Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1096-368/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl supaprastinto atviro konkurso pasiūlymų eilių panaikinimo, tretieji asmenys UAB „Automagija“ ir UAB „Šančių autoservisas ir Ko“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Tomadas“ su ieškiniu kreipėsi į teismą (b. l. 1-8), prašydamas: 1) panaikinti perkančiosios organizacijos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato paskelbto supaprastinto atviro konkurso „Priverstinio transportų priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių, Šiaulių rajonuose ir Šiaulių mieste“ viešųjų pirkimų komisijos 2014-09-17 sprendimą dalyje dėl UAB „Automagija“ pripažinimo laimėtoja 1, 2, 3, 5 pirkimo dalyse; 2) panaikinti atsakovo Šiaulių AVPK viešųjų pirkimų komisijos 2014-10-10 sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę konkurso 4 pirkimo dalyje; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti perkančiajai organizacijai sudaryti viešojo pirkimo sutartis 1, 2, 3, 5 pirkimo dalyse su konkurso laimėtoju UAB „Automagija“. Nurodė, kad jų taikymo būtinumą lemia tai, jog perkančiosios organizacijos vykdomas konkursas yra susijęs su viešuoju interesu, o konkurso nugalėtoju keturiose iš penkių pirkimo dalių pripažintas subjektas, pateikęs pasiūlymą nepagrįstai maža kaina, be to, galimai neatitinkantis kvalifikacinių reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2014-09-30 nutartimi (b. l. 10-12) ieškovo UAB „Tomadas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepatenkino. Teismas įvertinęs, kad, vykdant pirkimą, yra siekiama įgyvendinti teisinį reglamentavimą, įgalinantį sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, užtikrinti eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės apsaugą ir įgyvendinti kitus teisės normų, įtvirtintų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, reikalavimus, susijusius su svarbių visuomenės poreikių užtikrinimu, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad pirkimo sąlygose nustatyta preliminari paslaugų teikimo pradžios data yra 2014-10-01, sprendė, kad ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neapibrėžtam laikui nukeltų svarbių paslaugų tiekimą visuomenės daliai ir įstatymo leidėjo valios įgyvendinimą. Teismo vertinimu, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą ir nevaržyti kitos šalies interesų labiau, nei reikia teisėtiems tikslams pasiekti, taip pat vadovaujantis ekonomiškumo principu, ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje nėra tikslingas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Tomadas“ atskirajame skunde (b. l. 13-17, 26-30) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014-09-30 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas šiais esminiais argumentais:

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeidžia viešojo intereso, nes paslaugų, kurioms pirkti vykdomas konkursas, teikimo tęstinumas garantuotas UAB „Tomadas“ ir perkančiosios organizacijos 2014-01-20 susitarimais dėl tokių paslaugų teikimo, be kita ko, dar mažesniais įkainiais, nei pasiūlė konkurso laimėtojas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo realus įvykdymas būtų negalimas arba jo vykdymas būtų iš esmės apsunkintas. Ieškovui būtų užkirstas kelias efektyviai ir ekonomiškomis priemonėmis apginti savo interesus. Teismui priėmus ieškovui galimai palankų sprendimą, o perkančiajai organizacijai iki to laiko sudarius sutartį su UAB „Automagija“, susiklostytų situacija, reikalaujanti taikyti tarp šalių restituciją, su kuria tikėtina konkursą laimėjusi bendrovė nesutiktų. Tai lemtų teisminių ginčų inicijavimą ir papildomų žmogiškųjų bei finansinių išteklių eikvojimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą suteikė materialinėms vertybėms, neatsižvelgdamas į pamatinių viešųjų pirkimų principų, kurie nagrinėjamu atveju yra galimai pažeisti, svarbą.

Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 42-44) prašo skundo netenkinti ir palikti Šiaulių apygardos teismo 2014-09-30 nutartį nepakeistą. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ieškinio užtikrinimui yra negalimas, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nei vienos iš būtinųjų sąlygų joms taikyti – ieškovo reikalavimas negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu ir nėra rizikos dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nesilaikė privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, byla CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu turi būti nutraukta. Kita vertus, 2014-10-03 perkančioji organizacija sudarė su laimėtoju UAB „Automagija“ sutartis dėl pirktų paslaugų teikimo, kurių 15 punkto nuostata be jokių papildomų sąlygų ir apribojimų leidžia bet kuriai sutarties šaliai savo iniciatyva nutraukti sutartį, pranešus apie tai prieš 3 mėn. 2014-01-20 susitarimų su ieškovu galiojimas, sudarius minėtas sutartis su UAB „Automagija“, laikomas pasibaigusiu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti perkančiajai organizacijai sudaryti viešojo pirkimo sutartį su paprastojo atviro konkurso laimėtoju, teisėtumo.

Bendroji proceso teisės norma numato, jog nustačius, kad ieškinys yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas, yra sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, kurį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas (CPK 144 str. 1 d.). CPK 423⁷ straipsnyje nustatytos specialiosios taisyklės, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose. CPK 423⁷ straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat gali taikyti viešojo pirkimo procedūrai būdingas laikinąsias apsaugos priemones, viena jų yra įpareigojimas perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties (CPK 423⁷ str. 2 d. 2 p.). Remiantis CPK 423⁷ straipsnio 1 dalimi, teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose taiko vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgdamas į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos. Išdėstytų teisinių nuostatų visuma suponuoja išvadą, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, kaip ir kitų kategorijų bylose, iš pradžių yra nustatinėjama, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, ir tik nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jeigu preliminariai įvertinęs ieškinyje pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ir atvirkščiai, nutarus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, kitų sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nustatymas iš esmės neturi teisinės reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-30 nutartis c. b. Nr. 2-1937/2014, 2014-01-23 nutartis c. b. 2-222/2014).

Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad Šiaulių apygardos teisme civilinė byla Nr. 2-1096-368/2014 dėl ginčo esmės pagal ieškovo UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, yra išnagrinėta. Šiaulių apygardos teismo 2014-11-12 sprendimu ieškovo ieškinys atmestas. Ši nustatyta aplinkybė pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką yra vienas iš kriterijų konstatuojant, jog egzistuoja pagrįstos abejonės dėl galimai ieškovui palankaus įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, kas, atitinkamai, leidžia daryti išvadą, jog realios grėsmės ieškinio reikalavimų įvykdymui, bent jau šiame proceso etape, nebelieka. Taigi nesant pirminės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, t. y. teismui sprendimu nustačius, kad ieškovo UAB „Tomadas“ ieškinys yra nepagrįstas, nėra teisinio pagrindo taikyti apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti perkančiąją organizaciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties.

Kita vertus, CPK 423⁷ straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė, kaip tiekėjo interesų gynimo priemonė, gali būti taikoma tuo atveju, jei viešoji pirkimo sutartis dar nėra sudaryta. Pirkimui pasibaigus pirkimo sutarties sudarymu, išnyksta teisinis pagrindas taikyti įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, ir apie tai taip pat jau yra pasisakyta teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-30 nutartis c. b. Nr. 2-1937/2014, 2013-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-868/2013). Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad perkančioji organizacija 2014-10-03 sudarė viešojo pirkimo sutartis dėl pirkimo 1, 2, 3, 5 dalių su laimėtoju UAB „Automagija“ (b. l. 43-44). Ši aplinkybė, kurią papildomai patvirtina Šiaulių apygardos teismo 2014-11-12 sprendime nustatyti faktiniai duomenys, sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo palikti nepakeistą.

Esant tokiai situacijai, kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai tampa teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakytina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.