Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. M. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-658-939/2017 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei D. M. dėl įsipareigojimų pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. M. 2017 m. balandžio 5 d. pareiškė ieškinį atsakovei D. M. dėl įsipareigojimų pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 10 107,17 Eur įsiskolinimą, 5 procentus metinių palūkanų bei ieškinio užtikrinimo reikalavimo sumai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi ieškovo reikalavimo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovės D. M. nekilnojamasis/kilnojamasis turtas, piniginės lėšos 10 107,17 Eur sumai.

2. Ieškovas R. M. 2017 m. rugpjūčio 8 d. pareiškė kitą ieškinį dėl įsipareigojimų pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 4829,98 Eur įsiskolinimą, 5 procentus metinių palūkanų bei ieškinio užtikrinimo reikalavimo sumai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi ieškovo prašymas laikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas.

3. Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinės bylos sujungtos į vieną bylą.

4. Atsakovės D. M. atstovė 2017 m. rugsėjo 13 d. pateikė teismui prašymą atsisakyti priimti dalį ieškinio reikalavimų dėl 4701,58 Eur sumos išieškojimo ir panaikinti atsakovės D. M. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašyme nurodoma, kad ieškovas reiškia reikalavimus ir dėl įmokų, sumokėtų iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2014 m. gruodžio 18 d. Iki minėtos dienos sumokėta 4701,58 Eur, santuokinės prievolės 2014 m. gruodžio 18 dienai yra padalintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Ieškovas, reikšdamas ieškinį nenurodė, kad reiškia reikalavimus dėl iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo atliktų įmokų, todėl šioje dalyje ieškinys priimtas neteisėtai.

5. 2017 m. balandžio 24 d. teismo nutartimi atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas – neadekvačiai varžo atsakovės turtines teises, nes pats ieškovas jai skolingas 75 917,34 Eur, kurių nemoka, jo atžvilgiu pradėta vykdomoji byla, ieškovas nėra sumokėjęs nė vieno euro. Pažymi, kad atsakovė niekad nevengė savo prievolių ieškovui, ieškovui ir nepilnamečiams vaikams per 2017 metus jau išmokėjo 10 281,68 Eur. Akivaizdu, jog jokios rizikos, kad galėtų būti neįvykdytas ieškovui palankus teismo sprendimas, nėra. Be to, yra galimas tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymas. Ieškovo reiškiami reikalavimai yra ne rizika ieškovo interesams, bet noras pakenkti atsakovei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi netenkino atsakovės atstovės prašymo atsisakyti priimti ieškinį 4701,58 Eur sumai ir panaikinti atsakovės D. M. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

7. Teismas nurodė, kad priimdamas ieškinį, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, dėl visų reikalavimų teismas pasisako priimdamas galutinį teismo sprendimą. Dėl ieškinio pagrįstumo, atsakovė pasisako pateikdama atsiliepimą į ieškinį, atitinkantį CPK 142 straipsnyje numatytus reikalavimus.

8. Atsakovė, teigdama, jog nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, turi pareigą įrodyti atitinkamas aplinkybes. Paprastai laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas siejamas su aplinkybių išnykimu, kurios buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė, prašydama teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – areštą turtui, turi pareigą įrodyti, jog ji turi pakankamai lėšų, kad galėtų sumokėti ieškovo reikalaujamas sumas. Nagrinėjamoje byloje pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra išnykęs: byla neišnagrinėta. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių susiklostę konfliktiški santykiai, galimybės taikiai išspręsti ginčą nėra. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad jai atsakovas yra skolingas didesnę sumą ir nemoka įsiskolinimo, nėra reikšminga, kadangi tai nesusiję su šia byla, be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad dėl priteistos sumos vykdomas priverstinis išieškojimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu atsakovė D. M. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. 2017 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas R. M. pareiškė atsakovės atžvilgiu ieškinį 4829,98 Eur sumai. Nors ieškinyje ieškovas to nenurodė, tačiau reikalavimą grindė SIA UniCredit Leasing Lietuvos filialas Lizingo sutarties Nr. 702801/00 prievolės įvykdymo bei mokėjimų nuorašu, iš kurio matyti, kad ieškovas pareiškė reikalavimus ir dėl įmokų, sumokėtų iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienos (2014-12-18). Iki tos dienos buvo sumokėta 4701,58 Eur įmokų. Tuo tarpu sutuoktinių prievolės 2014 m. gruodžio 18 dienai padalintos Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimu ir Kauno apygardos 2017 m. kovo 9 d. nutartimi, dėl to atsakovė pareiškė prašymą atsisakyti priimti ieškinį 4701,58 Eur sumai, nes ieškinio priėmimas šioje dalyje reiškia proceso atnaujinimą.

1.2. Teismui nustatyta pareiga atsisakyti priimti ieškinį, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Skundžiamoje nutartyje dėl šių aplinkybių apskritai nepasisakyta, apsiribojant formaliu konstatavimu, kokie reikalavimai yra keliami ieškiniui, kai tuo tarpu iškeltas klausimas ne dėl ieškinio formos ar turinio, o dėl to, kad ieškiniu keliami reikalavimai, dėl kurių priimti įsiteisėję teismų aktai.

1.3. Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi ieškovo prašymas laikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad prie ieškinio nepateikia jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančiu realią grėsmę galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui, ieškovo reikalavimai atsakovei laikytini nedideliais lyginant su paties ieškovo įsipareigojimais atsakovei. Ši nutartis įsiteisėjusi, todėl joje nustatyti faktai laikytini prejudiciniais faktais. Teismas nesivadovavo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje nustatytais prejudiciniais faktais ir toje pačioje byloje susidarė tokia situacija, kad pagal dalį reikalavimų (10 107,17 Eur sumai) taikomas turto areštas, o pagal likusią reikalavimų dalį (4 829,98 Eur sumai) netaikomas. Akivaizdu, kad negalima situacija, kai toje pačioje byloje ir yra pagrindas taikyti turto areštą, ir to pagrindo nėra.

1.4. Šiuo atveju nėra jokios teismo sprendimo neįvykdymo rizikos – tenkinus ieškovo ieškinį, antstolis galėtų savo patvarkymu įskaityti priešpriešines pinigų sumas (LR CPK 687 str. 1 d.), todėl jokios papildomos priemonės, ypač varžančios turtines teises tokia reikšminga apimtimi, kaip turto areštas, negali būti taikomos, nes tai neatitinka šiomis priemonėmis siekiamų tikslų, yra neproporcingos, žlugdo atsakovę. Atsakovės atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės ieškinio užtikrinimo funkcijos šiuo atveju neatlieka. Teismas nevertino aplinkybių, kad šioje byloje yra galimas įskaitymas ir kad atsakovė visus teismų sprendimus įvykdė ir yra atsiskaičiusi ieškovui pagal visus vykdomuosius dokumentus.

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas R. M. prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

2.1. Apeliantė savo pateiktame skunde iš esmės kelia klausimus tik dėl materialaus pobūdžio aplinkybių, kurios sudaro ieškovo teisę į reikalavimo patenkinimą. Šis klausimas (ieškinio priėmimo klausimas) jau yra iš esmės išnagrinėtas ir byla pradėta bei yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Be to, civilinio proceso kodekso normos netgi nenumato galimybės apeliantei teikti skundą dėl ieškinio priėmimo. Apeliantė iš esmės nurodo tik su ieškinio reikalavimo pagrįstumu susijusius klausimus, o ne su procesiniais ieškinio priėmimo klausimais.

2.2. Siekdama panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, apelaintė privalėjo teikti atskirąjį skundą, o ne teikti nepagrįstus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Akivaizdu, kad apeliantė ginčo klausimus sprendžia ne civilinio proceso kodekso numatyta tvarka, o piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis ir teikdama nepagrįstus prašymus.

2.3. Nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurios leistų teigti, jog pagrindas, kuris sudarė prielaidas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, išnyko. Keisti teisėtos ir pagrįstos nutarties ar ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, kadangi apeliantė nenurodė pagrindo ir nepateikė objektyvių duomenų, kad yra objektyvus ir pagrįstas pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju apeliantė iš esmės pateikė tik deklaratyvius teiginius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Apeliantė skundžia teismo nutartį, kuria netenkintas jos prašymas atsisakyti priimti ieškinio dalį dėl 4701,58 Eur skolos priteisimo ir panaikinti teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl ieškinio priėmimo

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. M. pareiškė atsakovei D. M. ieškinius dėl 10 107,17 Eur ir 4829,98 Eur skolos priteisimo, kurie kildinami iš Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties. Šie ieškiniai priimti nagrinėti teisėjo rezoliucijomis (b. l. 1, 47). Atsakovė teismui pateikė prašymą atsisakyti priimti ieškinio reikalavimą dėl 4701,58 Eur skolos priteisimo, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

14. Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 1 p.).

15. Apeliacinis teismas pažymi, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą CPK numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo arba informacinėje teismų sistemoje LITEKO pažymi, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Teisėjo rezoliucija neskundžiama (CPK 290 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją, šis procesas laikomas civilinės bylos iškėlimu ir atskiruoju skundu neskundžiamas. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad visa teismo nutartis skundžiama, tačiau pagal nustatytą reglamentavimą, šios teismo nutarties dalis, kuria netenkintas atsakovės D. M. prašymas atsisakyti priimti dalį ieškinio, negali būti ir nėra apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 290 str. 5 d.). Šią aplinkybę nustačius apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas toje dalyje nutraukiamas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., CPK 315 str. 5 d., 338 str.).

16. Pažymėtina, kad ieškinio pagrįstumas ir dalies reikalavimų tapatumas bus vertinamas nagrinėjant bylą iš esmės, o apeliantė, kaip ginčo šalis, baigus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme, turės procesinę teisę pateikti apeliacinį skundą (CPK 306 str. 1 d. 4 p., 334 str. 3 d.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.

18. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo, kuriuo atmestas atsakovės prašymas dėl atsakovės atžvilgiu anksčiau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto). Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nėra duomenų apie išnykusią grėsmę galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nurodo, kad jokios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra, nes šioje byloje yra galimas įskaitymas, be to, atsakovė visus teismų sprendimus įvykdė ir yra atsiskaičiusi ieškovui pagal visus vykdomuosius dokumentus.

19. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 str. 1 d.). Nagrinėdamas tokį prašymą teismas neturi pareigos paneigti nutartyje, kurios pagrindu laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, nustatytų aplinkybių, o priimdamas procesinį sprendimą jis yra saistomas tuo metu egzistuojančios faktinės situacijos ir sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistavimo arba neegzistavimo.

20. Dėl pirmosios sąlygos egzistavimo, įvertinus su ieškiniu pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas.

21. Ieškovas byloje pareiškė piniginio pobūdžio reikalavimą, t. y. prašo iš atsakovės priteisti 10 107,17 Eur ir 4829,98 Eur. Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi ieškovo reikalavimo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovės D. M. nekilnojamasis/kilnojamasis turtas, piniginės lėšos 10 107,17 Eur sumai.

22. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar jų netaikyti, nes vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Tokia priemonė gali būti taikoma, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1424-302/2017).

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neišnyko pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, byla nėra išnagrinėta, atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji turi pakankamai lėšų, kad galėtų sumokėti ieškovo reikalaujamas sumas.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, ketinimą sumažinti turtą ar pajamų slėpimą. Iš Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties, kuriais nutraukta šalių santuoka ir padalytas turtas, matyti, kad D. M. yra priteista nekilnojamojo, kilnojamojo turto, turtinės teisės į pajinius įnašus, ūkininko ūkis, iš R. M. – 75917,34 Eur piniginė kompensacija, kurios įvykdymas išdėstytas 36 mėnesių laikotarpiui. Šio savo turimo turto apeliantė nesumažino ir byloje nėra duomenų, kad stengėsi jį paslėpti ar perkeisti kitiems asmenims. Be to, kaip teigia apeliantė, ji įvykdė visus teismų sprendimus ir atsiskaitė su ieškovu pagal visus vykdomuosius dokumentus, priešingai nei ieškovas, kuris iki šiol nėra sumokėjęs apeliantei nė vieno euro kompensacijos pagal teismų sprendimus, dėl ko yra pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Šių aplinkybių ieškovas R. M. nepaneigė.

25. Taigi, jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, apeliantės turtinė padėtis yra pakankamai gera, ji vykdo savo įsipareigojimus, todėl daryti išvadą, kad egzistuoja reali grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl jos atžvilgiu taikyto turto arešto panaikinimo.

26. Apibendrinant tai, kas nurodyta, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi atsakovės D. M. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės D. M. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalies, kuria netenkintas atsakovės prašymas atsisakyti priimti dalį ieškinio, nutraukti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalį, kuria netenkintas atsakovės prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi atsakovės D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones (turto arešto aktas Nr. 2017021300), panaikinti.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.