Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-120-777/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-05
Bylos Nr.: e2A-120-777/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
Atsakovas: D. S.
Ieškovas: S. L.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-120-777/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01176-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.1.18.8; 3.3.1.13; 3.3.1.11; 3.3.1.18.4; 3.3.1.22 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. L. (S. L.) ieškinį atsakovei D. S. (L. L.) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas 2017 m. sausio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, juo prašė nustatyti, kad ieškovas su sūnumi D. (A.) L., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja ieškinio rezoliucinėje dalyje nustatyta tvarka.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

2.1. Ieškovas nori bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, tačiau dėl ieškovui visiškai nesuprantamų ir nežinomų priežasčių atsakovė nebeleidžia vaikui bendrauti su tėvu (ieškovu), nesudaro galimybių su juo susitikti, pasiimti pas save ar kitaip kartu leisti laiko. Ieškovo žiniomis, atsakovė pakrikštijo vaiką ieškovo apie tai net neinformavusi, be to, bandė pakeisti šalių sūnaus vardą. Mano, kad toks atsakovės elgesys kenkia vaiko interesams – tik dėl atsakovės kaltės šalių mažametis sūnus neturi galimybės bendrauti su ieškovu, kaip su savo tėvu, tai užkerta kelią bet kokiems ieškovo ir jo sūnaus ryšiams formuotis.

2.2. Atsižvelgiant į itin mažą vaiko amžių (ieškinio pateikimo dieną vaikui buvo (duomenys neskelbtini) metai), akivaizdu, jog kuo ilgiau ieškovui, kaip tėvui, nebus leidžiama matyti savo vaiko, tuo sunkiau jiems bus bendrauti ateityje, kadangi vaikas tėvo tiesiog neprisimins, laikys jį svetimu žmogumi, dėl to normalus jų bendravimas gali itin pasunkėti. Mano, jog ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesus, šalių interesų pusiausvyrą, t. y. nepažeidžia nei motinos, nei tėvo interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nurodytą sprendimo rezoliucinėje dalyje.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, byloje buvo išklausyta šalių nepilnamečio vaiko nuomonė. Teigia, jog nors vaikas išreiškė nenorą bendrauti su tėvu, teigė nekenčiantis tėvo, tačiau visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste matyti, jog vaiko nenoras bendrauti su tėvu iš esmės yra nulemtas išankstinės neigiamos nuomonės apie tėvą susiformavimu. Akcentavo, kad iš teismo psichologės paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, nustatyta, jog išankstinė vaiko nuomonė apie tėvą yra galbūt suformuota, paveikta kitų asmenų, tai turi neigiamos įtakos siekiant bendravimo su vaiku, nurodė, jog vaikas pats savo nuomonę suformuoja sunkiai. Darė išvadą, jog geriausiai vaiko interesus atitiktų galimybės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymas, kadangi priešingas sprendimas prilygtų vaiko atskyrimui nuo tėvo, tai prieštarautų tiek nepilnamečio vaiko, tiek skyrium gyvenančio tėvo teisėms ir interesams. Tuo tarpu tėviškų ryšių atkūrimas galėtų turėti teigiamą poveikį tolesniam nepilnamečio šalių vaiko vystymuisi.

4.2. Teigia, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog ieškovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku galėtų daryti neigiamą poveikį šalių nepilnamečiam vaikui ar būtų priešingas vaiko interesams. Pažymėjo, jog nors atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė ieškovą galbūt neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau konstatavo, jog įrodymų, patvirtinančių šiuos duomenis, nepateikė. Nurodė, kad atsakovės pateikta susirašinėjimo medžiaga (el. laiškai) vertintina kritiškai, kadangi iš pateiktų el. laiškų turinio nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog šiuos laiškus atsakovei rašė būtent ieškovas.

4.3. Nurodė, kad duomenų, jog ieškovas galėtų savo tėvo valdžią nepilnamečiam sūnui naudoti prieš vaiko interesus, byloje taip pat nėra. Priešingai, remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimu ieškovės (atsakovės šioje byloje) D. S. ieškinys atsakovui S. L. dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo atmestas, tas pirmosios instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą tikėtinai išvadai, jog byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad ieškovas naudotų tėvo valdžią prieš vaiko interesus ar kitaip darytų žalą vaikui.

4.4. Konstatavo, jog nors įstatymas numato, kad tėvai turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus, tačiau byloje nėra duomenų, jog tarp nepilnamečio vaiko ir ieškovo nurodomų asmenų – sesers M. L., senelių N. L. ir A. L., yra susiformavę emociniai ryšiai, minėti asmenys savarankiškų reikalavimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nereiškė, todėl darė išvadą, kad nėra pagrindo nustatyti bendravimo tvarką šioje apimtyje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus.

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino, jog atsakovas (duomenys neskelbtini) išvyko (duomenys neskelbtini). Teigia, jog šiuo atveju, sūnui D. L. esant (duomenys neskelbtini), ieškovas išvyko iš (duomenys neskelbtini) ir daugiau su sūnumi nebendravo nedalyvavo tenkinant jo kasdienius poreikius, nesidomėjo sūnumi, nevykdė kitų tėvo pareigų. Teigia, jog per visą ieškovo buvimo laikotarpį (duomenys neskelbtini), nėra duomenų, kad jis būtų bent domėjęsis sūnumi, teikęs nors minimalų išlaikymą sūnui ar bent būtų bandęs vykdyti kitas tėvo pareigas.

6.2. Teigia, jog sprendžiant tarp šalių santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių klausimus, atsakovas nekėlė klausimų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Nurodė, kad priešieškinį šioje byloje atsakovas pareiškė tik 2017 m. sausio 17 d., jį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartimi atsisakyta priimti. Mano, jog nurodytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovas savo reikalavimus dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo pradėjo reikšti tik panaikinus šalių bažnytinės santuokos išrašą, nustačius vaiko gyvenamąją vietą bei priteisus išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš atsakovo. Teigia, jog yra akivaizdu, kad iki nurodyto termino atsakovas turėjo galimybę dalyvauti vaiko gyvenime, juo rūpintis, tačiau tėvo pareigų vaikui nevykdė.

6.3. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą neįvertino, jog ieškovas gera valia neteikia nepilnamečiam vaikui išlaikymo, kurį ieškovas buvo įsipareigojęs teikti sudarytoje taikos sutartyje, kuri 2018 m. kovo 5 d. nutartimi buvo patvirtinta civilinėje byloje Nr. e2-1422-512/2018.

6.4. Teigė, jog teismas, nustatydamas pereinamuoju laikotarpiu ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, neatsižvelgė į nepilnamečio sūnaus interesus, ignoravo faktines bylos aplinkybes, kurios patvirtina, kad šiuo metu vaiko ir tėvo tarpusavio ryšys yra nutrūkęs būtent dėl ieškovo veiksmų kaltės.

6.5. Nurodė, kad teismo posėdžio metu išklausius nepilnamečio sūnaus nuomonę, sūnus aiškiai išreiškė savo nenorą bendrauti su ieškovu. Pažymi, jog tai pripažįsta ir pirmosios instancijos teismas. Teigia, jog vaikas prašo, jausdamas didžiulę baimę, kad mama neleistų jo išsivežti su ieškovu, nes jis ieškovo nepažįsta, jaučią baimę svetimam, atgrasiam žmogui, kodėl priverstinai turi bendrauti ar imti dovanas iš nepažįstamo asmens. Pažymėjo, kad EŽTT praktikoje akcentuojamas bendras principas – klausimas, ar būtina išklausyti vaiką teisme, kiekvienu atveju priklauso nuo individualių aplinkybių. Nurodė, kad 2010 m. Europos Tarybos Ministrų kabineto priimtose specialiuose vaiko interesus atitinkančias teisingumo gairėse siekiama užtikrinti, kad teisingumas visada atitiktų vaiko interesus. Teigia, jog šiose gairėse dėl vaiko teisės būti išklausytam ir reikšti savo nuomonę nurodoma, kad į vaiko nuomonę ir požiūrį turi būti deramai atsižvelgiama (45 punktas). Mano, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų rekomendacijų nepaisė. Taip pat apeliantei neaišku, kokiu pagrindu teismas teigia, kad nepilnamečio sūnaus nuomonės apie vaiko tėvą formavimui įtakos turi kiti asmenys. Mano, kad šie pirmosios instancijos teismo teiginiai grindžiami prielaidomis ir prieštarauja nepilnamečio sūnaus išsakytai nuomonei.

6.6. Mano, kad skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumą ir netinkamą įstatymo pritaikymą parodo ir teismo pasirinkta rezoliucinės dalies konstrukcija, patvirtinanti, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir neteisingai suvokė esamo ginčo esmę. Teigia, jog skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies antroje pastraipoje teismas nurodo: „pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku tokią tvarką:...“. Teigia, jog iš aptariamos konstrukcijos matyti, kad teismas ieškovo reikalavimus bendrauti su vaiku vertina kaip ieškovo teisę ir visiškai nekreipia dėmesio į tai, kad bendravimas su vaiku kartu yra ir ieškovo pareiga.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8.1. Nurodė, kad ieškovas į teismą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo kreipėsi būtent dėl to, jog atsakovė ieškovui neleido bendrauti su nepilnamečiu vaiku, su juo susitikti, pasiimti pas save. Teigia, jog jau tuo metu, kai ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, buvo nurodoma, jog dėl atsakovės kaltės šalių mažametis sūnus (ieškinio pateikimo metu sūnui buvo (duomenys neskelbtini)) neturi galimybės bendrauti su ieškovu, kaip su savo tėvu, tai užkerta kelią bet kokiems ieškovo ir jo sūnaus ryšiams formuotis, jog kuo ilgiau ieškovui, kaip tėvui, nebus leidžiama matyti savo vaiko, tuo sunkiau jiems bus bendrauti ateityje, kadangi vaikas tėvo tiesiog neprisimins, laikys jį svetimu žmogumi, dėl to normalus jų bendravimas gali itin pasunkėti.

8.2. Nurodė, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog ieškovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku galėtų daryti neigiamą poveikį šalių nepilnamečiam vaikui ar būtų priešingas vaiko interesams. Teigia, jog nors atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė ieškovą galbūt neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau įrodymų, patvirtinančių šiuos duomenis, nepateikė. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. Nr. e2-2366-391/2018, 2018 m. liepos 5 d. sprendime konstatuota, jog nėra nustatyta jokių duomenų apie ieškovo (duomenys neskelbtini). Teigia, jog priimtame sprendime taip pat buvo konstatuota, jog nėra nustatyta tokio ieškovo elgesio, tokių jo veiksmų, kuriais šalių sūnui būtų daroma žala ar kiltų kokia nors grėsmė vaikui, vaiko interesams.

8.3. Nurodė, kad teismas išklausė nepilnamečio vaiko nuomonę, kuria jis išreiškė nenorą bendrauti su tėvu, teigė nekenčiantis tėvo, tačiau visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste teismas padarė pagrįstą išvadą, jog vaiko nenoras bendrauti su tėvu iš esmės yra nulemtas išankstinės neigiamos nuomonės apie tėvą susiformavimu. Teigia, jog šią teismo išvadą taip pat pagrindė ir tai, jog iš teismo psichologės paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, nustatyta, jog išankstinė vaiko nuomonė apie tėvą yra galbūt suformuota, paveikta kitų asmenų, tai turi neigiamos įtakos siekiant bendravimo su vaiku. Atkreipė dėmesį, jog teismo psichologė nurodė, kad vaikas pats savo nuomonę suformuoja sunkiai.

8.4. Teigia, jog ieškovui pereinamuoju laikotarpiu pradėjus bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir matant, jog bendravime iškyla sunkumų, būtent nepilnamečio vaiko tėvai – ieškovas ir atsakovė – turi bendrai rasti kompromisą ir esant poreikiui pasitelkti specialistus. Atkreipė dėmesį, jog, pereinamuoju laikotarpiu ieškovui bendraujant su nepilnamečiu vaiku, visada turės teisę dalyvauti pati atsakovė, o būtent manytina, jog pačios atsakovės veiksmai, t. y. veikimas ir (ar) neveikimas, lems, kaip greitai tarp ieškovo ir nepilnamečio vaiko susiformuos tarpusavio ryšys. Teigia, jog tik pagarbus atsakovės elgesys skyrium gyvenančio ieškovo atžvilgiu gali padėti atkurti ieškovo ir sūnaus ryšį. Mano, kad atsakovė šiuo atveju turėtų dėti pastangas siekdama padėti atkurti ir palaikyti vaiko ryšį su ieškovu.

9. 2020 m. vasario 20 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl išėjimo už pareikšto apeliacinio skundo ribų užtikrinant nepilnamečio vaiko interesus ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašė išeiti už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir skubos tvarka priimti sprendimą, kuriuo būtų nustatyta nepilnamečio vaiko D. L. gyvenamoji vieta su ieškovu S. L.. Iki kol bus išspręstas prašymas dėl išėjimo už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų – taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir, iki įsiteisės priimtas sprendimas, nustatyti nepilnamečio vaiko D. L. gyvenamąją vietą su ieškovu S. L. (jo tėvu).

10. Pagrindiniai prašymo argumentai:

10.1. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (duomenys neskelbtini) byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjo atsakovės D. S. kasacinį skundą ir jį atmetė. Tai reiškia, kad teismo priimtas procesinis sprendimas, kuriuo ji (duomenys neskelbtini), įsiteisėjo ir yra vykdytinas.

10.2. Teigia, jog atsakovė bet kuriuo metu privalės (duomenys neskelbtini), todėl susidaro situacija, jog nepilnametis vaikas D. L., ieškovo ir atsakovės sūnus, nebebus prižiūrimas ir globojamas atsakovės, t. y. asmens, su kuriuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Mano, jog šiuo atveju yra svarbu užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus. Teigia, jog yra akivaizdu, kad gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove neužtikrins vaiko interesų, nes atsakovė bet kurią akimirką privalės (duomenys neskelbtini).

10.3. Nurodė, kad ieškovas gyvena su savo tėvais A. L. ir N. L. adresu (duomenys neskelbtini). Vaiko interesai gyvenant kartu su ieškovu nebus pažeisti, nes vaikas gyvendamas su ieškovu turės tinkamas gyvenimo sąlygas atitinkantį būstą, bus aprūpintas materialiai.

10.4. Nurodė, kad ieškovas yra pasiryžęs bendradarbiauti tiek su Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tiek ir su psichologais, kad nepilnamečio vaiko D. L. interesai, jam pakeičiant gyvenamąją vietą, nebūtų pažeisti, kad nepilnametis vaikas nebūtų traumuojamas jam pakeičiant gyvenamąją aplinką.

11. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – tarnyba) 2020 m. vasario 25 d. pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad vaikas yra socialus, bendraujantis, sugebantis atsakyti į klausimus. Atsakovę D. S. (duomenys neskelbtini), D. S. pateikė tarnybai prašymą, jame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gimus sūnui D. L., ieškovas S. L. po (duomenys neskelbtini) šeimą paliko ir su sūnumi daugiau nebendravo, neteikė išlaikymo, vaikas tėvo nepažįsta. Tai, kad vaikas nepažįsta savo tėvo bei senelių iš tėvo pusės, jiems nejaučia artumo ir bendrauti su jais nenori, patvirtino ir teismo psichologinė ekspertizė. Vertinant šias aplinkybes, D. S. norėtų, jog jai (duomenys neskelbtini), vaiko globa būtų paskirta jos mamai vaiko močiutei E. V.. Tarnyba nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, jog vaiko ir tėvo socialinių ryšių su vaiku atkurti nepavyko, per visą procesą tėvas su sūnumi nebendravo, bendravimas nevyko ir su psichologų pagalba, todėl akivaizdu, jog pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, ją nustatant su tėvu, kai nėra susiformavę tėvo ir sūnaus socialiniai ryšiai, būtų sudėtinga. Teismo sprendimas turi būti priimtas atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, todėl mano, jog vaikas turėtų būti išklausytas teisme per teismo psichologę.

Atsiliepimas

12. Atsakovė D. S. 2020 m. vasario 25 d. atsiliepime į ieškovo prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka. Prašė atmesti ieškovo prašymą dėl išėjimo už apeliacinio skundo ribų ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Patenkinti jos apeliacinį skundą. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatyti D. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko močiute E. V. iki nepilnamečiam D. L. įstatymų nustatyta tvarka bus paskirta laikina globa.

13. Pagrindiniai atsiliepimo į ieškovo 2020 m. vasario 20 d. prašymą.

13.1. Nurodė, kad prašymas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu negali būti nagrinėjamas ir tenkinamas CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, bet turi būti nagrinėjamas kitoje byloje pagal ieškovo pareikštą ieškinį ginčo teisenos nustatyta tvarka. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieškovo prašymą, būtų visiškai paneigta atsakovės apeliacijos teisės ir pati apeliacijos esmė, t. y. atsakovės interesai nukentėtų vien dėl to, kad ji padavė apeliacinį skundą, būtų peržengtos ieškinio ribos, ieškovui nėra suteikta teisė apeliaciniame procese pakeisti ieškinio dalyką.

Žemesnės instancijos teismas

13.2. Nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Ieškovas vaiku nesirūpina nuo (duomenys neskelbtini), vaikas ieškovo nepažįsta, ieškovas neteikia išlaikymo, nuo (duomenys neskelbtini) visą laiką gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Ieškovas S. L. visiškai nesirūpina nepilnamečiu sūnumi D., gim. (duomenys neskelbtini), nuo tada, kai (duomenys neskelbtini) paliko šeimą ir išvyko (duomenys neskelbtini). Vaikas tėvo nepažįsta ir nenori su juo bendrauti. Šioje byloje pirmosios instancijos teisme buvo išklausyta nepilnamečio D. L. nuomonė dėl bendravimo su ieškovu. Vaikas ne tik išreiškė nenorą bendrauti su tėvu, bet ir teigė nekenčiantis tėvo. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendime taip pat yra konstatuota, kad vaikas ilgą laiką neturėjo kontakto su tėvu ir jo nepažįsta (tik iš nuotraukų). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, įvertinęs vaiko nuomonę, vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą byloje, psichologės paaiškinimus, nustatė pereinamąjį laikotarpį, iki vaikas baigs (duomenys neskelbtini) klasę, per kurį vaikas su tėvu bendrautų neilgais laiko tarpais vaikui saugioje ir pažįstamoje aplinkoje. Teismo sprendimu yra nustatyta, kad ieškovas su nepilnamečiu sūnumi turi teisę bendrauti tik vieną kartą per savaitę nuotoliniu būdu 20 minučių, o kas antrą mėnesio šeštadienį tik 4 valandas. Taigi pagal teismo sprendimą, kurio ieškovas neskundė, ieškovas šiuo metu neturi teisės ir negali nuolat bendrauti su nepilnamečiu sūnumi. Nurodė ir tai, kad ieškovas negyvena (duomenys neskelbtini), neturi čia atskiro būsto, neskiria sūnui išlaikymo, todėl neturi jokių galimybių realiai rūpintis nepilnamečiu sūnumi, kuris yra dar labai mažas ir kuriam labai reikalingas nuolatinis dėmesys ir priežiūra. Iš ieškovo prašymo akivaizdžiai matyti, kad ieškovas ir neketina rūpintis savo vaiku, bet jį atiduotų savo tėvams A. ir N. L.. Tačiau atsakovė pažymi, kad šiuo atveju nepilnametis D. būtų perkeltas į visiškai vaikui svetimą ir nepažįstamą aplinką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-50-1044/2019 buvo paskirtas vaiko psichologinis vertinimas, kurio metu vaikas aiškiai išreiškė savo poziciją, kad nepažįsta savo senelių ir nejaučia poreikio bendrauti. Šią aplinkybę patvirtina psichologų atsakymas į 7 psichologinio vertinimo klausimą. Be to, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, seneliai neturi teisės tiesiogiai bendrauti su D., o tik tarpininkaujant psichologui. Pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką vaikas negali nuolat būti su seneliais A. ir N. L., todėl ieškovo prašymas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti ten, kur gyvena vaikui nepažįstami seneliai, akivaizdžiai prieštarauja vaiko interesams. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, būtų ne apsaugoti nepilnamečio D. interesai, bet šiurkščiai pažeisti, tokie apeliacinės instancijos sprendimai sukeltų mažamečiam vaikui didžiulį stresą ir tokio amžiaus vaikui sunkiai pakeliamus išgyvenimus.

13.3. Nurodė, kad nepilnametis vaikas nėra paliktas ir neliks be priežiūros. Šiuo metu atsakovė su sūnumi D. gyvena atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su atsakove gyvena atsakovės motina ir D. močiutė E. V., kuri rūpinasi anūku ir padeda atsakovei jį auginti bei prižiūrėti. Vaikas pažįsta močiutę nuo gimimo, jautė jos šilumą ir prisirišimą, vaikas taip pat myli močiutę ir jaučiasi su ja saugus. Vaiko močiutė E. V. jau pateikė prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl jos skyrimo vaiko laikinąja globėja, nes susiklosčiusiomis aplinkybėmis yra vienintelis asmuo, kuris gali prižiūrėti laikinai be tėvų globos likusį nepilnametį D. L.. Vaikas liks jam įprastoje aplinkoje, vaikas jausis ramus, saugus, vaikui ne taip žymiai jausis mamos laikinas nebuvimas šalia. Vaikas nepraras pasitikėjimo savimi, tam laikotarpiui, kol nebus mamos visada šalia, jis jausis ramus, kad visada jį gali lankyti jam įprasti žmonės ir jo draugai. Vaikui nereikės keisti kasdienių dienos režimo, higienos, maitinimosi, tvarkymosi, mokymosi, laisvalaikio ir poilsio įpročių, prie kurių vaikas yra įpratęs.

13.4. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas netenkintų atsakovės apeliacinio skundo ir paliktų galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį pakeistų ir nustatytų kitokią bendravimo tvarką, atsakovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebus įmanoma įvykdyti teismo sprendimu nustatytos nepilnamečio D. L. bendravimo su tėvu tvarkos.

Šalies argumentai

14. 2020 m. vasario 26 d. ieškovas pateikė prašymą dėl papildomų paaiškinimų ir įrodymų pateikimo, prašė priimti papildomus teikiamus paaiškinimus ir įrodymus. Tenkinti ieškovo prašymą ir išeiti už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir skubos tvarka priimti sprendimą, kuriuo būtų nustatyta nepilnamečio vaiko D. L. gyvenamoji vieta su ieškovu bei iki kol bus išspręstas prašymas dėl išėjimo už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų – taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir, iki įsiteisės priimtas sprendimas, nustatyti nepilnamečio vaiko D. L. gyvenamąją vietą su ieškovu.

Žemesnės instancijos teismas

15. Pagrindiniai prašymo argumentai:

15.1. Nurodė, kad atsakovė bet kuriuo metu privalės (duomenys neskelbtini), susidaro situacija, jog nepilnametis vaikas D. L., ieškovo ir atsakovės sūnus, nebebus prižiūrimas ir globojamas atsakovės D. S., t. y. asmens, su kuriuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta.

15.2. Nurodė, kad šią dieną ieškovas su sūnumi nebendrauja, kadangi tam trukdė atsakovė. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius toleruoja neteisėtus veiksmus prieš vaiką.

15.3. Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2366-391/2018 pagal atsakovės ieškinį ieškovui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Teismas išnagrinėjęs šią civilinę bylą 2018 m. liepos 5 d. priimtu sprendimu atsakovės ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2576-345/2018, 2018 m. liepos 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

15.4. Nurodė, kad ieškovas, nepaisant atsakovės veiksmų, kurie sąlygojo, jog šią dieną tarp jo ir nepilnamečio vaiko D. L. nėra susiformavę artimi ryšiai, yra pasirengęs imtis visų veiksmų ir dėti visas pastangas, kad tą ryšį atkurtų kaip įmanoma greičiau ir kad nepilnametis vaikas D. L. galėtų augti tinkamoje aplinkoje. Ieškovas yra pasiryžęs bendradarbiauti tiek su Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tiek ir su psichologais, kad nepilnamečio vaiko D. L. interesai, jam pakeičiant gyvenamąją vietą, nebūtų pažeisti, kad nepilnametis vaikas nebūtų traumuojamas jam pakeičiant gyvenamąją aplinką. Ieškovas prašydamas pakeisti nepilnamečio vaiko D. L. gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškovu, siekia tik geriausio savo nepilnamečiam vaikui. Mano, kad nepilnamečiam vaikui D. L. turint tėvą, nėra jokio pagrindo, atsakovei D. S. nebegalint auklėti vaiką, jo globą nustatyti kitam asmeniui, nei pačiam ieškovui. Nurodė, kad ieškovas darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra komandiruojamas atlikti darbo funkcijas į (duomenys neskelbtini), tačiau, taikius laikinąsias apsaugos priemones bei nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, ieškovas nedelsiant grįš į (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog išlaikymas, priešingai nei nurodo atsakovė, yra teikiamas, jį kiekvieną mėnesį perveda darbdavys iš ieškovo apskaičiuoto atlyginimo. Atsakovės cituojama Klaipėdos apylinkės teismo nutartis šią dieną nėra įsiteisėjusi.

15.5. Nurodė, kad nėra nustatyta, ar nepilnamečiam vaikui D. L. bus gerai gyventi su savo senelę, kuri yra senyvo amžiaus. Ieškovo turimomis žiniomis, E. V. turi neįgalumą. Šiuo atveju nėra ištirtos E. V. gyvenimo sąlygos, nėra visiškai nustatyta, kur ji gyvena ir ar realiai E. V. galės pasirūpinti nepilnamečiu vaiku.

15.6. Nurodė, jog atsakovė D. S. bet kurią akimirką gali (duomenys neskelbtini), todėl yra būtina išspręsti klausimą dėl nepilnamečio vaiko D. L. gyvenamosios vietos.

15.7. Nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, yra būtina atsižvelgti, jog nepilnamečio vaiko neigiama nuomonė apie ieškovą yra sąlygota atsakovės D. S.. Nesant pačios atsakovės, jai negalint daryti neigiamos įtakos nepilnamečiam vaikui, tarp ieškovo ir nepilnamečio vaiko D. L. greitai susiformuotų tarpusavio ryšys.

Šalies argumentai

16. Ieškovo S. L. atstovas advokatas R. K. 2020 m. kovo 3 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė tenkinti ieškovo prašymą ir išeiti už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir skubos tvarka priimti sprendimą, kuriuo būtų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su ieškovu, bei, iki kol bus išspręstas prašymas dėl išėjimo už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų – taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir, iki įsiteisės priimtas sprendimas, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu. Nurodė, kad susipažinus su tarnybos 2020 m. vasario 28 d. išvada, mato, jog nepilnamečio vaiko D. L. neigiama nuomonė apie tėvą (Ieškovą) ir ieškovo tėvus (D. L. senelius) yra suformuota būtent pačios atsakovės ir močiutės E. V.. Ši aplinkybė tik dar kartą pagrindžia ieškovo teiginius apie tai, jog yra akivaizdus vaiko motinos, t. y. atsakovės, netinkamas, nesąžiningas elgesys vaiko ryšio su jo tėvu atžvilgiu, o tai suteikia pagrindą teigti apie vaiko motinos valdžios piktnaudžiavimą, vaiko teisių ir geriausių interesų nesuvokimą. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, yra būtina atsižvelgti, jog nepilnamečio vaiko neigiama nuomonė apie ieškovą yra sąlygota atsakovės D. S.. Šiuo atveju manytina, kad, nesant pačios atsakovės D. S., jai negalint daryti neigiamos įtakos nepilnamečiam vaikui, tarp ieškovo S. L. ir nepilnamečio vaiko D. L. greitai susiformuotų tarpusavio ryšys. Nurodė ir tai, kad tarnybos išvadoje nepateikė jokios informacijos apie močiutės E. V. sveikatos būklę. Ieškovo turimais duomenimis, vaiko močiutė serga, ji, kiek ieškovui žinoma, turi neįgalumą. Taigi šiuo atveju liko neatsakyta, ar vaiko močiutės E. V. sveikatos būklė yra tinkama prižiūrėti ir rūpintis nepilnamečiu vaiku D. L.. Ieškovui yra visiškai nesuprantamas tarnybos išvadoje nurodymas, jog, skyriaus žiniomis, šiuo metu vaiko senelis A. L. ir vaiko tėvas S. L. yra išvykę į (duomenys neskelbtini). Vaiko senelis A. L. buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. kovo 2 d. buvo (duomenys neskelbtini). Ieškovo turimais duomenimis, (duomenys neskelbtini) ryto, į A. L. namus buvo atvykę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vaiko teisių apsaugos specialistai, kurie apžiūrėjo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpas. Kodėl į bylą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) apžiūros duomenys (įvertinimas) nėra pateikti, ieškovui nėra suprantama.

Atsiliepimas

17. Atsakovė D. S. 2020 m. kovo 3 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė atmesti ieškovo prašymą dėl išėjimo už apeliacinio skundo ribų ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Įpareigoti ieškovą pateikti teismui sveikatos laboratorinius tyrimus, patvirtinančius įrodymus dėl (duomenys neskelbtini) vartojimo / nevartojimo. Patenkinti jos apeliacinį skundą. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti D. L. gyvenamąją vietą su vaiko močiute E. V. iki nepilnamečiam D. L. įstatymų nustatyta tvarka bus paskirta laikina globa. Nurodė, kad paneigdama ieškovo keliamą abejonę dėl E. V. sveikatos pateikia 2020 m. vasario 28 d. gydytojų konsultacinės komisijos išduotą medicininį pažymėjimą, patvirtinantį, kad E. V. yra sveika ir gali globoti kitą asmenį. Taip pat pateikia Klaipėdos psichikos sveikatos centro ir Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo išrašus, kurie patvirtina, kad E. V. neturi psichikos sutrikimų ir neserga priklausomybės ligomis. E. V. teismo prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes yra pasiryžusi anūką D. L. globoti, iki vaiko motina (duomenys neskelbtini). E. V. šiuo metu yra vienintelis ir tinkamiausias asmuo prižiūrėti (duomenys neskelbtini) D., kurį su močiute sieja artimas emocinis ryšys. Su močiute vaikas jausis saugus ir ramus, jam lengviau bus išgyventi laikiną mamos (duomenys neskelbtini) ir išvengti streso. Vaikui nereikės keisti kasdienių dienos režimo, higienos, maitinimosi, tvarkymosi, mokymosi, laisvalaikio ir poilsio įpročių, prie kurių vaikas yra įpratęs. Nurodė ir tai, kad ieškovas nepaneigė atsakovės išdėstytų argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo pasirengimą prižiūrėti ir rūpintis nepilnamečiu sūnumi D. L.. Nepagristi ir neįrodyti ieškovo argumentai, kad bendrauti su sūnumi jam trukdė atsakovė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

18. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovės (apeliantės) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi nustatymo tvarkos teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

20. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

21. 2020 m. kovo 3 d. 16:05:08 teisme (per EPP sistemą) buvo gautas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas, kuriame buvo ištirtos ieškovo S. L. šeimos aplinkos sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog minėtas naujas įrodymas buvo gautas bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu (į pasitarimų kambarį procesinio sprendimo priėmimui išeita 16.23 val.), bei atsižvelgdamas į aplinkybes, jog naujai pateiktas įrodymas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, gali turėti įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat, jog šio įrodymo pridėjimas prie bylos jos nagrinėjimo neužvilkins, darytina išvada, jog yra pagrindas pateiktą šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą pridėti prie bylos.

Faktinės bylos aplinkybės

22. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į apskaitą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. (duomenys neskelbtini), šalims esant santuokoje, gimė sūnus A. (vaiko vardas pakeistas į D.) L.. Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. daliniu sprendimu buvo panaikintas ieškovo ir atsakovės santuokos apskaitos įrašas, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina apeliante D. S. (L. L.), iš ieškovo S. L. priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui D. L.. Byloje pateikti duomenys, jog išlaikymas nepilnamečiui vaikui išieškomas priverstine tvarka (išieškojimą vykdo antstoliai). Šalių santuokos nutraukimo byloje ieškovas S. L. reiškė priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tačiau 2017 m. sausio 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi priešieškinį atsisakyta priimti. 2017 m. sausio 26 d. ieškovas kreipėsi į teismą su savarankišku reikalavimu dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, kuris skundžiamu sprendimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu) tenkintas iš dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi (duomenys neskelbtini) byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. S. kasacinį skundą atmetė, tai reiškia, kad teismo priimtas procesinis sprendimas, kuriuo ji (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 20 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl išėjimo už pareikšto apeliacinio skundo ribų užtikrinant nepilnamečio vaiko interesus ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Šiuo prašymu prašoma išeiti už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir skubos tvarka priimti sprendimą, kuriuo būtų nustatyta nepilnamečio vaiko D. L. gyvenamoji vieta su ieškovu S. L.. 2020 m. vasario 25 d. teisme gautas apeliantės (atsakovės) atsiliepimas į 2020 m. vasario 20 d. ieškovo prašymą, kuriuo nurodė, jog su ieškovo prašymu nesutinka. Prašė atmesti ieškovo prašymą dėl išėjimo už apeliacinio skundo ribų ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Patenkinti jos apeliacinį skundą. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatyti D. L.. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko močiute E. V. iki nepilnamečiam D. L. įstatymų nustatyta tvarka bus paskirta laikina globa.

Dėl išėjimo už apeliacinio skundo ribų

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos apibrėžtos CPK 320 straipsnio 1 dalyje – tai apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims; apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006).

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo pareikšto ieškinio dalyku nurodytas reikalavimas nustatyti ieškovo bendravimu su sūnumi tvarką. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimų, pasisakė tik dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu faktinių aplinkybių bei šiuo klausimu proceso šalių nurodytų teisinių bei faktinių pagrindų. Apeliaciniu skundu atsakovė taip pat pasisakė tik dėl tų pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kurie buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nors Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs ieškovo prašymo dėl išėjimo už apeliacinio skundo ribų turinį konstatuoja, jog šio prašymo dalykas yra nepilnamečio vaiko D. L. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu S. L. klausimas. Tai reiškia, jog tenkinus ieškovo prašymą, apeliacinės instancijos teismas pasisakytų dėl aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos pirmosios instancijos teisme, taip pažeidžiant CPK 313 straipsnio, 320 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, kartu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, CPK 5, 12, 13, 17, 42 straipsniuose, Teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, teisingą teismą, rungimosi, dispozityvumo, teisės būti išklausytam ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus.

26. Nors ieškovas 2020 m. vasario 20 d. prašymu dėl išėjimo už pareikšto apeliacinio skundo ribų ir teigia, jog atsakovė bet kuriuo metu (duomenys neskelbtini), todėl susidaro situacija, jog nebebus užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju tokios aplinkybės nesudaro pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų bei nagrinėti ieškovo prašymą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teisėjų kolegija pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi tenkintas atsakovės D. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šia nutartimi nuspręsta, jog atsakovei D. S. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko D. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko močiute E. V., iki įsiteisės galutinis priimtas procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje. Tai reiškia, jog minėtomis laikinosiomis priemonėmis nepilnamečio vaiko D. L. interesai laikinai (iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje) yra užtikrinti.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, akcentuojama asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) aiškinama atsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas, juolab kad įstatyme turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui; įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. R. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-599/2008). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tenkinus ieškovo prašymą peržengti apeliacinio skundo ribas, iš esmės būtų užkirstas kelias pasinaudoti apeliacijos teise, t. y. būtų užkirstas kelias apeliantei teikti įrodymus dėl bylai reikšmingų aplinkybių, ginčyti teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, o tai būtų nesuderinama su teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bei formuojama ne tik kasacinio teismo, tačiau ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, konstatuoja, jog šiuo atveju nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų, todėl šis ieškovo prašymas atmetamas, nes nagrinėjamoje byloje tam nėra teisinio pagrindo (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys).

Dėl apeliacinio skundo

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas 2017 m. sausio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. pereinamuoju laikotarpiu – iki nepilnametis vaikas D. L. baigs (duomenys neskelbtini) klasę, ieškovas su vaiku bendrauja tokia tvarka: 1) ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį – šeštadienį nuo 11.00 val. iki 15.00 val. vaiko gyvenamojoje ar kitoje šalių sutartoje vietoje dalyvaujant vaiko motinai D. S.; 2) ieškovas vieną kartą per savaitę – trečiadienį – bendrauja su sūnumi nuotoliniu būdu (pokalbiai telefonu, ,,Skype“ ar kita kompiuterine programa) ne ilgiau nei 20 min., tačiau nesutrikdant nepilnamečio vaiko mokymosi proceso ir dienos režimo (po pamokų, vaiko namų darbų, ne vėliau kaip 1 val. prieš vaikui einant miegoti). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu paminėti, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi (duomenys neskelbtini) byloje (duomenys neskelbtini) D. S. kasacinį skundą atmetė, tai reiškia, kad teismo priimtas procesinis sprendimas, (duomenys neskelbtini).

30. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinio skundo turinį konstatuoja, jog šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, buvo vertinama, jog pereinamuoju laikotarpiu, t. y. iki nepilnametis vaikas D. L. baigs (duomenys neskelbtini) klasę, nepilnamečiam vaikui bendraujant su tėvu yra būtinas vaiko motinos dalyvavimas. Kaip minėta šios nutarties 26 punkte, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi (duomenys neskelbtini) byloje (duomenys neskelbtini) D. S. kasacinį skundą atmetė, tai reiškia, kad teismo priimtas procesinis sprendimas, (duomenys neskelbtini) Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šios aplinkybės reiškia, kad po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienos, atsiradus naujoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nustatyta nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarka nebetenka prasmės, kadangi apeliantė, (duomenys neskelbtini), neturės galimybės pereinamuoju laikotarpiu dalyvauti nepilnamečio vaiko D. L. susitikimuose su tėvu (ieškovu) S. L.. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės tinkamai ir išsamiai išnagrinėti bylą, atskleisti bylos esmę bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl bylos nagrinėjimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

31. Dar daugiau, iš proceso šalių procesinių dokumentų turinio matyti, jog tarp šalių nėra ginčo, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms yra būtina spręsti nepilnamečio vaiko D. L. gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, tačiau šalys nesutaria dėl to, su kuo vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog ši civilinė byla apeliacinės instancijos teisme tinkamai negali būti išnagrinėta, todėl yra pagrindas bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms bei bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, proceso šalys turi teisę svarstyti ieškinio tikslinimo bei priešieškinio teikimo galimybę.

33. Kitų apeliacinio skundo argumentų nagrinėjimas netenka prasmės, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2017 m. sausio 27 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, kuri teismo 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. gegužės 18 d., 2017 m. spalio 25 d. nutartimis (tikslinta 2018 m. birželio 7 d. nutartimi) pakeista. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi tenkintas atsakovės prašymas bei 2017 m. spalio 25 d. teismo nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės patikslintos, nustatant, kad ieškovas S. L. (S. L.) bendrauja su (duomenys neskelbtini) vaiku D. L., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą per mėnesį, nenustatant konkrečios mėnesio dienos nuo 10 val. iki 13 val. ar kitomis šalių sutartomis valandomis, šalių sutartoje vietoje, kartu asmeniškai dalyvaujant ir atsakovei D. S. bei privačiai praktikuojančiam psichologui, kurio dalyvavimu susitikimuose bei apmokėjimu už jo paslaugas pasirūpina ieškovas S. L. (S. L.). Ieškovas įpareigotinas raštu informuoti atsakovę ne vėliau kaip 7 dienas iki ieškovo planuojamo susitikimo su nepilnamečiu vaiku D. L. dienos.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios nutarties 34 punkte nurodytos laikinosios apsaugos priemonės yra galiojančios ir iki bus pradėtas (duomenys neskelbtini), t. y. iki atsakovė (duomenys neskelbtini), atsakovė privalo užtikrinti minėtomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytą ieškovo bei nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką. Atsakovei (duomenys neskelbtini) ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad ieškovas ir nepilnamečio D. L. močiutė, su kuria nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, patenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi galimybę ir geranoriškai spręsti su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus, kas labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.

Dėl bylos baigties

37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui (šia nutartimi nėra konstatuotas pirmosios instancijos teismo netinkamas procesinių ir materialinių normų taikymas), bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės tinkamai ir išsamiai išnagrinėti bylą, atskleisti bylos esmę bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl yra pagrindas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Teismui nusprendus bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo – šis klausimas spręstinas galutinai išnagrinėjus bylą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 325 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Jolanta GailevičienėErinija KazlauskienėDanutė Žvinklytė