- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-926-601/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00412-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Egidijus Tamašauskas, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- D. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.1Skolininkų ir kreditorių daugetas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ir atsakovės D. M. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-64-939/2018 pagal ieškovo R. M. ieškinius atsakovei D. M. sujungtose civilinėse bylose dėl įsipareigojimų pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas R. M. 2017 m. balandžio 5 d. ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į teismą su dviem savarankiškais ieškiniais, pagal kuriuos iškeltos civilinės bylos buvo sujungtos į vieną bylą.
Ieškovas R. M. 2017 m. balandžio 5 d. pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės D. M. 10 107,17 Eur įsiskolinimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, o 2017 m. rugpjūčio 8 d. pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 4 829,98 Eur įsiskolinimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, įgyto turto padalijimo, iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi, buvo nuspręsta, jog šalys, solidariai turi įvykdyti esamus įsipareigojimus kreditoriams, tarp kurių ir kreditoriams UAB „Agroteka“ pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nacionalinei žemės tarnybai pagal valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis Nr. SUI-(14.10.53)-36, SUI-(14.10.53)-148, SUI-(14.10.53)-147, SUI-(14.10.53)-146, SUI-(14.10.53)-145, SUI-(14.10.53)-144, SUI-(14.10.53)-143, SUI-(14.10.53)-141, SUI-(14.10.53)-139, SUI-(14.10.53)-149, SUI-(14.10.53)-186, SUI-(14.10.53)-158, SUI-(14.10.53)-157, SUI-(14.10.53)-156, SUI-(14.10.53)-155, SUI-(14.10.53)-154, SUI-(14.10.53)-153, SUI-(14.10.53)-152. Be to, tuo pačiu teismo priimtu sprendimu buvo nuspręsta, jog ieškovas ir atsakovė palikti solidariais skolininkais kreditoriui SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas pagal 2013 m. lapkričio 27 d. finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigė, kad jis yra įvykdęs prievoles kreditoriams, t. y. kreditorei UAB „Agroteka“ pagal 2014 m. sausio 1 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra sumokėjęs 6 214,34 Eur bei Nacionalinei žemės tarnybai pagal minėtas sutartis yra sumokėjęs 14 000 Eur, o taip pat tinkamai sumokėjo visus mokėjimus pagal 2013 m. lapkričio 27 d. Finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo sudarytoje mokėjimų lentelėje matyti, jog visi mokėjimai buvo atlikti tik ieškovo bei tai, kad buvo sumokėta 9 659,96 Eur, iš kurių 8 920,30 Eur buvo skirta vertės dengimui, 575,33 Eur palūkanų dengimui, 164,33 Eur delspinigių dengimui. Ieškovas įrodinėjo, kad įvykdžius prievoles minėtiems kreditoriams, jis įgijo regreso teisę reikalauti iš ieškovės atlyginti jai tenkančią prievolės dalį, kadangi ji prie jų įvykdymo niekaip neprisidėjo.
Atsiliepimas
Atsakovė D. M. su pateiktais ieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti ir priteisti jos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jei pareikšti ieškiniai, ar kuris nors vienas iš ieškinių būtų tenkintas, prašė teismo sprendimu įskaityti priešpriešinius reikalavimus, nustatant, kad ieškovui mokėtina suma priteisiama, atitinkamai sumažinant atsakovei mokėtinos kompensacijos dydį, apimant ir tą kompensacijos dalį, kurios mokėjimo terminas nėra suėjęs.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2018 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
ieškovui iš atsakovės priteisė 7 000,00 Eur skolos, t. y. ½ dalį ieškovo sumokėtų Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-962/2016 solidariai iš jo ir atsakovės priteistų 13 370,42 Eur neįvykdytų piniginių prievolių, kurių terminai yra suėję, bei ½ dalį nuo ieškovo sumokėtos Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-962/2016 nustatytos solidarios jo ir atsakovės prievolės pagal valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis dalies – 629,58 Eur, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusioje dalyje ieškovo reikalavimus atmetė;
atsakovės prašymą dėl šalių priešpriešinių skolinių įsipareigojimų įskaitymo tenkino iš dalies: užskaitė šiuo sprendimu iš atsakovės ieškovo naudai priteistą 7 000 Eur skolą ir ieškovo skolą atsakovei, pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimu, iš dalies pakeistą Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi – priteistos 75 917,34 Eur kompensacijos dalį, kurios mokėjimo terminas suėjęs, 7 000,00 Eur sumoje, nustatant, kad užskaitytos atsakovės ir ieškovės tarpusavio prievolės pasibaigė įskaitymu; ieškovui iš atsakovės priteisė 850 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl 7 000,00 Eur skolos priteisimo. Teismas nesutiko, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendime, nei iš dalies jį pakeitusioje Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartyje, apskaičiuojant atsakovei tenkančią kompensaciją iš ieškovo už jam tenkančią didesnę žemės sklypų dalį, iš jos būtų išminusuota vykdytinų prievolių pagal minėtas valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis suma. Nei viename teismų priimtų sprendimų turinyje nenurodyta, kad sutuoktiniams dalintinų žemės sklypų vertė būtų sumažinta vykdytinų prievolių pagal minimas valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis suma, atitinkamai šia suma (t. y. vykdytinų prievolių pagal minimas valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis suma) būtų sumažinta ir iš ieškovo atsakovei už didesnę jam tenkančią žemės sklypų vertę priteista kompensacija.
Teismas taip pat nesutiko, kad priimti teismų sprendimai, nesuteikia ieškovui teisės reikalauti iš atsakovės jo ieškinio pateikimo dieną įvykdytų prievolių pagal minėtas valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis dalies, kadangi Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimu buvo priteista solidariai iš D. M. ir R. M. trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 13 370,42 Eur neįvykdytų piniginių prievolių, kurių terminai yra suėję. Teismas nurodė, kad kreditoriaus ir šalių sutarimu solidarioji prievolė nebuvo padalyta, todėl buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektai, o ieškovui, kaip solidariąją prievolę turinčiam skolininkui, savo lėšomis sumokėjus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos priteistą solidarią jo ir D. M. 14 000 Eur prievolę (13 370,42 Eur ir 629,58 Eur), jis pagrįstai reikalauja iš ieškovės atlyginti jai tenkančią prievolės dalį, t. y. ½ (7 000 Eur).
Dėl 3 107,17 Eur bei 4 829,98 Eur skolos priteisimo. Teismas nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje dalinant R. M. ūkį, D. M. už ūkį iš R. M. priteista kompensacija sumažinta 30 305,77 Eur (1/4 dalimi ūkio skolų), todėl tokiu būdu atsakovės įsipareigojimai yra įvykdyti, priteisiant turtą R. M. ir sumažinant mokėtiną kompensaciją jai tenkančia skolų suma, tame tarpe į minėtą iš dalintino ūkio vertės minusuotą ūkio skolų sumą 121 223,06 Eur įėjo ir R. M. ūkio skola UAB „Agroteka“, pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 5 121,10 Eur (7 928,93 Lt+9 753,20 Lt=17 682,13 Lt) R. M. ūkio skola SIA UniCredit Leasing Lietuvos filialui pagal Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo ir tai, kad sprendimo pagrindu D. M. ir R. M. atsiradusi solidari prievolė kreditoriams UAB „Agroteka“ ir SIA UniCredit Leasing Lietuvos filialui yra išimtinai vieno solidariojo skolininko R. M. interesais, todėl jis atsako kitiems bendraskoliams už visą skolą, o bendraskolė D. M. laikytina skolininko R. M. laiduotoja. Be to, dalis ieškovo sumokėtų skolų minėtiems kreditoriams, remiantis 2014 m. gruodžio 31 d. ūkio finansiniais duomenimis, pagal kuriuos santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas R. M. ūkis, nebuvo įtrauktos kaip šio ūkio skolos.
Dėl ieškovo ir atsakovės priešpriešinių skolinių įsipareigojimų įskaitymo. Teismas sprendė, jog šiuo atveju yra galimas iš D. M. priteistos R. M. 7 000 Eur skolos ir R. M. skolos D. M. pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi, priteistos 75 917,34 Eur kompensacijos už didesnę R. M. tenkančią turto dalį, dalies, kurios mokėjimo terminas suėjęs, įskaitymas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. M. prašo Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. sausio 15 d. sprendimo dalį, kurioje ieškinys atmestas pakeisti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką, Prienų rajono aplinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. sprendimu, iš dalies pakeitus Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi, paliko vykdyti solidariai D. M. ir R. M. prievoles kreditoriams UAB „Agroteka“ ir SIA „UnitCredit Leasing“ Lietuvos filialas, todėl atsakovė yra solidariai atsakinga už prievoles šiems kreditoriams, nes solidariosios prievolės šiems kreditoriams nebuvo padalintos.
Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog D. M. įsipareigojimai yra įvykdyti, priteisiant turtą R. M. ir sumažinant mokėtiną kompensaciją jai tenkančia skolų suma. Priešingai, D. M. iš R. M. buvo priteista visa teismo apskaičiuota ir nustatyta jai tenkanti kompensacija. Būtent santuokos nutraukimo byloje priimtu sprendimu nėra nurodyta, kad atsakovei tenkančia įsipareigojimų suma yra mažinamas jai iš ieškovo priteistinos kompensacijos dydis.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad prievolės pagal UAB „Agroteka“ 2011 m. liepos 21 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal SIA „UnitCredit Leasing“ Lietuvos filialas 2013 m. lapkričio 27 d. Finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra tenkančios išimtinai tik ieškovui, iš esmės pakeitė Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimo turinį bei esmę, t. y. pakeitė minėtą teismo sprendimą, tokiu būdu pažeidė CPK 278 straipsnio 1 dalį, teisinio stabilumo ir teisėtų lūkesčių principus.
Atsiliepimas
Atsakovė D. M. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo R. M. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. sausio 15 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinio reikalavimai atmesti, palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Skyrybų byloje priimtais teismų įsiteisėjusiais sprendimais pažymėta, kad apskaičiuojant kompensaciją, buvo išminusuoti ūkio finansiniai įsipareigojimai. Įsipareigojimai kreditoriams, dėl kurių vyksta ginčas, buvo priskirti ūkio finansiniams įsipareigojimams ir įtraukti į kreditorių sąrašą bei balansą.
Ieškovo išdėstyta pozicija dėl prievolių solidarumo yra nenuosekli. Ieškovas, tvirtindamas, kad prievolės yra solidariosios, kas reiškia, jog negalima dalinė skolininkų vienas kitam atsakomybė, tuo pačiu pripažįsta, kad vidiniuose santykiuose prievolė yra dalinė.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė prejudicinius faktus, o ieškovo argumentai, jog nebuvo galima aiškinti teismo sprendimo motyvuojamosios dalies neatitinka galiojančio reglamentavimo ir aktualios teismų praktikos: ne tik teismų sprendimų turinys, bet net ir sisteminė juose pasiektų išvadų analizė patvirtina, kad asmeniniuose santykiuose atsakovė atsako kaip laiduotoja, o ne kaip bendraskolė.
Reikalavimai kreditoriams UAB „Agroteka“ ir SIA „UnitCredit Leasing“ Lietuvos filialui didžiąja dalimi net nėra susiję su prejudiciniu sprendimu, t. y. jie nutraukiant santuoką net nebuvo dalinti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė D. M. prašo Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. sausio 15 d. sprendimą pakeisti – ieškovo ieškinius atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla iš anksčiau priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatyti faktai laikytini prejudiciniais faktais. Pirmosios instancijos teismui aiškinant Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimą ir jį iš dalies pakeitusią Kauno apygardos 2017 m. kovo 9 d. nutartį dalyje dėl prievolių Nacionalinei žemės tarnybai nukrypta nuo teismų nustatytų prejudicinių faktų ir padarytos naujos išvados, nesuderinamų su anksčiau priimtais teismų sprendimais.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad žemės sklypai dalintini atskirai nuo kito ūkio turto, tačiau neįvertino, kad už žemės sklypus mokėtina suma yra įtraukta į 2014 m. gruodžio 31 d. balansą, iš kurio jau išminusuota atsakovės įsipareigojimų dalis. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, jog jokios ieškovo mokėtinos sumos kreditoriams iš atsakovės nėra priteistinos.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei nepriteisė 1 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kadangi pavedimai, patvirtinantys šios sumos sumokėjimą, pateikti jau baigus bylą nagrinėti iš esmės. Pažymi, kad CPK nekelia reikalavimo, kad turėtos bylinėjimosi išlaidos būtų apmokėtos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Vien tas faktas, kad atsakovė atliko pavedimus tik baigus nagrinėjimą iš esmės, nepaneigia nei turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nei poreikio.
Atsiliepimas
Ieškovas R. M. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės D. M. apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. sausio 15 d. sprendimo dalį, kurioje ieškovo ieškinys atmestas, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Santuokos nutraukimo byloje, Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi, priteisus solidariai iš D. M. ir R. M. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 13 370,42 Eur neįvykdytų piniginių prievolių, kurių terminai yra suėję, atsakovė yra solidariai atsakinga už šias prievoles, kadangi šalių solidarioji prievolė kreditoriams nebuvo padalinta, ir buvę sutuoktiniai išlieka solidariosios prievolės šalimis.
Esant neaiškiam jau įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymui, atsakovė galėjo kreiptis dėl tokio sprendimo išaiškinimo, o ne savo nuožiūra ir savo naudai aiškinti teismo priimtą sprendimą, iš esmės pakeičiant jo turinį.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas, nutraukiant santuoką, atsakovei tenkančios skolos dalies Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos neišminusavo iš jai priteistos ir ieškovo mokėtinos kompensacijos, todėl pirmosios instancijos teismas šioje byloje padarė pagrįstą išvadą. Priešingu atveju, jei tokia prievolė būtų išminusuota iš ieškovo priteistos kompensacijos už jam tenkančią didesnę žemės sklypų dalį, tai prievolės kreditorei būtų pripažintos ieškovo asmeninėmis prievolėmis, bet ne solidariosiomis, kaip yra priteista šiuo metu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bendraskolių (sutuoktinių) atgręžtinio reikalavimo apimties, kai vienas bendraskolis iš dalies įvykdo solidariąją prievolę.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių solidariųjų prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju šalių solidarioji prievolė nebuvo padalyta, taigi buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektai. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-313/2018 ).
Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-313/2018 ).
Taigi, teisėjų kolegija pažymi, kad šalys po santuokos nutraukimo nors iš išliko solidariai atsakingos prieš kreditorius, taip užtikrinant kreditorių interesų apsaugą, tačiau būtina įvertinti, ar santuokos nutraukimo byloje teismo sprendimu nebuvo modifikuoti vidiniai tarpusavio skolininkų santykiai, jų apimtis. Ta aplinkybė, kad ginčo šalys po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingos kreditorei, savaime nereiškia, kad bendraskolių šios solidariosios prievolės dalys yra lygios.
Byloje nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. sprendimu (iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi) buvo nutraukta šalių santuoka ir padalintas sutuoktinių turtas. Sprendimu atsakovei D. M. asmeninės nuosavybės teise priteista: 1. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini); 2. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav. (duomenys neskelbtini); 3. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav. (duomenys neskelbtini); 4. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav. (duomenys neskelbtini); 5. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav. (duomenys neskelbtini), ir D. M. ūkininko ūkis, ūkio kodas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Prienų r., o ieškovui R. M. priteista: 1. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav. (duomenys neskelbtini); 2. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav. (duomenys neskelbtini); 3. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav. (duomenys neskelbtini)., 4. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav. (duomenys neskelbtini), 5. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav. (duomenys neskelbtini)., 6. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav. (duomenys neskelbtini), 7. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav. (duomenys neskelbtini), 8. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav. (duomenys neskelbtini), 9. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav. (duomenys neskelbtini), 10. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav. (duomenys neskelbtini), 11. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav. (duomenys neskelbtini), 12. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav. (duomenys neskelbtini), 13. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav. (duomenys neskelbtini), 14. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav. (duomenys neskelbtini), 15. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav. (duomenys neskelbtini), 16. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav. (duomenys neskelbtini), 17. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav. (duomenys neskelbtini); 18. 187/252 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav. (duomenys neskelbtini), ir ūkininko R. M. ūkis, ūkio kodas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Prienų r. Atsakovei priteista 75 917,34 Eur kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Sprendimu taip pat paliktos šalims vykdyti solidariai prievolės kreditoriams, t. y.: 1) UAB „Agroteka“ pagal 2011-07-21 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2) SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas pagal 2013 m. lapkričio 27 d. Finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 3) Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, 4) ir kt., bei priteista solidariai iš šalių trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 13 370,42 Eur neįvykdytų piniginių prievolių (pagal žemės pirkimo-pardavimo sutartis), kurių terminai yra suėję.
Dėl 3 107,17 Eur ir 4 829,98 Eur skolų priteisimo
Ieškovas (apeliantas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jo reikalavimas priteisti puse jo sumokėtų sumų (3 107,17 Eur ir 4 829,98 Eur) pagal prievoles UAB „Agroteka“ (2011 m. liepos 21 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir SIA „UnitCredit Leasing“ (2013 m. lapkričio 27 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovės įsipareigojimai yra įvykdyti, priteisiant turtą ieškovui ir sumažinant mokėtiną kompensaciją jai tenkančia skolų suma.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2016 m. liepos 29 d. teismo sprendimu padalinant ieškovo ūkį (sutuoktinių turtą), atsakovei priteista kompensacija buvo sumažinta atsakovei tenkančia šio ūkio skolų dalimi. Iš 2016 m. liepos 29 d. teismo sprendimo aiškiai matyti, jog dalinant ieškovo ūkį iš jo vertės (517 462,35 Eur) buvo išminusuoti kreditoriniai įsipareigojimai (121 223,06 Eur) bei dovanotas ieškovui turtas (33 002,16 Eur ir 38 093,43 Eur) ir kompensacija atsakovei buvo priteista tik nuo 325 143,70 Eur ūkio vertės, o ne nuo 517 462,35 Eur ūkio vertės. Taigi, sumažinus šalių dalintino turto (ieškovo ūkio) vertę vykdytinų prievolių suma, atsakovei buvo priteista mažesnė kompensacija (kompensacija sumažėjo 30 305,77 Eur suma), todėl, nors teismo sprendimu ir buvo paliktas prievolių vykdymo solidarumas prieš kreditorius, sutuoktinių vidiniai tarpusavio turtiniai santykiai buvo išspręsti (pakeisti), t. y. išspręstas tarpusavio atsiskaitymo klausimas. Šiuo atveju, ieškovui atiteko dalis turto, kuri buvo pašalinta iš dalintino turto, kurios vertė atitiko kreditorinių įsipareigojimų sumą, todėl būtent ieškovui tenka pareiga dengti įsiskolinimus kreditoriams ir tuo pačiu ieškovas netenka teisės regreso tvarka reikalauti sumokėtos skolos dalies iš solidariojo skolininko - atsakovės. Pažymėtina, kad įsiskolinimus kreditoriams sumokėjus atsakovei (ar iš jos išieškojus), kaip solidarios skolininkės, ji įgytų teisę šias sumas susigrąžinti (prisiteisti) iš ieškovo.
Dėl 7 000 Eur skolos priteisimo
Atsakovė (apeliantė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovo reikalavimas priteisti 7 000 Eur skolos (už įsigytus žemės sklypus) patenkintas. Nesutikimo esmė – neįvertinta, kad už žemės sklypus mokėtina suma yra įtraukta į 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovo ūkio balansą, o kompensacija sumažinta ¼ nuo visų ūkio finansinių įsipareigojimų (apimant ir įsipareigojimus už išperkamą ilgalaikį turtą – žemę).
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentais. Nustatyta, kad 2016 m. liepos 29 d. teismo sprendimu žemės sklypai ir šalių ūkiai buvo dalinami atskirai. Buvo nustatyta žemės sklypų vertė (67 271 Eur) ir pagal ją padalintas šis turtas, nenurodant, jog turto vertė sumažinama esamų įsiskolinimų už šį turtą suma. Atsakovei atiteko 5 žemės sklypai natūra, o ieškovui atiteko 18 žemės sklypų natūra, todėl atsakovei, preziumuojant, jog šalių bendro turto dalys lygios, buvo priteista kompensacija (20 822,50 Eur) už jai tenkančią mažesnę turto dalį. Taip pat 2016 m. liepos 29 d teismo sprendime konstatuota, kad atsakovės ½ dalis įsiskolinimo už žemės sklypus valstybei yra lygi 23 974,95 Eur. Taigi, šiuo atveju, priešingai negu buvo dalinamas ieškovo ūkis, dalinant žemės sklypus, nebuvo išminusuotas įsiskolinimas už šiuos sklypus, t. y. buvo padalintas turtas (žemės sklypai) lygiomis dalimis, neatsižvelgiant į esamus (būsimus) įsiskolinimus už šį turtą. Pažymėtina, jog išminusavus įsiskolinimą valstybei už žemės sklypus (47 949,89 Eur), dalintino turto vertė būtų tik 19 321 Eur (67 271 - 47 949,89), todėl atsakovei priteistina kompensacija būtų itin maža. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad sutuoktinių tarpusavio įsipareigojimai, dėl įsiskolinimo valstybei už žemės sklypus, buvo paskirstyti lygiomis dalimis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą – priteisti puse sumokėtos skolos už žemės sklypus.
Nepagrįstu laikytinas atsakovės argumentas, kad kompensacija sumažinta ¼ nuo visų ūkio finansinių įsipareigojimų (apimant ir įsipareigojimus už išperkamą ilgalaikį turtą – žemę). Pirma, 2016 m. liepos 29 d. teismo sprendime tokių išvadų nėra padaryta. Antra, iš 2014 m. gruodžio 31 d. kreditorių ir tiekėjų sąrašo matyti, jog ieškovo ūkio mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 156 213,66 Eur (539 374,54 Lt), tame tarpe ir žemės išpirkimas – 34 990,65 Eur (120 815,70 Lt). Tačiau 2016 m. liepos 29 d. teismo sprendime nurodyta, jog minusuojama 121 223,06 Eur mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, t. y. minusuojama suma, kuri gaunasi atėmus įsipareigojimus už žemės išpirkimą (539 374,54 Lt – 120 815,70 Lt = 418 558,84 Lt/121 223,02 Eur), kas tik patvirtina išvadą, jog kompensacija nebuvo sumažinta įsipareigojimais už žemės išpirkimą.
Kiti apeliacinių skundų argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pirmosios instancijos teismas nepriteisė atsakovei 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, nes mokėjimo pavedimai, patvirtinantys šios sumos sumokėjimą, pateikti jau baigus nagrinėti bylą.
Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo. Nurodo, kad CPK nekelia reikalavimo, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų apmokėtos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Pažymėtina, kad CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 str.) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).
Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad atsakovė (jos atstovė) neturėjo galimybės pateikti įrodymų, pagrindžiančių bylinėjimosi dydį (mokėjimo kvitų), iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad mokėjimo dokumentai, patvirtinantys, jog už advokato (advokato padėjėjo) teisines paslaugas yra apmokėta, yra išlaidų dydį, jų realumą patvirtinantys dokumentai, todėl turi būti pateikiami iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Apeliacinius skundus atmetus, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.