Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-97-965/2025

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-06-17
Bylos Nr.: e2-97-965/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-01640-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erika Tamošaitienė
Ieškovas: Palangos miesto savivaldybės administracijos, uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“, Palangos miesto savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Teisininkas LT“, UAB „Palangos vandenys“, Palangos miesto savivaldybei
Advokatai: Beata Vilienė

Kategorijos

2.4.4.9Kitos teisės į svetimus daiktus

Civilinė byla Nr. e2-97-965/2025Teisminio proceso Nr. 2-10-3-01640-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.9.; 2.4.2.13; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,sekretoriaujant Jolitai Kinderienei,

dalyvaujant ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovei Rugilei Petrulytei, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ atstovei advokatei Beatai Vilienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisininkas LT“ direktoriui Antanui Sirtautui bei įgaliotam atstovui Martynui Sirtautui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Palangos miesto savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Palangos vandenys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Teisininkas LT“ dėl naudojimosi infrastruktūra sąlygų ir tvarkos nustatymo bei pagal UAB „Teisininkas LT“ patikslintą priešieškinį atsakovėms UAB „Palangos vandenys“, Palangos miesto savivaldybei dėl mėnesinės nuomos mokesčio nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovės Palangos miesto savivaldybė ir UAB „Palangos vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Teisininkas LT“ dėl naudojimosi infrastruktūra sąlygų ir tvarkos nustatymo. Nurodė, kad ieškovė UAB „Palangos vandenys“ Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T2-235 yra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Palangos miesto savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje. Atsakovei UAB „Teisininkas LT“ (buvusiai M. Sirtauto teisinei įmonei; toliau taip pat – atsakovė) nuosavybės teise priklauso fekalinės kanalizacijos vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 91 m ilgio atkarpa, esanti tarp šulinių, žymimų Nr. 241 ir Nr. 201, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-288-513/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-639-330/2021 yra reikalinga viešajam nuotekų tvarkymui. Ieškovė atsakovei teikė siūlymus sudaryti infrastruktūros objekto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau šalys dėl minėto objekto išpirkimo nesusitarė; taip pat nepavyko susitarti dėl infrastruktūros objekto nuomos. Ieškovė, atsižvelgdama į Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. KL-22-178, siūlė 4 800 Eur infrastruktūros objekto pirkimo kainą, taip pat siūlė atsakovei 8 Eur (4 800 Eur / 600 mėn. = 8 Eur/mėn.) infrastruktūros objekto vieno mėnesio nuomos kainą, tačiau šalims nepavykus geranoriškai susitarti dėl infrastruktūros objekto naudojimosi, ieškovė prašo infrastruktūros objekto naudojimosi sąlygas ir tvarką nustatyti teismo sprendimu: kad ieškovė UAB „Palangos vandenys“ infrastruktūros objektu naudojasi atlygintinai neterminuotos nuomos teisinių santykių pagrindu; ieškovė UAB „Palangos vandenys“ infrastruktūros objektu naudojasi viešajam nuotekų tvarkymui; ieškovė UAB „Palangos vandenys“ nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. moka atsakovei UAB „Teisininkas LT“ 8 Eur (be PVM) infrastruktūros objekto nuomos mokestį per mėnesį. Nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokamas per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; nuomos mokestis už laikotarpį, einantį po teismo sprendimo įsiteisėjimo, mokamas kas mėnesį iki kiekvieno ataskaitinio mėnesio pabaigos. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovė nesutinka su ieškovės pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje neteisingai ir be jokių teisinių pagrindų atsakovės turtas yra nuvertinamas. Be to, ieškinyje nėra teikiamos nuomos sutarties sąlygos, nenurodomas esamų išnuomotų tinklų remontas, eksploatacija, investicijos, atsiperkamumas, todėl ieškovai iškeldami tokius nesąžiningus reikalavimus, pažeidžia atsakovo teises ir siekia priverstinai nustatyti fekalinės linijos mėnesinę nuomos kainą. Atsakovės nuomone, infrastruktūros savininkui turi būti teisingai atlyginama. Nurodo, kad 91 m. ilgio nuotekų atkarpa nuosavybės teise priklauso atsakovei ir tik ji gali spręsti dėl savo turto vertės. Ieškovės atliktas turto vertinimas, kuriuo ginčo turtas įvertintas tik 4 800 Eur, yra nepatikimas ir nepagrįstas; neaiškūs pasirinkti vertinimo metodai, netinkamai parinktas turto fizinis amžius, todėl toks vertinimas yra nepatikimas. Pažymėjo, kad už naudojimąsi atsakovei priklausančia nuotekų atkarpa pajamas iš gyventojų bei abonentų gauna ieškovė UAB „Palangos vandenys“, bet ne atsakovė. Atsakovė ginčo turtą įsigijo 2017-03-29 ir nuo šios datos iki šio ieškinio pateikimo dienos ieškovė naudojasi atsakovės turtu neatlygintinai. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes nuomą prašo skaičiuoti tik nuo 2019-09-03. Atsakovė prašo atmesti ieškinį. Nustačius ieškovei teisę išsinuomoti nuotekų tinklus, nuomą skaičiuoti nuo UAB „Teisininkas LT“ nuosavybės teisių atsiradimo momento, tai yra, nuo 2017-03-29 dienos. Teismui priėmus sprendimą dėl nuomos, nustatyti UAB „Palangos vandenys“, Palangos miesto savivaldybei pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti einamąjį remontą), prižiūrėti naudojamą tinklo dalį. Taip pat prašo nepriteisti ieškovėms bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

3. Atsakovė pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, ir prašo nustatyti, kad nuomojamų 91 metro magistralinės fekalinės linijos mėnesinės nuomos kaina yra 384 Eur ir šiuo objektu ieškovė naudotųsi neterminuotą laiko tarpą. Nustatyti, kad 384 Eur nuomos mokestis skaičiuojamas nuo 2017-04-01, tai yra, nuo UAB „Teisininkas LT“ nuosavybės tinklų įsigijimo momento. Atsakovė UAB „Teisininkas LT“ atsisako reikalavimo priteisti iš Palangos miesto savivaldybės 127 754,43 Eur įsiskolinimą; taip pat atsisako nuo reikalavimo priteisti iš Palangos miesto savivaldybės 6 proc. metinių palūkanų. Prašo priteisti iš Palangos miesto savivaldybės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad kreipėsi į UAB „Reacon“, kuri turi teisę atlikti nekilnojamo turto vertinimą, nustatyti nekilnojamo turto mėnesinę nuomos kainą. UAB „Reacon“ paskyrė atsakingą teismo ekspertą Mindaugą Kukcinavičių atlikti teisminę ekspertizę. Ekspertas M. Kukcinavičius atliko teisminę ekspertizę ir 2024-04-12 pateikė konsultacinę išvadą Nr. RE24-010. Remiantis teismo eksperto pateiktu skaičiavimu, mėnesinį fekalinės linijos nuomos mokestį sudaro 384 Eur. Mano, kad ieškovių prašymas skaičiuoti tinklų nuomos mokestį nuo kilusio ginčo, tai yra, nuo 2019 m. rugsėjo 3 d., kai medžiaga buvo pateikta teismui, neatitinka tikrovės, nes visas kilęs ginčas ir visi keliami reikalavimai tarp šalių prasidėjo nuo 2017-04-01, kai UAB „Teisininkas LT“ įsigijo tinklus ir nuo tada ieškovės atsakovės tinklais naudojosi neatlygintinai.

Atsiliepimas

4. Ieškovė UAB „Palangos vandenys“ pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį; su pareikštais reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti. Nurodo, kad atsakovės pateikta konsultacinė išvada nėra vertinimas, kurio pagrindu šioje byloje galėtų būti nustatyta infrastruktūros objekto vertė ir apskaičiuotas nuomos mokesčio dydis. Ieškovės teigimu, pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 16 str. 13-14 d., parinkus nepriklausomą turto vertintoją ir atlikus infrastruktūros objekto rinkos vertės nustatymo procedūras, infrastruktūros objekto rinkos vertė buvo nustatyta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. KL-22-178, kurią pateikė ieškovė. Nors abiejų į bylą pateiktų ekspertinių vertinimų Infrastruktūros objekto rinkos vertės skaičiavimai iš esmės yra panašūs, konsultacinėje išvadoje Infrastruktūros objekto rinkos vertė nepagrįstai nustatyta 2024 m. (konsultacinėje išvadoje taikomas Nekilnojamojo turto atkūrimo kainų (statybinės vertės) kainynas NTK 2024), o ne 2022 m. kainomis, kaip tai yra apskaičiuota turto vertinimo ataskaitoje (pagal Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės kainyną) NTK 2022). Tikslinga vadovautis turto vertinimo ataskaita, kurioje Infrastruktūros objekto rinkos vertė nustatyta 2022 m. balandžio 26 d., t. y. netrukus po to, kai teismų buvo pripažinta, jog Infrastruktūros objektas yra reikalingas viešajam nuotekų tvarkymui. Be to, konsultacinėje išvadoje ginčo Infrastruktūros nuomos mokestis apskaičiuotas taikant 30 metų nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvą. Šiai bylai aktualus nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo vamzdynams nustatytas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų įmonių apskaitos atskyrimo taisyklių ir susijusių reikalavimų sąvado, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3E-459 (2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. O3E-1443 redakcija), 1 priede „Ilgalaikio turto grupių ir nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpių sąrašas“ ir yra 50 metų, kas sudaro 600 mėnesių. Todėl atsakovės prašomas nustatyti nuomos mokestis yra apskaičiuotas netinkamai. Ieškovės teigimu, atsakovė nepatyrė jokių išlaidų ginčo tinklų statybai, ji Infrastruktūros objektą kartu su kitais tinklais nusipirko už bendrą 100 Eur kainą. Nustatant nuomos mokestį turi būti ieškoma teisingo balanso. Ieškovė nurodo, kad atsakovės reikalavimas priteisti jai nuomos mokestį nuo 2017 m. balandžio 1 d. yra laikytinas reikalavimu taikyti deliktinę atsakomybę. Prašo reikalavimams dėl žalos atlyginimo šioje byloje taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, įtvirtintą CK 1.125 straipsnio 9 dalyje.

5. Ieškovė Palangos miesto savivaldybė atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodo, kad su juo nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad atsakovės investicija į Infrastruktūros objekto įsigijimą buvo minimali. Atsakovė, įsigijusi Infrastruktūros objektą už simbolinę kainą, jau gavo ekonominę naudą iš objekto įsigijimo. Todėl, pagal teismų praktiką, atsakovės lūkestis gauti papildomą pelną iš Infrastruktūros nuomos nelaikytinas teisėtu.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Palangos vandenys“ atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti, o patikslintą priešieškinį atmesti. Prašė bylą pagal priešieškinio reikalavimus nutraukti, nes tokie reikalavimai jau buvo pareikšti Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-288-513/2021 ir atmesti. Papildomai nurodė, kad šioje byloje turėtų būti vadovaujamasi ieškovės pateikta nekilnojamojo turto vertės ataskaita; su teismo ekspertizės išvada nesutinka, nes ekspertė vertino ne lyginamuoju, bet kaštų atkūrimo aspektu. Nuomos kaina, remiantis teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, turėtų būti apskaičiuota tinklų rinkos vertę padalinant iš tinklų tarnavimo laikotarpio, t. y. 50 metų (600 mėn.). Ekspertize neturėtų būti vadovaujamasi dar ir dėl to, kad atsakovė nepagrįstai praturtėtų ieškovės sąskaita, visos išlaidos kristų ant vartotojų pečių. Atsakovė tinklus įsigijo tik už 100 Eur, dalį tinklų pardavė gyventojams už 36 000 Eur, taigi iš turto jau gavo pajamas. Prašo nuomos mokestį nustatyti 8 Eur/mėn.; atsakovės reikalavimus atmesti, o reikalavimui dėl žalos taikyti ieškinio senatį.

7. Teismo posėdžio metu ieškovės Palangos miesto savivaldybės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

Šalies argumentai

8. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Teisininkas Lt“ atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad priešieškiniu keliami reikalavimai nėra tapatūs, išnagrinėtiems Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje, nes ten buvo sprendžiamas klausimas dėl 318 metrų ilgio tinklų. Ieškovės pateikta turto vertės ataskaita negalima vadovautis, nes įmonė neturi licencijos skaičiuoti vamzdžių vertę. UAB „Palangos vandenys“ per atsakovei priklausančius tinklus gavo dideles pajamas; nuo 2017 metų grynas pelnas siekia 5,7 mln. Atsakovė savo turtą vertina daugiau kaip 127 000 Eur; prašo nustatyti teisingą nuomos kainą, kuri atitiktų atsakovės nurodytą 384 Eur/mėn.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė UAB „Palangos vandenys“ Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T2-235 yra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Palangos miesto savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje. Atsakovei UAB „Teisininkas LT“ (buvusiai M. Sirtauto teisinei įmonei; toliau taip pat – atsakovė) nuosavybės teise priklauso fekalinės kanalizacijos vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 91 m ilgio atkarpa, esanti tarp šulinių, žymimų Nr. 241 ir Nr. 201, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-288-513/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-639-330/2021 yra reikalinga viešajam nuotekų tvarkymui.

10. Pagal ieškovės pateiktą UAB „Verslavita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. KL-22-178, ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, vertės nustatymo dieną (2022-04-26), apskaičiuota išlaidų (kaštų) metodu, yra 4 800 Eur (1 failas, b. l. 85-119). Pagal atsakovės pateiktą LR teismo eksperto Mindaugo Kukcinavičiaus magistralinės fekalinės linijos, esančios (duomenys neskelbtini), konsultacinę išvadą dėl objekto rinkos vertės, ginčo objekto rinkos vertė ekspertinio tyrimo atlikimo datai 2024-04-12, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, yra 8 600 Eur; nuomos rinkos vertė ekspertinio tyrimo atlikimo datai 2024-04-14, nustatyta pajamų metodu, yra 4 610 Eur (2 failas, b. l. 56-96).

11. 2025 m. sausio 13 d. nutartimi teismas paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertei Larisai Choroševai. Ekspertei užduotas klausimas: kokia magistralinės fekalinės linijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 91,00 m. ilgio atkarpos, esančios tarp šulinių Nr. 241 ir Nr. 201, vertė buvo 2021 m. gruodžio 16 d.? Teismas ekspertizę skyrė, motyvuodamas tuo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl ginčo turto vertės ir abiejų šalių teiktose ataskaitose dėl turto vertės nustatytos skirtingos vertės ir dėl skirtingų skaičiavimo metodų.

12. 2025 m. kovo 12 d. gautas teismo ekspertizės aktas, kuriame prieita prie išvados, jog nuotekų šalinimo tinklų – fekalinės kanalizacijos (3i) 91,00 m ilgio atkarpos, esančios tarp šulinių Nr. 241 ir Nr. 201, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vertė, nustatyta vertės nustatymo dienai (2021-12-16), buvo 12 000 Eur (4 failas, b. l. 45-86).

13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys teikė viena kitai pasiūlymus dėl tinklų išpirkimo, tinklų nuomos sutarties sudarymo, tačiau susitarti nei dėl atsakovei priklausančių tinklų išpirkimo, nei dėl naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) šalims nepavyko.

14. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti viešajam vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam vandens tiekėjui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 11 dalyse.

15. Vadovaujantis Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 6 dalimi, kai geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso ne viešajam vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam vandens tiekėjui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui ir atitinka šio straipsnio 11 dalyje nurodytus tinkamumo ir 12 dalyje nustatytus (abu) reikalingumo kriterijus, turi būti: l) iki 2027-12-31 perimta arba išperkama viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo, vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų perėmimo ir išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, o tuo atveju, kai jau sudarytos ilgesnės negu iki 2027-12-31 galiojančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) sutartys, nedelsiant po jų galiojimo pabaigos (sutarčių galiojimo negalima pratęsti), bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius po tokių sutarčių galiojimo pabaigos; 2) jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo arba perdavimo viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo iniciatyva sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos), geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Jeigu dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas (Įstatymo 16 straipsnio 15 dalis).

16. Ieškovė UAB „Palangos vandenys“ prašo nustatyti jai teisę neterminuotai naudoti atsakovei nuosavybės teise priklausančius nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus. Nustatyti nuomos mokestį 8 Eur/mėn. Atsakovė prašo nuo tinklų įsigijimo momento, t. y. nuo 2017 m. kovo 29 d., skaičiuoti nuomos mokestį po 384 Eur/mėn. Taip pat atsiliepime prašo nustatyti UAB „Palangos vandenys“ pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti einamąjį remontą), prižiūrėti naudojamą tinklo dalį, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 91,00 metro ilgio atkarpą, esančią tarp šulinių Nr. 241 ir Nr. 201, remtis įstatymu, reglamentuojančiu geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą, priežiūrą. Nors prašymas pateiktas ne priešieškinyje, bet atsiliepime, tačiau teismo buvo priimtas, todėl nagrinėtinas.

17. Šalys pripažįsta ir prašo nustatyti ieškovei UAB „Palangos vandenys“ nuomos teisę nuotekų infrastruktūros tinklams, nėra ginčo, kad ieškovė naudojasi nurodytais tinklais, todėl ši ieškinio dalis tenkintina.

18. Atsakovė prašo teismo nustatyti UAB „Palangos vandenys“ pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti einamąjį remontą) ir prižiūrėti ginčo tinklus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis (Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 21 dalis). Tačiau remiantis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika, teisės aktų nuostatos negali būti aiškinamos atsietai nuo kitų to paties teisės akto nuostatų, be to, aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias šios infrastruktūros naudojimą ir priežiūrą, turi būti atsižvelgta ir į siekį užtikrinti nepertraukiamą paslaugų (nuotekų šalinimo) teikimą. Logiška, kad savininko pareiga yra prižiūrėti ir tvarkyti tuos objektus, kurie nėra perduoti viešajam paslaugų teikėjui to paties įstatymo 16 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatyta tvarka, tačiau vien įstatyme įtvirtinta savininko pareiga eksploatuoti nuotekų tinklus nereiškia, kad ir tuo atveju, kai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra yra perduodama viešajam geriamojo vandens tiekėjui, teisė eksploatuoti infrastruktūrą turi likti infrastruktūros savininkui. Įstatymas nustato savininkui pareigą tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti turimą infrastruktūrą, tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, kol bus perduota geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra viešajam vandens tiekėjui ar regioniniam viešajam vandens tiekėjui (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 7 dalis). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnis nurodo šio įstatymo tikslą – nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, sudarytos sąlygos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėti galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas, todėl atsižvelgus į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, atsakovės reikalavimas nustatyti tokią ieškovės pareigą tenkintinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimas civilinėje byloje 2A-24-302/2017). Palikus teisę eksploatuoti ginčo tinklus atsakovei UAB „Teisininkas LT”, viešasis vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas dėl tarpusavio konfliktų ginčų tikėtina, jog tinkamai negalėtų vykdyti įstatyme jam nustatytų pareigų.

Dėl mokesčio už naudojimąsi tinklais

19. Šalims nesusitarus dėl nuotekų šalinimo įrenginių išpirkimo, tačiau ieškovei UAB „Palangos vandenys” faktiškai jais naudojantis, turi būti sprendžiamas klausimas dėl kitos įstatyme nustatytos alternatyvos – naudojimosi teisės įgijimo (įforminimo) ir atlyginimo už šį naudojimąsi nustatymo. Vien tai, kad šalims nepavyko susitarti, savaime nesuteikia pagrindo ieškovei UAB „Teisininkas LT“ nuosavybės teise priklausančia infrastruktūra naudotis neatlygintinai. Tai patvirtina ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio 16 straipsnio 18 dalyje numatyta, jog už infrastruktūros naudojimą jos savininkui turi būti teisingai atlyginama.

20. Iš esmės ginčo dėl to, kad ieškovė turi atlyginti už naudojimąsi atsakovei UAB „Teisininkas LT“ priklausančia nuosavybe, nėra. Šalys nesutaria dėl atlyginimo dydžio.

21. Ieškovė UAB „Palangos vandenys“ prašo nustatyti mėnesinę ginčo tinklų nuomos kainą – 8 Eur. Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti nuomos kainą – 384 Eur/mėn.

22. Pagal ieškovės pateiktą UAB „Verslavita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. KL-22-178, ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, vertės nustatymo dieną (2022-04-26), apskaičiuota išlaidų (kaštų) metodu yra 4 800 Eur (1 failas, b. l. 85-119). Pagal atsakovės pateiktą LR teismo eksperto Mindaugo Kukcinavičiaus magistralinės fekalinės linijos, esančios (duomenys neskelbtini), konsultacinę išvadą dėl objekto rinkos vertės, ginčo objekto rinkos vertė ekspertinio tyrimo atlikimo datai 2024-04-12, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, yra 8 600 Eur; nuomos rinkos vertė ekspertinio tyrimo atlikimo datai 2024-04-14, nustatyta pajamų metodu, yra 4 610 Eur (2 failas, b. l. 56-96). Teismui paskyrus ekspertizę, 2025 m. kovo 12 d. gautas teismo ekspertizės aktas, kuriame prieita prie išvados, jog nuotekų šalinimo tinklų – fekalinės kanalizacijos (3i) 91,00 m ilgio atkarpos, esančios tarp šulinių Nr. 241 ir Nr. 201, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vertė, nustatyta vertės nustatymo dienai (2021-12-16), buvo 12 000 Eur (4 failas, b. l. 45-86).

23. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 str. 2 d., 216 str.). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

24. Tokia teismų praktikoje suformuota pozicija reiškia, kad ekspertizės aktas, kaip ir kiti byloje esantys įrodymai, vertinamas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles – atsižvelgiant į tai, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, vertinamas kiekvienas įrodymas ir jų visetas, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.).

25. Teismo paskirtos ekspertizės išvadas vertinant šalių pateiktų turto vertės nustatymo išvadų kontekste, svarbu pažymėti, kad tik teismo paskirtos ekspertizės akte nustatyta, kokia buvo 91,00 m. ilgio atkarpos magistralinės fekalinės linijos turto vertė 2021 m. gruodžio 16 d., būtent, kada Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2A-639-330/2021, buvo pripažinta, jog infrastruktūros objektas yra reikalingas viešajam nuotekų tvarkymui. Šalių pateiktuose turto vertę nustatančiuose dokumentuose ginčo turto vertė nustatyta atitinkamai 2022 metais ir 2024 metais, todėl tai sudaro pagrindą jomis nesivadovauti, nes turto vertė nustatyta skirtingais laikotarpiais. Be to, teismo paskirtoje ekspertizėje, priešingai nei šalių teikiamose, ekspertas vertino ne „Sistela“ vidutinę statinio naudojimo trukmę (gyvavimo amžių) – 30 metų, bet Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 03-92 vamzdynų (vandentiekio, nuotekų tinklų) naudojimo normatyvą – 50 metų.

26. Be kita ko, teismo paskirtos ekspertizės išvadoje turto (tinklų) vertei nustatyti teisingai taikytas išlaidų (kaštų) metodas. Visais vertės nustatymo atvejais ekonomiškai pagrįstą kainų lygį apsprendžia kaštų rodiklis. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodika) 54 punktas numato, kad vertinant turtą gali būti taikomi lyginamasis metodas, išlaidų (kaštų) metodas arba pajamų metodas. Metodikos 65 punkte nurodyta, kad išlaidų (kaštų) metodo esmė – prielaida, jog kaina, kurią pirkėjas rinkoje mokėtų už vertinamą turtą, jeigu tam poveikio neturėtų tokie veiksniai kaip laikas, rizika ar kiti, būtų ne didesnė nei analogiško turto įsigijimo, pagaminimo, atkūrimo, atgaminimo, atstatymo (įrengimo) kaina. Išlaidų (kaštų) metodas taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma; išlaidų (kaštų) metodu nustatyta atkuriamoji turto vertė laikoma turto rinkos verte (Metodikos 66 punktas). Atsakovės pateiktoje išvadoje nuomos kaina apskaičiuota pajamų metodu, vertinant naujo objekto statybos kaštus. Pajamų metodu vertinamas tik toks turtas, kuris duoda ar gali duoti pajamas. Šiuo atveju fekalinės kanalizacijos vamzdis, paprastai, rinkoje nėra nuomojamas, nėra funkcionalus, todėl negalima teigti, kad gali duoti pajamas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vadovautis pajamų metodu nustatyta nuomos kaina.

27. Šalys nepateikė įrodymų, kuriais būtų paneigtos teismo paskirtos ekspertizės išvados apie ginčo tinklų vertę 2021 m. gruodžio 16 d., todėl, nustatydamas ginčo tinklų vertę 2021 m. gruodžio 16 d., teismas remiasi teismo ekspertizės išvadomis. Šalių pateiktos turto vertės nustatymo išvados negali būti taikomos, nes neatitinka vertinamo laikotarpio, vertinami laikotarpiai yra skirtingi, be to, jose remtasi vidutine statinio naudojimo (gyvavimo) trukme – 30 metų.

28. Byloje dalyvaujantys asmenys prieštaravimų dėl nurodyto ekspertinėje išvadoje pateikto skaičiavimo nepateikė, jis laikytinas tinkamu, todėl nustatytina, kad nuotekų šalinimo tinklų – fekalinės kanalizacijos (3i) 91,00 m ilgio atkarpos, esančios tarp šulinių Nr. 241 ir Nr. 201, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vertė, nustatyta vertės nustatymo dienai (2021-12-16), buvo 12 000 Eur.

29. Teismų praktikoje sąžininga periodinė kompensacija savininkui apskaičiuojama pagal tinklų vertę ir nusidėvėjimą, t. y. tinklų vertę padalijant iš ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) 50 metų (600 mėn.) normatyvo, taikomo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų skaičiavimams, kurie yra Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų metodikoje, patvirtintoje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006-12-21 nutarimu Nr. 03-92 (su vėlesniais pakeitimais) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014, 2024 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-393-330/2024). Atsakovė neįrodė, kad toks periodinės kompensacijos apskaičiavimo mechanizmas yra nepagrįstas. Priešingai, atmestini, kaip neįrodyti, atsakovės teiginiai, jog ginčo turto vertė viršija 127 000 Eur. Atsakovė nepateikė duomenų, kodėl būtent tokiu būdu skaičiuoja turto vertę, nepateikė įrodymų apie tinklų statybos ar rekonstrukcijos kaštus, kad tokias išlaidas patyrė; atsakovė rėmėsi tik prielaidomis, kiek galėtų kainuoti naujų tinklų įrengimas. Įvertinus teismo nustatytas aplinkybes, ieškovei UAB „Palangos vandenys“ nustatytinas mokėti 20 Eur dydžio mėnesio nuomos mokestis už naudojimąsi ginčo tinklais (12 000 Eur ÷ 600 mėn.).

30. Ieškovė UAB „Palangos vandenys“ prašo, nustatant nuomos mokesčio dydį, įvertinti tai, kad atsakovė, pardavusi dalį tinklų, jau gavo 39 000 Eur. Remiantis teismų praktika, pagrindas ginčo tinklų vertę sumažinti būtų tik atsakovės gautų pajamų už vartotojų prisijungimą prie ginčo tinklų suma, tačiau nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, todėl pagrindo mažinti rinkos vertę nėra. Byloje nėra duomenų, kad prie ginčo 91 m. ilgio tinklo atkarpos yra prisijungę kiti vartotojai ir už tai atsakovė gauna ar gavo pajamas. Atsakovė pajamas gavo, pardavusi visai kitą tinklų atkarpą, o ginčo tinklais naudojasi išimtinai tik ieškovė ir teikdama vartotojams paslaugas generuoja pajamas.

Dėl ieškinio senaties termino

31. Ieškovė prašo reikalavimams dėl nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki pradinio ieškinio padavimo dienos, t. y. iki 2023-11-23 (už 6 metus ir 7 mėn. (viso – 79 mėn.)), taikyti trejų metų ieškinio senatį.

32. Nors atsakovė konkrečiai nereiškė reikalavimo atlyginti padarytą žalą ar negautas pajamas, o prašė priteisti nuomos mokestį nuo 2017 m. balandžio 1 d., tačiau byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiais ginčo tinklais ieškovė neatlygintinai naudojosi nuo 2017 m. balandžio 1 d., t. y. nuo atsakovės nuosavybės teisės atsiradimo momento. Tarp šalių nebuvo sudaryta nuomos ar panaudos sutartis, ieškovė atsakovei priklausančiais tinklais naudojosi be jokio kito sutartinio pagrindo.

33. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovė naudoja jai priklausančius inžinerinius tinklus savo paslaugų teikimui ir iš gyventojų ima mokestį už teikiamas paslaugas. Ieškovė tinklais naudojasi neturėdama atsakovės sutikimo ir neatlygintinai, taip nepagrįstai praturtėdama atsakovės sąskaita bei darydama jai didelę žalą.

34. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu atsakovės reikalavimas priteisti nuomos mokestį retrospektyviai, kaip kompensaciją už naudojimąsi jai priklausančiais ginčo tinklais, atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalies dispoziciją ir kvalifikuotinas kaip reikalavimas atlyginti negautas pajamas už naudojimąsi atsakovei priklausančia infrastruktūra. Be to, atsakovės bylos nagrinėjimo metu išreikšta pozicija leidžia daryti išvadą, kad ir atsakovė laikėsi to, jog ieškovė, neatlygintinai naudodamasi ginčo tinklais, daro žalą atsakovei.

35. Byloje konstatuotas ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimas, o ir pati ieškovė neginčijo to, kad ji atsakinga už žalą, kurią sudaro atsakovės negautos pajamos dėl ilgalaikio neatlygintino jai priklausančių tinklų naudojimo. Nustačius, kad yra pagrindas atsakovės piniginiam reikalavimui taikyti ieškinio senatį, atsakovės prašomas atlyginti kompensacijos dydis apskaičiuotinas taikant atitinkamą ieškinio senaties terminą nustatančias teisės normas.

36. Negautos pajamos yra nuostoliai, kuriems taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 9 punkte. Nagrinėjamu atveju atsakovei priteistinos kompensacijos dydis iki kreipimosi į teismą 2023 m. lapkričio 23 d. yra už trejus metus ir sudaro 720 Eur (20 Eur x 36 mėn.).

Dėl priešieškinio tapatumo

37. Ieškovė teismo posėdžio metu prašė bylą pagal atsakovės priešieškinį nutraukti, kadangi atsakovė pareiškė tapačius reikalavimus, kurie jau buvo išnagrinėti Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-288-513/2021. Teismas atsisako priimti ieškinį, jei yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje byloje ginčas kilo dėl visų atsakovei priklausančių tinklų (vandentiekio tinklų vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lietaus kanalizacijos vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fekalinės kanalizacijos vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingų viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, naudojimo sąlygų, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškinio dalykas yra tapatus. Be to, nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką prašė ne savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija, teismas konstatavo, kad UAB „Teisininkas LT“ negali tokio prašymo teikti, todėl jo nenagrinėjo. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas viešojo vandens tiekėjo bei nuotekų tvarkytojo, atsakovė, gindamasi nuo ieškinio, turi teisę savo atsikirtimus išdėstyti tiek atsiliepimo, tiek priešieškinio forma, todėl remiantis išdėstytais argumentais, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pareiškė tapatų reikalavimą.

Dėl priešieškinio reikalavimų atsisakymo

38. Patikslintu priešieškiniu atsakovė atsisakė reikalavimo priteisti iš Palangos miesto savivaldybės 127 754,43 Eur įsiskolinimą bei 6 proc. metines palūkanas. Už šį reikalavimą atsakovė sumokėjo 1 989 Eur žyminio mokesčio.

39. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovės prašymas dėl atsisakymo nuo priešieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas, ta bylos dalis nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo dalyko tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

40. CPK 87 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgiant į tai, atsakovei grąžintina 1 491,75 Eur (1 989 x 75 proc.) paduodant priešieškinį už 127 754,43 Eur reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2025 m. sausio 13 d. nutartimi, kuria paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė, teismas įpareigojo atsakovę UAB „Teisininkas LT“ už ekspertizės atlikimą sumokėti 500 Eur dydžio avansą, ieškoves UAB „Palangos vandenys“ ir Palangos miesto savivaldybę sumokėti po 250 Eur dydžio avansą.

42. Pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 18 dalį teismas, priėmęs sprendimą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, kai dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo, perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, tuo pačiu sprendimu, atsižvelgdamas į šio straipsnio 13 dalį, nustato geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkui teisingo atlyginimo už jam nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą dydį. Teisingo atlyginimo dydžiui nustatyti viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo patirtos turto vertintojo išlaidos arba paskirtos teismo ekspertizės išlaidos, priteistos iš viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo, priskiriamos būtinosioms sąnaudoms.

43. GVTNTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo paslaugų srityje taikomas sąnaudų susigrąžinimo principas reiškia, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi padengti būtinąsias sąnaudas, reikalingas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, ilgalaikiam geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimui, renovacijai ir plėtrai užtikrinti, abonentams ir vartotojams priimtinoms sąlygoms naudotis geriamuoju vandeniu ir gauti tinkamos kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas sudaryti, taip pat aplinkos taršai mažinti ir vandens ištekliams racionaliai naudoti.

44. Byloje užstatą teismo ekspertizės išlaidoms apmokėti į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo atsakovė UAB „Teisininkas Lt“ (4 failas, b. l. 42) bei ieškovės UAB „Palangos vandenys“ (3 t., b. l. 195) ir Palangos miesto savivaldybė (3 t., b. l. 23); šiomis lėšomis buvo padengtos teismo ekspertizės išlaidos. Vadovaujantis GVTNTĮ 16 straipsnio 18 dalimi, patirtas turto vertintojo išlaidas (paskirtos turto vertinimo teismo ekspertizės išlaidas) ieškovė UAB „Palangos vandenys“ turi teisę įtraukti į būtinąsias sąnaudas, kurios savo ruožtu įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. Taigi teismo ekspertizės atlikimo išlaidas turėjo patirti ieškovė – viešasis vandens tiekėjas. Įvertinęs šias aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, 500 Eur suma, patirta atsakovės, bei 250 Eur suma, patirta ieškovės Palangos miesto savivaldybės už teismo ekspertizę, priteistina iš ieškovės UAB „Palangos vandenys“.

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nagrinėjamas ginčas išspręstas ieškovių naudai 95 procentais. Proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atsakovei atlygintina 5 procentai jos patirtų išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

46. Ieškovė UAB „Palangos vandenys“ pateikė duomenis, kad patyrė 11 600,88 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės pagalbą ir sumokėjo 108 Eur žyminio mokesčio, iš viso patyrė 11 708,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovė Palangos miesto savivaldybė sumokėjo 108 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė patyrė 35 Eur žyminio mokesčio (už reikalavimą dėl nuomos mokesčio) ir 1 200 Eur už ekspertizę. Išlaidos advokato pagalbai neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių. Teismas jas pripažįsta būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis.

47. Tenkinus ieškinį iš dalies (95 proc.), ieškovei UAB „Palangos vandenys“ iš atsakovės priteistina 11 123,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei Palangos miesto savivaldybei iš atsakovės priteistina 102,60 Eur žyminio mokesčio, o atsakovei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistina 61,75 Eur žyminio mokesčio lygiomis dalimis iš ieškovės UAB „Palangos vandenys“ ir ieškovės Palangos miesto savivaldybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259?260 straipsniais, 268?270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti teisę ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“ nuomos pagrindu neterminuotai viešajam nuotekų tvarkymui naudoti ir valdyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Teisininkas LT“ nuosavybės teise priklausančio fekalinės kanalizacijos vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 91 m ilgio atkarpą, esančią tarp šulinių, žymimų Nr. 241 ir Nr. 201, už 20 Eur (dvidešimties eurų) nuomos mokestį per mėnesį, mokamą kas mėnesį iki kiekvieno ataskaitinio mėnesio pabaigos, nuo kreipimosi į teismą dienos (2023-11-23).

Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“ pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti fekalinės kanalizacijos vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 91 m ilgio atkarpą, esančią tarp šulinių, žymimų Nr. 241 ir Nr. 201, pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus.

Reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikyti ieškinio senatį.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) kompensaciją atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Teisininkas LT“.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Bylos dalį pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisininkas LT“ priešieškinio reikalavimą priteisti iš Palangos miesto savivaldybės 127 754,43 Eur įsiskolinimą bei 6 proc. metines palūkanas nutraukti.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Teisininkas LT“ 1 491,75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant priešieškinį, mokėjimo užduoties kodas: ZM80116. Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ 500 Eur ekspertizės išlaidų ir 30,87 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Teisininkas LT“.

Priteisti iš ieškovės Palangos miesto savivaldybės 30,87 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Teisininkas LT“.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ 250 Eur ekspertizės išlaidų ieškovei Palangos miesto savivaldybei.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisininkas LT“ 11 123,43 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisininkas LT“ 102,60 Eur žyminio mokesčio ieškovei Palangos miesto savivaldybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Erika Tamošaitienė