Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-584-357/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-04
Bylos Nr.: e2A-584-357/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Danutė Burbulienė
Ieškovas: S. Z.
Atsakovas: L. Z.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-584-357/2021Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00999-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.2; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. Z. patikslintą ieškinį atsakovui L. Z. dėl turto pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir jo dalies turte nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. Z. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad ieškovui S. Z. sutuoktiniu bendrąja jungtine nuosavybe, įgyta santuokos metu su A. Z., mirusia (duomenys neskelbtini), paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), priklauso: ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruoto A. Z. vardu, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), viso gyvenamojo namo vertė 20 000 Eur; ½ ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), viso pastato vertė 1000 Eur; ½ viralinės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), viso pastato vertė 1000 Eur; ½ ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), viso pastato vertė 1000 Eur; ½ garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), viso pastato vertė 2000 Eur; ½ kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinys, kiemo tualetas, stoginė), esančių (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), viso turto vertė 400 Eur; ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruoto A. Z. vardu, žemės sklypo plotas 0.0841 ha, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), viso sklypo vertė 4000 Eur (keturi tūkstančiai eurų); prašė priteisti iš atsakovo L. Z. valstybės naudai ieškovui S. Z. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad su A., buvusia Z., susipažino 1983 m., o (duomenys neskelbtini) sutarė susituokti. Namas buvo pastatytas, bet ne visai įrengtas, neapskardintas, neapšiltintas iš viršaus. Buvo peršalę radiatoriai, reikėjo keisti. Reikėjo tvarkyti kiemą, kelti žemę aplink, nes „plaukiojo antys“. Teko visus tuos darbus atlikti. Kai susituokė, namas buvo nepriduotas. 1987 m. sutvarkė namo dokumentus, tada pradėjo statyti ūkinį pastatą. Jam atėjus gyventi pas A., name buvo stogas, langai, durys. Dalis namo iš vidaus buvo įrengta, dalis ne. Jis pabaigė įrengti, nes turėjo lėšų. Tuo metu dirbo Vidaus reikalų skyriuje, turėjo santaupų, dirbo naktinėje apsaugoje, į rankas gaudavo 180 rublių. Be jo pagalbos namas būtų pradėjęs irti. Jo nuomone pusė namo vertės sukurta jo darbu ir lėšomis. Ūkiniai pastatai yra jo statyba. A. Z. tuo metu dirbo susivienijimo buhalterijoje, gaudavo apie 90 rublių. Biudžetas buvo bendras. Jo brolis D. Z. padėjo sudėti grindis, atvežė kiemui žemių. Kai jis apsigyveno pas žmoną, atsakovas dar ėjo į mokyklą, todėl prie namo įrengimo neprisidėjo. Po žmonos mirties jis name daugiau nieko netvarkė. Kai atsikraustė gyventi pas A., pastaroji tame name jau gyveno su vaiku – atsakovu. A. išsituokus namas nebuvo padalintas. Namą teismas padalino 1987 m., namas atiteko A., buvusiam sutuoktiniui jis sumokėjo 1500 rublių. Nuo 1987 m. A. tėvai prie namo finansiškai neprisidėjo. Darbai buvo pabaigti iki 1989 m. Augino gyvulius, jais rūpinosi A.. Kai atsikraustė, pusė namo buvo pilnai įrengta, kitoje pusėje buvo sienos, langai ir radiatoriai, trūko grindų. Reikėjo apskardinti namą, apšiltinti, peršalę buvo radiatoriai. Reikėjo sudėti grindis, pakeisti išpuvusias lauko duris.

Atsiliepimas

3. Atsakovas L. Z. su ieškovo ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad namą statė jo dabar jau miręs tėvas, mama ir seneliai iš mamos pusės. Po santuokos ieškovas pastatė tik ūkinius pastatus ir viralinę. Mama buvo išsiskyrusi. Jis su mama gyveno dviese. Namas buvo pilnai gyvenamas iki ieškovo atėjimo gyventi. Prie namo kapitalinio remonto ieškovas neprisidėjo. Jis pats vėliau susidėjo plastikinius langus, pasistatė pečių, kaminą, nes jo pusė neprišildavo. Mama su ieškovu labai nesutarė. Ieškovas dirbo milicijoje, antraeilėse pareigose katilinėse, smurtaudavo prieš jo motiną. Iki pat motinos mirties buvo tokie santykiai, ieškovas nelankė motinos ligoninėje, nedalyvavo laidotuvėse. Ieškovas jį vydavo iš kambario, kai jis gindavo motiną. Statant ūkinį, motina ėmė paskolą. Ieškovas pinigų motinai duodavo, bet po to su skandalais atimdavo. Name sienos buvo ištinkuotos, radiatoriai išvedžioti. Jie su mama gyveno vienoje namo pusėje, o kitoje pusėje nebuvo sudėtos tik grindys. Baigęs mokslus sukūrė šeimą ir gyveno kaime, apie 1997 m. jis su šeima atsikraustė į antrą namo pusę. Prie namų buvo loma, kas vežė žemes, negali pasakyti. Daugiausiai iniciatyvos ir investicijų į namą įdėjo jo seneliai iš motinos pusės. Jo su ieškovu santykiai nuo pirmų dienų buvo blogi, nes ieškovas skriaudė mamą. Sutinka, kad ½ dalis ūkinių pastatų priklauso ieškovui, dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo nesutinka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies; pripažino, kad ieškovui S. Z. sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, įgyta santuokos metu su A. Z., mirusia (duomenys neskelbtini), paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), priklauso: ½ ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso pastato vertė 1 000 Eur; ½ viralinės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso pastato vertė 1 000 Eur; ½ ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso pastato vertė 1 000 Eur; ½ garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso pastato vertė 2 000 Eur; ½ kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinys, kiemo tualetas, stoginė), esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso turto vertė 400 Eur. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo S. Z. 371,41 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui L. Z.. Priteisė iš atsakovo L. Z. 347,04 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė iš atsakovo L. Z. 60,75 Eur žyminio mokesčio valstybei.

5. Teismas nurodė, kad šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, Joniškio rajono liaudies teismo 1987 m. sausio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad prieš ieškovui ir A. Z. sudarant santuoką gyvenamasis namas jau buvo pastatytas ir A. Z. su nepilnamečiu sūnumi L. Z. gyveno visiškai įrengtoje namo pusėje. Tiek šalys, tiek liudytojas D. Z. patvirtino, kad negyvenamoje namo pusėje jau buvo sienos, langai, durys, radiatoriai, trūko tik grindų, kurias sudėjo ieškovas su broliu D. Z.. Ieškovas nurodė, kad jis rūpinosi namo apskardinimu, peršalusių radiatorių ir išpuvusių lauko durų pakeitimu. Ieškovo brolis patvirtino, kad ieškovas pajungė centrinį šildymą, sudėjo grindis ir atliko smulkius namo apdailos darbus. Taip pat nurodė, kad statydamas savo garažą neturėjo kur dėti iškastų žemių, todėl atvežė žemes į ieškovo kiemą. Atsakovas teigia, kad ieškovas jokio namo kapitalinio remonto neatliko, o liudytojai B. Z. ir M. R. nurodė, kad esminių pasikeitimų tiek namo išorėje, tiek viduje nematė. Byloje esantis 1987 m. rugsėjo 16 d. važtaraštis, kad ieškovas pirko cementą neįrodo, kad cementas buvo naudojamas namo esminiam pagerinimui. Labiau tikėtina, kad ši statybinė medžiaga buvo naudojama ūkinių pastatų statybai, dėl kurių ginčo šioje byloje nėra. Teismas sprendė, kad ieškovui reikėjo įrodyti prisidėjimą prie turto pagerinimo iš esmės savo lėšomis ir darbu, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikta. Pažymėjo, kad grindų sudėjimas, smulkių namo apdailos darbų atlikimas, žemių atvežimas, nesudaro pagrindo ginčo turto pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovas S. Z. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kurioje patikslintas ieškinys atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - tenkinti patikslintą ieškinį dalyje dėl gyvenamojo namo, žemės sklypo ir pripažinti, kad ieškovui S. Z., sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, įgyta santuokos metu su A. Z., mirusia (duomenys neskelbtini), paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), priklauso ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), viso gyvenamojo namo vertė 20 000 Eur; ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.0841 ha, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), viso sklypo vertė 4000 Eur; priteisti iš atsakovo L. Z. valstybės naudai ieškovui S. Z. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Nesutinka su sprendimo išvada, kad ieškovas neįrodė prisidėjimo prie turto pagerinimo iš esmės savo lėšomis ir darbu. S. Z. iki 1983 metų gyveno ir dirbo Latvijoje, nuo 1983 metų grįžęs į Lietuvą apsigyveno (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini). Asmeninių santaupų turėjo, todėl S. Z. iš asmeninių lėšų 1987 metais sumokėjo 1500 rublių kompensaciją J. Z. už 1/5 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuri buvo priteista Joniškio rajono apylinkės teismo 1987 m. sausio 14 sprendimu civilinėje byloje iš A. Z.. S. Z. po santuokos su A. Z. iki 1989 metų savo lėšomis, sutuoktinių bendromis lėšomis, bei darbu, padedant giminaičiams ir pažįstamiems įrengė gyvenamąjį namą, t. y. pabaigė rengti namo vidų (nes buvo įrengta tik dalis namo), įrengė centrinį šildymą (nebuvo radiatorių), sudėjo grindis, nes ne visur buvo sudėtos grindys, apskardino stogą ir palanges, sienų šiltinimui S. Z. nupirko ir atvežė spalių. Šias faktines aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 4 punktas, kuriame nurodoma, kad gyvenamojo namo įregistravimo pagrindas yra Teismo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), 1989-12-11 Statinio priėmimo naudoti aktas, 1989-12-14 Statybos inspektoriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Šie įrašai patvirtina, kad gyvenamasis namas priimtas naudoti 1989-12-11, t. y. po 4,5 metu gyvenant S. Z. santuokoje su A. Z.. Namas S. Z. santuokos metu buvo pabaigtas tvarkyti ir pagerintas jo asmeninėmis ir bendromis sutuoktinių lėšomis bei darbu, kas leidžia teigti, kad gyvenamasis namas pripažintinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.

Žemesnės instancijos teismas

6.2. Joniškio rajono apylinkės teismas 1987 m. sausio 14 sprendimu civilinėje byloje nusprendė Žemės sklypą, esanti prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), palikti naudotis A. Z.. S. Z. pradėjus kartu gyventi su A. Z. žemės sklypas buvo šlapias (stovėjo vanduo). Po santuokos sudarymo nuo 1985 metų iki 1989 metų baigiant įrenginėti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, žemės sklypas buvo pabaigtas tvarkyti ir prižiūrėti (buvo atvežta žemės, išlygintas sklypas, sutvarkytas ir pan.). Žemės sklypas A. Z. vardu buvo įgytas 1995-12-05 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kas leidžia konstatuoti, kad žemės sklypas buvo ne tik tvarkomas ir gerinamas santuokos metu, bet ir įgytas už bendras sutuoktinių S. Z. ir A. Z. lėšas.

6.3. Teismas, vertindamas S. Z. pateiktus įrodymus ir byloje pateiktus jo ir liudytojų paaiškinimus apie jo asmeninėmis lėšomis 1987 metais sumokėta 1500 rublių kompensacija J. Z., apie sutuoktinių bendromis lėšomis, apie jo asmeniniu darbu ir pastangomis pagerintą turtą (gyvenamojo namo, žemės sklypo būklę) ir nepripažindamas juos įrodymais prisidedant prie turto pagerinimo, akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, kad gyvenamasis namas Nekilnojamojo turto registre kaip baigtas statinys įregistruotas tik po S. Z. santuokos su A. Z. sudarymo, o žemės sklypas A. Z. nuosavybės teise įgytas tik 1995 metais (10 metų nuo santuokos sudarymo).

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas L. Z. prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovo S. Z. atsakovo L. Z. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Byloje nėra nei vieno konkretaus įrodymo, kuris pagrįstų ieškovo prisidėjimą prie namo statybos ar įrengimo. Ieškovas byloje savo poziciją realiai grindė tik vieninteliu 1987 m. rugsėjo mėn. 16 d. cemento važtaraščiu ir savo brolio liudijimu. Jokių kitų dokumentų ar įrodymų ieškovas į bylą nepateikė. Grindų sudėjimas, smulkių namo apdailos darbų atlikimas, žemių atvežimas, nesudaro pagrindo ginčo turto pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovas, pragyvenęs name virš trisdešimt šešerių metų nenurodė, kad jame būtų ką nors iš esmės pagerinęs ir padidinęs mirusios sutuoktinės turto vertę.

7.2. Abstraktūs ieškovo nurodymai, kad neva jis atliko namo apdailos darbus, ar išvežė žemes tikrai nesudaro pagrindo manyti, kad būtent šie darbai ir buvo esminiai darbai, kurių rezultate namas pvz. tapo gyvenamas, ar stipriai pasikeitė jo vertė. Byloje yra aiškiai užfiksuota, kad A. Z. iki santuokos su ieškovu jau gyvenamo name su sūnumi (atsakovu), namas buvo įrengtas, gyvenamas, tik antroje namo pusėje nebuvo įrengtos grindys, o ieškovas realiai neatliko jokių esminių namo pagerinimų.

7.3. Registrų centro išrašo 4.1 p. neveltui paminėtas ir Joniškio rajono liaudies teismo 1987 m. sausio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ir buvo nuspręsta A. Z. priteisti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Būtent 1987 m. teismo sprendimas ir yra paminėtas kaip gyvenamojo namo įregistravimo A. Z. vardu pagrindas, o ne aukščiau minėtieji 1989-12-11 statinio priėmimo naudoti aktas ir 1989-12-14 statybos inspektoriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). 1989-12-11 statinio priėmimo naudoti aktas ir 1989-12-14 statybos inspektoriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) Registrų centro išrašo 4.1. p. yra priskiriami prie likusių pastatų įregistravimo pagrindų: viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1989, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1989, garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1989. Būtent ne veltui ir yra nurodomi statybos pabaigos metai 1989 prie paminėtųjų statinių, ir tai reiškia, kad šie statiniai buvo pastatyti 1989 m. ir statybos užbaigtos 1989 m. pabaigoje- gruodžio mėn. 11 ir 14 dienomis, kuomet ir buvo surašyta: 1989-12-11 statinio priėmimo naudoti aktas ir 1989-12-14 statybos inspektoriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini).

7.4. Ieškovas taip pat apeliaciniame skunde bando įrodyti, kad jis ir A. Z. 1995 m. gruodžio mėn. 5 d. bendromis lėšomis nusipirko sklypą (duomenys neskelbtini), sudarydami valstybinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, ir, dėl to, sklypas turi būti pripažįstamas ieškovo nuosavybe taip pat. Negalima sutikti su tokiu ieškovo argumentavimu. Pažymėtina, kad Joniškio rajono liaudies teismo 1987 m. sausio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išspręstas ir minėtojo žemės sklypo klausimas. Sprendime pasisakyta, kad sklypas perduodamas A. Z.. Sklypo pirkimas 1995 m. tebuvo formalus nuosavybės teisės įforminimas, atsiradus galimybei pirkti žemės sklypus nuosavybėn. Svarbu, kad sklypas atiteko minėtuoju teismo sprendimu dar 1987 m., kuomet buvo dalijamas A. Z. turtas, bendrai turėtas su prieš tai buvusiu sutuoktiniu J. Z.. Būtent nuo pat namo statybos 1975 m. pati A. Z. rūpinosi sklypu. Ieškovas S. Z. nepateikė jokių rašytinių įrodymų į bylą apie tai kaip jis rūpinosi žemės sklypu, kokius veiksmus atliko, kad būtų pasikeitusi žemės sklypo vertė iš esmės ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Byloje kilo ginčas dėl nepatenkinto ieškovo S. Z. ieškinio reikalavimo atsakovui L. Z., pripažįstant gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovas byloje teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai jas įvertino.

10. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas sutiko pripažinti, kad ieškovui sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, įgyta santuokos metu su A. Z. priklauso ½ ūkinio pastato, ½ viralinės, ½ ūkinio pastato, ½ garažo ir ½ kiemo statinių, dėl šios patenkintos ieškovo ieškinio reikalavimo dalies ginčo tarp šalių nėra.

11. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Faktinės byloje nustatytos aplinkybės

12. Byloje nustatyta, kad ieškovas S. Z. ir A. Z. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Iš Joniškio rajono liaudies teismo 1987 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 1978 m. teismo sprendimu buvo nutraukta A. Z. santuoka su J. Z., o (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota ištuoka Civilinės metrikacijos skyriuje ir išduotas ištuokos liudijimas.

13. Sprendime konstatuota, kad buvę sutuoktiniai A. Z. ir J. Z. santuokos metu buvo pradėję statyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau 1977 m. nutraukus šalims bendrą gyvenimą, A. Z. viena tęsė gyvenamojo namo statybą: atliko grindų, lubų įrengimo, tinko, dažymo, įstiklinimo, apskardinimo, krosnies statybos darbus. Namo statyba dar nebaigta, name gyvena A. Z. su šalių nepilnamečiu sūnumi (L. Z.). Joniškio rajono liaudies teismas 1987 m. sausio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė A. Z. priteisti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), o J. Z. priteisti 1500 rublių piniginę kompensaciją už 1/5 dalį gyvenamojo namo iš A. Z.. Žemės sklypą, esantį prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), palikti naudotis A. Z..

14. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą su istorija matyti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1975, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1975 ir namų valdos priklausiniai - viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1989, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1989, garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1989, kiemo statiniai (šulinys, kiemo tualetas, stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1975, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruoti A. Z. vardu pagal 1987 m. sausio 14 d. teismo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 1989 m. gruodžio 11 d. statinio priėmimo naudoti aktą, 1989 m. gruodžio 14 d. statybos inspektoriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), o 0,0841 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas A. Z. vardu pagal 1995 m. gruodžio 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

15. 1987 m. rugsėjo 16 d. važtaraščio duomenimis, ieškovas pirko 1 toną 200 kg cemento iš (duomenys neskelbtini). Ieškovas savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo 1990 m. gruodžio 29 d. A. Z. mirė (duomenys neskelbtini), jos paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). A. Z. palikimą 2012 m. sausio 13 d. priėmė jos sūnus L. Z..

16. Ieškovas 2013 m. rugpjūčio 2 d. pateikė Joniškio rajono notarų biurui pareiškimą dėl sutuoktinės A. Z. palikimo priėmimo. Joniškio rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-325-874/2013 pareiškėjo S. Z. prašymą dėl pareiškimo atsiėmimo tenkino ir pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliko nenagrinėtą. Joniškio rajono notarų biuras 2013 m. spalio 24 d. informavo S. Z., kad yra gautas A. Z. įpėdinio L. Z. pareiškimas apie nesutikimą išduoti S. Z. nuosavybės teisės liudijimą į 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi šis namas yra A. Z. asmeninė nuosavybė (pagrindas:1987-01-14 teismo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

17. Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija nėra absoliuti, ji gali būti nuginčyta (2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Sutuoktinis gali rinktis vieną iš savo turtinių teisių gynimo būdų ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių padarinių: bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimo, t. y. turto pripažinimo asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnis), kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ar didesnės turto dalies gavimo (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Kiekvienas iš šių institutų skiriasi ne tik padariniais, bet ir sąlygomis, kurios būtinos pageidaujamam teisiniam rezultatui pasiekti (2008 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008).

18. Teismas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali pripažinti turtą, esantį vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.90 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

19. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą.

20. Tai, ar asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Tais atvejais, kai pagerinimas nėra esminis, sutuoktinis vis tiek gali pagrįstai tikėtis kompensacijos už atliktus pagerinimus. Sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, nes tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita(2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties Nr. 3K-3-594-687/2016).

21. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis neįrodė, kad prisidėjimo prie turto pagerinimo iš esmės savo lėšomis ir darbu. Nurodo, kad jis turėjo asmeninių santaupų, todėl iš asmeninių lėšų 1987 metais sumokėjo 1500 rublių kompensaciją J. Z. už 1/5 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuri buvo priteista Joniškio rajono apylinkės teismo 1987 m. sausio 14 sprendimu civilinėje byloje iš A. Z.. Taip pat nurodo, kad ieškovas po santuokos su A. Z. iki 1989 metų savo lėšomis, sutuoktinių bendromis lėšomis, bei darbu, padedant giminaičiams ir pažįstamiems įrengė gyvenamąjį namą, t. y. pabaigė rengti namo vidų (nes buvo įrengta tik dalis namo), įrengė centrinį šildymą (nebuvo radiatorių), sudėjo grindis, nes ne visur buvo sudėtos grindys, apskardino stogą ir palanges, sienų šiltinimui S. Z. nupirko ir atvežė spalių.

22. Byloje šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, Joniškio rajono liaudies teismo 1987 m. sausio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prieš ieškovui ir A. Z. sudarant santuoką gyvenamasis namas jau buvo pastatytas ir A. Z. su nepilnamečiu sūnumi L. Z. gyveno visiškai įrengtoje namo pusėje.

23. Įvertinus byloje apklaustų liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tiek šalys, tiek liudytojas D. Z. patvirtino, jog negyvenamoje namo pusėje jau buvo sienos, langai, durys, radiatoriai, trūko tik grindų, kurias sudėjo ieškovas su broliu D. Z.. Byloje esantis 1987 m. rugsėjo 16 d. važtaraštis, kad ieškovas pirko cementą, neįrodo, jog cementas buvo naudojamas namo esminiam pagerinimui. Tikėtina, kad ši statybinė medžiaga buvo naudojama ūkinių pastatų statybai, dėl kurių ginčo šioje byloje nėra. Ieškovas byloje nurodė, kad jis iš asmeninių lėšų 1987 metais sumokėjo 1500 rublių kompensaciją J. Z. už 1/5 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuri buvo priteista Joniškio rajono apylinkės teismo 1987 m. sausio 14 sprendimu civilinėje byloje iš A. Z.. Teismas sprendė, kad nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti šį ieškovo teiginį, byloje ieškovas neįrodė, kad A. Z. nebūtų galėjusi pati sumokėti 1500 rublių kompensaciją J. Z..

24. Byloje ieškovas turėjo įrodyti, kad jis iš esmės pagerino gyvenamąjį namą savo lėšomis ir darbu, kad dėl tokių pagerinimų iš esmės padidėjo jo vertė. Kaip ir minėta, kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti šiame straipsnyje įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Tais atvejais, kai pagerinimas nėra esminis, ieškovas gali pagrįstai tikėtis kompensacijos už atliktus pagerinimus, jeigu sutuoktinis, prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, nes tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita.

26. Ieškovas remiasi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 4 punktu, kuriame nurodoma, kad gyvenamojo namo įregistravimo pagrindas yra Teismo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), 1989-12-11 Statinio priėmimo naudoti aktas, 1989-12-14 Statybos inspektoriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, jog šie įrašai patvirtina, kad gyvenamasis namas priimtas naudoti 1989-12-11, t. y. po 4,5 metu gyvenant S. Z. santuokoje su A. Z.. Ieškovas pažymi, kad teismas nepasisakė dėl to, kad gyvenamasis namas Nekilnojamojo turto registre kaip baigtas statinys įregistruotas tik po S. Z. santuokos su A. Z. sudarymo,

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 4 punkte yra nurodyti nuosavybės teisės įregistravimo pagrindai į visą 2 punkte nurodytą nekilnojamąjį turtą. Joniškio rajono liaudies teismo 1987 m. sausio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ir buvo nuspręsta A. Z. priteisti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutiktina su atsakovu, kad 1989-12-11 statinio priėmimo naudoti aktas ir 1989-12-14 statybos inspektoriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) Registrų centro išrašo 4.1. p. yra priskiriami prie likusių namų valdos pastatų įregistravimo pagrindų: viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1989, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1989, garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1989; kad ne veltui ir yra nurodomi statybos pabaigos metai 1989 prie paminėtųjų statinių, ir tai reiškia, kad šie statiniai buvo pastatyti 1989 m. ir statybos užbaigtos 1989 m. pabaigoje - gruodžio mėn. 11 ir 14 dienomis, kuomet ir buvo surašyta: 1989-12-11 statinio priėmimo naudoti aktas ir 1989-12-14 statybos inspektoriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini).

28. Ieškovas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad teismas nepasisakė dėl to, kad jo žemės sklypas A. Z. nuosavybės teise įgytas tik 1995 metais (10 metų nuo santuokos sudarymo). Taip pat nurodo, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 1987 m. sausio 14 sprendimu civilinėje byloje nusprendė Žemės sklypą, esanti prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), palikti naudotis A. Z.. S. Z. pradėjus kartu gyventi su A. Z. žemės sklypas buvo šlapias (stovėjo vanduo). Po santuokos sudarymo nuo 1985 metų iki 1989 metų baigiant įrenginėti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, žemės sklypas buvo pabaigtas tvarkyti ir prižiūrėti (buvo atvežta žemės, išlygintas sklypas, sutvarkytas ir pan.). Žemės sklypas A. Z. vardu buvo įgytas 1995-12-05 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kas, ieškovo vertinimu, leidžia konstatuoti, kad žemės sklypas buvo ne tik tvarkomas ir gerinamas santuokos metu, bet ir įgytas už bendras sutuoktinių S. Z. ir A. Z. lėšas.

29. Vienas iš teisių gynimo būdų – kompensacijos, numatytos CK 3.98 straipsnyje, gavimas. Ją gauti turi teisę sutuoktinis, kai, prijungus turtą, kuris yra jo asmeninė nuosavybė, padidėja turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, arba kai turtui, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos (CK 3.98 straipsnio 1, 2 dalys). Kompensacija išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.98 straipsnio 4 dalis). CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006). Esant abejonių, prie kurios kategorijos (bendro ar asmeninio) priskirti konkretų turtą, teismas privalo vadovautis turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2008). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad dėl šeimos turto teisinio režimo ir nuosavybės teisės į jį atskirumo, išlaidos turtui įgyti CK 3.98 straipsnio 3 dalies taikymo prasme, kompensuotinos.

30. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą vienas iš būdų, kuriais formuojami nekilnojamieji daiktai yra naujo nekilnojamojo daikto suformavimas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.47 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kasacinis teismas yra nurodęs, jei ginčo statiniai neatitinka įstatymo reikalavimų ir dėl to nėra galimybės į juos įgyti nuosavybės teises, gali būti sprendžiama dėl teisių į juos kaip į statybines konstrukcijas, neturinčias nekilnojamojo daikto statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2009; 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-287-706/2016).

31. Pirmosios instancijos teismas ieškovui S. Z. sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, įgyta santuokos metu su A. Z., mirusia (duomenys neskelbtini) priteisdamas ½ dalį namų valdos ūkinių pastatų, pažeidė CK 4.12 - 4.14 straipsniuose įtvirtintas imperatyvias teisės normas, numatančias, kad tik pagrindiniai daiktai gali būti savarankiškais civilinių teisinių santykių objektais, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Šiame ginče sprendžiant dėl ieškovo teisės į turtą, kuris buvo asmeninė sutuoktinio nuosavybė, tam, kad nekilnojamąjį turtą būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi būti sprendžiama dėl pagrindinio daikto ir antraeilių priklausinių, tai yra visų valdos statinių bei žemės sklypo teisinio režimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant sutuoktinio panaudotų asmeninių lėšų, turto pagerinimo apimtį ir nuosavybės dalis, nuosavybės teisės dalys nebūtinai turi būti lygios. Negalint priteisti viso turto dalių natūra, turi būti sprendžiama dėl teisingos kompensacijos dydžio. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nenagrinėjo ginčo ir iš esmės dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų nepasisakė.

32. Pagal bendrąją taisyklę, apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013; 2006 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).

33. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą pagal ieškovo suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą, ieškinį tenkino iš dalies, tačiau teismo procese nebuvo nagrinėjamas ir įrodinėjamas klausimas dėl kompensavimo už turtą, kurio negalima priteisti natūra taip, kaip reikalauja ieškovas ir spręsti dėl kompensacijos dydžio už reikalaujamą nuosavybės dalį. Pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas ir ginčo šalių atžvilgiu priėmė siurprizinį sprendimą, nors turėjo šalims pasiūlyti pateikti paaiškinimus minėtu aspektu. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant ginčą šiuo aspektu būtų praplėstos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, pasisakyta dėl naujų, ieškinyje ir apeliaciniame skunde neįvardytų argumentų, kas sudarytų pagrindą peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

34. Taigi, bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesiaiškino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme dėl materialinių teisinių reikalavimų, kurie nebuvo iš esmės nagrinėjami pirmojoje instancijoje ir nėra apeliacinio skundo objektu. Teismo priimtas sprendimas dėl netinkamo materialinės teisės reikalavimų taikymo (CK 4.13 straipsnis) nesukels bylos šalims teisinių pasekmių. Dėl nurodytų pažeidimų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, įpareigoti šalis pateikti bylai reikšmingus įrodymus.

35. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik ištyrus ir įvertinus visas faktines aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Panaikinus Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą ir bylą perdavus teismui nagrinėti pakartotinai, apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėDanutė BurbulienėIrena Stasiūnienė