Tauragės apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Idai Vasiljevienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. R. ir G. R. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir sudarytu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. Č., I. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

9. Ieškovai nurodo, kad F. O. R., kaip pirkėja, atliko teisės aktuose nustatytus veiksmus, reikalingus 0,0450 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti, tačiau žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedūra nebuvo užbaigta dėl atsakovės kaltės, todėl yra pagrindas 0,0450 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį tarp pirkėjos F. O. R. ir pardavėjos Šilutės miesto (rajono) valdybos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) laikyti sudaryta.

10. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 1992 m. lapkričio 15 d. F. O. R. pateikė prašymą Šilutės miesto (rajono) valdybai parduoti 0,0450 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mero (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) F. O. R. pripažintas faktiškai valdomas 450 m² žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) Šilutės miesto (rajono) valdybos 1992 m. gruodžio 28 d. žemės sklypo įkainojimo aktu Nr. 227 nustatyta, kad 0,0450 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo kaina yra 1 620 rublių. F. O. R. pateiktas mokėjimo pranešimas, jame nurodyta, kad ji už žemės sklypą turi sumokėti 1 620 rublių į Šilutės miesto (rajono) valdybos sąskaitą. Remiantis Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. spalio 6 d. pažymos duomenimis, F. O. R. už 0,0450 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo 1 620 valstybės vienkartinių išmokų (405 Lt). F. O. R. mirė (duomenys neskelbtini). 2012 m. sausio 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu ieškovai priėmė palikimą, atsiradusį po F. O. R. mirties; paveldimą turtą, be kita ko, sudarė butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1 620 valstybės vienkartinių išmokų (450 Lt) sumos sumokėtos įmokos už 0,0450 ha namų valdos žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovams nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini)

11. Kaip matyti iš anksčiau nurodytų duomenų, F. O. R. veiksmus, susijusius su 0,0450 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimu, atliko 1992 m., t. y. galiojant 1964 m. CK. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Nagrinėjamu atveju ieškovai pareikštu ieškiniu siekia įgyvendinti savo, kaip F. O. R. paveldėtojų, nuosavybės teisę į 0,0450 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl ginčo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta, taikytinos CK normos.

12. Pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Pažymėtina, kad analogiška nuostata buvo numatytos ir 1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalyje.

13. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos turinį, nurodoma, jog tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį galiojančiu, būtinos tokios sąlygos: pirma, sandoris yra dvišalis; antra, viena sandorio šalis visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį; trečia, kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Šios normos taikymui taip pat yra svarbu tai, kad būtų akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007).

14. Be to, sprendžiant, ar tenkintinas besikreipiančios šalies reikalavimas pripažinti notarine tvarka neįformintą nekilnojamojo daikto sutartį galiojančia, nepakanka nustatyti šių trijų CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų šio instituto taikymo sąlygų. Tokiu atveju reikia išsiaiškinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, t. y. ar tokia sutartis ne tik dėl notarinės formos nesilaikymo, bet ir dėl kitų įstatymuose nurodytų aplinkybių negalės būti pripažinta galiojančia pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2008).

15. Nagrinėjamu atveju valstybinių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (toliau – Nutarimas) ir juo patvirtintos Taisyklės. Nutarimo 1.1.1 punkte nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai privatinės nuosavybės teise gali įsigyti veiksnūs Lietuvos Respublikos piliečiai, sukakę 18 metų, turintys šią pilietybę patvirtinantį dokumentą ir nuolat gyvenantys Lietuvoje. Parduodant (nuomojant) valstybinę žemę ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodininkystės reikmėms, valstybei atstovauja atitinkamo miesto (rajono) valdyba, išskyrus atskirus žemės sklypus, kuriais disponuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Nutarimo 2.1 punktas). Valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai nekonkurso tvarka, taikant nominalią žemės sklypo kainą, nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 473 „Dėl perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos bei išpirkimo tvarkos nustatymo“ patvirtinta Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos nustatymo metodika ir indeksuotą priklausomai nuo skelbiamo bendrojo kainų indekso Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka privatinėn nuosavybėn parduodami privačių namų valdų savininkams – šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai, bet ne didesni už šio nutarimo 7.7 punkte nurodytus maksimalius (Nutarimo 4.1 punktas).

16. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad F. O. R., kaip buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, turėjo teisę Nutarime ir Taisyklėse nustatyta tvarka įsigyti dalį valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir sumokėjo įkainojimo akte nurodytą ginčo žemės sklypo kainą. Vis dėlto, atsakovės teigimu, F. O. R. minėtos teisės tinkamai neįgyvendino, o ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo buvo neužbaigta ne dėl atsakovės kaltės.

17. Taisyklių 4 punkte numatyta, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turi pateikti: 1) prašymą įsigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypą, kuriame taip pat turi būti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamą sklypą forma (iš karto ar išsimokėtinai) bei priklausančios lengvatos; 2) dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; 3) sklypo planą. Sklypo planą sudaro ir tvirtina valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras ar kita Žemės ūkio ministerijos įgaliota tarnyba pagal asmens užsakymą; 4) notariškai patvirtintą susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą turi teisę pirkti keli asmenys; 5) dokumentą, patvirtinantį teisę įsigyti naudojamą žemės sklypą neatlygintinai, jeigu prašymą pateikia šią teisę turintis asmuo. Gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį surašo sklypo įkainojimo aktą bei jo pirkimo–pardavimo sutarties projektą ir supažindina su šiais dokumentais pirkėją. Žemės sklypo pirkėjas savo parašu patvirtina sutinkąs su sklypo įkainojimu ir pirkimo–pardavimo sutarties sąlygomis. Jeigu pirkėjas su nustatytąja žemės sklypo kaina ar pirkimo–pardavimo sutarties sąlygomis nesutinka, jis per 10 dienų nuo supažindinimo su šiais dokumentais turi teisę kreiptis motyvuotu raštu į miesto (rajono) valdybą, kuri per 15 dienų privalo išnagrinėti pirkėjo pareiškimą ir duoti motyvuotą atsakymą. Miesto (rajono) valdybos sprendimas yra galutinis (Taisyklių 6 punktas). Supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo–pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu (Taisyklių 8 punktas). Miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise: 1) siunčia pranešimą pirkėjui, nurodydama sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, banko įstaigos pavadinimą ir sąskaitos numerį, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką; 2) įpareigoja miesto žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą. Darbai, nurodyti Taisyklių 9.2 punkte, turi būti atlikti iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Laikotarpis nuo miesto (rajono) valdybos potvarkio priėmimo iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo negali būti ilgesnis kaip vienas mėnuo (Taisyklių 9 punktas). Pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodytą sklypo kainą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Jeigu pirkėjas per nustatytą laiką nesumoka pranešime nurodytos sumos ar be pateisinamų priežasčių neatvyksta pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, ši sutartis nesudaroma. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir per mėnesį turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro p pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančią. Teisė paveldėti žemės sklypą atsiranda nuo pirkimo–pardavimo sutarties notarinio patvirtinimo momento. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymas ir jos teisinis įregistravimas gali būti atliekamas vienu metu (Taisyklių 10 punktas).

18. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, 1992 m. lapkričio 15 d. F. O. R. pateikė prašymą Šilutės miesto (rajono) valdybai parduoti 0,0450 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su minėtu prašymu buvo pateiktas ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planas, patvirtintas trečiųjų asmenų V. Č. ir I. Ž.. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu tretieji asmenys V. Č. ir I. Ž. patvirtino, kad jos pasirašė F. O. R. parengtą žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planą, pretenzijų dėl minėto plano, įskaitant plane numatytą F. O. R. tenkančią 0,0450 ha žemės sklypo dalį, neturėjo. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) mero (duomenys neskelbtini) potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini), juo pripažinta, kad F. O. R. faktiškai valdo 450 m² žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) Taigi šiuo atveju F. O. R. įvykdė Taisyklių 4.1-4.3 punktų reikalavimus.

19. Vis dėlto, remiantis bylos duomenimis, nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui V. Č. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis), trečiajam asmeniui I. Ž. – butas, adresu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis). Teismo posėdžio metu ieškovai ir tretieji asmenys V. Č. ir I. Ž. patvirtino, kad tuo metu, kai F. O. R. rengė dokumentus ginčo žemės sklypui įsigyti, tretieji asmenys V. Č. ir I. Ž. valdė minėtus butus. Tai reiškia, kad, vadovaujantis Taisyklių 4.4 punktu, F. O. R., siekdama įsigyti dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), be kita ko, turėjo pateikti notariškai patvirtintą susitarimą su trečiaisiais asmenimis V. Č. ir I. Ž.. Byloje duomenų apie minėto susitarimo sudarymą nėra. Tretieji asmenys nurodė, kad pasirašė tik jiems pateiktą ginčo žemės sklypo planą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad F. O. R. nebuvo įvykdžiusi visų Taisyklėse numatytų reikalavimų ginčo žemės sklypui įsigyti, todėl ginčo pirkimo–pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta.

20. Teismas taip pat sutinka su atsakove, jog nors F. O. R., siekdama įsigyti ginčo žemės sklypą, parengė žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planą, kuriame pažymėta jai tenkanti 0,0450 ha šio žemės sklypo dalis, tačiau minėtas planas buvo parengtas beveik prieš 30 m., jis nėra išsamus, detalus, jame nurodytos ginčo žemės sklypo dalies (0,0450 ha) ribos nėra apibrėžtos konkrečiomis koordinatėmis, todėl, pripažinus šios žemės sklypo dalies (0,0450 ha) pirkimo–pardavimo sutartį tarp F. O. R. ir atsakovės sudaryta (galiojančia), ji faktiškai negalės būti įgyvendinta, t. y. nebus galima nustatyti tikslių ieškovams, kaip F. O. R. paveldėtojams, priklausančios žemės sklypo dalies (0,0450 ha) ribų. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, CK 1.93 straipsnio 4 dalies prasme, laikytinos kliūtimis ginčo sandorį pripažinti galiojančiu.

21. Kita aplinkybė, į kurią svarbu atsižvelgti, yra tai, kad viena iš sandorio pripažinimo galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį sąlygų yra kitos sandorio šalies vengimas įforminti sandorį notarine tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė (anksčiau – Šilutės miesto (rajono) valdyba) būtų nepagrįstai vengusi sudaryti notarinę ginčo žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį su F. O. R.. Pažymėtina, kad Taisyklėse nenustatyta, kaip pirkėjas, sumokėjęs pranešime nurodytą įsigyjamo žemės sklypo kainą, turi būti informuotas apie šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo laiką. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, jog tikėtina, kad minėta informacija pirkėjams būdavo pateikiama žodžiu. Byloje duomenų apie tai, kad F. O. R. buvo informuota apie notarinės ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo laiką, nėra. Vis dėlto, teismo vertinimu, tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovė vengė notarinę žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį.

22. Visų pirma, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė, gavusi F. O. R. mokėjimą už ginčo žemės sklypą, būtų atsisakiusi sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Teismo posėdžio metu tiek ieškovai, tiek tretieji asmenys paaiškino, jog F. O. R. nebuvo jiems nurodžiusi, kad susidūrė su kliūtimis, siekdama sudaryti ginčo sutartį, ar to, kad atsakovė (anksčiau – Šilutės miesto (rajono) valdyba) vengia sudaryti minėtą sutartį. Antra, teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. Č. paaiškino, kad F. O. R. jai nurodė, jog sumokėjo žemės sklypo kainą ir laukia patvirtinimo dėl turto įsigijimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad F. O. R. turėjo ir galėjo suprasti, kad ginčo žemės sklypo kainos sumokėjimo nepakanka nuosavybės teisei į šį turtą įgyti, t. y. kad turi būti atlikti papildomi veiksmai, įskaitant pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Trečia, bendrosiose prievolių bei sutarčių vykdymą reglamentuojančiose normose (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) įtvirtintas vienas iš esminių sutarčių vykdymo principų – bendravimo ir kooperavimosi principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Bendradarbiavimo ir kooperavimosi priemonėms taikomas protingumo kriterijus reiškia, kad jos turi būti taikomos rūpestingai, racionaliai, siekiant nepažeisti kitos šalies teisių ir teisėtų interesų. Teismo vertinimu, šiuo atveju F. O. R. taip pat turėjo būti atidi ir rūpestinga, aktyviai domėtis savo teisėmis ir pareigomis, susijusiomis su ginčo žemės sklypo įsigijimu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pastaroji, nesulaukusi pranešimo apie žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo laiką, būtų kreipusis į atsakovę, prašydama nustatyti sutarties sudarymo laiką ar nurodyti priežastis, dėl kurių sutartis nėra sudaryta ir pan. Atkreiptinas dėmesys, jog F. O. R. butą, adresu (duomenys neskelbtini), valdė ir atitinkamai žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi iki savo mirties (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau nei 16 m. po prašymo parduoti 0,0450 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pateikimo atsakovei, tačiau minėtu laikotarpiu nesidomėjo, ar ginčo sandoris yra sudarytas, t. y. ar atliko visus veiksmus, reikalingus turtui įsigyti. Atitinkamai ieškovai turtą, likusį po F. O. R. mirties, paveldėjo 2012 m. sausio 17 d., todėl turėjo ir galėjo suprasti, kad F. O. R. nuosavybės teisės į 0,0450 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), neįgijo, kadangi šis turtas nebuvo įtrauktas į paveldimą turtą, tačiau daugiau nei 10 metų pretenzijų atsakovei dėl ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nereiškė. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo vertinti, kad ginčo sandoris nebuvo sudarytas būtent dėl atsakovės kaltės, t. y. kad pastaroji vengė sudaryti ginčo sandorį.

23. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

25. Ieškinį atmetus, ieškovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

26. Atsakovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir šias išlaidas patvirtinančių duomenų teismui nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos.

27. Tretieji asmenys prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir šias išlaidas patvirtinančių duomenų teismui nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos tretiesiems asmenims nepriteistinos.

28. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 1R-19/1K-2 minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 80,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl, ieškinį atmetus, iš ieškovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteistina 80,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 40,08 Eur (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. R. 40,08 Eur (keturiasdešimt eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš ieškovo G. R. 40,08 Eur (keturiasdešimt eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.