Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birelio 9 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5030-653/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Miesto šiluma“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ dėl sprendimų viešajame pirkime panaikinimo; trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Alvora“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė teismo: 1) panaikinti supaprastintame skelbiamų derybų būdu pirkime „Reibokšlių kompensatorių remontas šilumos tiekimo tinkluose keičiant linziniais“ (pirkimo Nr. 161604) atsakovo priimtą sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą; 2) panaikinti supaprastintame skelbiamų derybų būdu pirkime „Reibokšlių kompensatorių remontas šilumos tiekimo tinkluose keičiant linziniais“ (pirkimo Nr. 161604) atsakovo priimtą sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę, kurioje pirmu numeriu įrašytas ir pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjo UAB „Alvora“ pasiūlymas; 3) įpareigoti atsakovą tęsti pirkimo „Reibokšlių kompensatorių remontas šilumos tiekimo tinkluose keičiant linziniais“ (pirkimo Nr. 161604) procedūras ir iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę, į ją įtraukiant ir ieškovo pasiūlymą.

Pareikštiems reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, iki įsiteisės šioje byloje priimtas sprendimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, jų neigiamos pasekmės viršytų naudą ir tokiu būdu būtų pažeistas viešasis interesas, ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai (CPK 178 straipsnis), taip pat nenustatyta, kad taikius ieškovo prašomas apsaugos priemones bus eliminuota ar pasunkinta galimybė įsisavinti pirkimui įgyvendinti skirtas lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų bylose įtvirtinti ypač trumpi tokių bylų nagrinėjimo terminai pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje (CPK 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnio 3 dalis), teismas padarė išvadą, kad bylos nagrinėjimas neužsitęs. Be to, nagrinėjamu atveju Konkurso sąlygų 2.3. punkte nustatytas 2 metų darbų atlikimo terminas, todėl šiuo atveju nėra neatidėliotino poreikio šilumos tiekimo tinklų remontą atlikti per itin trumpus terminus, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso bei proceso dalyvių lygiateisiškumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei kitų principų (CK 1.5 straipsnis; CPK 6-8, 12, 17 straipsniai).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas, iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Teismui palikus galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį, CPK 146 straipsnio pagrindu įpareigoti ieškovą pateikti teismui atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo užtikrinimą 435 000 Eur sumai. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Nesutiktina su teismo išvada, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones viešasis interesas nenukentės ir atsakovo padėtis nepablogės. Pirkimas susijęs su viešuoju interesu (nauda visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovė), be to, būtina atsižvelgti į atsakovo vykdomos licencijuotos veiklos specifiką (šilumos energijos tiekimas Vilniaus miestui).Teismo išvada, jog pirkimo sustabdymas nesužlugdys pirkimo, nes pirkimo sąlygose nustatytas ilgas (2 metai) perkamų darbų vykdymo laikotarpis, o CPK nustato trumpus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus, nepagrįsta. Konkurso sąlygų 2.3. punkte įtvirtintas 2 metų terminas yra laikotarpis, per kurį turi būti atlikti visi Pirkime numatyti darbai. Techninėse sąlygose, kurios yra neatskiriama Pirkimo sąlygų dalis, 2 metų darbų atlikimo terminas (Techninių sąlygų 1.6 punktas), suskaidytas į trumpesnius darbų atlikimo terminus, atsižvelgiant į Vilniaus miesto termofikacinių vamzdynų hidraulinių bandymų ir remonto darbų grafiką.Taikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius pirkimo procedūras, pirkimo laimėtojas negali pradėti įgyvendinti Techninių sąlygų 1.2. punkto, t. y. įsigyti reikalingų kompensatorių ir medžiagų, samdyti personalo, nors šilumos ir karšto vandens tiekimo atjungimo darbai vartotojams turi būti atliekami ne šildymo sezono metu, o jų atlikimo laikas turi sutapti su šilumos tiekimo tinklų remonto grafiku.Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sustabdytas kompensatorių remonto plano vykdymas sumažina šilumos tiekimo patikimumą vartotojams, lemia būtinybę papildomai atjungti vartotojus dėl esamų kompensatorių techninio stovio patikrinimo, o galimybės suremontuoti defektinius kompensatorius nėra. Taip pat gali turėti neigiamos įtakos nepriklausomų šilumos gamintojų darbui.Pirkimo procedūrų sustabdymas sunkina atsakovo galimybę įsisavinti pirkimo įgyvendinimui skirtas lėšas, dėl to atsakovo nuostoliai preliminariai sudarytų nuo 250 000 Eur iki 435 000 Eur, pirkimo vertei esant 868 860,06 Eur, 2 metams. Atsižvelgiant į Techninėse sąlygose numatytus glaustus remonto darbų atlikimo terminus abejojama, kad ieškovo ieškinys (atitinkamai ir Pirkimo procedūrų sustabdymo klausimas) bus operatyviai, iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio išnagrinėtas teismuose.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė pagrįstai, įvertinęs faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus. Atsakovo atskirasis skundas grindžiamas tik prielaidomis, preliminariais ir neįrodytais nuostoliais, nepateikiant konkrečių argumentų, pagrindžiančių dėl Pirkimo procedūros sustabdymo atsirasiančias neigiamas pasekmes. Tai, kad Techninėse sąlygose numatyti trumpesni atskirų darbų atlikimo terminai, nereiškia, kad jie negali būti koreguojami, o atsižvelgiant į tai, kad CPK numatyti itin trumpi viešųjų pirkimų bylų išnagrinėjimo terminai, galimi darbų terminų koregavimai bus nežymūs ir jokios įtakos neturės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas UAB „Miesto Šiluma“ dalyvavo atsakovo UAB „Vilniaus energija“ skelbtame supaprastintame skelbiamų derybų būdu konkurse „Reibokšlių kompensatorių remontas šilumos tiekimo tinkluose keičiant linziniais“, pirkimo Nr. 16104 (toliau – Pirkimas). 2015-05-15 pranešimu atsakovas informavo ieškovą, kad jo pasiūlymas yra atmestas remiantis Pirkimo sąlygų 9.7.7 punkto c papunkčiu. 2015-05-20 ieškovas atsakovui pateikė pretenziją, kuri buvo atmesta, apie tai ieškovą informuojant CVP IS 2015-05-27 pateiktu pranešimu Nr. 001-02-12061. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 93-95 straipsniais, ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas: 1) panaikinti Pirkime atsakovo priimtą sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą; 2) panaikinti Pirkime atsakovo priimtą sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę, kurioje pirmu numeriu įrašytas ir pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjo UAB „Alvora“ pasiūlymas; 3) įpareigoti atsakovą tęsti Pirkimo procedūras ir iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę, į ją įtraukiant ir ieškovo pasiūlymą. Pareikštiems reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, iki įsiteisės šioje byloje priimtas sprendimas. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas, iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Teismui palikus galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį, CPK 146 straipsnio pagrindu įpareigoti ieškovą pateikti teismui atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo užtikrinimą 435 000 Eur sumai. Taigi, nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovas įpareigotas sustabdyti Pirkimo procedūras iki įsiteisės šioje byloje priimtas sprendimas - pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 423⁷ straipsnyje nustatytos specialiosios taisyklės, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose. CPK 423⁷ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat gali taikyti viešojo pirkimo procedūrai būdingas laikinąsias apsaugos priemones, viena jų – viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas (CPK 423⁷ str. 2 d. 1 p.). Remiantis CPK 423⁷ straipsnio 1 dalimi, teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose taiko vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgdamas į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos. Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisinių nuostatų sisteminės, loginės ir lingvistinės analizės darytina išvada, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jeigu preliminariai įvertinęs ieškinyje pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ir atvirkščiai, nutarus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, kitų sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nustatymas iš esmės neturi teisinės reikšmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-2080/2014). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1937/2014, 2014-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį, t. y. išnagrinėjo ir įvertino iš esmės ieškovo pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, padarydamas išvadą, jog ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Nors šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs (iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad Vilniaus apygardos teisme 2015 m. liepos 21 d. gautas ieškovo apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo), tačiau jis patvirtina, kad nėra pagrindo manyti, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, kaip tai nustato CPK 144 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu jau vien šiuo pagrindu, t. y. netenkinant CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje negalimas. Remiantis tuo, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui viešuosiuose pirkimuose, nustatymo (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis) bei atsakovo atskirojo skundo argumentų nepasisako, nes iš esmės jie nebeturi teisinės reikšmės šioje byloje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas sustabdyti Pirkimo procedūras, iki įsiteisės šioje byloje priimtas sprendimas – naikintina, nes šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo palikti galioti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.