- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-23
- Bylos Nr.
- e2-1424-302/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00611-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „AG OIL“
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AG OIL“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties, kuria panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AG OIL“ ieškinį atsakovui A. L. dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė koncernas „ACHEMOS GRUPĖ“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „AG OIL“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. L. 1 590 760 JAV dolerių dydžio žalą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą ieškinio sumos ribose. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir 1 391 497,55 Eur sumoje taikė atsakovo turto areštą.Atsakovas pateikė prašymą panaikinti jam taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad jis atliko / atlieka nesąžiningus veiksmus, kurie gali nulemti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar negalimumą. Be to, ieškovei palankus teismo sprendimas yra užtikrintas su draudiku Dual Corporate Risks Limited sudaryta draudimo sutartimi, kuria apdrausta atsakovo, kaip ieškovės vadovo, civilinė atsakomybė. Draudikas Dual Corporate Risks Limited yra patvirtinęs, kad ieškovės pareikšti reikalavimai atsakovui patenka į draudimo sutarties taikymo sritį. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad taikomas turto areštas daro atsakovą nepatikimu partnerių akyse, iš esmės apsunkina galimybę jam plėtoti komercinę veiklą, ieškoti naujų karjeros galimybių.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi panaikino 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.Teismas nustatė, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie nesąžiningus atsakovo veiksmus, ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims. Iš viešų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso daug nekilnojamojo turto objektų, atsakovas dirba UAB „Lumart“, UAB „Energetinis auditas“ ir UAB „Area energy“. Iš prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-32275-15 matyti, kad ieškovė 2015 m. kovo 4 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl UAB „AG OIL“ valdybos ir vadovo (atsakovo šioje byloje) galimai padarytų nusikalstamų veikų, analogiškų ieškinyje nurodytiems neteisėtiems atsakovo veiksmams, kurias ieškovė grindžia žalos jai padarymą. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu. Ieškinį atsakovui ieškovė pareiškė 2016 m. kovo 31 d. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas, žinodamas apie baudžiamojo proceso tvarka ieškovės pareikštą reikalavimą dėl žalos priteisimo, iki bylos pagal civilinį ieškinį iškėlimo ar vėliau būtų ėmęsis priemonių turimam turtui perleisti, paslėpti, gaunamoms pajamoms iš darbo santykių sumažinti ar padaryti jas nelegaliomis.Taip pat teismas pažymėjo, kad Direktorių ir tarnautojų civilinės atsakomybės draudimo sutartimi draudikas Dual Corporate Risk Limited yra apdraudęs atsakovo, kai ieškovės vadovo, civilinę atsakomybę. Draudiko Dual Corporate Risks Limited atstovas 2017 m. balandžio 7 d. rašte nurodė, kad, draudiko nuomone, atsakovui pareikštas reikalavimas dėl 1 590 760 JAV dolerių žalai atlyginti priteisimo patenka į draudimo sutarties taikymo sritį. Teismui priteisus iš atsakovo žalą, padarytą neteisėtais atsakovo, kaip ieškovės vadovo, veiksmais, atsirastų viena iš Direktorių ir tarnautojų civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytų sąlygų draudimo išmokai išmokėti. Tai, teismo vertinimu, sudaro papildomą garantiją, kad ieškovei priteista žalos atlyginimo suma bus sumokėta. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad neegzistuoja grėsmė, jog ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, todėl atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikinamos.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė BUAB „AG OIL“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą atmesti ir palikti galioti 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažinant jų mastą nuo 1 590 760 JAV dolerių iki 1 587 393,18 JAV dolerių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teikdamas prašymą panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovas turėjo pareigą įrodyti, jog pasikeitė toje nutartyje nustatytos aplinkybės, kurios buvo pagrindu laikinąsias apsaugos priemones pritaikyti. Tačiau šiuo atveju atsakovas tokios savo pareigos neįvykdė, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos nepagrįstai. Byloje nėra duomenų, kurie liudytų, kad grėsmė galimai ieškovei palankiam teismo sprendimui yra išnykusi. Kadangi nuo pat bylos iškėlimo atsakovui buvo taikomas turto areštas, natūralu, kad areštuoto turto apsunkinti atsakovas neturėjo jokių galimybių ir byloje negali būti jokių įrodymų apie atsakovo nesąžiningus veiksmus. Duomenų apie atsakovo turimą turtą byloje nėra, todėl jis nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad prašoma priteisti suma jam yra didelė. Be to, byloje esantis draudiko raštas yra tik informacinio pobūdžio ir nesuteikia ieškovei jokių garantijų, jog prašoma priteisti žalos suma būtų atlyginti pilna apimtimi. 2017 m. birželio 2 d. ieškovė sumažino iš atsakovo prašomos priteisti žalos dydį, todėl atitinkamai galėtų būti sumažintas ir atsakovui taikyto arešto mastas. Atsakovas A. L. atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas pagrįstai panaikino atsakovo turto areštą nustatęs aplinkybes, kurios nebuvo žinomos priimant 2016 m. balandžio 4 d. nutartį, o būtent aplinkybes apie atsakovo sąžiningumą valdant savo turtą dar iki šios civilinės bylos iškėlimo, sutarties su draudiku egzistavimą. Skundžiama nutartis atitinka naujausią teismų praktiką, formuojamą nagrinėjant prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Trečiasis asmuo UAB koncernas „ACHEMOS GRUPĖ“ atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu sutinka, prašo jį patenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Atsakovas nepaneigė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartyje nustatytų pagrindų, kurie sąlygojo laikinųjų apsaugos priemonių jo atžvilgiu taikymą. Skundžiamoje nutartyje teismas netinkamai įvertino atsakovo nurodytus argumentus. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės jo atžvilgiu buvo taikomos nuo pat bylos pradžios, jis neturėjo jokių praktinių galimybių apsunkinti savo turimą turtą, o draudiko byloje pateiktas raštas jokiu atveju nesukuria Draudikui įpareigojimų atlyginti ieškovės žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Naujų įrodymų pateikimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). 2017 m. rugpjūčio 8 d. atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą prijungti prie bylos papildomą įrodymą – Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimą šioje byloje, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad minėtas sprendimas, kaip ir visa kita nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga, yra jam viešai prieinamas per teismų informacinę sistemą LITEKO, šį papildomai pateiktą įrodymą priimti atsisako.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
CPK144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo panaikinti atsakovo atžvilgiu anksčiau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (turto areštą). Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nėra duomenų apie grėsmę galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nurodo, kad atsakovas turėjo paneigti, o teismas patikrinti 2016 m. balandžio 4 d. nutartyje nustatytas aplinkybes, tačiau tai šiuo atveju padaryta nebuvo. Atsakovo teismui nurodyti argumentai apie jo sąžiningumą ir civilinės atsakomybė draudimo sutarties galiojimą, šių išvadų nepaneigia. Įvertinęs bylos medžiagą, aptariamu atveju aktualias teisės normas bei teismų formuojamą praktiką, apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka.Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 str. 1 d.). Nagrinėdamas tokį prašymą teismas, priešingai nei nurodo apeliantė, neturi pareigos paneigti nutartyje, kurios pagrindu laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, nustatytų aplinkybių, o priimdamas procesinį sprendimą jis yra saistomas tuo metu egzistuojančios faktinės situacijos ir sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistavimo arba neegzistavimo. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar jų netaikyti, nes vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016; 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-189-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Tokia priemonė gali būti taikoma, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo byloje nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, ketinimą sumažinti turtą ar pajamų slėpimą. Priešingai, teismas nustatė, kad atsakovas geranoriškai bendradarbiauja su teismu nagrinėjant bylą, oficialiai dirba trijose bendrovėse, o dar iki šios bylos iškėlimo, žinodamas apie tais pačiais pagrindais jam inicijuotą ikiteisminį tyrimą, savo turimo turto nemažino ir nesistengė jo paslėpti. Siekdama paneigti šias aplinkybes būtent ieškovė, o ne atsakovas turėjo pareigą teismui pateikti priešingus įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog skundžiamoje nutartyje vertinant atsakovo civilinės atsakomybės draudiko byloje pateiktą raštą, jis nebuvo traktuojamas kaip pagrindinis įrodymas, paneigiantis grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui egzistavimą. Atsižvelgus į aukščiau pateiktus argumentus darytina išvada, jog atskiruoju skundu ieškovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad šiuo konkrečiu atveju grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja. Negana to, šiuo atveju pasisakytina ir dėl preliminaraus ieškovės ieškinio pagrįstumo, kaip būtinos sąlygos, taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo (nutarties) priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas (nutartis), nepriklausomai nuo to, kad jis nėra įsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1937/2014, 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1452-370/2015; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1773-302/2016). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. liepos 12 d. sprendimu ieškovės BUAB „AG OIL“ ieškinį atmetė, t. y. iš esmės išnagrinėjo ir įvertino ieškovės pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, padarydamas išvadą, jog ieškinyje pateikti reikalavimai yra nepagrįsti. Nors ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi (byloje pateiktas apeliacinis skundas išsiųstas nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui), tačiau ji patvirtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumas atskirojo skundo nagrinėjimo metu taip pat neegzistuoja. Nenustačius abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, pirmosios instancijos teismas laikytinas skundžiama nutartimi pagrįstai patenkinęs atsakovo prašymą ir panaikinęs jo atžvilgiu taikytą turto areštą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.