- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- e2A-574-524/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01282-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- G. R.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.1.2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.2.7Kiti su sandoriais susiję klausimai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų E. M. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Larisos Šimanskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. R. ir G. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovų G. R. ir G. R. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir sudarytu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. Č., I. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti sudaryta 1992 m. valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį tarp pirkėjos F. O. R. ir pardavėjos Šilutės miesto (rajono) valdybos.
2. Ieškinyje nurodė, kad jie yra F. O. R., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. Po motinos mirties ieškovai Šilutės rajono 2-ojo notaro biuro notarės 2012 m. sausio 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu paveldėjo po 1/2 dalį palikėjos F. O. R. turto, kurį, be kita ko, sudarė butas, adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ir 1 620 valstybės vienkartinių išmokų (450 Lt) sumos sumokėtos įmokos už 0,0450 ha namų valdos žemės sklypo dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog 1992 m. lapkričio 15 d. F. O. R. kreipėsi į Šilutės miesto (rajono) valdybą, prašydama parduoti jai 0,045 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su prašymu pateikė minėto žemės sklypo planą ir Šilutės rajono Rusnės miesto potvarkį, kuriuo pripažinta, jog F. O. R. faktiškai valdo 450 kv. m žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). 1992 m. gruodžio 28 d. buvo sudarytas žemės sklypo įkainojimo aktas, juo nustatyta, kad 0,045 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kaina yra 1 620 rublių. F. O. R. pateiktas mokėjimo pranešimas, jame nurodyta, kad už ginčo žemės sklypą ji turi sumokėti 1 620 rublių grynaisiais pinigais arba nurašyti šią sumą iš indėlio į Šilutės miesto (rajono) valdybos sąskaitą. Remiantis 2012 m. sausio 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, F. O. R. įkainojimo akte nurodytą sumą yra sumokėjusi.
3. Ieškinyje cituojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintose Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės (toliau – Taisyklės). Ieškovai nurodo, kad F. O. R. turėjo teisę įsigyti naudojamą valstybinės žemės sklypą, pateikė miesto (rajono) valdybai prašymą dėl žemės sklypo įsigijimo kartu su sklypo planu ir mero potvarkiu apie naudojamą žemės sklypą, miesto (rajono) valdybos vadovas patvirtino žemės sklypo įkainojimo aktą, F. O. R. sumokėjo akte nurodytą sklypo kainą. Valstybės institucija, priėmusi F. O. R. prašymą dėl žemės sklypo pardavimo, nenustatė jokių pareiškėjos prašymo ar pateiktų dokumentų trūkumų, priešingai – įkainojo žemės sklypą ir išsiuntė mokėjimo pranešimą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad F. O. R. įvykdė savo, kaip pirkėjos, pareigas, todėl nėra pagrindo vertinti, jog ginčo žemės sklypo pardavimo procedūra nebuvo užbaigta dėl palikėjos kaltės. Šiuo atveju institucijai, atsakingai už žemės reformos žemėtvarkos projektų ir kitų dokumentų parengimą, teko pareiga parengti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projektą ir, F. O. R. sumokėjus žemės sklypo kainą, imtis veiksmų tam, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis būtų sudaryta, tačiau minėta institucija šių veiksmų neatliko. Tai reiškia, kad notarinė žemės pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl valstybės institucijos neveikimo. F. O. R. įvykdė esminę pirkimo–pardavimo sutarties sąlygą – sumokėjo įsigyjamo turto kainą, todėl ieškovams, kaip F. O. R. paveldėtojams, egzistuoja teisė reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Nurodė, kad F. O. R. 1992 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į Šilutės rajono valdybą, prašydama parduoti 0,045 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Šilutės rajono Rusnės miesto meras 1992 m. lapkričio 30 d. potvarkiu Nr. 113 pripažino, kad F. O. R. faktiškai valdo 450 kv. m žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Taisyklių 8 punkte buvo numatyta, kad leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise priimdavo miesto (rajono) valdyba savo potvarkiu, tačiau nagrinėjamu atveju sprendimas dėl ginčo žemės sklypo pardavimo nebuvo priimtas. Pagal Taisyklių 9.2 punktą laikotarpis nuo miesto (rajono) valdybos potvarkio priėmimo iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo negalėjo būti ilgesnis kaip vienas mėnuo. Pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodytą sklypo kainą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su mokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Jeigu pirkėjas per nustatytą laiką nesumoka pranešime nurodytos sumos ar be pateisinamų priežasčių neatvyksta pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, ši sutartis nesudaroma. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir per mėnesį turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančią. Teisė paveldėti žemės sklypą atsiranda nuo pirkimo–pardavimo sutarties notarinio patvirtinimo momento. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymas ir jos teisinis įregistravimas gali būti atliekamas vienu metu (Taisyklių 10 punktas).
6. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių Šilutės miesto (rajono) valdyba nepatvirtino leidimo įsigyti žemės sklypą savo potvarkiu, tačiau be minėto potvarkio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Taisyklių nustatytu terminu, t. y. per vieną mėnesį, nebuvo pasirašyta, darytina išvada, jog buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnį turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė (operatyviojo tvarkymo teisė) atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis. Jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.49 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento. Taigi ieškovų teisė paveldėti žemės sklypą galėjo atsirasti tik nuo pirkimo–pardavimo sutarties notarinio patvirtinimo ir jos įregistravimo. Kaip ir nurodyta paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, nagrinėjamu atveju ieškovai paveldėjo ne ginčo žemės sklypą (jo dalį), bet įmokas už jį.
Atsiliepimas
7. Atsakovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punkte nustatyta, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Šiuo atveju ieškovams, kaip gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiams, gali priklausti tik 0,022 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui V. Č. – 0,0221 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui I. Ž. – 0,026 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovė neturi teisinio pagrindo parduoti ieškovams didesnę nei 0,022 ha dydžio žemės sklypo dalį. Be to, tai pažeistų kitų bendraturčių interesus. Ieškovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad F. O. R. iki savo mirties (duomenys neskelbtini).) kreipėsi į Žemės tarnybą dėl ginčo sandorio sudarymo ar įvykdymo.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. Č. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. Ž. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. kovo 3 d sprendimu ieškinį atmetė.
11. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad F. O. R., kaip buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, turėjo teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (toliau – Nutarimas) ir juo patvirtintų Taisyklių nustatyta tvarka įsigyti dalį valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir sumokėjo įkainojimo akte nurodytą ginčo žemės sklypo kainą. Vis dėlto, atsakovės teigimu, F. O. R. minėtos teisės tinkamai neįgyvendino, o ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo neužbaigta ne dėl atsakovės kaltės.
12. Taisyklių 4 punkte numatyta, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turi pateikti: 1) prašymą įsigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypą, kuriame taip pat turi būti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamą sklypą forma (iš karto ar išsimokėtinai) bei priklausančios lengvatos; 2) dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; 3) sklypo planą. Sklypo planą sudaro ir tvirtina valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras ar kita Žemės ūkio ministerijos įgaliota tarnyba pagal asmens užsakymą; 4) notariškai patvirtintą susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą turi teisę pirkti keli asmenys; 5) dokumentą, patvirtinantį teisę įsigyti naudojamą žemės sklypą neatlygintinai, jeigu prašymą pateikia šią teisę turintis asmuo. Gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį surašo sklypo įkainojimo aktą bei jo pirkimo–pardavimo sutarties projektą ir supažindina su šiais dokumentais pirkėją. Žemės sklypo pirkėjas savo parašu patvirtina sutinkąs su sklypo įkainojimu ir pirkimo–pardavimo sutarties sąlygomis. Jeigu pirkėjas su nustatytąja žemės sklypo kaina ar pirkimo–pardavimo sutarties sąlygomis nesutinka, jis per 10 dienų nuo supažindinimo su šiais dokumentais turi teisę kreiptis su motyvuotu raštu į miesto (rajono) valdybą, kuri per 15 dienų privalo išnagrinėti pirkėjo pareiškimą ir duoti motyvuotą atsakymą. Miesto (rajono) valdybos sprendimas yra galutinis (Taisyklių 6 punktas). Supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo–pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu (Taisyklių 8 punktas). Miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise: 1) siunčia pranešimą pirkėjui, nurodydama sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, banko įstaigos pavadinimą ir sąskaitos numerį, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką; 2) įpareigoja miesto žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą. Darbai, nurodyti Taisyklių 9.2 punkte, turi būti atlikti iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Laikotarpis nuo miesto (rajono) valdybos potvarkio priėmimo iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo negali būti ilgesnis kaip vienas mėnuo (Taisyklių 9 punktas). Pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodytą sklypo kainą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su mokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Jeigu pirkėjas per nustatytą laiką nesumoka pranešime nurodytos sumos ar be pateisinamų priežasčių neatvyksta pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, ši sutartis nesudaroma. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir per mėnesį turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančią. Teisė paveldėti žemės sklypą atsiranda nuo pirkimo–pardavimo sutarties notarinio patvirtinimo momento. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymas ir jos teisinis įregistravimas gali būti atliekamas vienu metu (Taisyklių 10 punktas).
13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui V. Č. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 1992 m. lapkričio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartis), trečiajam asmeniui I. Ž. – butas, adresu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 1993 m. sausio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartis). Teismo posėdžio metu ieškovai ir tretieji asmenys V. Č. ir I. Ž. patvirtino, kad tuo metu, kai F. O. R. rengė dokumentus ginčo žemės sklypui įsigyti, tretieji asmenys V. Č. ir I. Ž. valdė minėtus butus. Tai reiškia, kad, vadovaujantis Taisyklių 4.4 punktu, F. O. R., siekdama įsigyti dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), be kita ko, turėjo pateikti notariškai patvirtintą susitarimą su trečiaisiais asmenimis V. Č. ir I. Ž.. Byloje duomenų apie minėto susitarimo sudarymą nėra. Tretieji asmenys nurodė, kad pasirašė tik jiems pateiktą ginčo žemės sklypo planą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad F. O. R. nebuvo įvykdžiusi visų Taisyklėse numatytų reikalavimų ginčo žemės sklypui įsigyti, todėl ginčo pirkimo–pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta.
14. Pirmosios instancijos teismas taip pat sutiko su atsakove, jog nors F. O. R., siekdama įsigyti ginčo žemės sklypą, parengė žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planą, kuriame pažymėta jai tenkanti 0,0450 ha šio žemės sklypo dalis, tačiau minėtas planas buvo parengtas beveik prieš 30 m., jis nėra išsamus, detalus, jame nurodytos ginčo žemės sklypo dalies (0,0450 ha) ribos nėra apibrėžtos konkrečiomis koordinatėmis, todėl, pripažinus šios žemės sklypo dalies (0,0450 ha) pirkimo–pardavimo sutartį tarp F. O. R. ir atsakovės sudaryta (galiojančia), ji faktiškai negalės būti įgyvendinta, t. y. nebus galima nustatyti tikslių ieškovams, kaip F. O. R. paveldėtojams, priklausančios žemės sklypo dalies (0,0450 ha) ribų. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės CK 1.93 straipsnio 4 dalies prasme laikytinos kliūtimis ginčo sandorį pripažinti galiojančiu.
15. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog F. O. R. butą, adresu (duomenys neskelbtini), valdė ir atitinkamai žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi iki savo mirties (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau nei 16 m. po prašymo parduoti 0,0450 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pateikimo atsakovei, tačiau minėtu laikotarpiu nesidomėjo, ar ginčo sandoris yra sudarytas, t. y. ar atliko visus veiksmus, reikalingus turtui įsigyti. Ieškovai turtą, likusį po F. O. R. mirties, paveldėjo 2012 m. sausio 17 d., todėl turėjo ir galėjo suprasti, kad F. O. R. nuosavybės teisės į 0,0450 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), neįgijo, kadangi šis turtas nebuvo įtrauktas į paveldimą turtą, tačiau daugiau nei 10 metų pretenzijų atsakovei dėl ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nereiškė. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo vertinti, kad ginčo sandoris nebuvo sudarytas būtent dėl atsakovės kaltės, t. y. kad pastaroji vengė sudaryti ginčo sandorį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
16. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. kovo 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-52-1179/2023 (teisminio proceso Nr. 2-43-3-01282-2022-1) ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir pripažinti sudaryta 1992 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį tarp Šilutės miesto (rajono) valdybos ir F. O. R., mirusios (duomenys neskelbtini), kuria Šilutės miesto (rajono) valdyba pardavė pirkėjos F. O. R. asmeninėn nuosavybėn jos naudotą 0,045 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Priteisti iš atsakovės visas ieškovų G. R. ir G. R. bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
17. Apeliaciniame skunde nurodomi šie motyvai:
17.1. F. O. R. kaip fizinis asmuo neturėjo jokios objektyvios galimybės priversti atsakovę laikytis teisės aktuose nustatytų pareigų ir terminų. Neteisėtas atsakovės neveikimas negali būti pateisintas, o F. O. R. teisėti lūkesčiai negali būti paneigti. Atsakovė turėjo pareigą sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, nes tam egzistavo visos būtinosios sąlygos. Negalima situacija, kai dėl atsakovės ilgamečio neteisėto neveikimo – žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka, neigiamos tokio neveikimo pasekmės tektų F. O. R., tokiu būdu paneigiant jos konstitucinę teisę į nuosavybę.
17.2. Ginčo žemės sklypas, kaip pirkimo–pardavimo sutarties objektas, 1992 m. egzistavo, šalims buvo aiški jo vieta, dydis, ribos. Žemės sklypas buvo įkainotas, užfiksuotas plane. Žemės sklypo pardavimo procedūra buvo pradėta, tačiau neužbaigta, kadangi, skirtingai, ne teigiama skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, dėl atsakovės kaltės nebuvo sudaryta ir notariškai patvirtina pirkimo–pardavimo sutartis. F. O. R. atlikti veiksmai patvirtina, jog ji išpildė visas būtinąsias sąlygas pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, tačiau įgaliotos valstybes institucijos neatliko iki galo veiksmų, kad pirkimo–pardavimo sutartis būtų sudara ir įregistrauota.
17.3. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007, kurioje konstatuota, kad valstybė civiliniuose santykiuose dalyvauja kaip lygiateisis šių teisinių santykių subjektas. Todėl ginčui spręsti taikytinas ne tik specialusis valstybes valdymo institucijų nustatytas teisinis reguliavimas bei taisyklės parduodant valstybei priklausančią žemę, bet ir bendrosios sandorių bei pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą reglamentuojančios nuostatos, tarp jų ir CK 1.93 straipsnio 4 dalies bei 6.309 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, jog jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu (CK 1.93 straipsnio 4 dalis), kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą.
17.4. 1964 m. CK 253 ir 254 straipsniuose buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto sandorio atveju sandoris laikomas sudarytu nuo šalių suderintos valios pareiškimo momento, o valios pareiškimas fiksuojamas sandorį sudarant notarine forma. Pagal 1964 m. CK 58 str. 5 d., jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengė sandorį notariškai įforminti, tai teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2007). Analogiškas teisinis reglamentavimas įtvirtintas CK 1.93 straipsnio 4 dalyje.
17.5. Tam, kad būtų patenkintas reikalavimas pripažinti galiojančiu notariškai neįformintą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį, turi būti konstatuota, kad jo šalių valia atitiko CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, pagal kurią pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkėjas įgyja teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
17.6. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmuo, išreiškęs savo valią pirkti teisėtai jam skirtą ir jo naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą ir sumokėjęs už jį nustatyto dydžio kainą, apskaičiuotą pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, yra pripažintinas įgyvendinusiu savo teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn ir įgyja turtinę teisę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2012).
17.7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, jeigu šalių veiksmai atitinka sandorio šalių suderintą valią dėl teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ir panaikinimo (šioje byloje – dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ieškovų privatinėn nuosavybėn) ir tie veiksmai neprieštaravo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, sandoris pripažintinas sudarytu ir galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2007 ).
17.8. Apeliaciniame skunde cituojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (galiojo iki 1993 m. liepos 29 d.) punktai ir nurodomos faktinės aplinkybės, jog F. O. R. šiuos punktus įvykdė, kaimynės neprieštaravo, o, pagal Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. spalio 6 d. pažymą, F. O. R. už 0,045 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo 1 620 valstybės vienkartinių išmokų (405 Lt).
17.9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčo žemės sklypo planas visiškai atitiko jo rengimo metu nustatytus reikalavimus, o teismui pripažinus, kad buvo sudaryta minėta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, minėtas žemės sklypo planas gali būti tikslinamas. 1992 metais valstybės įgaliota institucija vertino ginčo žemės sklypo vertę ir jį įkainojo, kas rodo, jog šalims buvo aišku, kas yra sutarties objektas. F. O. R. nuo 1992 metų darė atliko veiksmus ir rodė norą, kad ginčo žemės sklypas būtų įregistruotas jos vardu, atliko atsakovės nurodytus veiksmus, kas pagrindžia, jog tiek F. O. R., tiek atsakovei sutarties objektas buvo aiškus – tiek jo vieta, tiek dydis, tiek ribos. Vien ta aplinkybė, jog, pirmosios instancijos teismo nuomone, minėtas žemės sklypo planas atrodė nedetalus ir neišsamus, o ribos neapibrėžtos konkrečiomis koordinatėmis, negali būti teisiniu pagrindu atsisakyti pripažinti sandorį sudarytu, kadangi nei F. O. R., nei valstybės atstovei 1992 metais pradėjus pirkimo–pardavimo procedūrą nekilo klausimų ar nesutarimų dėl sutarties objekto. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog F. O. R. nuo 1992 metų siekė įsigyti ginčo žemės sklypą nuosavybėn, atsakovė šios jos teisės niekada neneigė, todėl F. O. R. nuo 1992 metų buvo susiformavęs teisėtas lūkestis dėl šio žemės sklypo įsigijimo.
17.10. Apeliaciniame skunde nurodomi motyvai dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad F. O. R. pati kalta, kad nebaigė iki galo žemės sklypo įsigijimo procedūros, tokios teismo išvados paremtos vien tik prielaidomis, nes ji už ginčo žemės sklypą sumokėjo valstybės įgaliotos institucijos nurodytą pinigų sumą, jos teisėtas lūkestis buvo šį valstybinį žemės sklypą įsigyti savo nuosavybėn. Taisyklių 6 punkte buvo nurodyta, kad, gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį surašo sklypo įkainojimo aktą bei jo pirkimo–pardavimo sutarties projektą ir supažindina su šiais dokumentais pirkėją. Žemės sklypo pirkėjas savo parašu patvirtina sutinkąs su sklypo įkainojimu ir pirkimo–pardavimo sutarties sąlygomis. Atsakovė sutiko jai parduoti ginčo žemės sklypą, nustatė parduodamo Žemės sklypo kainą.
Šalies argumentai
17.11. Byloje nustatyta juridinių faktų visuma patvirtina, kad F. O. R. turėjo subjektinę teisę pirkti jos naudojamą valstybinės žemės sklypą, ji pateikė miesto (rajono) valdybai prašymą dėl žemės sklypo įsigijimo kartu su sklypo planu ir miesto mero potvarkiu apie naudojamą žemės sklypą, miesto (rajono) valdybos vadovas patvirtino žemės sklypo įkainojimo aktą. Valstybės institucija (atsakovė), priėmusi F. O. R. prašymą dėl žemės sklypo pardavimo, nenustatė jokių pareiškėjos prašymo ar pateiktų dokumentų trūkumų, priešingai, įkainojo žemės sklypą ir išsiuntė mokėjimo pranešimą. Atsakovė (žemėtvarkos tarnyba) konstatavo, kad F. O. R. prašymas neturėjo trūkumų ir atitiko Taisyklių 4 punkto reikalavimus.
17.12. Nėra objektyvių duomenų, kad po to, kai F. O. R. už ginčo žemės sklypą sumokėjo nustatyto dydžio kainą, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis su ja nesudaryta dėl to, kad nebuvo visų būtinų sąlygų tokiai sutarčiai sudaryti. Dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo šalys išreiškė savo valią, ši sutartis buvo faktiškai sudaryta ir turi būti vykdoma, kadangi F. O. R. faktiškai įvykdė sandorį, kuriam reikalingas notaro patvirtinimas, o valstybei atstovaujanti institucija neįformino sandorio notarine tvarka, todėl ginčo sandoris turi būti pripažintas galiojančiu (CK 1.93 straipsnio 4 dalis). Toks sandoris neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir buvo įgyvendintos teises aktuose numatytos procedūros, susijusios su valstybinės žemės pirkimu ir pardavimu.
17.13. Institucijai, atsakingai už žemės reformos žemėtvarkos projektų ir kitų dokumentų parengimą, teko pareiga parengti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projektą ir, F. O. R. sumokėjus žemės sklypo kainą, imtis veiksmų, kad būtų sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Taigi tokiais veiksmais žemėtvarkos tarnyba neįvykdė Taisyklių 6 punkte nurodytos pareigos. Valstybės institucija, organizavusi valstybinės žemės pirkimo–pardavimo dokumentų tvarkymą pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, t. y. atsakovė, neatliko jokių veiksmų, kad pirkėja F. O. R. būtų informuota pateikti papildomus dokumentus, ištaisyti galimus trūkumus ar atlikti kitus veiksmus, kad būtų pašalintos kliūtys sudaryti notarine tvarka 0,045 ha žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį.
Atsiliepimas
18. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad šioje byloje ginčas kilo ne dėl ieškovų galimybės įsigyti už paveldėtas įmokas žemės sklypo dalį, bet dėl parduodamo žemės sklypo dydžio. 1992-11-15 F. O. R. kreipėsi į Šilutės rajono valdybą su prašymu parduoti 0,045 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 1992-11-30 Šilutės rajono Rusnės miesto meras potvarkiu Nr. 113 pripažino faktiškai valdomą 450 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), esant F. O. R.. Tuometinę naudojamų žemės sklypų pardavimo tvarką reglamentavo 1992 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miesto plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių (suvestinė redakcija, galiojusi 1992-11-09–1993-04-18) 8 punktą, leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise priimdavo miesto (rajono) valdyba savo potvarkiu, tačiau byloje nėra duomenų, kad toks sprendimas tuo metu būtų buvęs priimtas. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu tokio potvarkio egzistavimo, kaip būtino sandorio sudarymo elemento, neįrodinėjo.
20. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad laikotarpis nuo miesto (rajono) valdybos potvarkio priėmimo iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo negalėjo būti ilgesnis kaip vienas mėnuo (Taisyklių 9.2 punktas). Taisyklių 10 puntu reglamentuota, kad pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodytą sklypo kainą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su mokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Jeigu pirkėjas per nustatytą laiką nesumoka pranešime nurodytos sumos ar be pateisinamų priežasčių neatvyksta pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, ši sutartis nesudaroma. Taisyklių 4 punktu nustatyta, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turėjo pateikti notariškai patvirtintą susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą turi teisę pirkti keli asmenys. Tačiau byloje nėra duomenų, kad toks susitarimas egzistuotų, nors akivaizdu, kad žemę turėjo galimybė pirkti keli asmenys (statinio bendraturčiai). Vadinasi, kol tokio susitarimo nebuvo, sutartis ir negalėjo būti sudaryta. Todėl darytina išvada, kad, nesant tokio susitarimo, nebuvo priimtas rajono valdybos potvarkis ir (ar) paskirtas laikas sandorio sudarymui.
21. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad akivaizdu, kad F. O. R., būdama lygiateisis civilinės teisės subjektas, pati neįgyvendino savo subjektinių teisių, o Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo nei galimybės, nei pareigos įgyvendinti jai ar ieškovams priklausančių subjektinių teisių ir pareigų, tuo labiau kad tokios teisės ir pareigos institucijai nėra priskirtos viešosios teisės normomis. Pažymėtina, kad ir patys ieškovai bylos nagrinėjimo metu net nebandė įrodinėti, kad F. O. R. siekė, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis būtų sudaryta, tačiau savo subjektines teises ir pareigas nepagrįstai siekia perkelti Nacionalinei žemės tarnybai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovų argumentai, nurodyti apeliacinio skundo Nr. 11, yra netinkami, kadangi tai nėra asmeninio ūkio žemės sklypas, o tiek 1992 m., tiek dabar asmeninio ūkio įsigijimas reglamentuojamas skirtingų teisės aktų nei namų valdų, o jų pirkimo–pardavimo sandorių sudarymas sukelia skirtingas teisines pasekmes. Žemės sklypas, į kurio 0,045 ha dalį pretenduoja ieškovai, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0701 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kaip daiktas, suformuotas tik 2015-09-22 Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyrius parengtu Šilutės rajono Rusnės kadastro vietovės žemės reformos projektu (atsižvelgus į pateiktą ieškovų prašymą), kuris patvirtintas 2015 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 17VĮ-1431-(14.17.2.). Sklypas iki suformavimo buvo laisva valstybinė žemė. Dėl projekto sprendinių ieškovai skundų nepateikė.
22. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba byloje yra pateikusi raštiškus įrodymus apie tai, kad ieškovams jau 2019 metais buvo žinoma, kokio dydžio sklypo dalys yra jiems nustatytos. Tai patvirtina VĮ Valstybės žemės fondo (šį paslaugos teikėją užsisakė patys ieškovai) parengtas žemės sklypo planas, kuriame ieškovai yra pasirašę prie jiems nuosavybės teise priklausančių nustatytų sklypo dalių, t. y. 0,0109 ha G. R. ir 0,0110 ha G. R., šis sklypo planas įregistruotas viešajame registre ir nenuginčytas. Vadinasi, jiems jau tada buvo žinoma apie nustatytas žemės sklypo dalis, tačiau ieškovai su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl galimybės įsigyti didesnę, nei pagal galiojančius teisės aktus priklausytų, žemės sklypo dalį, tik praėjus 3 metams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
25. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys.
26. Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad yra pagrindas pripažinti sudaryta 1992 m. valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį tarp pirkėjos F. O. R. ir pardavėjos Šilutės miesto (rajono) valdybos ir kad ši sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovės kaltės.
27. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl to, ar F. O. R., kaip pirkėja, 1992 metais atliko visus teisės aktuose nustatytus veiksmus, reikalingus 0,0450 ha žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti, ar yra pagrindas pirkimo–pardavimo sutartį tarp pirkėjos F. O. R. ir pardavėjos Šilutės miesto (rajono) valdybos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) laikyti sudaryta.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
28. 1992 m. lapkričio 15 d. F. O. R. pateikė prašymą Šilutės miesto (rajono) valdybai parduoti 0,0450 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Šilutės rajono Rusnės mero 1992 m. lapkričio 30 d. potvarkiu Nr. 113 F. O. R. pripažintas faktiškai valdomas 450 kv. m žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini).
29. Šilutės miesto (rajono) valdybos 1992 m. gruodžio 28 d. žemės sklypo įkainojimo aktu Nr. 227 nustatyta, kad 0,0450 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo kaina yra 1 620 rublių.
Žemesnės instancijos teismas
30. F. O. R. pateiktas mokėjimo pranešimas, jame nurodyta, kad ji už žemės sklypą turi sumokėti 1 620 rublių į Šilutės miesto (rajono) valdybos sąskaitą.
31. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. spalio 6 d. pažymos duomenimis, F. O. R. už 0,0450 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo 1 620 valstybės vienkartinių išmokų (405 Lt).
32. F. O. R. mirė (duomenys neskelbtini). 2012 m. sausio 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu ieškovai priėmė palikimą, atsiradusį po F. O. R. mirties; paveldimą turtą, be kita ko, sudarė butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1 620 valstybės vienkartinių išmokų (450 Lt) sumos sumokėtos įmokos už 0,0450 ha namų valdos žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini).
33. Ieškovams nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini).
34. Žemės sklypas, į kurio 0,045 ha dalį pretenduoja ieškovai, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0701 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip daiktas, suformuotas 2015-09-22 Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyrius parengtu Šilutės rajono Rusnės kadastro vietovės žemės reformos projektu (atsižvelgus į pateiktą ieškovų prašymą), kuris patvirtintas 2015 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 17VĮ-1431-(14.17.2.).
35. Sklypas iki suformavimo buvo laisva valstybinė žemė.
36. Atsakovė nurodo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą minėtiems gyvenamojo namo bendraturčiams Nacionalinė žemės tarnyba žemės sklypą, kurio plotas 0,0701 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), gali parduoti tik tokiomis dalimis: 1. Buto / Patalpos – Buto Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui – 0,0221 ha. 2. Buto / Patalpos – Buto Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui – 0,022 ha. 3. Buto / Patalpos – Buto Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui – 0,026 ha.
Dėl F. O. R. subjektiškumo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties laikymo sudaryta
37. Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas. Aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostata, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti, inter alia, nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto įgijimo tvarka ir sąlygos (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas). Taigi, sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių valdymą, naudojimą ir disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.
38. Ginčo teisinių santykių metu galiojo 1992 m. vasario 7 d. redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (toliau – Nutarimas Nr. 89) ir šiuo nutarimu patvirtintos Taisyklės. Nurodyti teisės aktai numatė atitinkamas pareigas tiek asmenims, šių aktų pagrindu siekiantiems įgyti teisę į privatinę žemės nuosavybę, tiek atitinkamoms Lietuvos Respublikai atstovaujančioms institucijoms šiuose teisiniuose santykiuose.
39. Byloje nekyla ginčas dėl to, kad F. O. R. atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus asmenims, siekiantiems įgyti teisę į privatinę žemės nuosavybę, tai yra atitiko subjektiškumo reikalavimus (Žemės reformos įstatymo 6 str. 1 ir 3 d., Nutarimo Nr. 89 1.1.1 p.). Minėti teisės aktai taip pat nustatė, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys įsigyti žemės ūkinei ir kitai veiklai, prašymus pateikia vietos apylinkės, kurioje yra sklypas, Agrarinės reformos tarnybai, kad, parduodant (nuomojant) valstybinę žemę ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodininkystės reikmėms, valstybei atstovauja atitinkamo miesto (rajono) valdyba (Nutarimo Nr. 89 2.1 p.).
40. 1992 m. lapkričio 15 d. F. O. R. pateikė prašymą Šilutės miesto (rajono) valdybai parduoti 0,0450 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Šilutės rajono Rusnės mero 1992 m. lapkričio 30 d. potvarkiu Nr. 113 F. O. R. pripažintas faktiškai valdomas 450 kv. m žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini).
41. Šilutės rajono Rusnės mero 1992 m. lapkričio 30 d. potvarkiu Nr. 113 F. O. R. pripažintas faktiškai valdomas 450 kv. m žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini).
42. Atsakydama į apeliacinio skundo motyvą, jog F. O. R. paminėto nutarimo ir taisyklių punktus įvykdė, kaimynės neprieštaravo, o pagal Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. spalio 6 d. pažymą F. O. R. už 0,045 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo 1 620 valstybės vienkartinių išmokų (405 Lt), teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, jog F. O. R. įvykdė Nutarimu Nr. 89 patvirtintų Taisyklių 4.4 punktą ir buvo pateikusi notariškai patvirtintą susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą turi teisę pirkti keli asmenys.
43. Nutarimu Nr. 89 patvirtintų Taisyklių 4 punktas nustatė, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turi pateikti: 4.1. prašymą įsigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypą, kuriame taip pat turi būti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamą sklypą forma (iš karto ar išsimokėtinai) bei priklausančios lengvatos; 4.2. dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; 4.3. sklypo planą. Sklypo planą sudaro ir tvirtina Valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras ar kita Žemės ūkio ministerijos įgaliota tarnyba pagal asmens užsakymą; 4.4. notariškai patvirtintą susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą turi teisę pirkti keli asmenys;
44. Atsakydama į apeliacinio skundo motyvą, kad ginčo žemės sklypo planas visiškai atitiko jo rengimo metu nustatytus reikalavimus, 1992 metais valstybės įgaliota institucija nustatė ginčo žemės sklypo vertę ir jį įkainojo, kas rodo, jog šalims buvo aišku, kas yra sutarties objektas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog trečiajam asmeniui V. Č. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). (įregistravimo pagrindas 1992 m. lapkričio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartis), trečiajam asmeniui I. Ž. – butas, adresu (duomenys neskelbtini). (įregistravimo pagrindas 1993 m. sausio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartis). Tai reiškia, kad, vadovaujantis Taisyklių 4.4 punktu, F. O. R., siekdama įsigyti dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), be kita ko, turėjo pateikti notariškai patvirtintą susitarimą su trečiaisiais asmenimis V. Č. ir I. Ž..
45. Šilutės rajono Rusnės miesto mero potvarkiu Nr. 113 nurodomas tik F. O. R. faktiškai valdomas 450 kv. m žemės sklypo plotas pagal žemės sklypo planą, pateiktą su prašymu, tačiau šis planas su trečiųjų asmenų parašais, jog sutinka su 573 kv. metrų sklypo ploto padalijimu, negali būti vertinamas kaip notarinis susitarimas Nutarimu Nr. 89 patvirtintų Taisyklių 4.4 punkto prasme.
46. Atsakovė byloje įrodė, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą minėtiems gyvenamojo namo bendraturčiams Nacionalinė žemės tarnyba suformavo parduoti žemės sklypą, kurio plotas 0,0701 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), galima parduoti tik tokiomis dalimis: 1. Buto / Patalpos – Buto Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui – 0,0221 ha. 2. Buto / Patalpos – Buto Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui – 0,022 ha. 3. Buto / Patalpos – Buto Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui – 0,026 ha.
47. Įvertinusi ieškovų pateiktą žemės sklypo planą, kuris buvo paruoštas iki 1992 metų ir apėmė tik 573 kv. m plotą, ir 2015-09-22 Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus parengtą Šilutės rajono Rusnės kadastro vietovės žemės reformos projektu suformuotą 0,0701 ha ginčo sklypo plotą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo žemės sklypo 1992 metais suformavimas nebeatitinka ieškovų prašymų pateikimo metu galiojusios sklypų formavimo tvarkos bei sklypo dydžio.
48. Apeliantai keldami reikalavimą, kuriuo siekiama turėti didesnio dydžio sklypo dalį, turi įrodyti, kad notariniu susitarimu tretieji asmenys buvo atsisakę jiems priklausančios dalies.
49. Aplinkybė, kad ieškovų nurodomame plane yra žemės naudotojų įrašai, jog sutinka su sklypo padalijimu, nėra laikoma notarinis atsisakymu privatizuoti tretiesiems asmenims paminėtu Nutarimu Nr. 89 priklausiusias sklypo dalis.
50. Atsakydama į apeliacinio skundo motyvą, jog F. O. R. nuo 1992 metų atliko aktyvius veiksmus ir rodė norą, kad ginčo žemės sklypas būtų įregistruotas jos vardu, atliko atsakovės nurodytus veiksmus, kas pagrindžia, jog tiek F. O. R., tiek atsakovei sutarties objektas buvo aiškus – tiek jo vieta, tiek dydis, tiek ribos, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ji nepateikė notariškai patvirtinto susitarimo su trečiaisiais asmenimis V. Č. ir I. Ž..
51. Tuo metu galiojusios Taisyklės reglamentavo naudojamų žemės sklypų pardavimą bei naujų žemės sklypų įsigijimą privatinėn nuosavybėn ne konkurso tvarka. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtino savo potvarkiu (Taisyklių 8 p.). Šiuo atveju ieškovai neįrodė, kad toks potvarkis buvo priimtas, o tai reiškia, kad byloje neįrodyta, kad miesto (rajono) valdyba leido įsigyti ginčo žemės sklypą privatinės nuosavybės teise išimtinai F. O. R.. Tokio potvarkio priėmimui buvo būtinas statinių savininkų notarine tvarka patvirtintas susitarimas.
52. Apeliaciniame skunde nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse: 2006 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2006, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2012, buvo nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei šioje byloje, o būtent pastarojoje byloje buvo konstatuota, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijos narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 4.1.1 punktu buvo priimtas Vilkaviškio rajono valdytojo 1992 m. spalio 21 d. potvarkis, kuriuo ieškovui leista pirkti 11 arų žemės sklypą, ir nurodomoje byloje nebuvo reikalaujama žemės sklypo naudotojų notarine tvarka patvirtinto susitarimo. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2006 yra konstatuota, kad asmuo, išreiškęs savo valią pirkti teisėtai jam skirtą ir jo naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą ir sumokėjęs už jį nustatyto dydžio kainą, apskaičiuotą pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, yra pripažintinas įgyvendinusiu savo teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn ir įgyja turtinę teisę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, kuri yra paveldima pagal bendrąsias paveldėjimo teisės normas. Tokių aplinkybių nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, todėl vadovautis paminėtais išaiškinimais nėra teisinio pagrindo.
53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės bylos aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2009, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).
54. Šios nutarties 31 punkte minėtos sumos sumokėjimas investiciniais čekiais nesudaro pagrindo tenkinti ieškovų ieškinį. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybės apie trečiųjų asmenų sutikimus. Pagal minėto nutarimo nuostatas žemėtvarkos tarnybai nebuvo pateiktas notariškai patvirtintas susitarimas tarp visų bendraturčių dėl žemės sklypo dalių nustatymo. Kadangi įstatymai reikalavo, jog būtų pateiktas aptartas bendraturčių susitarimas, todėl apeliantai nepagrįstai nurodo, kad F. O. R. visas prikimo–pardavimo sutarties sąlygas įvykdė, tačiau kita šalis nepagrįstai vengia įforminti pirkimo–pardavimo sutartį, kuriai reikalingas notarinis patvirtinimas (1964 m. CK 58 str. 5 d.).
55. Pagal Žemės reformos įstatymo 9 str. 4 d., kai gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, neviršijant nustatytų maksimalių dydžių. Namų valdos pasidalijimo tarp bendraturčių tvarka nustatoma ir pagal vėliau priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintas taisykles, kuriose numatyta, kad parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypų dalys gali būti nustatomos remiantis rašytiniu gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio ar kito statinio bendraturčių susitarimu arba apskrities viršininko sprendimu, priimtu atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio ar kito statinio dalį, jeigu bendraturčiai nesusitaria (8 punktas). Minėtos taisyklės nustatė, kad, jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kadangi rašytinio visų gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio ar kito statinio bendraturčių susitarimo pateikta nebuvo, tiek pagal Nutarimą Nr. 89, tiek pagal šiame punkte nurodomą nutarimą nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo, nes byloje neįrodyta, kad dėl atsakovės kaltės nebuvo sudaryta ir notariškai patvirtina pirkimo–pardavimo sutartis.
56. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
57. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
59. Atsakovė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, nepateikė.
Rezoliucinė dalis
teisėjų kolegija nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2023 m. d. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.