir kitos, kurios bendrame nuteistąją charakterizuojančių duomenų kontekste visgi dar nėra pakankamos spręsti, jog ji jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir paleista lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals.
Apibendrindamas teismas sprendžia, kad Komisijos 2021 m. sausio 19 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai yra teisėtas ir pagrįstas, todėl V. B. skundas netenkinamas.
Teismas atkreipia nuteistosios dėmesį, kad BPK 360 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyti galimi teismo sprendimai išnagrinėjus skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos nutarimo, nenumato galimybės jos prašymą perduoti Komisijai spręsti iš naujo, todėl toks jos prašymas negali būti tenkinamas. Kaip nurodyta Komisijos nutarime, nuteistosios prašymas dėl paleidimo iš pataisos įstaigos pakartotinai bus svarstomas 2021 m. liepos 13 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 ir 364 straipsniais, teismas
nutaria:
Nuteistosios V. B. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.