Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-393-330/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-30
Bylos Nr.: e2A-393-330/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00335-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Gintaras Pečiulis, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „KARKASONAS“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys“

Kategorijos

2.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-393-330/2024Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00335-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.19.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KARKASONAS“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KARKASONAS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys“ dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros tinklų naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo bei kompensacijos priteisimo, taip pat pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ priešieškinį ieškovei dėl naudojimosi tvarkos inžineriniais tinklais, nuomos mokesčio ir nuostolių atlyginimo dydžio nustatymo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kretingos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „KARKASONAS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė: 1) nustatyti atsakovei UAB „Kretingos vandenys“ teisę nuo 2022 m. spalio 10 d. neterminuotai naudoti ieškovei UAB „KARKASONAS“ nuosavybės teise priklausančius geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus, esančius (duomenys neskelbtini) a) lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); b) buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); c) buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); d) vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); e) vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir infrastruktūros tinklai arba ginčo tinklai), bei gauti pajamas iš šių tinklų naudojimo, nustatant atsakovės UAB „Kretingos vandenys“ pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti tinklus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus; 2) nustatyti naudojimosi tinklais kompensacijos tinklų savininkei UAB „KARKASONAS“ dydį – 453,01 Eur per mėnesį; 3) ieškovei UAB „KARKASONAS“ iš atsakovės UAB „Kretingos vandenys“ priteisti 51 190,13 Eur kompensaciją už naudojimąsi tinklais per laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. spalio 20 d.

2. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. ji kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją, pasiūlydama išpirkti nuosavybės teise ieškovei priklausančius ginčo tinklus, tačiau nesutiko su potencialios pirkėjos siūloma tinklų išpirkimo kaina. Ieškovė kreipėsi į teismą, reikalaudama įpareigoti Kretingos rajono savivaldybę išpirkti iš ieškovės ginčo tinklus. Plungės apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-20-325/2016 ieškinys buvo atmestas. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-776-460/2016 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovės kasacinį skundą, 2017 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-313/2017, be kita ko, pažymėjo, kad įstatymas numato alternatyvą – infrastruktūros naudojimo teisės įgijimą, o kilus ginčui ir esant infrastruktūros savininko reikalavimui, naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas.

3. Ieškovė 2022 m. liepos 11 d. raštu kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją ir pasiūlė sudaryti sutartį dėl neterminuotos ginčo tinklų nuomos, nustatant 445,34 Eur nuomos mokestį per mėnesį ir sumokant skolą už laikotarpį nuo tinklų perdavimo eksploatacijai iki nuomos sutarties sudarymo. Kretingos rajono savivaldybės administracija nepritarė ieškovės pateiktam siūlymui ir priėmė sprendimą tęsti UAB „KARKASONAS“ nuosavybės teise priklausančių tinklų išpirkimo Kretingos rajono savivaldybės nuosavybėn procedūras, pradedant nuo nepriklausomo turto vertintojo parinkimo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – ir VPĮ) nustatyta tvarka šio objekto vertei nustatyti. Ieškovės teigimu, Kretingos rajono savivaldybės administracijos veiksmai, pasireiškiantys infrastruktūros tinklų naudojimo klausimo išsprendimo vilkinimu apie 10 metų, laikytini nesąžiningais ir prieštaraujančiais teisės aktams.

4. Ieškovė akcentavo Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir GVTNTĮ) galiojančios redakcijos 16 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti viešajam vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam vandens tiekėjui, išskyrus atvejus, kai sudarytos naudojimo sutartys.

5. Viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, t. y. atsakovė UAB „Kretingos vandenys“ 2013 m. rugpjūčio 20 d. patikrino ieškovės siūlomų išpirkti infrastruktūros tinklų techninę būklę, surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad dokumentai atitinka esamą faktinę situaciją, ir pateikė išvadą. Kretingos rajono savivaldybės administracijos užsakymu valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras nustatė, kad ginčo tinklų vertė sudaro 271 808,39 Eur. GVTNTĮ 16 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad teisingo atlyginimo dydžiui nustatyti patirtos turto vertintojo išlaidos arba paskirtos teismo ekspertizės išlaidos, priteistos iš viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo, priskiriamos jų būtinosioms sąnaudoms.

6. Teismų praktikoje periodinė kompensacija tinklų savininkui apskaičiuojama pagal tinklų vertę ir nusidėvėjimą, t. y. tinklų vertę padalijant iš ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) 50 metų (600 mėn.) normatyvo. Ginčo tinklų bendra vertė pagal 2014 m. balandžio 1 d. atliktą turto vertinimą sudarė 271 808,39 Eur, todėl vieno mėnesio kompensacija sudarytų 453,01 Eur. Pasak ieškovės, nustatytu mėnesiniu įkainiu atsakovė privalo sumokėti skolą ieškovei už naudojimąsi tinklais laikotarpiu nuo tinklų statybos pabaigos 2013 m. gegužės 20 d. iki pradinio ieškinio padavimo dienos, t. y. už 113 mėnesių, o tai sudarytų 51 190,13 Eur.

Šalies argumentai

7. Atsakovė UAB „Kretingos vandenys“ priešieškiniu prašė nustatyti tokias ginčo infrastruktūros tinklų – buitinių nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buitinių nuotekų tinklų, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vandentiekio tinklų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) naudojimo sąlygas: 1) nustatyti atsakovei teisę nuomos pagrindais neterminuotai naudoti ir valdyti šiuos inžinerinius tinklus, reikalingus viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui; 2) nustatyti ginčo tinklų 132,64 Eur dydžio nuomos mokestį per mėnesį, kurį atsakovė turėtų mokėti už kiekvieną einamąjį kalendorinį mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio penktos darbo dienos pagal ieškovės išrašytą ir pateiktą mokėjimo dokumentą; 3) pripažinti, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančių ginčo tinklų nuomos faktiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė nuo 2013 m. gegužės 20 d.; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės 4 775,04 Eur nuostolių atlyginimą už naudojimąsi ginčo tinklais.

Atsiliepimas

8. Atsakovė nurodė, kad ieškovės nurodyti lietaus nuotekų tinklai atsakovei nereikalingi, atsakovė jais niekada nesinaudojo ir nesutinka jų perimti. Be to, šie lietaus nuotekų tinklai nėra prijungti prie UAB „Kretingos vandenys“ centralizuotai valdomų tinklų, jie tarnauja išimtinai ieškovės interesui. Atsakovė sutiko perimti ieškinyje nurodytus buitinių nuotekų tinklus ir vandentiekio tinklus.

Žemesnės instancijos teismas

9. Atsakovė byloje inicijavo teismo statybinę ekspertizę siekiant nustatyti ginčo tinklų įrengimo vertę ir įvertinti jų techninę būklę. Teismo ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad ginčo tinklų bendra įrengimo vertė yra 106 863,14 Eur. Tyrimo metu nustatyta, jog vandentiekio ir ginčo tinklai neatitinka statybos techninio reglamentavimo reikalavimų, jų defektų ištaisymo kaina sudarytų 15 483,51 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM).

Atsiliepimas

10. Atsakovė sutiko savo lėšomis pašalinti ginčo tinklų trūkumus už 15 483,51 Eur kainą. Atsakovės teigimu, iš nustatytos ginčo tinklų įrengimo vertės turi būti atimti tinklų trūkumų šalinimo kaštai ir 11 794,10 Eur pajamos, kurias ieškovė gavo iš fizinių asmenų (vartotojų), prisijungusių prie šių tinklų. Tokiu būdu apskaičiuota tinklų vertė sudarytų 79 585,53 Eur.

11. Atsakovė sutiko, kad periodinė kompensacija tinklų savininkui apskaičiuojama pagal tinklų vertę ir nusidėvėjimą, padalijant vertę iš ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) 50 metų (600 mėn.) normatyvo, taikomo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų skaičiavimams, kurie yra Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų metodikoje, patvirtintoje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 03-92 (su vėlesniais pakeitimais). Šio ginčo atveju gaunama 132,64 Eur vieno mėnesio nuomos kaina (79 585,53 Eur ÷ 600 mėn.).

12. Atsakovė pripažino aplinkybę, kad ginčo tinklais ji naudojosi nuo 2013 m. gegužės 20 d., tai pat sutiko, jog ieškovė turi teisę prašyti kompensacijos, kaip nuostolių atlyginimo, už naudojimąsi tinklais. Atsakovė prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo ir priteisti ieškovei 4 775,04 Eur nuostolių atlyginimą už ginčo tinklų naudojimą per paskutinius 36 mėnesius iki ieškinio pateikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas: 1) nustatė teisę atsakovei UAB „Kretingos vandenys“ nuomos pagrindu neterminuotai naudoti ir valdyti ieškovei UAB „KARKASONAS“ nuosavybės teise priklausančius infrastruktūros tinklus už 125,46 Eur nuomos mokestį per mėnesį; 2) pripažino, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančių infrastruktūros tinklų nuomos faktiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė nuo 2013 m. gegužės 20 d.; 3) nustatė atsakovei UAB „Kretingos vandenys“ pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti infrastruktūros tinklus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus; 4) priteisė ieškovei iš atsakovės 4 516,56 Eur kompensaciją už naudojimąsi infrastruktūros tinklais; 5) nustatė, kad atsakovė nuomos mokestį ieškovei moka už kiekvieną einamąjį kalendorinį mėnesį, iki kiekvieno einamojo mėnesio penktos darbo dienos pagal ieškovės išrašytą ir pateiktą mokėjimo dokumentą. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis teismas atmetė.

14. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Negautos pajamos yra nuostoliai, kurių atlyginimo reikalavimui taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 9 punkte. Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 4 516,56 Eur (125,46 Eur x 36 mėn.) kompensaciją už trejus metus iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2022 m. lapkričio 8 d.).

15. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės infrastruktūros tinklų išpirkimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 18 d.) patvirtintame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas). Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 440 „Dėl Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įgyvendinimo“ 2 punktą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo, perdavimo procedūros, pradėtos iki šio nutarimo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojusias Aprašo nuostatas. Teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl aplinkybės, jog nuo bylos iškėlimo pagal 2022 m. lapkričio 22 d. ieškinį, ieškovės pareikštą atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą vykusiose derybose aktyviai dalyvavo ir UAB „Kretingos vandenys“. Visos derybų aplinkybės ir šalių pozicijos šios bylos atsakovei yra žinomos, todėl, teismo vertinimu, grįžti prie ikiteisminės procedūros yra netikslinga. Be to, iš atsakovės pateikto priešieškinio aišku, kad tarp šalių kilo teisme spręstinas ginčas dėl infrastruktūros tinklų naudojimo sąlygų.

16. Teismas laikė nustatytu faktą, jog nuomos faktiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė nuo 2013 m. gegužės 20 d., nes šalys jo neginčijo. Tačiau atmetė ieškovės reikalavimą dėl lietaus nuotekų tinklų perėmimo, konstatavęs, jog ieškovė neįrodė pagrindų, kuriais remiantis atsakovė turėtų tuos tinklus perimti.

17. Kadangi abi ginčo šalys prašė nustatyti nuomos teisę dėl buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklų naudojimo, teismas dėl šios ginčo dalies patenkino ir ieškinio, ir priešieškinio reikalavimus. Teismas tenkino ir reikalavimą dėl išnuomojamų tinklų eksploatavimo ir priežiūros, tokią pareigą nustatydamas atsakovei.

18. Tarp šalių kilo ginčas dėl infrastruktūros tinklų vertės. VĮ Registrų centras 2014 m. balandžio 1 d. nustatė, kad bendra šių tinklų vertė sudaro 938 500 Lt (271 808,39 Eur). Ieškovė prašė vadovautis šia tinklų verte. Atsakovė su tokiu skaičiavimu nesutiko, nes VĮ Registrų centro pateiktos vertinimo pažymos neatitinka Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakyme Nr. lK-159 ,,Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ nurodytų reikalavimų. Teismas atsakovės argumentus pripažino pagrįstais.

19. Byloje atlikus teismo ekspertizę nustatyta, kad ginčo nuotekų įrengimo vertė yra 106 863,14 Eur. Teismas vadovavosi teismo eksperto nustatyta verte, kadangi VĮ Registrų centro nustatytoje vertėje neatsispindi tinklams įrengti patirtos ieškovės sąnaudos. Teismas pastebėjo, kad į bylą pateiktoje UAB „OBER-HAUS“ 2023 m. gegužės 4 d. atliktoje ginčo tinklų vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta ginčo tinklų vertė yra artima eksperto nustatytai tinklų įrengimo vertei.

20. Teismas pagrįstu laikė ekspertizės akte nustatytą ginčo tinklų defektų šalinimo išlaidų dydį – 15 483,51 Eur su PVM. Teismas nesutiko, kad eksperto nurodyti trūkumai atsirado tinklų eksploatavimo metu. Iš defektų pobūdžio matyti, kad dalis tinklų buvo netinkamai įrengti statybos metu arba apskritai neįrengti, o tokie trūkumai yra tinklų savininko atsakomybė. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė sutiko suremontuoti tinklus, teismas iš tinklų vertės atėmė 15 483,51 Eur su PVM, kaip atsakovės išlaidas tinkamam tinklų eksploatavimui užtikrinti.

21. Teismas, svarstydamas dėl 11 794,10 Eur kainos, kurią ieškovė gavo iš būstų pirkėjų už prisijungimą prie ginčo tinklų, ją sumažino 2 948,53 Eur suma, nurodydamas, kad lietaus nuotekų dalis sudaro apie 1/4 tinklų įrengimo vertės (11 794,10 Eur ÷ 4). Tokiu būdu teismas nustatė, kad ieškovės gautos pajamos iš prisijungusių prie ginčo tinklų vartotojų yra 8 845,57 Eur (neįskaičiuojant lietaus nuotekų dalies).

22. Vadovaudamasis GVTNTĮ 18 straipsniu, numatančiu, kad teismo ekspertizės išlaidos yra priskiriamos būtinosioms sąnaudoms, teismas nurodė, kad yra pagrindas ginčo tinklų įrengimo vertę sumažinti atsakovės sumokėtu 7 260 Eur užstatu už teismo ekspertizę ginčo tinklų vertei nustatyti.

23. Teismas nurodė, kad ginčo tinklų vertė, pagal kurią turėtų būti apskaičiuojamas nuomos mokestis, yra 75 274,06 Eur (106 863,14 Eur – 15 483,51 Eur tinklų trūkumų šalinimo išlaidos – 8 845,57 Eur gautos pajamos už vartotojų prisijungimą prie ginčo tinklų – 7 260 Eur atsakovės išlaidos už ekspertizės atlikimą).

24. Teismas nurodė, kad periodinė kompensacija savininkui apskaičiuojama pagal tinklų vertę ir jų nusidėvėjimą, t. y. tinklų vertę padalijant iš ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) 50 metų (600 mėn.) normatyvo. Teismas atsakovei nustatė 125,46 Eur dydžio mėnesinį mokestį ieškovei už naudojimąsi ginčo tinklais (75 274,06 Eur ÷ 600 mėn.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

25. Ieškovė UAB „KARKASONAS“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą taip: padidinti ieškovei iš atsakovės priteisto nuomos mokesčio dydį iki 453,01 Eur per mėnesį, padidinti ieškovei iš atsakovės priteistos kompensacijos dydį iki 51 190,13 Eur, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Teismas, kaip ir atsakovė, nepagrįstai rėmėsi eksperto nustatyta ginčo tinklų įrengimo verte. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad dar 2013 m. buvo atliktos teisės aktuose nustatytos procedūros tinklų išpirkimui, tuo metu Kretingos rajono savivaldybės administracijos užsakymu buvo nustatyta ginčo tinklų vertė – 271 808,39 Eur. Visos tinklų išpirkimo procedūros jau buvo įvykdytos, šalys tik nesutarė dėl išpirkimo kainos.

25.2. Teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktą UAB „OBER-HAUS“ atlikto turto vertės nustatymo ataskaitą dėl ginčo tinklų vertės. Teismas nurodė, kad ši vertė yra artima eksperto nustatytai ginčo tinklų vertei, tačiau neatsižvelgė, kad pagal UAB „OBER-HAUS“ vertinimą visų tinklų sukūrimo kaštai sudarė iš viso 372 130,30 Eur, iš kurių lietaus nuotekų tinklų vertė yra 83 591,38 Eur, vandentiekio, buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklų vertė – 288 539 Eur. Teismo nurodytos sumos gautos įvertinus tinklų nusidėvėjimą nuo pat jų statybos pradžios metų – 2007 m. Nuo 2009 m. tinklus faktiškai eksploatavo atsakovė, taigi tinklai nusidėvėjo juos eksploatuojant atsakovei.

25.3. Aplinkybė, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija ir UAB „Kretingos vandenys“ vengė užbaigti ginčo tinklų perdavimo procedūras, nesudaro pagrindo perskaičiuoti tinklų vertę pagal šioje byloje pateiktą eksperto išvadą. Tokiomis aplinkybėmis apskaičiuotos kompensacijos (įvertinus nusidėvėjimą) negalima laikyti sąžininga, kadangi kuo ilgiau viešojo vandens tiekėjas naudos tinklus neatlygintinai, tuo už mažesnę jų likutinę vertę pavyks juos išpirkti.

25.4. Teismas nepagrįstai atėmė iš ginčo tinklų vertės 15 483,51 Eur su PVM. Atsakovė prašė pripažinti, kad faktiniai nuomos santykiai tarp šalių susiklostė nuo 2013 m. gegužės 20 d. ir teismas tą pripažino. Be to, atsakovė buvo ginčo tinklų statybos rangovė, ji priėmė tinklus kaip tinkamus, neatlygintinai pradėjo naudoti tinklus iki jų statybos užbaigimo įforminimo, dar 2009 m. sudarė su abonentais vandens tiekimo sutartis, daugiau kaip dešimt metų tinklus eksploatuoja neatlygintinai bei gauna pajamas. Bet kokie nustatyti ginčo tinklų trūkumai yra tų tinklų statybos ar eksploatavimo darbų, kuriuos atliko atsakovė, pasekmė. Būtent ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.

25.5. Teismas nepagrįstai tinklų vertę sumažino 7 260 Eur atsakovės išlaidų už ekspertizę suma. Teismas išėjo už priešieškinio ribų ir priteisė iš atsakovės mažesnį nuomos mokestį bei mažesnę kompensaciją nei prašė pati atsakovė. GVTNTĮ 18 straipsnio nuostatos nenustato, kad ekspertizės išlaidomis turi būti mažinama tinklų vertė. Priešingai, šis įstatymas nustato, kad ekspertizės išlaidos priskiriamos viešojo vandens tiekėjo būtinosioms sąnaudoms, aiškiai nurodant, jog jos priteisiamos iš viešojo vandens tiekėjo.

25.6. Ieškovė nereiškė reikalavimo atlyginti žalą ar negautas pajamas. Ieškovė prašė priteisti kompensaciją, o tokiam reikalavimui taikomas 10 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė aktyviai gynė savo teises ir nėra pagrindo manyti, kad kita civilinio teisinio santykio šalis galėjo pagrįstai tikėtis, jog ieškovė apskritai atsisako savo teisės arba nemano, kad jos teisė yra pažeista. Teismui sprendžiant ieškinio senaties taikymo klausimą, turėjo būti vertinama, kada prasidėjo senaties terminas, ar jis nebuvo nutrauktas, ar nėra pagrindo jo atnaujinti.

Atsiliepimas

26. Atsakovė UAB „Kretingos vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Apeliantė kompensaciją skaičiavo pagal ginčo tinklų vertę ir nusidėvėjimą, t. y. tinklų vertę padalijant iš ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) 50 metų (600 mėn.) normatyvo, taikomo skaičiuojant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. Ieškovės pateiktose pažymose nurodyta, kad ginčo tinklų vertei nustatyti buvo taikytas išlaidų (kaštų) metodas, tačiau tos pažymos neatitinka Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakyme Nr. lK-159 ,,Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ įsakyme nurodytų reikalavimų.

26.2. Apeliantė pateikė į bylą UAB „OBER-HAUS“ 2023 m. gegužės 4 d. atliktą ginčo tinklų vertės nustatymo ataskaitą, kurioje nurodyta taikyti išlaidų (kaštų) metodą bei nustatyta infrastruktūros tinklų 150 900 Eur vertė, iš kurių lietaus nuotekų tinklų vertė – 36 600 Eur, vandentiekio, buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklų vertė – 114 300 Eur.

26.3. Infrastruktūros objektų (tinklų) statyba atitiko ieškovės privatų interesą brangiau parduoti nekilnojamąjį turtą (būstus), ieškovė tuo siekė turtinės naudos. Ieškovės patirtos tinklų statybos išlaidos buvo įskaičiuotos į būstų pirkėjams parduodamų žemės sklypų kainą ir šias išlaidas ieškovei apmokėjo tie būstų ir žemės sklypų pirkėjai.

26.4. Ginčo tinklų išpirkimo faktas nėra įvykęs, todėl tinklų išpirkimo ar naudojimosi jais tvarkos nustatymo procedūros turi būti vykdomas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. Pagal šiuo metu galiojančia tvarką tinklai išperkami už kainą pagal vertę, nustatytą nepriklausomų turto arba verslo vertintojų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties UAB „Kretingos vandenys” prašymu šioje byloje buvo paskirta nepriklausoma teismo statybinė ekspertizė.

26.5. Apeliantė patvirtino, kad jai priklausanti tinklų infrastruktūra nebuvo tvarkoma bei prižiūrima. Iš tinklų defektų pobūdžio matyti, kad dalis tinklų netinkamai įrengta statybos metu arba iš viso neįrengta, o tokie trūkumai yra tinklų savininko atsakomybė. Teismo sprendimas sumažinti tinklų vertę, atimant jų trūkumų šalinimo išlaidas, yra pagrįstas ir teisėtas.

26.6. Apeliantės ir atsakovės nesiejo sutartiniai santykiai, o apeliantė pareiškė ieškinį dėl negauto atlygio, t. y. dėl ekonominio pobūdžio žalos atlyginimo iš atsakovės. Negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, todėl teismas pagrįstai taikė 3 metų ieškinio senaties terminą.

27. Trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

27.1. Byloje nėra ginčo, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančios tinklų infrastruktūros išpirkimo (perdavimo) procedūros buvo pradėtos dar nepriėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 440 ,,Dėl Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įgyvendinimo“, kurio 2 punkte nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo, perdavimo procedūros, pradėtos iki šio nutarimo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojusias Aprašo nuostatas. Taigi, išpirkimo procedūros buvo pradėtos galiojant Aprašui. Ginčo tinklų vertė buvo nustatyta pagal nurodytą ir ginčo metu galiojusį teisinį reglamentavimą.

27.2. Teismas teisingai nurodė, kad UAB „OBER-HAUS“ atlikto turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta ginčo tinklų 150 900 Eur vertė yra artima eksperto nustatytai tų tinklų vertei. Ginčo tinklų statyba atitiko privatų apeliantės interesą brangiau parduoti nekilnojamąjį turtą, apeliantė tuo siekė turtinės naudos. Ši aplinkybė turi būti įvertinta kartu su kitomis reikšmingomis bylos aplinkybėmis.

27.3. Teismas teisingai nustatė, kad iš ginčo tinklų defektų pobūdžio matyti, jog dalis tinklų buvo įrengta netinkamai jų statybos metu arba iš viso neįrengta, o tokie trūkumai yra tinklų savininko atsakomybė. Dėl šios priežasties teismo sprendimas sumažinti ginčo tinklų vertę, iš jos atimant trūkumų šalinimo išlaidas, yra pagrįstas ir teisėtas.

27.4. Apeliantė pareiškė ieškinį dėl negauto atlygio, dėl ekonominio pobūdžio žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės, todėl teismas tokiam reikalavimui pagrįstai taikė 3 metų ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

29. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi šią civilinę bylą, CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė pagrindo peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų.

30. Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamoje byloje keliamas teisingo kompensacinio atlyginimo apeliantei nustatymo už jai priklausančių ginčo tinklų naudojimą (eksploatavimą) klausimas. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ginčo tinklų faktiniai nuomos santykiai tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė nuo 2013 m. gegužės 20 d., kad atsakovė nesinaudoja ieškinyje nurodytais lietaus nuotekų tinklais, kurie jai nėra reikalingi. Apeliaciniu skundu nėra kvestionuojama ir pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovei UAB „Kretingos vandenys“ nustatytos pareigos savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti ginčo tinklus. Dėl teismo sprendimo dalies, kurioje įvertintos šalių neginčijamos bylos aplinkybės ir dėl jų padarytos atitinkamos teisinės išvados, teisėjų kolegijai pasisakyti nėra pagrindo.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

31. Byloje nustatyta, kad nuo 2013 m. birželio 10 d. apeliantei įregistruota nuosavybės teisė į ginčo tinklus: 1) lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4) vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5) vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

32. Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T2-249 atsakovė UAB „Kretingos vandenys“ paskirta viešąja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja bei paviršinių nuotekų tvarkytoja Kretingos rajone.

33. Ieškovė 2015 m. pasiūlė Kretingos rajono savivaldybės administracijai išpirkti ginčo tinklus, tačiau šalims nepavyko susitarti dėl sandorio. Ji kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudama įpareigoti Kretingos rajono savivaldybę išpirkti ieškovei nuosavybės teise priklausančius ginčo tinklus. Ieškinys buvo atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-313/2017, priimtoje išnagrinėjus ieškovės kasacinį skundą, pažymėjo, kad faktinis ieškovei priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūros naudojimas atsakovės poreikiams patvirtina jos reikalingumą viešosios paslaugos teikimui (GVTNTĮ 16 straipsnio 7 dalis), tačiau pats savaime nėra pakankamas konstatuoti, jog ginčo teritorija atitinka GVTNTĮ 12 straipsnio 4 dalies sąlygas ir laikytina viešąja vandens tiekimo teritorija. Esant tokiai situacijai, turi būti sprendžiama dėl GVTNTĮ 16 straipsnio 7 dalyje nustatytų alternatyvų taikymo ir ginčo objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo. Jei dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sutarties sudarymo susitarti nepavyksta, naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką, esant infrastruktūros savininko reikalavimui, gali nustatyti teismas.

34. Ieškovė 2020 m. sausio 30 d. raštu Nr. 1 Kretingos rajono savivaldybei ir UAB „Kretingos vandenys“ pasiūlė įstatymo nustatyta tvarka išpirkti ieškovei nuosavybės teise priklausančius ginčo tinklus ir atlyginti už naudojimąsi tinklais. Kretingos rajono savivaldybės mero pasirašytame atsakyme nurodyta, kad gavusi viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų bei paviršinių nuotekų tvarkytojo teigiamą išvadą, savivaldybės administracija vykdys procedūras dėl infrastruktūros išpirkimo. Tačiau viešoji geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja bei paviršinių nuotekų tvarkytoja UAB „Kretingos vandenys“ 2020 m. birželio 19 d. rašte Nr. 2-275 nurodė, kad tinklų išpirkimas nėra galimas dėl to, jog tinklai neatitinka jų reikalingumo kriterijaus. 2021 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (4.1.4.3)-D21-6252 ieškovė pasiūlė Kretingos rajono savivaldybei ginčo tinklus išpirkti už 130 000 Eur, nurodytą kainą sumokant per 15 metų (1 t., b. l. 51-53). Atsakovė UAB „Kretingos vandenys“ 2021 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. 2-746 Kretingos rajono savivaldybei pateikė išvadą, kad ginčo tinklai neatitinka teisės aktuose nustatyto tinkamumo kriterijaus, todėl tolesnei eksploatacijai būtina sutvarkyti jų techninę būklę (1 t., b. l. 54-55). Vadovaudamasi šia išvada, Kretingos rajono savivaldybės administracija ieškovei pasiūlė pašalinti infrastruktūros tinklų apžiūros metu nustatytus ir apžiūros akte užfiksuotus trūkumus tam, kad būtų galima pradėti išpirkimo procedūras (1 t., b. l. 56-57).

35. Ieškovė 2022 m. liepos 14 d. raštu Kretingos rajono savivaldybės administracijai pasiūlė sudaryti sutartį dėl ieškovės infrastruktūros tinklų neterminuotos nuomos (1 t., b. l. 66-70). Ieškovei nepavyko su atsakove UAB „Kretingos vandenys“, kuri aktyviai dalyvavo derybose kartu su Kretingos rajono savivaldybės administracija, susitarti nei dėl ieškovei priklausančių ginčo tinklų išpirkimo, nei dėl jų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos pagrindais).

Žemesnės instancijos teismas

36. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs atsakovei UAB „Kretingos vandenys“ teisę nuomos pagrindu neterminuotai naudoti ir valdyti ieškovei nuosavybes teise priklausančius ginčo tinklus, be kita ko, nustatė 125,46 Eur per mėnesį tinklų nuomos mokestį ir priteisė ieškovei iš atsakovės 4 516,56 Eur kompensaciją už naudojimąsi tinklais per paskutiniuosius trejus metus iki ieškinio pareiškimo.

37. Apeliantė UAB „KARKASONAS“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčo tinklų vertės ir kompensacijos dydžio, teigdama, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktą Kretingos rajono savivaldybės užsakymu UAB „OBER-HAUS“ atlikto ginčo tinklų vertinimo ataskaitą. Be to, pasak apeliantės, teismas nepagrįstai sumažino tinklų vertę 15 483,51 Eur su PVM suma, kurią sudarytų tinklų trūkumų šalinimo išlaidos, ir 7 260 Eur atsakovės išlaidų už teismo ekspertizės atlikimą suma, o tokiu būdu apskaičiavęs mažesnę kompensaciją, išėjo net už atsakovės priešieškinio ribų. Apeliantės vertinimu, nebuvo pagrindo jos reikalavimui dėl kompensacijos priteisimo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą, nes ji neprašė atlyginti negautų pajamų. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais.

38. Pirmosios instancijos teismas ginčo infrastruktūros tinklų vertę nustatė remdamasis teismo ekspertizės išvada. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

39. Ginčo tinklų vertę apeliantė įrodinėjo VĮ Registrų centro 2014 m. balandžio 1 d. pažymomis apie nekilnojamojo turto vertę (1 t., b. l. 22-23). Jose nurodyta, kad buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (245 500 Lt rinkos vertė) ir vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (238 800 Lt rinkos vertė) bendra rinkos vertė sudarė 484 300 Lt; o buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (95 400 Lt vertė) ir vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (126 800 Lt vertė) bendra vertė sudarė 222 200 Lt; nurodyta bendra visų tinklų vertė sudarė 706 500 Lt (204 616,54 Eur).

40. Apeliantė į bylą teikė ir Nekilnojamojo turto vertinimo, kurį atliko UAB „OBER-HAUS“, ataskaitą (2 t., b. l. 116-191). Ataskaitoje pateiktoje turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad vertinamo turto – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (36 600 Eur vertė); buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (37 500 Eur vertė); buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (22 000 Eur vertė); vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (32 900 Eur vertė); vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (21 900 Eur vertė) – bendra vertė sudarė 150 900 Eur. Abu paminėti turto vertinimai buvo atliekami Kretingos rajono savivaldybės administracijos užsakymu, ieškovei inicijavus inžinerinių tinklų išpirkimo procedūras.

41. Byloje kilus ginčui dėl infrastruktūros tinklų vertės, teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartimi buvo paskirta ekspertizė, pavedant ekspertui nustatyti inžinerinių tinklų (buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengimo vertę (statybinę kainą) (5 t., b. l. 30-32). 2024 m. vasario 1 d. teismo ekspertizės akto Nr. 24-06 išvadoje nurodyta, kad buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimo vertė (statybinė kaina) buvo 106 863,14 Eur su PVM (5 t., b. l. 46-103).

42. Byloje pateiktame teismo ekspertizės akte aprašyti tyrimo metodai ir naudotos tyrimo priemonės. Tyrimas atliktas skaičiuojamosios kainos nustatymo metodu, naudojant UAB „Sistela“ parengtus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. D1-492 VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūroje įregistruotus įkainius; ekspertinio vertinimo metodu (siurblinės įrangos kainos nustatymas); dokumentų analizės metodu (civilinės bylos medžiagos tyrimas); objekto vizualios apžiūros metodu; natūrinių matavimų metodu; normatyvinių statybos techninių dokumentų analizės metodu ir lyginamuoju metodu (ekspertinio tyrimo metu nustatytos faktinės inžinerinių tinklų charakteristikos buvo lyginamos su norminėmis reikšmėmis; šiuo būdu buvo nustatomi ir inžinerinių tinklų defektai).

43. Visais vertės nustatymo atvejais ekonomiškai pagrįstą kainų lygį apsprendžia kaštų rodiklis. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodika) 54 punktas numato, kad vertinant turtą gali būti taikomi lyginamasis metodas, išlaidų (kaštų) metodas arba pajamų metodas. Metodikos 65 punkte nurodyta, kad išlaidų (kaštų) metodo esmė – prielaida, jog kaina, kurią pirkėjas rinkoje mokėtų už vertinamą turtą, jeigu tam poveikio neturėtų tokie veiksniai kaip laikas, rizika ar kiti, būtų ne didesnė nei analogiško turto įsigijimo, pagaminimo, atkūrimo, atgaminimo, atstatymo (įrengimo) kaina. Išlaidų (kaštų) metodas taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma; išlaidų (kaštų) metodu nustatyta atkuriamoji turto vertė laikoma turto rinkos verte (Metodikos 66 punktas).

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ginčo tinklų vertei nustatyti pagrįstai rėmėsi teismo ekspertizės išvada, nes turto (tinklų) vertei nustatyti teisingai taikytas išlaidų (kaštų) metodas. Apeliantė nepateikė įrodymų, kuriais būtų paneigtos pirmosios instancijos teismo išvados apie ginčo tinklų vertę, nenuginčijo teismo motyvų, kuriais remdamasis teismas nesivadovavo VĮ Registrų centro pažymose nurodyta infrastruktūros tinklų verte (skundžiamo sprendimo 27, 35 punktai). Pirmosios instancijos teismas ekspertizės aktą vertino kartu su kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais, atsižvelgdamas į nustatytas reikšmingas bylos aplinkybes.

45. Byloje esančioje UAB „OBER-HAUS“ atlikto turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad tyrimo metu buvo vertinami turto apžiūros metu surinkti duomenys, vertinimo užsakovo ir turto savininkų pateikta informacija bei VĮ Registrų centro pateikta medžiaga: kadastro bylos kopija ir kadastro žemėlapiai, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, žodinė informacija, nekilnojamojo turto sandorių paieška, žemės ir statinių vidutinių rinkos verčių paieška ir bendri Lietuvos teritorijos verčių žemėlapiai. Pačioje vertinimo ataskaitoje taipogi akcentuota, kad nustatant vertinamo turto (ginčo tinklų) rinkos vertę, tikslinga naudoti išlaidų (kaštų) metodą.

46. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal UAB „OBER-HAUS“ atliktą vertinimą visų tinklų sukūrimo kaštai sudarė iš viso 372 130,30 Eur. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tyrimo metu apskaičiuota tikėtina tarpinė turto vertė skaitine išraiška negali būti interpretuojama bei aiškinama atsietai nuo visų kitų tyrimo duomenų ir negali paneigti turto vertės ataskaitoje pateiktos galutinės išvados, kad pasirinktu išlaidų (kaštų) vertinimo metodu nustatyta turto rinkos vertė sudaro 150 900 Eur. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tokia vertė yra artima teismo eksperto pateiktoje išvadoje nurodytai ginčo tinklų vertei.

47. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės išvada, pagal kurią buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklų, t. y. ginčo tinklų įrengimo vertė (statybinė kaina) sudarė 106 863,14 Eur su PVM.

48. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinklų vertę be pagrindo sumažino 15 483,51 Eur su PVM suma, kurią sudarytų tinklų trūkumų šalinimo išlaidos, ir 7 260 Eur atsakovės patirtų išlaidų už ekspertizės byloje atlikimą suma. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

49. Teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartimi teismo ekspertui buvo pavesta nustatyti ne tik inžinerinių tinklų įrengimo vertę (statybinę kainą), bet ir atsakyti į klausimą, ar ginčo tinklų (vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų) būklė atitinka statybos techninį reglamentavimą, o jei ne – ar trūkumai gali būti ištaisyti ir kiek kainuotų tokių trūkumų pašalinimas (5 t., b. l. 30-32). 2024 m. vasario 1 d. teismo ekspertizės akto Nr. 24-06 išvadoje nurodytos teismo eksperto nustatytos inžinerinių tinklų neatitiktys statybos techniniam reglamentavimui (5 t., b. l. 46-103) (skundžiamo teismo sprendimo 37 punktas). Teismo ekspertas nustatė, kad tyrimo metu nustatyta tinklų defektų ištaisymo kaina yra 15 483,51 Eur su PVM. Šalys nustatyto defektų šalinimo išlaidų dydžio neginčijo.

50. Atsakovei pareiškus, kad sutiktų savo lėšomis atlikti reikalingus ginčo tinklų trūkumų šalinimo darbus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas ekspertizės akte nurodytą 15 483,51 Eur su PVM išlaidų sumą atimti iš nustatytos ginčo tinklų vertės. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė GVTNTĮ 16 straipsnio 21 dalimi, kurioje numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą.

51. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad teismo ekspertizės akte identifikuotų ginčo tinklų trūkumų (defektų) pobūdis leidžia pagrįstai teigti, jog eksperto nurodyti tinklų techninės būklės trūkumai (defektai) didžiąja dalimi atsirado tų tinklų statybos ir (ar) įrengimo, o ne eksploatavimo metu. Šią aplinkybę skundžiamame sprendime iš esmės pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Šalys nurodė, o ir byloje pateikti duomenys patvirtina, kad būtent atsakovė UAB „Kretingos vandenys“ buvo ginčo tinklų statybos rangovė (4 t., b. l. 123-124). Šalys taip pat pripažįsta aplinkybę, kad atsakovė UAB „Kretingos vandenys“ ginčo tinklus tuoj po jų statybos pabaigos priėmė naudoti ir pretenzijų ieškovei dėl faktiškai perimtų naudoti tinklų kokybės ar kitokių trūkumų nereiškė. Iki ginčo šioje byloje pradžios ieškovei priklausančius tinklus atsakovė savo ūkinėje veikloje neatlygintinai naudojo beveik 10 metų.

52. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas faktines aplinkybės, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad nėra pagrindo 15 483,51 Eur su PVM dydžio tinklų trūkumų (atsiradusių atsakovei, kaip rangovei, atliekant tų tinklų statybos darbus) šalinimo išlaidomis mažinti nustatytą tinklų vertę. Teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečioje šios bylos ginčo situacijoje formalus GVTNTĮ 16 straipsnio 21 dalies nuostatos apie objekto savininko atsakomybę už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, taikymas neatitiktų civilinių teisinių santykių subjektų veikimui taikytinų teisingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 1 ir 4 dalys). Kaip jau nurodyta, teismo eksperto nustatytų tinklų trūkumų didžioji dalis atsirado dar tinklų statybos darbų metu, o darbų rangovė buvo atsakovė.

53. GVTNTĮ 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti viešajam vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam vandens tiekėjui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 11 dalyse. Kai geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso ne viešajam vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam vandens tiekėjui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui ir atitinka šio straipsnio 11 dalyje nurodytus tinkamumo ir 12 dalyje nustatytus (abu) reikalingumo kriterijus, turi būti iki 2027 m. gruodžio 31 d. perimta arba išperkama viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo vadovaujantis Apraše nustatyta tvarka arba, jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo arba perdavimo viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo iniciatyva sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos), geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo (GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalis).

54. Pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 18 dalį teismas, priėmęs sprendimą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, kai dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo, perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, tuo pačiu sprendimu, atsižvelgdamas į šio straipsnio 13 dalį, nustato geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkui teisingo atlyginimo už jam nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą dydį. Teisingo atlyginimo dydžiui nustatyti viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo patirtos turto vertintojo išlaidos arba paskirtos teismo ekspertizės išlaidos, priteistos iš viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo, priskiriamos būtinosioms sąnaudoms.

55. GVTNTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo paslaugų srityje taikomas sąnaudų susigrąžinimo principas reiškia, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi padengti būtinąsias sąnaudas, reikalingas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, ilgalaikiam geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimui, renovacijai ir plėtrai užtikrinti, abonentams ir vartotojams priimtinoms sąlygoms naudotis geriamuoju vandeniu ir gauti tinkamos kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas sudaryti, taip pat aplinkos taršai mažinti ir vandens ištekliams racionaliai naudoti.

56. Byloje užstatą teismo ekspertizės išlaidoms apmokėti į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo atsakovė UAB „Kretingos vandenys“ (5 t., b. l. 36), šiomis lėšomis buvo padengtos teismo ekspertizės išlaidos (5 t., b. l. 104). Teismo ekspertizės atlikimo išlaidas faktiškai patyrė atsakovė – viešasis vandens tiekėjas, todėl vadovaujantis GVTNTĮ 16 straipsnio 18 dalimi, patirtas turto vertintojo išlaidas (paskirtos turto vertinimo teismo ekspertizės išlaidas) ji turi teisę įtraukti į būtinąsias sąnaudas, kurios savo ruožtu įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo tinklų vertės nustatymo ekspertizės 7 260 Eur išlaidomis mažinti nustatytą ginčo tinklų vertę.

57. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą šioje byloje nustatytą ginčo tinklų vertę sumažinti tik ieškovės gautų pajamų už vartotojų prisijungimą prie ginčo tinklų suma – 8 845,57 Eur. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo tinklų vertė, pagal kurią turėtų būti skaičiuojamas tinklų nuomos mokestis yra 98 017,58 Eur (eksperto nustatyta 106 863,14 Eur vertė – 8 845,57 Eur ieškovės gautos pajamos už vartotojų prisijungimą prie ginčo tinklų).

58. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismų praktikoje sąžininga periodinė kompensacija savininkui apskaičiuojama pagal tinklų vertę ir nusidėvėjimą, t. y. tinklų vertę padalijant iš ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) 50 metų (600 mėn.) normatyvo, taikomo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų skaičiavimams, kurie yra Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų metodikoje, patvirtintoje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 12 21 nutarimu Nr. 03-92 (su vėlesniais pakeitimais) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014). Apeliaciniame skunde ieškovė tokio periodinės kompensacijos apskaičiavimo mechanizmo neginčija. Įvertinus apeliacinės instancijos teisme nustatytas aplinkybes, atsakovei nustatytinas mokėti 163,36 Eur dydžio mėnesio nuomos mokestis už naudojimąsi ginčo tinklais (98 017,58 Eur ÷ 600 mėn.).

59. Ieškovės reikalavimui dėl kompensacijos priteisimo už naudojimąsi ginčo tinklais per laikotarpį nuo tinklų statybos užbaigimo įforminimo 2013 m. gegužės 20 d. iki pradinio ieškinio padavimo dienos (tai sudarytų 51 190,13 Eur už 113 mėnesių) atsakovė prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą pripažino pagrįstu, taikė CK 1.125 straipsnio 9 punkte numatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

60. Apeliantė ginčija tokią pirmosios instancijos nuostatą, teigdama, kad ji nereiškė reikalavimo atlyginti padarytą žalą ar negautas pajamas. Nurodo, kad prašė priteisti iš atsakovės kompensaciją už naudojimąsi tinklais, o tokiam reikalavimui taikomas 10 metų ieškinio senaties terminas. Akcentuoja, kad sprendžiant ieškinio senaties taikymo klausimą, teismas turėjo vertinti, kada senaties terminas prasidėjo, ar jis nebuvo nutrauktas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

61. Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiais ginčo tinklais atsakovė neatlygintinai naudojosi nuo jų statybos užbaigimo 2013 m. gegužės 20 d. Tarp šalių nebuvo sudaryta nuomos ar panaudos sutartis, atsakovė apeliantei priklausančiais tinklais naudojosi be jokio kito sutartinio pagrindo.

62. Ieškovė, teikdama Kretingos rajono savivaldybės administracijai pasiūlymą dėl geriamojo vandens, buitinių nuotekų ir paviršinių nuotekų tinklų išpirkimo, 2015 m. sausio 14 d. rašte Nr. 1 nurodė, kad UAB „Kretingos vandenys“ neteisėtai naudojasi ieškovei priklausančia infrastruktūra, neprisideda prie infrastruktūros išlaikymo ir eksploatavimo. Dėl to ieškovė patiria žalą ir pasilieka teisę kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo už naudojimąsi svetimu daiktu, kurio vertė, nurodyta Nekilnojamojo turto registre, yra 267 000 Eur (1 t., b. l. 8-9).

63. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. 1 Kretingos rajono savivaldybės administracijai (1 t., b. l. 51-53) nurodė, kad atsakovė naudoja ieškovui priklausančius inžinerinius tinklus savo paslaugų teikimui ir iš gyventojų ima mokestį už teikiamas paslaugas. Atsakovė tinklais naudojasi neturėdama ieškovės sutikimo ir neatlygintinai, tokiu būdu nepagrįstai praturtėdama ieškovės sąskaita bei darydama jai didelę žalą. Naudojamų tinklų nusidėvėjimas turi būti laikomas UAB „Kretingos vandenys“ gauta nauda (pelnu), o ieškovei padaryta žala (nuostoliais).

64. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu apeliantės reikalavimas priteisti kompensaciją už naudojimąsi jai priklausančiais ginčo tinklais atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalies dispoziciją ir kvalifikuotinas kaip reikalavimas atlyginti negautas pajamas už naudojimąsi ieškovei priklausančia infrastruktūra. Be to, nurodytuose oficialiuose ieškovės raštuose (nutarties 62 ir 63 punktai) išreikšta pozicija leidžia daryti išvadą, kad ir ieškovė laikėsi to, jog atsakovė, neatlygintinai naudodamasi ginčo tinklais, daro žalą ieškovei.

65. Byloje buvo konstatuotas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimas, o ir pati atsakovė neginčijo to, kad ji atsakinga už žalą, kurią sudaro ieškovės negautos pajamos dėl ilgalaikio neatlygintinio jai priklausančių tinklų naudojimo. Nustačius, kad yra pagrindas ieškovės piniginiam reikalavimui taikyti ieškinio senatį, apeliantės prašomas atlyginti kompensacijos dydis apskaičiuotinas taikant atitinkamą ieškinio senaties terminą nustatančias teisės normas.

66. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimui priteisti kompensaciją už naudojimąsi ginčo tinklais per laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. spalio 20 d. pagrįstai taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), tačiau todėl, jog klaidingai nustatė periodiškai mokėtino nuomos mokesčio dydį, priteisė iš dalies neteisingą kompensacinį atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo skaičiavimu ieškovei iš atsakovės priteistinas 5 880,96 Eur (163,36 Eur x 36 mėn.) dydžio kompensacinis atlyginimas už paskutiniuosius trejus metus iki kreipimosi į teismą 2022 m. lapkričio 8 d.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

67. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija nutaria, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo tinklų vertei nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, todėl iš dalies neteisingai nustatė nustatytino nuomos mokesčio ir priteistinos kompensacijos dydžius. Tai sudaro pagrindą pakeisti dalį skundžiamo sprendimo.

68. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš naujo paskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.

69. Pirmosios instancijos teisme ginčas išspręstas ieškovės naudai 43 proc. dydžio skaitine išraiška (80 proc. dėl tinklų nuomos santykių nustatymo, 36,06 proc. dėl periodinio mokesčio už tinklų nuomą nustatymo ir 11,48 proc. dėl kompensacijos priteisimo). Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atsakovei atlygintini 57 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, ieškovei – 43 proc. patirtų išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

70. Ieškovė patyrė 1 000 Eur išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti ir 1 102 Eur žyminio mokesčio išlaidas, iš viso – 2 102 Eur išlaidas. Ieškovei atlygintinos 903,86 Eur pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 197,90 Eur ir 2 686,20 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai bei 109 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį išlaidas, iš viso patyrė 3 993,10 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei atlygintinos 2 276,06 Eur pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atlikus šalims atlygintinų išlaidų tarpusavio įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteisiamos 1 372,20 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos.

71. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklės taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

72. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakovės mokėtiną periodinį mėnesinį nuomos mokestį padidinti 327,55 Eur suma iki 453,01 Eur, priteistą kompensaciją padidinti 46 673,57 Eur suma iki 51 190,13 Eur. Apeliacinės instancijos teisme ieškovės reikalavimas dėl nuomos mokesčio padidinimo patenkintas 11,57 proc. (37,90 Eur suma), reikalavimas dėl priteistos kompensacijos padidinimo tenkintas 2,92 proc. (1 364,40 Eur suma). Vadinasi, ieškovės skunde išdėstyti reikalavimai yra patenkinti 10 proc. dydžiu.

73. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 102 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 605 Eur procesinio dokumento rengimo išlaidas, iš viso 1 707 Eur išlaidas. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 726 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidas. Proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, ieškovei atlygintinos 170,70 Eur bylinėjimosi išlaidos, atsakovei atlygintinos 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atlikus šalims atlygintinų išlaidų tarpusavio įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteisiamos 482,70 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti teisę atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys“ nuomos pagrindu neterminuotai naudoti ir valdyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „KARKASONAS“ nuosavybės teise priklausančius buitinių nuotekų tinklus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų tinklus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 163,36 Eur (vieno šimto šešiasdešimt trijų eurų ir 36 centų) nuomos mokestį per mėnesį.

Nustatyti, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos vandenys“ nuomos mokestį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „KARKASONAS“ moka už kiekvieną einamąjį kalendorinį mėnesį. Nuomos mokestis turi būti sumokėtas iki kiekvieno einamojo mėnesio penktos darbo dienos pagal ieškovės išrašytą ir pateiktą mokėjimo dokumentą.

Pripažinti, kad ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „KARKASONAS“ nuosavybės teise priklausančių buitinių nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buitinių nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos faktiniai santykiai tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KARKASONAS“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ susiklostė nuo 2013 m. gegužės 20 d.

Nustatyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys“ pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti buitinių nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buitinių nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „KARKASONAS“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ 5 880,96 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 96 centus) kompensaciją.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KARKASONAS“ 1 372,20 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt du eurus ir 20 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KARKASONAS“ 482,70 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir 70 centų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėGintaras PečiulisŽilvinas Terebeiza