Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-12-14 · Civilinė byla Nr. 2YT-51963-235/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-14
Bylos Nr.
2YT-51963-235/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfonsas Guobys
Pareiškėjas
A. P.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, išsprendė pareiškėjo A. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuotieji asmenys byloje antstolis Irmantas Gaidelis, Irena D. P., S. P., I. P. ir R. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė prašymą, kuriame prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti nekilnojamo turto – Gaono g. 10/1, Vilniuje, pardavimą iš varžytinių Nr. 146657 iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-23083-934/2017.

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-YT-23083-934/2017 panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo sustabdytos antstolio Irmanto Gaidelio vykdomos buto, adresu Gaono g. 10-1, Vilniuje. Nurodė, kad 2017-12-12 Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-YT-23083-934/2017, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo sustabdytos antstolio Irmanto Gaidelio vykdomos buto varžytinės. Pareiškėjo manymu, laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo sustabdytos antstolio Irmanto Gaidelio vykdomos buto varžytinės, nėra įsiteisėjusi, todėl šiuo metu liko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-YT-23083-934/2017, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis sustabdytos antstolio Irmanto Gaidelio vykdomos buto varžytinės. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis Irmantas Gaidelis neturi teisinio pagrindo vykdyti buto varžytines, nes šiuo metu, kol nėra įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-YT-23083-934/2017, varžytinės vykdomos galiojant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-25 nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-YT-23083-934/2017, kuria buto varžytinės yra sustabdytos. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui nesustabdžius buto varžytinų, galimo Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo būtų panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-YT-23083-934/2017, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo sustabdytos antstolio Irmanto Gaidelio vykdomos buto varžytinės, įvykdymas būtų nebeįmanomas ir būtų paneigtas tokio sprendimo privalomumas. Taip pat pažymėjo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių butas 2017-12-21 bus parduotas iš varžytinių galiojant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-25 nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-YT-23083-934/2017, kuria yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis sustabdytos antstolio Irmanto Gaidelio vykdomos buto varžytinės, todėl jo būtų neįmanoma išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo daiktinės teisės gynimo būdais. Nurodė, jei butas 2017-12-21 bus parduotas iš varžytinių, pareiškėjas neteisėtai praras galimybę sudaryti taikos sutartį su išieškotoju CPK 595 straipsnio nustatyta tvarka, pagal kurią būtų užtikrintas jo prievolės įvykdymas išieškotojui ir kitiems kreditoriams, todėl ir pareiškėjas ir išieškotojas ir kiti jo kreditoriai patirs ypač neigiamas teisines pasekmes, kurios išsamiai išdėstytos 2017-12-12 atskirajame skunde Vilniaus apygardos teismui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-YT-23083-934/2017, esant situacijai, kad liko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-YT-23083-934/2017, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, stabdant buto varžytines, be kita ko, užtikrina galimybę sudaryti su išieškotoju tokią taikos sutartį, kuri nesukeltų neigiamų teisinių pasekmių nei man nei išieškotojui nei kitiems mano kreditoriams.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens I. P. atstovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad skolininkas (A. P.) yra piktybinis skolininkas, kuris kreipdamasis į teismą asmeniškai arba per savo giminaičius siekia ne savo teisių gynybos, o vien tik vilkinti išieškojimo procesą iš įkeisto buto. Turėtina omenyje, kad vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš skolininko ir jo sutuoktinės Irenos D. P. įkeisto buvo pas antstolį Irmantą Gaidelį užvesta dar 2011 m. pabaigoje, tačiau iki šiol, t. y. per šešerius metus nepavyksta šio buto realizuoti dėl Skolininko ir su juo susijusių asmenų nuolatos reiškiamų nepagrįstų skundų (ieškinių) ir prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – varžytinių, kuriame pardavinėjamas įkeistas butas, sustabdymo. Pažymėjo, kad nuo 2011 metų, kai buvo užvesta vykdomoji byla, skolininkas ir su juo susiję asmenys per laikinųjų apsaugos priemonių institutą sugebėjo atšaukti net 5 įkeisto buto varžytines (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-28879-936/2013, 2015-04-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-19553-808/2015; 2015-08-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-36273-937/2015; 2016-04-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-21279-807/2016; 2017-04-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-23083-934/2017). Teigė, kad tokia situacija yra visiškai nenormali ir teisinėje visuomenėje negali būti toleruojama. Nepateisinama, kuomet iš sąžiningo kreditoriaus nesąžiningas skolininkas gali atvirai tyčiotis vilkinant išieškojimo procesą daugiau nei šešerius metus. Be to, skolininkas nėra skolingas tik kreditorei. Skolininko atžvilgiu šiuo metu yra užvestos net 45 vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo 22 skirtingiems kreditoriams. Tai, kad skolininkas siekia ne savo tariamai pažeistų teisių gynybos, o tik vilkinti išieškojimo procesą, patvirtina tas faktas, kad skundais su prašymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismai yra „užbombarduojami“ tik tuomet, kai yra paskelbiamos įkeisto buto varžytinės. Kol varžytinės nėra skelbiamos, skolininkas ir su juo susiję asmenys savo teisių pažeidimų neįžvelgia. Esamu atveju situacija yra analogiška – 2017-11-21 antstolio Irmanto Gaidelio patvarkymo buvo paskelbtos įkeisto buto varžytinės, kurios baigiasi 2017-12-21, todėl varžytinėms einant į pabaigą Skolininkas piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą skundą dėl antstolio veiksmų kartu su akivaizdžiai nepagrįstu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Suinteresuiotas asmuo prašo atmeti skolininko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir taikyti skolininkui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Pagal Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per Civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje numatytą terminą. Skundo dėl antstolio veiksmų padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 510 straipsnis). Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendžia Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte, kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių, numatyta išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.

Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vykdymo procese taip pat turi būti nustatyti Civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje numatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai, todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausia turi preliminariai įvertinti, ar pareiškėjas tikėtinai pagrindė skunde nurodytas aplinkybes dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Tuo pačiu teismas pažymi, jog preliminarus skundo reikalavimų pagrįstumo įvertinimas, nėra skundo dėl antstolio veiksmų išsprendimas iš esmės. Skundo reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, negu pagal bendrąsias nuostatas, sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas (Vilniaus apygardos teismo 2010-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-178-464/2010). Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika). Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai, būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 18, 281, 584 straipsniuose. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų vykdymą, ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (Civilinio proceso kodekso 2 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, iš prašymo turinio bei pateiktų duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-YT-23083-934/2017 panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo sustabdytos antstolio Irmanto Gaidelio vykdomos buto, adresu Gaono g. 10-1, Vilniuje. Minėtoje byloje 2017 m. balandžio 25 d. teismas tenkino laikinąsias apsaugos priemones ir stabdė vykdymo veiksmus, tačiau teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartyje, kuria panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, kurie nagrinėjo pareiškėjų skundus dėl antstolio veiksmų, konstatavo antstolio veiksmų teisėtumą bei pareiškėjo skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-30156-809/2013; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-19735-141/2015, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1635-640/2015; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-18339-871/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1484-345/2015; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-37369-608/2015; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-327-232/2016; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. civilinėje byloje Nr. 2YT-22198-599/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2007-340/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. civilinėje byloje Nr. 2S-2007-340/2016). Nuolatinis nepagrįstų skundų teikimas, teismo vertinimu, sudarė prielaidas įžvelgti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, o tai papildomai įrodo būtinybę spręsti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą.

Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teikiant skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas gali pateikti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Iš skundo turinio nustatyta, kad nenurodo jokio neteisėto antstolio Irmanto Gaidelio veiksmo (neveikimo), kuris galėtų būti ginčo objektas. Pabrėžtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-20 nutartimi (civilinės bylos Nr. 2YT-23083-934/2017) ne tik panaikino laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo sustabdytos antstolio Irmanto Gaidelio vykdomos buto, adresu Gaono g. 10-1, Vilnius, varžytinės, tačiau ir šią nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pavedė skubiam vykdymui. Įstatymas numato, jog skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d.). Taigi, 2017-12-12 atskirojo skundo pateikimas nesustabdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-20 nutarties vykdymo, kuria buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Darytina išvada, kad skolininko skundas dėl antstolio veiksmų yra ne prima facie, o akivaizdžiai nepagrįstas, nes skolininkas antstolio veiksmų neskundžia, o vien tik reiškia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat susipažinus ir preliminariai įvertinus pareiškėjo pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų bei jame išdėstytas aplinkybės, negalima daryti išvados, kad laikinąsias apsaugos priemones taikyti yra būtina. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas nepagrindė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai neapibrėžtam laikui sustabdyti vykdymo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę netenkintinas.

Pabrėžtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-20 nutartyje (civilinės bylos Nr. 2YT-23083-934/2017) jau yra pažymėjęs, kad nuolatinis nepagrįstų skundų teikimas sudaro prielaidas įžvelgti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Skolininkas jokių išvadų nedaro ir esant paskelbtoms buto varžytinėms toliau reiškia aiškiai nepagrįstus skundus kartu su aiškiai nepagrįstais prašymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Toks skolininko elgesys, kuomet jis kartojasi jau eilę metų, o skundai reiškiami tik prasidėjus varžytinėms, reiškia, kad skolininko tikslas kreipiantis į teismą nėra savo pažeistų teisių gynyba, o vien tik išieškojimo proceso vilkinimas. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjui tenkinamas dalinai ir pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skiriama 500 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 144-148 straipsniais, 290-291 straipsniais, 510 straipsniu,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo A. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

skirti pareiškėjui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Alfonsas Guobys