- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-11
- Bylos Nr.
- I-765-643/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), po 15 Eur už parą per laikotarpį nuo 2015-11-10 iki 2016-06-22.
Skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, dėl to pablogėjo jo sveikata, teko kreiptis į gydytojus. Sveikata (virškinimo sistema) sutrikusi iki šiol. Taip pat teigia, kad kamerose neturėjo kur laikyti maisto, kadangi maisto lentynėlė įrengta priešais tualetą, todėl taip laikyti maistą buvo nehigieniška. Be to, maisto lentynėlė pakabinta virš radiatoriaus, todėl maistas labai džiūvo. Nurodo, kad dėl šių aplinkybių kilo neturtinė žala, kurią prašo priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad susidarė 2,52 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias prašo priteisti iš pareiškėjo.
Teigia, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas kontroliuoti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, elgesį, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių atsiradimo priežastis. Taip pat nurodo, kad visose kamerose įrengtos lentynos maisto produktams sudėti. Lentynos maistui ir higienos priemonėms susidėti dydis priklauso nuo to, kiek kameroje įrengta miegamųjų vietų. Teigia, kad pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretizuoti, jis nenurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala, nepagrindė prašomos priteisti sumos dydžio, todėl pareiškėjo prašymą priteisti neturtinę žalą laiko nesąžiningu noru pasipelnyti valstybės sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2015-11-10 iki 2016-06-22.
Dėl valstybės pareigos atlyginti žalą
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Lukiškių TI-K laikymo sąlygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, todėl šioje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformulavo taisyklę, nustatančią, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).
Dėl ginčo esmės
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius (1 t., b. l. 25–28; 2 t., b. l. 1–3), 2015-11-10 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 117 (1 asmuo kameroje). 2015-11-11 perkeltas į kamerą Nr. 175 (2 asmenys kameroje). 2015-11-12 kameroje Nr. 175 buvo 2 asmenys. 2015-11-13 perkeltas į kamerą Nr. 161 (1 asmuo kameroje). 2015-11-14–2015-11-15 kameroje Nr. 161 buvo 2 asmenys. 2015-11-16 kameroje Nr. 161 buvo 1 asmuo. 2015-11-17–2015-11-23 kameroje Nr. 161 buvo 2 asmenys. 2015-11-24 pareiškėjas išvyko į Kauno tardymo izoliatorių. 2015-11-25 pareiškėjas atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 241 (1 asmuo kameroje). 2015-11-26 pareiškėjas išvyko į Marijampolės apskrities areštinę. 2015-12-10 pareiškėjas atvyko iš Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122 (1 asmuo kameroje). 2015-12-11 perkeltas į kamerą Nr. 105 (3 asmenys kameroje). 2015-11-12 pareiškėjas buvo kameroje Nr. 105 (1 asmuo kameroje). 2015-12-13 perkeltas į kamerą Nr. 125 (1 asmuo kameroje). 2015-12-14 pareiškėjas buvo kameroje Nr. 125 (1 asmuo kameroje). 2015-12-15 perkeltas į kamerą Nr. 268 (1 asmuo kameroje). 2015-12-16 kameroje Nr. 268 buvo 2 asmenys. 2015-12-17–2015-12-27 kameroje Nr. 268 buvo 3 asmenys. 2015-12-28 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 266 (1 asmuo kameroje). 2015-12-29–2015-12-30 kameroje Nr. 266 buvo 2 asmenys. 2015-12-31 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 267 (2 asmenys kameroje). 2016-01-01–2016-01-05 kameroje Nr. 267 buvo 3 asmenys. 2016-01-06 kameroje Nr. 267 buvo 2 asmenys. 2016-01-07 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 275 (1 asmuo kameroje). 2016-01-08–2016-01-20 kameroje Nr. 275 buvo 2 asmenys. 2016-01-21 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 319 (1 asmuo kameroje). 2016-01-22 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 313 (3 asmenys kameroje). 2106-01-23 kameroje Nr. 313 buvo 2 asmenys. 2016-01-24–2016-01-25 kameroje Nr. 313 buvo 3 asmenys. 2016-01-26 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 311 (2 asmenys kameroje). 2016-01-27 kameroje Nr. 311 buvo 3 asmenys. 2016-01-28 pareiškėjas išvyko į Marijampolės apskrities areštinę. 2016-02-04 pareiškėjas atvyko iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111 (1 asmuo kameroje). 2016-02-04 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 391 (1 asmuo kameroje). 2016-02-05–2016-02-08 kameroje Nr. 391 buvo 3 asmenys. 2016-02-09 kameroje Nr. 391 buvo 2 asmenys. 2016-02-20 kameroje Nr. 391 buvo 3 asmenys. 2016-02-11 pareiškėjas išvyko į Marijampolės apskrities areštinę. 2016-02-18 pareiškėjas grįžo iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111 (1 asmuo kameroje). 2016-02-18 perkeltas į kamerą Nr. 262 (1 asmuo kameroje). 2016-02-19–2016-02-22 kameroje Nr. 262 buvo 2 asmenys. 2016-02-23–2016-02-29 kameroje Nr. 262 buvo 3 asmenys. 2016-03-01–2016-03-02 kameroje Nr. 262 buvo 2 asmenys. 2016-03-03 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 265 (1 asmuo kameroje). 2106-03-04–2016-03-05 kameroje Nr. 265 buvo 3 asmenys. 2016-03-06–2016-03-07 kameroje Nr. 265 buvo 2 asmenys. 2016-03-08 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 314 (1 asmuo kameroje). 2016-03-09–2016-03-20 kameroje Nr. 314 buvo 2 asmenys. 2016-03-21 pareiškėjas išvyko į Kauno tardymo izoliatorių. 2016-03-23 pareiškėjas atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123 (2 asmenys kameroje). 2016-03-24 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 267 (1 asmuo kameroje). 2016-03-25–2016-03-28 kameroje Nr. 267 buvo 2 asmenys. 2016-03-29 kameroje Nr. 267 buvo 1 asmuo. 2016-03-30 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 320 (1 asmuo kameroje). 2016-03-31 kameroje Nr. 320 buvo 2 asmenys. 2016-04-01 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 272 (1 asmuo kameroje). 2016-04-02 kameroje Nr. 272 buvo 1 asmuo. 2016-04-03–2016-04-18 kameroje Nr. 272 buvo 2 asmenys. 2016-04-19 pareiškėjas išvyko į Kauno tardymo izoliatorių. 2016-04-21 pareiškėjas atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107 (2 asmenys kameroje). 2106-04-22 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 321 (2 asmenys kameroje). 2016-04-23–2016-04-24 kameroje Nr. 321 buvo 2 asmenys. 2016-04-25 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 272 (1 asmuo kameroje). 2016-04-26–2016-04-27 kameroje Nr. 272 buvo 2 asmenys. 2016-04-28 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 274 (2 asmenys kameroje). 2016-04-29 kameroje Nr. 274 buvo 1 asmuo. 2016-04-30–2016-05-03 kameroje Nr. 274 buvo 2 asmenys. 2016-05-04 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 315 (2 asmenys kameroje). 2016-05-05–2016-05-08 kameroje Nr. 315 buvo 2 asmenys. 2016-05-09 pareiškėjas išvyko į Kauno tardymo izoliatorių. 2016-05-11 pareiškėjas atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120 (1 asmuo kameroje). 2016-05-12 perkeltas į kamerą Nr. 265 (1 asmuo kameroje). 2106-05-13–2016-05-15 kameroje Nr. 265 buvo 2 asmenys. 2016-05-16 pareiškėjas išvyko į Kauno tardymo izoliatorių. 2016-05-17 pareiškėjas atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122 (1 asmuo kameroje). 2016-05-18 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 316 (1 asmuo kameroje). 2016-05-19–2016-05-26 kameroje Nr. 316 buvo 2 asmenys. 2016-05-27 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 266 (1 asmuo kameroje).2016-05-28–2016-06-05 kameroje Nr. 266 buvo 2 asmenys. 2016-06-06 pareiškėjas išvyko į Kauno tardymo izoliatorių. 2016-06-07 pareiškėjas atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 117 (2 asmenys kameroje). 2016-06-07 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 271 (1 asmuo kameroje). 2016-06-08 kameroje Nr. 271 buvo 2 asmenys. 2016-06-09 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 310 (2 asmenys kameroje). 2016-06-10 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 262 (2 asmenys kameroje). 2016-06-11–2016-06-12 kameroje Nr. 262 buvo 2 asmenys. 2016-06-13 pareiškėjas išvyko į Kauno tardymo izoliatorių. 2016-06-14 pareiškėjas atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106 (1 asmuo kameroje). 2016-06-15 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 313 (1 asmuo kameroje). 2106-06-16–2016-06-21 kameroje Nr. 313 buvo 2 asmenys. 2016-06-22 pareiškėjas išvyko į Marijampolės pataisos namus.
Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas kamerose buvo vienas, arba kartu su kitais asmenimis. Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo pareiškėjas, jų plotus bei jose buvusių asmenų skaičių. Iš nurodytų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K su pertraukomis (2015-11-10–2015-11-24, 2015-11-25–2015-11-26, 2015-12-10–2016-01-28, 2016-02-04–2016-02-11, 2016-02-18–2016-03-21, 2016-03-23–2016-04-19, 2016-04-21–2016-05-09, 2016-05-11–2016-05-16, 2016-05-17–2016-06-06, 2016-06-07–2016-06-13, 2016-06-14–2016-06-22) iš viso praleido 187 paras. Vienas kameroje pareiškėjas iš viso praleido 29 paras (2015-11-10, 2015-11-13, 2015-11-16, 2015-11-25, 2015-12-10, 2015-12-12–2015-12-15, 2015-12-28, 2016-01-07, 2016-01-21, 2016-02-04, 2016-02-18, 2016-03-03, 2016-03-08, 2016-03-24, 2016-03-29–2016-03-30, 2016-04-01–2016-04-02, 2016-04-25, 2016-04-29, 2016-05-11–2016-05-12, 2016-05-17–2016-05-18, 2016-05-27, 2016-06-07, 2016-06-14–2016-06-15).
Pagal EŽTT praktiką, privatumas naudojantis tualetu, tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d sprendimo byloje Nr. Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99), 99 p.; 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 73–75 p.). Taip pat pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT pažymi, kad pagal Europos komitetą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir Bendrasis pranešimas [SPT/Inf (92) 3], 49 p.). Kamerų tualetai turėtų būti įrengiami su visišku atskyrimu, pvz., iki lubų (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09)).
Pareiškėjo teigimu, prižiūrėtojai stebėjo kamerą pro duryse esančią akutę, todėl į tualetą galėdavo eiti tik miegui skirtu metu, t. y. nuo 22 val. Kamerose nebuvo užtikrintas visiškas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, todėl jis pradėjo blogai jaustis. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas gyveno šiose kamerose: 117, 175, 161, 241, 122, 105, 106, 125, 123, 120, 211, 262, 111, 107, 274, 275, 272, 266, 265, 267, 268, 271, 310, 311, 313, 314, 315, 316, 319, 320, 321, 391 (b. l. 25, 27). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017-11-15 pranešime Nr. 24-7491 (b. l. 24) nurodyta, kad 2012 metais posto Nr. 23 gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395 sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose kamerose (kuriose gyveno pareiškėjas) įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad tik pareiškėjo kameroje Nr. 391 buvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.
Atkreiptinas dėmesys, jog EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo, kad taip įrengtos kameros, kai tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07), 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p. ir kt.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Į šią EŽTT praktiką nuosekliai atsižvelgia ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad pareiškėjas kameroje Nr. 391 praleido 7 paras (nuo 2016-02-04 iki 2016-02-11), darytina išvada, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu su pertraukomis 180 parų nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais.
Pareiškėjas taip pat skundžiasi ir tuo, kad maistui susidėti skirta lentyna įrengta netinkamoje vietoje, t. y. priešais sanitarinį mazgą. Be to, dėl po maisto lentyna esančio radiatoriaus, džiūvo maistas. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6–14.9 punktuose nurodyta, kad kamerose turi būti spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Šiose taisyklėse nenustatyta konkreti vieta, kurioje turėtų būti įrengta spintelė maistui ir higienos reikmenims laikyti. Šios spintelės (lentynos) vieta parenkama priklausomai nuo kameroje esančios laisvos vietos. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo teises minėtą spintelę įrengdamas netoliese sanitarinio mazgo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti. Pažymėtina, kad priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Todėl kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Svarbu tai, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-504-756/2017).
Pareiškėjo teigimu, dėl to, jog nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, sutriko jo virškinimo sistema. Dėl sutrikusio virškinimo teko kreiptis į gydytojus, o sveikatos sutrikimai juntami iki šiol. Į bylą pateikta pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopija (b. l. 159–161), iš kurios matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu pas gydytojus lankėsi 2015-11-11 (atlikta pirminė apžiūra) (b. l. 160), 2016-03-05, 2016-03-07, 2016-06-22 (b. l. 161). Apsilankymų metu pareiškėjas nesiskundė sutrikusia virškinimo sistema, taigi nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, kad Lukiškių TI-K neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais sutriko jo sveikata (virškinimo sistema).
Vertindamas pareiškėjo argumentą dėl piniginės kompensacijos priteisimo, teismas pažymi, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra laikomas savarankišku pažeistų teisių gynimo būdu. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, konstatavo, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017; 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2511-662/2016 ir kt.).
Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo buvimas Lukiškių TI-K kamerose, neužtikrinant garbės ir orumo nežeminančių sąlygų, jam sukėlė sunkumus, nepatogumus, ir tuo buvo pažeistos pareiškėjo neturtinės teisės. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. kad pareiškėjas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, buvo laikomas su pertraukomis, pažeidimas nebuvo nuolatinis, pareiškėjas 29 paras buvo laikomas vienas (taigi, faktiškai privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais su pertraukomis nebuvo užtikrintas 151 parą), atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog šis pažeidimas turėjo neigiamos įtakos pareiškėjo fizinei ir emocinei sveikatai, taip pat į tai, jog nenustatyta kitų pažeidimų pareiškėjo atžvilgiu, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimo fakto pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad susidarė 2,52 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias prašė priteisti iš pareiškėjo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą (žr. 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Šiuo atveju atsakovės atstovas atsiliepimą į skundą ir visą su ginču susijusią medžiagą pateikė vykdydamas teismo įpareigojimą, per ,,Liteko“ elektroninių paslaugų portalą, todėl darytina išvada, kad realių išlaidų nepatyrė. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. B. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo E. B. teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais.
Pareiškėjo E. B. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.